Byla 2A-384-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Virginijos Volskienės,

4sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

5dalyvaujant ieškovei D.Č., jos atstovui advokatui Zigmui Benečiui,

6atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D.Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D.Č. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

10Ieškovė D.Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ji 2009 m. birželio 30 d. iš pareigų Teisingumo ministerijoje buvo atleista neteisėtai, grąžinti ją į užimamas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 15 000 Lt neturtinės žalos.

11Nurodė, kad ji nuo 1994-03-23 dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje mašininkės, vėliau Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus (toliau tekste – Raštinės skyriaus) vyriausiosios specialistės pareigose. 2009-04-24 gavo įspėjimą, kad 2009-06-30 naikinama Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigybė, 2009-06-30 vadovaujantis Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009-06-23 potvarkiu Nr. 2P-112 „Dėl D.Č.atleidimo“ ieškovė buvo atleista iš jos užimamų pareigų. Ieškovė nurodė, kad panaikinus tik Raštinės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, o kitus šios pareigybės vyriausiuosius specialistus perkėlus dirbti į Strateginio valdymo departamento Informacijos skyrių vyriausiųjų specialistų pareigybėse vietoje ieškovės priėmus kitą darbuotoją, buvo pažeistos jos kaip darbuotojos teisės, lygybės prieš įstatymą principas. Pasak ieškovės, vadovaujantis DK 135 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, ji Teisingumo ministerijoje dirba daugiau nei 10 m., nėra įgijusi teisės į visą senatvės pensiją, nėra ją gaunanti, jos kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbusių Raštinės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybėse ir perkeltų dirbti į Strateginio valdymo departamento Informacijos skyrių vyriausiųjų specialistų pareigybėse. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas pažeidžiančiu DK 2 str. 1 d. 4, 8 p., 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, ji grąžintina į darbą, jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad neteisėtu atleidimu iš darbo atsakovas ieškovę pažemino ir įžeidė, pablogino jos reputaciją, po atleidimo iš darbo jai buvo sunku susirasti darbą, kadangi šiuo metu ji yra pagyvenusio amžiaus, mašininkės – sekretorės pareigybės paklausa ribota, todėl atleidimas iš darbo jai sukėlė ypač didelį stresą, nes ji gali likti be pragyvenimo šaltinio.

13Atsakovas Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nes apie atleidimą iš darbo ji buvo įspėta 2009-04-24 įspėjimu, todėl turėjo pateikti ieškinį teismui iki 2009-05-24, tačiau to nepadarė, be to, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Taip pat nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos II dalį „Krizės įveikimo planas“, esant žymiam darbo užmokesčio fondo sumažinimui, privalėjo pertvarkyti ministerijos administracijos struktūrą taip, kad ministerijos vykdomas funkcijas galėtų vykdyti mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius ir pakaktų skiriamų iš valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Panaikinus ir išbraukus iš pareigybių sąrašo Raštinės skyriaus 6 vyriausiųjų specialistų pareigybes bei Raštinės skyriaus vedėjo pareigybę, buvo įsteigtas naujas padalinys – Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyrius, kuriame dirba 8 žmonės, priskiriant šiam padaliniui 2 vyriausiuosius specialistus, dirbančius su informacinės technologijomis. Į naujas pareigybes buvo priimti tie darbuotojai, kurie atitiko pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į pareigybės aprašymuose nurodytas jų funkcijas taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas ministerijos darbas su gaunama, siunčiama ir kaupiama informacija. Atsakovas nurodė, kad ieškovės kvalifikacija laikytina žemesne nei vyriausiosios specialistės R.K., todėl ieškovė neturėjo pirmenybės teisės būti palikta dirbti ir buvo atleista iš pareigų. Kito darbo atsakovas jai negalėjo pasiūlyti, nes laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovės profesiją, specialybę ir kvalifikaciją, išskyrus Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyriuje numatytos vyriausiojo specialisto pareigybę, kuriai keliamas reikalavimas mokėti anglų kalbą A2 lygiu, kiti reikalavimai, nebuvo, nes ieškovės nemoka anglų kalbos. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kiti jos reikalavimai yra nepagrįsti.

14Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Teismas, spręsdamas dėl ieškovės D.Č.atleidimo iš darbo DK 129 str. 1 ir 2 d. pagrindais teisėtumo, konstatavo, kad atleidžiant ieškovę buvo tinkamai pritaikytos LR DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, jos darbovietės - Teisingumo ministerijos struktūra realiai buvo keičiama, po struktūrinių pakeitimų neliko Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus, kuriame vyriausiąja specialiste dirbo ieškovė D.Č., todėl tokį Teisingumo ministerijos struktūrinį pertvarkymą laikė svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva.

16Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovei D.Č. siūlyti darbo vietą Strateginio planavimo departamento Informacijos valdymo skyriuje, o tuo pačiu nepažeidė ir LR DK 135 straipsnyje nustatytų eiliškumo taisyklių (LAT nutartis Nr. 3K-3-186/2008), nustatęs, kad tik vienai iš Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyriaus Vyriausiojo specialisto pareigybei iš 6 pareigybių užtenka turėti vidurinį arba specialų vidurinį išsilavinimą, tačiau reikia mokėti anglų kalbą A2 lygiu (ieškovė anglų kalbos nemoka) ir atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (tomas I, b.l. 73-74), vienai pareigybei užtenka turėti aukštesnįjį ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (ieškovės išsilavinimas spec. vidurinis) ir mokėti bent vieną užsienio kalbą A2 lygiu, tačiau reikia atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (tomas I, b.l. 79-80). Kitoms keturioms pareigybėms nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, o ieškovė D.Č. neatitiko nei vienai iš minėtų pareigybių keliamų reikalavimų, t.y. ji neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

17Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepažeidė LR DK 297 straipsnyje nustatytų kreipimosi į teismą terminų, nes aiškinant LR DK 297 straipsnio 1 dalies nuostatas, vieno mėnesio terminas darbo sutarties nutraukimo atveju skaičiuotinas ne nuo įspėjimo įteikimo dienos, o nuo dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Kadangi Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkis „Dėl D.Č.atleidimo“ buvo priimtas ir ieškovė su potvarkiu buvo supažindinta 2009 m. birželio 25 d., o į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi 2009 m. liepos 22 d.

18Ieškovė D.Č. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas šioje byloje taikydamas DK 135 str. 2 d., iš viso nenagrinėjo darbuotojų kvalifikacijos, tik palygino darbuotojų, kurios liko dirbti naujai įkurtame Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyriuje, kurio darbinės funkcijos iš esmės nesikeitė, keitėsi pavadinimai ir reikalavimai pareigybėms, atitikimą šioms pareigybėms. Apeliantė nurodo, kad jos manymu, likusių dirbti 6 vyriausiųjų specialistų kvalifikacija dirbti nurodytose pareigybėse nėra didesnė negu jos, todėl ji, turėdama daugiau nei 10 m. nepertraukiamą darbo stažą Teisingumo ministerijoje, turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti.

19Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad R.K. nėra baigusi aukštojo išsilavinimo ir jos išsilavinimas tik vidurinis, o leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ R.K. išduotas 2009-07-27, t.y. po ieškovės atleidimo. Akivaizdu, kad atleidimo dieną ieškovės kvalifikacija buvo aukštesnė negu šios asmens, nes jos stažas šioje profesijoje didesnis.

20Teismas nurodė, kad Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė M.K. turi specialųjį aukštesnįjį išsilavinimą, 2008 m. išklausiusi Administracinių gebėjimų tobulinimo programos kursą, turi leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad šis asmuo dirba tik nuo 2008-08-14, taigi jos kvalifikacija nėra didesnė negu ieškovės, leidimas dirbti su slapta informacija išduotas 2008-11-04. J.K.dirbo tik nuo 2008 m., jos specialybė – prekybos technikė, atleidimo iš darbo dieną jos kvalifikacija nebuvo didesnė negu ieškovės, nes ieškovės stažas šioje profesijoje didesnis.

21Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palyginus apeliantės kvalifikaciją bei atleistos iš Raštinės skyriaus ir priimtos į Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyrių R.K. kvalifikaciją, buvo nuspręsta, kad į pareigybės, į kurią galėtų pretenduoti ieškovė, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus atitinka R.K.. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas šiuos asmenis pagal turimą išsilavinimą (specialusis vidurinis ir nebaigtas aukštasis), darbo patirtį (3 m. ir 3 m. ir 9 mėn.), užsienio kalbų žinias ( užsienio kalba A1 lygiu ir anglų kalba A2 lygiu) bei galimybes gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija (apeliantė nesikreipė, o R.K. kreipėsi), padarė motyvuotas išvadas, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nelygino darbuotojų kvalifikacijos. Taip pat nurodo, kad apeliantė neturėjo pirmenybės teisės būti palikta dirbti prieš M.K. ir J.K.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

24Nustatyta, kad ieškovė D.Č. nuo 1994 m. kovo 23 d. dirbo LR Teisingumo ministerijoje sekretoriato mašininke (t 1, b.l. 5). Nuo 2007 m. kovo 27 d. D.Č. dirbo Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus specialiste, jos tarnybinio atlyginimo koeficientas 18 (t 1, b.l. 42-43). Teisingumo ministro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1R-129 nuo 2009 m. birželio 30 d. panaikinus struktūrinius padalinius: Investicijų ir turto valdymo departamentą, Investicijų ir turto valdymo departamento Investicijų ir informacinių technologijų skyrių, Investicijų ir turto valdymo departamento Turto valdymo skyrių, Personalo ir dokumentų administravimo departamentą, Personalo ir dokumentų administravimo departamento Personalo skyrių, Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyrių, Personalo ir dokumentų administravimo departamento Viešųjų ryšių skyrių, Strateginio planavimo ir finansų departamentą, Strateginio planavimo ir finansų departamento Finansų skyrių ir Strateginio planavimo ir finansų departamento Strateginio planavimo skyrių, be kitų pareigybių buvo panaikinta ir Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus 6 vyriausiųjų specialistų pareigybės, priskiriamos darbuotojų, dirbančių valstybės ir savivaldybių institucijose pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės piniginių fondų pareigybių kategorijai, kurioms nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas 18 (t 1, b.l. 8-11). Teisingumo ministro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1R-127 nuo 2009 m. liepos 1 d. ministerijoje įsteigti: Finansų skyrius, Personalo ir komunikacijos departamentas, Personalo ir komunikacijos departamento Personalo skyrius, Personalo ir komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyrius, Strateginio valdymo departamentas, Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyrius, Strateginio valdymo departamento Turto ir ūkio valdymo skyrius ir Strateginio valdymo departamento Veiklos planavimo skyrius.

25Atsakovas 2009 m. balandžio 24 d. įspėjimu Nr. (3.14)5R-325 informavo Danutė Černiauskienę, kad nuo 2009 m. birželio 30 d. naikinama Teisingumo ministerijos Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, priskiriama darbuotojų, dirbančių valstybės ir savivaldybių institucijose pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės piniginių fondų, pareigybių kategorijai (atlyginimo koeficientas 18,0). D.Č. įspėta, kad nepasiūlius eiti kitų pareigų Teisingumo ministerijoje, 2008 m. birželio 30 d. ji bus atleista ir su ja bus atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka (t 1, b.l. 6). 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 2P-112 ieškovė nuo 2009 m. birželio 30 d. atleista iš Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų DK 129 straipsnio 1, 3 d. pagrindu (t 1, b.l. 7).

26Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad LR Teisingumo ministerijoje 2009 m. balandžio-birželio mėnesiais buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas šiuos struktūrinius pertvarkymus teismas pripažino svarbia priežastimi nutrakti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Teismų praktikoje darbovietės struktūriniai pertvarkymai laikytini svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. kovo 26 d. 3K-3-186/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje struktūrinių pertvarkymų realumas įrodo Teisingumo ministro priimti ir aukščiau paminėti įsakymai dėl pertvarkymų, ir tai, kad šie įsakymai buvo iš tikro įvykdyti. Šalys neginčija ministerijoje įvykusių struktūrinių pertvarkymų realumo ir tai, kad šios specialybės darbuotojų skaičius sumažėjo 1 darbuotoju, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

27Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo, nurodant, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino Darbo kodekso nuostatas reguliuojančias darbuotojų pirmenybės teisę likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų (DK 135 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus dėl darbuotojų kvalifikacijos (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Su apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka ir sprendžia, kad yra pagrindas sprendimą iš dalies naikinti (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 d.).

28Teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, visų pirma turi nustatyti, ar yra faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą šį darbuotoją priskirti prie asmenų, kuriems įstatymas numato pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju; konstatavęs, kad pagal kurį nors vieną ar kelis DK 135 straipsnio 1 dalies punktus darbuotojas turi pirmenybės teisę, teismas DK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais įvertina šio ir kitų atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją ir nustato, ar pirmenybė šiam darbuotojui taikytina ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus, ar pirmenybės teisė nėra pažeista.

29Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė pagal DK 135 straipsnio 1 dalis 3 punktą turi pirmenybės teisę. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas šiuo atveju priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pažymėtina, kad pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją. Teismas, taikydamas DK 135 straipsnio 2 dalį, turi lyginamuoju aspektu įvertinti darbovietėje dirbančių tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo skyriaus 5 vyriausiųjų specialistų ir vedėjo, kurie dirba pagal darbo sutartį, pareigybių, kurios įsteigtos minėtu ministro įsakymu (t 1, b.l. 12-15), užėmimo. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybė taikoma ne tik tos pačios specialybės, bet ir tas pačias pareigas einančių darbuotojų atžvilgiu. Lyginamuoju aspektu vertindama ieškovės ir kitų atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 135 straipsnio 2 dalį, nutartyje nurodęs, kad D.Č. neturėdama leidimo dirbti su įslaptinta informacija, pagal savo kvalifikaciją yra žemesnė už kitų darbuotojų kvalifikacija, konkrečiai už R.K. ar J.K. kvalifikaciją. DK 135 straipsnio 2 dalies prasme nereiškia, jog darbuotojo, kuris turi leidimas dirbti su įslaptinta informacija kvalifikacija aukštesnė, negu kitų šio leidimo neturinčių. Pažymėtina, kad leidimas neapsprendžia darbuotojo kvalifikacijos, o be to tokio leidimo gavimą organizuoja darbdavys. Darbdavys nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė atsisakė pildyti anketą tokiam leidimui gauti, ar ieškovei toks leidimas nebuvo suteiktas atitinkamų institucijų, arba bent nurodė, jog ieškovė dėl vienokių ar kitokių priežasčių tokio leidimo nebūtų gavusi. Teismas nenustatė aplinkybių, kad būtų pripažinta žemesnė ieškovės kvalifikacija negu R.K. ar J.K., išskyrus aplinkybę, kurią kolegiją pripažino nepagrįstą, todėl be pagrindo pripažino, kad ieškovei neturėjo būti taikoma pirmenybė teisė likti darbe prieš neturinčias pirmenybės teisės R.K. ar K.. Be to ieškovės atleidimo iš darbo metu R.K. tokio leidimo taip pat neturėjo, pagal bylos duomenis leidimą ji gavo tik 2009 m. liepos 27 d. (t 1, b.l. 143). Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kaip minėta kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją. Lyginant šias dvi darbuotojas negalima daryti išvados, kad ieškovės išsilavinimas yra žemesnis už R.K., nes pastarosios išsilavinimas yra vidurinis, o ieškovės specialus vidurinis (t 1, b.l. 45). J.K. išsilavinimas yra specialus vidurinis (t 1, b.l. 123), tačiau tai yra techninis (prekybos darbuotojo) išsilavinimas (t 1, b.l. 123), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jos išsilavinimas gali įtakoti jos kvalifikacijos lygiui, lyginant ieškovės turimą specialų išsilavinimą, nors ir žemesnį, tokiai pareigybei užimti.

30Teismas neatsižvelgė ir į ieškovės argumentus, kad ji turėjo pirmenybės teisę likti darbe prieš R.K. ir J.K., dirbusias tokiose pačiose pareigose, bei paliktas dirbti (ieškovė nurodė, kad pirmenybės teisę būti paliktai dirbti ji turi pagal DK 135 str. 1 d. 3 punktą, nes jos nepertraukiamas darbo stažas ministerijoje yra nuo 1994 metų). Tokioms aplinkybėms esant, ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir teismo sprendimas yra neteisėtas.

31DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

32Pažeistos ieškovės teisės turi būti apgintos taikant DK 297 straipsnio 4 dalį. Nors ieškovė prašo grąžinti ją į pirmesnį darbą, tačiau kolegija atsižvelgdama į tai, kad realiai ieškovės gražinti į pirmesnį darbą nėra galimybės organizacinių priežasčių, t.y. įvykus ministerijoje struktūriniams pertvarkymams neliko ieškovės pirmesnio darbo, todėl tokią restituciją pritaikyti nėra galimybės, todėl kolegija parenka kitą ieškovės teisių gynybos būdą įstatyme numatytą kaip alternatyvą grąžinimui į darbą ir jai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

33Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,, Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB ,, Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010).

34Nustatant ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydį vertintina, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Pagal bylos įrodymų duomenis apskaičiavus ieškovei nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos – 2009-07-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2011-03-07 už 20 mėnesių ir 7 dienas, 53 889,47 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nes ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2649,60 Lt (t 2, b.l. 11) Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas yra valstybės institucija išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų, jos biudžetas yra tvirtinamas LR Seimo kartu su visos valstybės biudžetu, o nesant lėšų numatytiems byloje nagrinėjamiems atvejams, nukenčia kiti dirbantieji, kurie negalės gauti dalies atlyginimo už atliktą darbą, todėl tokią išmoka tikslinga mažinti. Taip pat kolegija atsižvelgia į ieškovės išdirbta ministerijoje ilga laiką, į atleidimo iš darbo pažeidimo pobūdį, priskaičiuotą sumą už priverstinę pravaikštą mažina atsakovo išmokėta išeitinės kompensacijos suma, t.y. 13 248 Lt. Kolegija mano, kad tai atitinka teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas.

35Ieškovė prašė neteisėtu atleidimu padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisti jai 15 000 Lt.

36Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „ Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; kt.).

37Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pažeisdamas darbo įstatymo reikalavimus atleido ieškovę iš darbo, nors ieškovė, kuri ilgą laiką dirbusi atsakovui ir turėjo pirmenybės teisę likti darbe, tačiau atsakovas faktiškai pritaikęs pareigybės aprašus konkretiems darbuotojams, tokią išvadą galima padaryti išanalizavus tos pačios pareigybės darbuotojų aprašus (t 1, b.l. 71-85), paliko dirbti vos kelis metus ministerijoje dirbančius asmenis, o ieškovę, kuri be didelio darbo stažo yra ganėtinai nejauno mažiaus ir jai sunkiau susirasti darbą, negu jaunam asmeniui, t.y. ieškovė yra priskirtina prie labiau socialiai pažeidžiamų asmenų, atleido iš darbo. Kolegija sprendžia, kad ieškovei dėl to buvo padaryta moralinė skriauda, ir jos pergyvenimai dėl darbo netekimo, neigiamos emocijos, nors ir neįtakojo sveikatos sutrikdymams, tačiau tokia padaryta žala atlygintina. Be to, byloje nėra konstatuota, kad ieškovė nerūpestingai atliko savo darbo pareigas, ar turėjo kokių nors nuobaudų, ar buvo nusiskundimų jos darbu. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir šioje konkrečioje byloje priteisti iš darbdavio 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

38Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje nustatytas normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos; ir nustačiusi ieškovės subjektinės teisės pažeidimą, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl neteisėto atleidimo buvo atmestas, ir jį tenkina (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

39Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis valstybei nuo patenkintų reikalavimų sumos {(40 641,47 Lt + 2000 Lt)x 3%} 1279,24 Lt; 8,66 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams pirmos instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 straipsnio 3 p.)

40Apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 5,70 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnis).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą dalyje panaikinti ir panaikintoje dalyje priimti nauja sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

43Pripažinti ieškovės D.Č. atleidimą iš Teisingumo ministerijos Personalo ir dokumentų administravimo departamento Raštinės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų pagal DK 129 straipsnio 1, 2 d. neteisėtu; ieškovės į darbą negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. kovo 7 d.

44Priteisti iš LR Teisingumo ministerijos, į.k. 188604955, esančios Gedimino pr. 30/A.Stulginskio g. 1, Vilniuje, 40 641,47 Lt (keturiasdešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt vieną litą, 47 ct) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti D.Č., a.k. ( - ), gyv. ( - ), ir 1287,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

45Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš LR Teisingumo ministerijos, į.k. 188604955, esančios Gedimino pr. 30/A.Stulginskio g. 1, Vilniuje, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme D.Č., a.k. ( - ), ir 5,70 Lt valstybei (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Virginijos Volskienės,... 4. sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovei D.Č., jos atstovui advokatui Zigmui Benečiui,... 6. atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D.Č.... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 10. Ieškovė D.Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad... 11. Nurodė, kad ji nuo 1994-03-23 dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad neteisėtu... 13. Atsakovas Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 14. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu... 15. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės D.Č.atleidimo iš darbo DK 129 str. 1 ir... 16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovei D.Č.... 17. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį motyvuodamas tuo,... 18. Ieškovė D.Č. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą... 19. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad R.K. nėra baigusi aukštojo... 20. Teismas nurodė, kad Strateginio valdymo departamento Informacijos valdymo... 21. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Nustatyta, kad ieškovė D.Č. nuo 1994 m. kovo 23 d. dirbo LR Teisingumo... 25. Atsakovas 2009 m. balandžio 24 d. įspėjimu Nr. (3.14)5R-325 informavo... 26. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad LR Teisingumo ministerijoje... 27. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų... 28. Teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK... 29. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė pagal DK 135 straipsnio 1... 30. Teismas neatsižvelgė ir į ieškovės argumentus, kad ji turėjo pirmenybės... 31. DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš... 32. Pažeistos ieškovės teisės turi būti apgintos taikant DK 297 straipsnio 4... 33. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo... 34. Nustatant ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės... 35. Ieškovė prašė neteisėtu atleidimu padarytai neturtinei žalai atlyginti... 36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto... 37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pažeisdamas darbo įstatymo... 38. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 39. Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos... 40. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidų,... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 42. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą... 43. Pripažinti ieškovės D.Č. atleidimą iš Teisingumo ministerijos Personalo... 44. Priteisti iš LR Teisingumo ministerijos, į.k. 188604955, esančios Gedimino... 45. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 46. Priteisti iš LR Teisingumo ministerijos, į.k. 188604955, esančios Gedimino...