Byla 2A-929-436/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1340-713/2013 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas S. B. ieškiniu (3-8 b.l., 1 t.) prašė priteisti iš atsakovės G. Ž. 4200,00 Lt žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-02 į ieškovo S. B. gyvenamojo namo kiemą, esantį ( - ), iš kaimyninio atsakovės G. Ž. gyvenamojo namo kiemo, esančio ( - ), iš neužsukto želdinių laistymo čiaupo pradėjo bėgti vanduo. Dėl didelio kiekio vandens susidarė drėgmės perteklius, dėl kurio pradėjo pūti ieškovui priklausantis ūkio pastatas-medinis sandėliukas. Turto vertintojai nustatė, kad jo atkuriamoji vertė yra 3500,00 Lt, šią pinigų sumą ieškovas laiko žala ir prašo priteisti, kadangi atsakovė gera valia žalos atlyginti nesutinka.

5Atsakovė G. Ž. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (119-120 b.l., 1 t.). Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio, kaltės ir priežastinio ryšio. Ginčo sandėliukas pastatytas 1925 m. be pamatų, per visą tą laikotarpį buvo veikiamas atmosferos sąlygų: lietaus, sniego, saulės, todėl ir prasidėjo natūralūs medinių lentų puvimo procesai; laistymo sistemos atsakovė nebuvo atsukusi, joje atsirado mikroįtrūkimas, todėl buvo išpurkštas nedidelis kiekis apie 0,5 m3 vandens, kuris neturėjo lemiamos reikšmės puviniui susidaryti; per 14 dienų sandėlis negali supūti ar supelyti; pagal UAB „Laudus“ vertinimo ataskaitą sandėliuko rinkos kaina gali būti apie 1000,- Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė G. Ž. iš S. B. 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys tarpusavyje nesutaria dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Vertinimo ataskaitose priežastimi nurodyti krituliai, nuo jų atsirandanti drėgmė, o ne 2011-06-02 vienkartinis nedidelio vandens kiekio išpurškimas ant sandėliuko ar išpurkšto vandens pratekėjimas į tarpą tarp sandėliuko ir tvoros. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes: jog 2011-06-02 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.30 val. iš nesandaraus želdinių laistymo čiaupo išpurkšto vandens kiekis, kuris per laistymo vamzdelį sunkėsi į ieškovo sklypą per tvoros pamatus, buvo nedidelis 0,5 – 1m3;; prasisunkęs vandens kiekis galėjo ištekėti per tarpą, esantį tarp ieškovo sandėliuko ir atsakovės tvoros; sandėlis pastatytas 1925 metais ir nusidėvėjęs, yra medinis ir pastatytas be pamatų, lentos remiasi į gruntą, todėl metai iš metų buvo veikiamas atmosferos kritulių. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą antstolė G. A. surašė praėjus 14 dienų po įvykio ir nustatė sienų puvimą, ieškovas nepateikė įrodymų, kad sandėliuko lentos galėjo supūti per 14 dienų, todėl teismas darė išvadą, jog lentos supuvo dėl sandėlio eksploatacijos amžiaus, pastoviai veikiamos atmosferos kritulių, įšalo ir atlydžio, atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su jos kalte (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) ir žalos atsiradimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ji negali būti taikoma, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu ieškovo S. B. atstovas advokatas Egidijus Milašius prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodo, kad teismas nagrinėjo tik vieną iš ieškinyje nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų – lauko laistymo sistemos sandarumo neužtikrinimą, tačiau nenagrinėjo kito neteisėtų veiksmų pagrindo – atsakovės neteisėtai pastatytos mūrinės tvoros ant žemės sklypų ( - ) ribos, pažeidus LR įstatymus ir kitus teisės aktus, poveikio ieškovo pastatui - ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtam 5Ilž, esančiam Kapsų g. 72, Kaunas. Ieškovo ieškinyje buvo aiškiai išdėstytas antras pagrindas. Atsakovės savavališkai pastatyta mūrinė tvora netenkino statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų, nes tvoros mūras supleišėjęs, deformuotas pamatas, mūrinei tvorai gresia griūtis, ji ženkliai pasvirusi į ieškovo gyvenamojo namo kiemą, remia ūkinį pastatą dėl ko šis ženkliais pasviręs priekį, yra nesaugios būklės, be to, nesant tarpo nubėgti vandeniui medinis sandėlis drėksta ir susidarė puvinys. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų šiai padėčiai ištaisyti.
  2. Teismas sprendime klaidingai nustatė, kad šalys nesutaria tarpusavyje dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, nes ieškinį atsakovei civilinėje byloje Nr. 151-454/2012 pareiškė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Pažymėtina, kad pastarojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100823-00047 (2010-08-23), tačiau ir po patikrinimo vietoje atsakovė nebuvo išardžiusi neteisėtai pastatytos mūrinės tvoros, esančios tarp sklypų Zanavykų g. 26 ir 28. Teismas, pažeisdamas CPK 182 str. 2 p. nuostatas, nenustatė akivaizdaus prejudicinio fakto, turinčios tiesioginės reikšmės teismui šioje byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrindų, dėl kurio įsiteisėjimo/neįsiteisėjimo Kauno apygardos teismas netrukus turėjo nuspręsti. Jeigu teismui neužteko pateiktų įrodymų, teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), t.y. pateikti Kauno apygardos teismo sprendimą/nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-100-480/2013 arba sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-1340-713/2013, kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-100-480/2013 (CPK 163 str. 3 p.), tačiau nepalikti nenagrinėto šio antro ieškovo nurodyto atsakovės neteisėtų veiksmų atvejo.
  3. Teismas nepagrįstai nepasiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), nes byloje nebuvo pateikto reikšmingo įrodymo - ekspertizės išvados (CPK 212 str. 1 d.). Sprendime teismas rėmėsi CPK 216 str. 1 d. ir LR teismo ekspertizės įstatymo 24 str. nuostatomis, motyvuodamas, kas laikoma tinkama eksperto išvada, todėl pagrįstai VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras", UAB „Robinta“ ir UAB „Laudomus“ ekspertizės aktus ar ataskaitas vertino tik kaip rašytinius įrodymus. Tačiau, kadangi byloje kilo klausimų, kuriems išspręsti reikėjo mokslo, technikos ir profesinių žinių, teismas turėjo iškelti klausimą dėl abiejų statinių (neteisėtai pastatytos tvoros ir ūkinio pastato) ekspertizės skyrimo, pasiūlant bylos šalims pateiktą išsamų spektrą specialių klausimų (CPK 213 str.).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. Ž. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodo, kad nustatytas teisinis reglamentavimas numato pareigą ieškovui, teismui teikiamame ieškinyje, suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš ieškovo S. B. teismui pateikto ieškinio, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4200 litų žalos atlyginimo išimtinai buvo siejamas tik su vandens nutekėjimu iš atsakovės kieme buvusios laistymo žarnos į ieškovo sklypą 2011 m. birželio 2 d. Tai akivaizdžiai matyti iš ieškinio dalių, pavadintų „Priežastinis ryšys“ ir „Kaltė“. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio akivaizdu, jog jis bandė įrodyti teismui, kad 2011 m. birželio 2 d. iš atsakovės kieme buvusios laistymo žarnos ištekėjęs vanduo pateko į tarpą tarp ieškinyje minimos tvoros ir nurodyto ūkinio pastato, dėl ko nurodytas statinys pradėjo pūti, tai yra atsirado puvinys. Visame ieškinio kontekste, nurodyta sklypus skirianti tvora minima tik siekiant paaiškinti faktinę situaciją, bet nesiejant jos statybos su pačiu žalos atsiradimo faktu.
  2. Ieškovo atstovo apeliaciniame minimo LR CPK 179 str. 1 d. numato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tačiau ieškovo atstovas nemini šio straipsnio 2 dalies, kuri numato, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ir LR CPK 12 str., kuris numato, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
  3. Kauno m. apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-454/2012, buvo nagrinėjamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nurodyto ginčo išsprendimas negalėjo turėti jokios įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui, nes visus, su ieškovo S. B. ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo susijusius juridinius faktus, teismas galėjo nustatyti ir nustatė priimdamas skundžiamą sprendimą. Tą aplinkybę, kad tarp nurodytų bylų nėra prejudicinio ryšio patvirtina ir paties ieškovo bei jo atstovo, kvalifikuoto teisininko - advokato pozicija nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme, nes nei vienas iš jų neišreiškė teismui prašymo stabdyti šią civilinę bylą. Kauno apygardos teismo 2013-02-12 sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-100-480/2013, nurodyta tvora nėra įvardinta kaip pastatyta savavališkai, dėl ko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo atmestas, kas taipogi patvirtina, kad skundžiamą sprendimą priėmusiam pirmos instancijos teismui nebuvo įstatyminio pagrindo stabdyti šią bylą iki įsiteisės Kauno m. apylinkės teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-151-454/2012.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

12Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13Šioje byloje pagrindiniai ieškinio argumentai yra tai, kad 2011-06-02 į ieškovo S. B. gyvenamojo namo kiemą, esantį ( - ), iš kaimyninio atsakovės G. Ž. gyvenamojo namo kiemo, esančio ( - ), iš neužsukto želdinių laistymo čiaupo pribėgus dideliam kiekiui vandens į tarpą, tarp atsakovės mūrinės tvoros ir ieškovui priklausančio ūkinio pastato ir susidarius drėgmės pertekliui, ieškovui priklausantis ūkio pastatas-medinis sandėliukas pradėjo pūti, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Po to seka ieškinio argumentai apie atsakovės neteisėtai pastatytą tvorą tarp sklypų, ( - ). Apeliantas vadovaujasi UAB „Įraža“ 2010-06-11 statinio techninės būklės tyrimo aktu Nr. 10-05/05-2, kuriame padaryta išvada, jog ieškovui priklausančio ūkio pastato remontas ir konstrukcijų sustiprinimas negalimas, neužtikrinus šalia esančios savavališkai įrengtos tvoros mechaninio atsparumo ir pastovumo. Apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės tvoros pastatymo savavališkumu, jos ribine būkle, gresiančia konstrukcijų griūtimi, taip pat neišnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-151-454/2012 prejudiciniu ryšiu su nagrinėjama byla, atmestini kaip nepagrįsti.

14Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011 m. birželio 2 d. į ieškovui priklausantį gyvenamojo namo kiemą, esantį ( - ) (dabartinis adresas ( - )), iš gretimo sklypo nutekėjo vanduo dėl neužsukto želdinių laistymo čiaupo (1 t., b.l. 10). Todėl ieškovo pagrindinis ieškinio argumentas yra tai, kad jam priklausantis sandėliukas pradėjo pūti nuo per didelio kiekio nutekėjusio vandens. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. birželio 16 d. protokole antstolė konstatavo, kad apžiūrint sandėlio sieną iš vidaus matėsi lentų puvimo žymės (1 t., b.l. 15). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo vandens nutekėjimo iš gretimo sklypo dienos iki faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo dienos praėjo tik 14 dienų, todėl teismo vertinimu, sandėliuko puvimo žymės per tokį trumpą laiką dėl to, kad prieš dvi savaites nutekėjo vanduo, atsirasti negalėjo. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad VĮ Registrų centro duomenimis ieškovui priklausantis medinis ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatytas 1925 metais, jo atkuriamoji vertė 2313 Lt (1 t., b.l. 11-12). Taip pat teismas įvertino abi byloje esančias turto vertinimo ataskaitas, kuriose padarytos išvados, jog pastato puvimo priežastimi yra krituliai, nuo jų atsirandanti drėgmė, o ne 2011-06-02 įvykęs vienkartinis nedidelio vandens kiekio išpurškimas ant sandėliuko ar išpurkšto vandens pratekėjimas į tarpą tarp sandėliuko ir tvoros (1 t., b.l. 54; Priedas prie 1 tomo UAB „Robinta“: turto vertinimo ataskaita, lapas 21-22). Be to, VĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ statinio dalinės ekspertizės akto 5.1 punkte nurodyta, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. 1992-5036-5045, žymėjimas plane 5I1ž, ( - ), statybos metai 1925, konstrukcijų būklė yra avarinė, o 5.5 punkte nurodyta, kad pakeista šio pastato tik stogo danga. Teismas įvertino liudytojo R. S. paaiškinimus, kuris dirba UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininku ir nurodė, jog čiaupas vandenį praleido nevisu diametru, todėl darė prielaidą, kad per valandą galėjo išbėgti vienas kubinis metras vandens (2 t., b.l. 19). Taigi teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui priklausančio ūkinio pastato lentos supuvo dėl sandėlio eksploatacijos amžiaus, pastoviai veikiamos atmosferos kritulių, įšalo ir atlydžio, o ne dėl vienkartinio nedidelio vandens kiekio nutekėjimo iš gretimo sklypo.

15Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-151-454/2012 patenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei G. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pastarojoje byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir ieškovas S. B.. Teismas sprendimu panaikino atsakovei G. Ž. 2011-03-31 neteisėtai surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir jos pagrindu atliktą tvoros t1, unikalus Nr. ( - ), esančios tarp sklypų ( - ), teisinę registraciją bei nustatė atsakovei G. Ž. šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neparengus reikiamų dokumentų, savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytą tvorą (2 t., b.l. 43-45). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-100-480/2013 Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija šiame sprendime konstatavo, kad tvora t1, unikalus Nr. 4400-2083-2977, esanti tarp sklypų ( - ), nėra savavališkai pastatytas statinys.

16Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškinant procesinės teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; ir kt.).

17Nagrinėjamos bylos apeliantas prašo teismo įvertinti aplinkybes, kad atsakovės pastatyta tvora yra neteisėtai, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl tvoros t1, unikalus Nr. 4400-2083-2977, esanti tarp sklypų ( - ), statybos teisėtumo jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai) t.y. teismas pripažįsta apelianto prašomas nustatyti aplinkybes įrodytomis (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

18Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nepasiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus, be to nepagrįstai rėmėsi UAB „Laudoma“ turto vertinimo ataskaita, atmestini kaip nepagrįsti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas dėl įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Viso bylos nagrinėjimo metu šalys teikė rašytinius įrodymus, vertinimo ataskaitas, buvo išklausyti liudytojų parodymai, be to, ieškovo atstovas iki pirmosios instancijos teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį, neprašė skirti ekspertizės, ar atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę teikti papildomus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje esančių rašytiniais įrodymų visuma ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

19Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti šias sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius) (CK 6.245 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo nurodytomis aplinkybėmis per 14 dienų laikotarpį dėl išpurkšto vandens kiekio žala negalėjo atsirasti, tuo tarpu atsakovė įrodė, jog ieškovo sandėlio dalis nusidėvėjo dėl ilgo eksploatacijos laiko, todėl atsakovės neteisėti veiksmai neturi priežastinio ryšio su žalos atsiradimu (CK 6.247 straipsnis). Taigi, nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ji negali būti taikoma.

20Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė teismui atstovavimo sutartį su advokatu bei PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1210,00 Lt. Ši suma neviršiją LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodyto maksimalaus dydžio už suteiktas teisines paslaugas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos 1210 Lt dydžio išlaidos apeliacinės instancijos teisme

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23ieškovo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

24Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovo S. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 1210,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinių paslaugų išlaidų atsakovės G. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas S. B. ieškiniu (3-8 b.l., 1 t.) prašė priteisti iš atsakovės G.... 5. Atsakovė G. Ž. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko,... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Apeliaciniu skundu ieškovo S. B. atstovas advokatas Egidijus Milašius prašo... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. Ž. prašo ieškovo apeliacinį... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 10. Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 12. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 13. Šioje byloje pagrindiniai ieškinio argumentai yra tai, kad 2011-06-02 į... 14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011 m. birželio 2 d. į... 15. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu... 16. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių,... 17. Nagrinėjamos bylos apeliantas prašo teismo įvertinti aplinkybes, kad... 18. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nepasiūlė bylos šalims... 19. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti šias sąlygas - neteisėtus... 20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes,... 21. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 23. ieškovo S. B. apeliacinį skundą atmesti.... 24. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš ieškovo S. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 1210,00 Lt (vieną...