Byla 2-1597-943/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos netiesioginį ieškinį trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistika“ vardu atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Paduotu netiesioginiu ieškiniu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija trečiojo asmens UAB „Baltic Logistika“ vardu ir jo naudai prašė priteisti iš atsakovės V. P. 2 033 690,76 Lt skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras. Paduoto ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir trečiajam asmeniui UAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės priteista 73 113,39 Eur.
  3. Atsakovė padavė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovė nurodė, kad trišalio susitarimo, tarp UAB „Baltic Logistika“, V. P. ir D. S., pagrindu UAB „Baltic Logistika“ buvo pervesta 95 000 Eur, iš kurių 73 113,39 Eur skirta prievolės pagal teismo sprendimą įvykdymui. Kadangi atsakovės prievolė UAB „Baltic Logistika“ yra visiškai įvykdyta, pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu nėra.
  4. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėjimas kredito unijai buvo atliktas vykdant ne UAB „Baltic Logistika“, o atsakovės įsipareigojimus, todėl pakartotinai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo į jį neturi būti atsižvelgiama.
  5. Atsakovė paaiškino, kad trišalis susitarimas, kuriuo buvo suderinta teismo sprendimo vykdymo tvarka, buvo sudarytas 2015 m. vasario 10 d., t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria UAB „Baltic Logistika“ buvo iškelta bankroto byla, priėmimo, todėl atsakovė neprivalėjo su dabar jau bankrutuojančios UAB „Baltic Logistika“ bankroto administratoriumi derinti sprendimo vykdymo tvarkos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  2. Teismas nurodė, kad prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės pakartoti ankstesniuose prašymuose nurodyti argumentai, todėl atsisakė priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  3. Be to, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas bus įvykdytas tik tada, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne trečiajam asmeniui BUAB „Baltic Logistika“ bus pervesta sprendimu priteista suma.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Netiesioginio ieškinio patenkinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tiesioginių materialinių teisinių pasekmių nesukėlė. Trečiajam asmeniui priteistas turtas buvo įskaitytas į bendrą skolininko turtą ir panaudotas ne netiesioginį ieškinį pareiškusio, o visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.68 straipsnio 5 dalį.
    2. Procesinio dokumento priėmimo stadijoje sprendžiama, ar nėra procesinių kliūčių tokį dokumentą priimti, tačiau nepasisakoma dėl jo esmės. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pasisakė ir dėl šio prašymo esmės, todėl iš tikrųjų atsisakė prašymą tenkinti.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12Dėl prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo

  1. Apeliantė, abejodama ginčo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, kelia klausimą ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė atsisakantis priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones turinį, nepagrįstai atsisakė jį priimti, motyvuodamas tuo, jog prašyme iš esmės pakartoti ankstesni argumentai dėl sprendimo įvykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tapatumo kriterijus, kuris taikomas materialaus teisinio ginčo esmės nagrinėjimui, netaikomas procesinių klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, keitimu ar panaikinimu sprendimui. Pakartotinis prašymas taikyti, keisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teismo nutartimi gali būti patenkintas (visiškai ar iš dalies) ar atmestas, bet negali būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011). Teismas, atsižvelgdamas į pakartotiniame prašyme nurodytą faktinį laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą, gali tokias priemones panaikinti arba atsisakyti jas naikinti, tačiau toks prašymas turi būti išnagrinėtas, o jo pakartotinis teikimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą. Aplinkybė, kad teismo nutartis, kuria laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta panaikinti, nebuvo skundžiama, taip pat nėra kliūtimi tokį prašymą pateikti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1463/2012).
  2. Pažymėtina, jog procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismas nevertina jo turinio pagrįstumo, o tik patikrina procesinio dokumento formos ir turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti (CPK 111, 115 straipsniai).
  3. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė atsisakantis priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje vertino paduoto prašymo pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų.

13Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį trečiojo asmens BUAB „Baltic Logistika“ vardu atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo, įvykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turto atžvilgiu panaikinimo. Šio ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovės turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Išnagrinėjus bylą iš esmės trečiajam asmeniui BUAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės priteista 73 113,39 Eur skolos. Įsiteisėjus teismo sprendimui byloje išduotas vykdomasis raštas, kuris priverstiniam vykdymui pateiktas antstoliui (vykdomosios bylos Nr. 0240/15/02626). Duomenų, kad vykdomoji byla būtų nutraukta įvykdžius teismo sprendimą, nėra.
  2. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis), todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimas bus įvykdytas tik tuomet, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Baltic Logistika“ bus pervesta sprendimu priteista suma. Nors BUAB „Baltic Logistika“ byloje nurodyta kaip trečiasis asmuo, sprendimu jai yra priteista 73 113,39 Eur iš V. P.. Todėl vykdomojoje byloje būtent bendrovė yra išieškotoja, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant užtikrinti jai priteistos sumos išieškojimą, o teismo sprendimas bus įvykdytas, kai priteista suma bus sumokėta BUAB „Baltic Logistika“. Priešingas aiškinimas šioje byloje, kad skola pagal netiesioginį ieškinį galėtų būti priteisiama pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nors laikinosios apsaugos priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, jos pasižymi procesiniu teisiniu pobūdžiu, kuris lemia tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, kurių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu: jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismui ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo įvykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
  4. Įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti įvykdytas tiek atsakovo gera valia, tiek panaudojant valstybės prievartą, t. y. antstoliui perduodant priverstinai vykdyti teismo sprendimą. Ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti patikrina antstolis. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Viena iš aplinkybių, kurioms esant antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus reglamentuota CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y. kad pateikiamas vykdomasis dokumentas yra įvykdytas ir neturi būti vykdomas priverstine tvarka. Apeliantė teigia įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą trečiojo asmens UAB „Baltic Logistika“ naudai 2015 m. vasario 10 d. trišalio susitarimo tarp UAB „Baltic Logistika“, V. P. ir D. S. pagrindu ir 2015 m. kovo 20 d. pervedusi į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiskaitomąją sąskaitą 95 000 Eur. Tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina, kad priverstinio sprendimo vykdymo veiksmai pradėti 2015 m. gruodžio 14 d. antstolio patvarkymu Nr. S2-59387.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tik gavus patvirtinimą iš antstolio apie visišką teismo sprendimo įvykdymą ir vykdomosios bylos užbaigimą (CPK 150 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, byloje esanti apeliantės pateikta medžiaga iš vykdomosios bylos Nr. 0240/15/02626, kurioje priverstinai vykdomas apygardos teismo sprendimas, leidžia teismui vienareikšmiškai spręsti, jog sprendimas nėra įvykdytas (t. 4., b. l. 62-80). Manydama, kad yra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą, apeliantė teismo sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus gali pateikti priverstinį vykdymą vykdančiam antstoliui, pastarojo prašyti užbaigti vykdomąją bylą ir pranešti viešojo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.
  6. Be to, iš byloje esančių atsiliepimų į ankstesnius skolininkės prašymus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, matyti, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškusi netiesioginį ieškinį, nei trečiojo asmens BUAB „Baltic Logistika“, kurios naudai priimtas sprendimas, bankroto administratorius (išieškotojas vykdomojoje byloje) nepatvirtina tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  7. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsisako priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, netinkamai aiškino netiesioginio ieškinio tenkinimo teisines pasekmes, tačiau pasisakydamas dėl gauto prašymo esmės tinkamai nusprendė dėl tokio prašymo išnagrinėjimo rezultato. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus, o teismo sprendimo (nutarties) panaikinimas draudžiamas vien formaliais pagrindais, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 328 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
  8. Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina, kad vadovaujantis CPK 95 straipsniu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama bauda. Atsakovei išaiškinama, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jos prašymu pakartotinai gali būti sprendžiamas tik esant įstatyme įtvirtintoms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsakovės V. P. pakartotinius tapačius prašymus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir už jį bausti įstatyme nustatyta tvarka.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai