Byla 2-512/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovų prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi jiems paskirtų baudų panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ukmergės rajono savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos energetika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, nuosavybės teisių pripažinimo, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ priešieškinį Ukmergės rajono savivaldybei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį natūra bei kompensacijos priteisimo (bylos Nr. 2-7154-178/2010).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami klausimai, susiję turto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, nuosavybės teisių pripažinimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį natūra ir kompensacijos priteisimo.

6Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų pareiškimą dėl jiems paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesu, panaikinimo, pagrįstumu.

7Ukmergės rajono apylinkės teisme Ukmergės rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ prašė iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ perduoti Savivaldybei valdyti turtą pagal UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą ir UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą.

8Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo perduoti ieškovui Savivaldybei valdyti turtą pagal UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą ir UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą.

9Ieškovai 2010 m. liepos 22 d. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir nuosavybės teisių pripažinimo. Prašė išreikalauti iš UAB „Miesto energija“ neteisėto valdymo pagal 2001-01-02 Turto nuomos sutartį Nr. 1 išnuomotą turtą ir perduoti jį UAB „Ukmergės šiluma“ valdyti ir naudoti kartu su šio turto eksploatacijos dokumentais; išreikalauti iš UAB „Miesto energija“ neteisėto valdymo pagal 2001-01-17 Turto nuomos sutartį Nr. 3 išnuomotą turtą ir perduoti jį UAB „Dainavos energetika“ valdyti ir naudoti kartu su šio turto eksploatacijos dokumentais; pripažinti UAB „Ukmergės šiluma“ nuosavybės teises į pagal 2000 m. gruodžio 20 d. SP „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį padarytas investicijas ir jų pagalba padarytus šilumos ūkio pagerinimus, modernizavimus ir pertvarkymus, o taip pat investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus, bei išreikalauti šį turtą iš neteisėto atsakovų valdymo bei perduoti UAB „Ukmergės šiluma“ valdyti ir naudoti kartu su turto eksploatacijos dokumentais; pripažinti UAB „Dainavos energetika“ nuosavybės teisę į pagal 2000 m. gruodžio 20 d. SP „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį padarytas investicijas ir jų pagalba padarytus šilumos ūkio pagerinimus, modernizavimus ir pertvarkymus, o taip pat investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus, UAB „Dainavos energetika“ sumokėjus 1 (vieną) litą UAB „Miesto energija“, ir išreikalauti šį turtą iš neteisėto atsakovų valdymo bei perduoti UAB „Dainavos energetika“ valdyti ir naudoti kartu su turto eksploatacijos dokumentais. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2000 m. birželio 4 d. sprendimu patvirtino UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos nuostatus. Ukmergės rajono savivaldybė su UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį (toliau – Sutartis). Sutartis buvo pradėta vykdyti, kai atsakovai sudarė turto nuomos sutartis su UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ ir su UAB „Šventupė“ (ši įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2009 metų pabaigoje). Ukmergės rajono savivaldybė gavo duomenis apie esminius atsakovų padarytos sutarties pažeidimus ir vienašališkai nutraukė sutartį. Bet UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ atsisakė perduoti šilumos ūkio turtą.

102010 m. liepos 19 d. UAB „Miesto energija“ šioje byloje pateikė prašymą dėl 195 756,44 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Prašyme nurodė, kad negali vykdyti šilumos energijos tiekimo veiklos ir dėl to negauna pajamų. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir nurodė, kad atsakovas nepateikė prašymą pagrindžiančių įrodymų. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį (bylos Nr. 2S-1706-492/2010).

11Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja 2010 m. liepos 23 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą (bylos Nr. 2-1326-759/2010). Šis teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuriame bylai suteiktas Nr. 2-7154-178/2010.

122010 m. liepos 27 d. UAB „Miesto energija“ dar kartą padavė prašymą dėl 277 180,91 Lt galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Kartu su prašymu atsakovas pateikė teismui negautų pajamų apskaičiavimo metodikas, kurios nebuvo pateiktos su 2010 m. liepos 19 d. prašymu.

13Kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010, iškeltoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ieškinį atsakovui Savivaldybei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį natūra, kompensacijos priteisimo ieškovai ieškiniu prašė: pripažinti neteisėtu 2000 m. gruodžio 20 d. ieškovų ir atsakovo sudarytos UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašališką nutraukimą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu; įpareigoti atsakovą vykdyti 2000 m. gruodžio 20 d. sutartį natūra; priteisti iš atsakovo ieškovui UAB „Miesto energija“ 131 172,51 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą ir uždrausti atsakovui atlikti visus veiksmus, kuriais būtų trukdoma tiekti karštą vandenį ir šilumos energiją Ukmergės rajono savivaldybės vartotojams bei perimti UAB „Miesto energija“ priklausantį turtą iki šios bylos dėl minėto sprendimo panaikinimo išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui Savivaldybei pačiai ar per kitus asmenis perimti UAB „Miesto energija“ pagal 2000 m. gruodžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Ukmergės energija“ sudarytą SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį valdomus bei jai nuosavybės teise priklausančius bei nuomojamus šilumos energijos gamybos / tiekimo įrenginius iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 įsiteisėjimo. 2010 m. rugsėjo 17 d. UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl dar vienos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo Savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas uždraudė Savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-1, įpareigojant Savivaldybę leisti UAB „Miesto energija“ naudotis visu atsakovo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu perimtu valdyti turtu šilumos energijos gamybai ir tiekimui (o taip pat neperimtu turtu, jeigu toks yra).

142010 m. rugsėjo 28 d. UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ taip pat ir civilinėje byloje Nr. 2-7154-178/2010 Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą taikyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui Ukmergės rajono savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“ 2010 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą, o 2010 m. liepos 27 d. paduoto UAB „Miesto energija“ prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad atsakovai patys nurodė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra analogiškas jų pateiktam prašymui kitoje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5827-178/2010), kurioje jie yra ieškovai. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovams buvo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-7154-178/2010 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5827-178/2010 sujungimo klausimas dar nėra išspręstas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai Ukmergės rajono apylinkės teismui 2010 m. liepos 19 d. jau buvo pateikę prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas šio prašymo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino. Kaip minėta, dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kurį apeliacinės instancijos teismas atmetė. Nutartyje pabrėžiama, kad atsakovai, žinodami, kad jų prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turi būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, 2010 m. liepos 27 d. pakartotinai padavė analogišką ir aiškiai nepagrįstą prašymą, t. y. elgėsi nesąžiningai, sąmoningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Remdamasis šiais argumentais, teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „Energijos taupymo centras“ paskyrė 4 000 Lt baudą už pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimą, o UAB „Miesto energija“ paskyrė 5 000 Lt baudą už pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymo dėl nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, padavimą.

15Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-5827-178/2010 prijungė prie civilinės bylos Nr. 2-7154-178/2010, Ukmergės rajono savivaldybę, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ laikė byloje ieškovais, o UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Miesto energija“ - atsakovais, jų paduotą ieškinį laikė priešieškiniu.

16Šioje byloje atsakovai Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl jiems Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi paskirtų baudų panaikinimo. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai patys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes ilgiau nei 4 mėn. nepateikė ieškinio, atitinkančio CPK reikalavimus. Atsakovai 2010 m. liepos 27 d. pakartotinį prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė apskaičiavę ilgesnį laikotarpį negu pirminiame prašyme ir atsižvelgdami į bylos persiuntimą iš apylinkės teismo į apygardos teismą. Be to buvo paaiškėjusios naujos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Taip pat teismas neteisingai aiškino CPK 95 straipsnio nuostatas, nes dėl atsakovų pateiktų prašymų nebuvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, o tai yra būtina sąlyga skiriant baudą pagal CPK 95 straipsnį.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovų pareiškimą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovų argumentai dėl ieškovų ilgai nepateikiamo ieškinio nesudaro pagrindo vertinti atsakovų veiksmus, už kuriuos paskirta bauda, kitaip, negu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovai pateikė praėjus tik 5 dienoms po pirminio prašymo atmetimo, o po to dar apskundė pirminį prašymą apeliacine tvarka. Taigi atsakovai siekė to paties klausimo svarstymo dviejuose teismuose. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, susijusius su naujo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimu. Toks prašymas jau buvo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 ir jo nagrinėjimas sustabdytas iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties. Be to, nurodomas naujas aplinkybes (teismų procesinius sprendimus) atsakovai teikė ne prie šio prašymo, o pareikšdami atskirą (nors savo esme ir analogišką) prašymą kitoje byloje, taip sudarydami situaciją, kai analogiški prašymai turėjo būti svarstomi skirtingose bylose. Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartyje teisingai aiškino CPK 95 str., nes nepagrįstų ir nesąžiningai reiškiamų pakartotinių prašymų padavimas ir nagrinėjimas nepagrįstai apsunkina bylos eigą.

19III. Atskirojo skundo argumentai

20Atsakovai UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti atsakovams paskirtas pinigines baudas. Skundą grindžia šiais argumentais:

211) Vilniaus apygardos teismas neįvertino, kad ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir ilgiau nei 4 mėn. nepateikė ieškinio, atitinkančio CPK reikalavimus. Ieškinys nebuvo pateiktas per teismo numatytą terminą, nors laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui yra taikomos visa apimtimi, atsakovų veikla yra apribota. Ieškinio trūkumai yra nuolat šalinami, atsakovams nėra žinomi galutiniai ieškovų reiškiami reikalavimai, Ukmergės rajono apylinkės teismas iki tol, kol nebus pateiktas ieškinys, atitinkantis visus CPK reikalavimus, neleido susipažinti su bylos medžiaga. Dėl to atsakovams 2 mėnesius nebuvo žinoma, kokio ieškinio pagrindu yra siekiama nutraukti jų veiklą, perimti jų valdomą turtą.

222) Pakartotinis prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo pareikštas dėl to, kad bylos persiuntimas iš vieno teismo į kitą užtruks, dėl ko atsakovai visą laikotarpį, kol bus persiųsta byla, toliau patirs nuostolius. Naujas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo grindžiamas nauju pagrindu, t. y. nuostoliai buvo paskaičiuoti ilgesniam laikotarpiui nei pirmą kartą, ir buvo prašoma užtikrinti padidėjusius dėl veiklos apribojimo atsakovo patiriamus nuostolius. Tačiau šį prašymą Vilniaus apygardos teismas atmetė ir pripažino, kad atsakovai piktnaudžiauja teise, nes teikia antrą prašymą.

233) Pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateiktas paaiškėjus kelioms svarbioms aplinkybėms ir siekiant išvengti prieštaringumo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 ir tuo metu tame pačiame teisme nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7154-178/2010. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priimta nutartimi sustabdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimą, kuriuo į minėtą leidimą buvo įrašyta ir UAB „Ukmergės šiluma“; Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi uždraudė Ukmergės rajono savivaldybei pačiai ar per kitus asmenis perimti UAB „Miesto energija“ pagal 2000 m. gruodžio 20 d. sudarytą šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį valdomus bei jai nuosavybės teise priklausančius bei nuomojamus šilumos energijos gamybos / tiekimo įrenginius iki sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 įsiteisėjimo.

244) Atsakovams skirti baudą remiantis CPK 95 str. nėra pagrindo. Atsakovų pateikti prašymai neužvilkino bylos nagrinėjimo, jie buvo pateikti siekiant sumažinti atsakovų patiriamus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovai operatyviai specialia CPK nustatyta tvarka siekia gauti nuostolių, kuriuos jie patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

25Ieškovai atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą nepateikė.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

27Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vieno iš šių atsakovų prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo pagrįstai vertino kaip tapačius, paduotus pakartotinai ir tokius atsakovų procesinius veiksmus kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą procesu bei paskyrė už tai baudą (CPK 95 str.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nustatyti, ar atsakovai pagal paskirtį naudojosi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo procesine teise bei prašymo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą procesine teise, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti atsakovams ar vienam iš jų paskirtą baudą ar ją panaikinti.

28Asmens teisė prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra savitikslė. Ja siekiama užsitikrinti, kad galimai palankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju būtų galima realiai jį įvykdyti. Šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai šį prašymą pagrindžia konkrečiais įrodymais. Ši procesinė teisė pasižymi tuo, kad teismui netenkinus paduoto prašymo, nėra užkertama galimybė asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo neįgyja res judicata galios. Tačiau tapataus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas, nepagrindus jo naujais įrodymais, jau gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas tokio prašymo padavimo teise.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti vertinami jo procesiniai veiksmai ar neveikimas byloje, kurioje tokie veiksmai (neveikimas) yra atlikti (nustatytas). Asmens veikimas ar neveikimas kitose bylose neturėtų būti vertinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007). Be to, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusios asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

30Teismas, nustatęs, kad asmuo byloje procesine teise teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudojamasi priešingai šios teisės paskirčiai, t. y. ja piktnaudžiauja, privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Nustatęs piktnaudžiavimą procesine teise, teismas turi konstatuoti, kad ši procesinė teisė išvis nėra įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas”, bylos Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas”, bylos Nr. 3K-3-1212/2001, kat. 84; 87.1; 92). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Tačiau, kai asmuo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - net ir tapačių – taikymo paduoda keliose civilinėse bylose, kuriose pareikšti skirtingi reikalavimai ir proceso šalys užima skirtingą procesinę padėtį, arba toje pačioje byloje pateikia netapačius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokie asmens veiksmai neturėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu.

31Nagrinėjamu atveju atsakovai UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo ieškovui Ukmergės rajono savivaldybei trukdyti atsakovui UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 03-87 išduotą šilumos tiekimo licenciją nustatymo - taikymo civilinėje byloje Nr. 2-7154-178/2010 pagal jiems pareikštus reikalavimus dėl turto išreikalavimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, padavė nepareiškę savarankiškų reikalavimų, kurių įvykdymo užtikrinimui ir turi būti taikomos tokio pobūdžio priemonės. Tačiau atsakovai šį prašymą pagrindė viešojo intereso gynyba, t. y. tuo, kad ieškovas trukdo atsakovui UAB „Miesto energija“, turinčiam šilumos tiekimo licenciją, vykdyti sutartines prievoles ir prieš šildymo sezono pradžią tiekti energiją Ukmergės rajono gyventojams. Kita vertus, tokį prašymą nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė pirmą kartą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti taikomos ne tik ieškovo prašymu, bet ir atsakovo prašymu, jam net nepareiškus savarankiškų reikalavimų.

32Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę laisvai disponuoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 42 str.). Kaip minėta, tam, kad asmens procesinis veiksmas – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas būtų įvertintas kaip piktnaudžiavimas šia procesine teise, turi būti nustatytas ne tik prašymo nepagrįstumas, bet – ir tai svarbiausia - jį padavusio asmens nesąžiningumas, t. y. sąmoningas veikimas nesilaikant įstatymų reikalavimų. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytas asmens procesinių teisių įgyvendinimas, pagrįstas dispozityvumu, nes nustačius paduoto procesinio dokumento nepagrįstumą ir sąžiningam asmeniui galėtų būti taikomos sankcijos.

33Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo paduoti skirtingose bylose. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. panaikino pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ 2010 m. gegužės 14 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui Savivaldybei pačiai ar per kitus asmenis perimti UAB „Miesto energija“ pagal 2000 m. gruodžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Ukmergės energija“ sudarytą SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį valdomus bei jai nuosavybės teise priklausančius bei nuomojamus šilumos energijos gamybos / tiekimo įrenginius iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 įsiteisėjimo. 2010 m. rugsėjo 17 d. UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“, siekdami užsitikrinti šilumos tiekimo vartotojams galimumą, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl dar vienos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo Savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas uždraudė Savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-1, įpareigojant Savivaldybę leisti UAB „Miesto energija“ naudotis visu atsakovo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu perimtu valdyti turtu šilumos energijos gamybai ir tiekimui (o taip pat neperimtu turtu, jeigu toks yra). Taigi, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 teismai tenkino UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ 2010 m. rugsėjo 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-7154-178/2010 padavė prašymą, iš esmės analogišką 2010 m. rugsėjo 17 d. paduotam prašymui civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010. Tačiau vieno šio fakto vertinti kaip UAB Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ akivaizdaus nesąžiningumo, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties nebuvo galima realiai įvykdyti neužsitikrinus papildomos apsaugos, esant skirtingoms byloms, kuriose spręsti skirtingi reikalavimai, nėra pagrindo.

34Tuo pačiu pastebėtina, kad baudas atsakovams už piktnaudžiavimą byloje paskyręs pirmosios instancijos teismas būtent tą pačią dieną, kurią skyrė šias baudas, t. y. 2010 m. spalio 1 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 (šią bylą Vilniaus apygardos teismas tik 2010 m. spalio 12 d. nutartimi prijungė prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-7154-178/2010) pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ieškinį atsakovui Ukmergės rajono savivaldybei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkino UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-1, įpareigojant Savivaldybę leisti UAB „Miesto energija“ naudotis visu atsakovo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu perimtu valdyti turtu šilumos energijos gamybai ir tiekimui (o taip pat neperimtu turtu, jeigu toks yra). Tokiu būdu susidarė procesinė situacija, kai tas pats teismas, dar daugiau – tas pats to teismo teisėjas, nagrinėdamas skirtingas, tačiau glaudžiai susijusias bylas tarp tų pačių proceso šalių, tą pačią dieną priėmė skirtingus procesinius sprendimus tuo pačiu klausimu – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Viena vertus, teismas civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010 taikė laikinąsias apsaugos priemones, kita vertus, tų pačių asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-7154-178/2010.

35Kaip minėta, vienoje civilinėje byloje atlikti šalių procesiniai veiksmai negali būti pagrindu vertinti tos šalies kitoje civilinėje byloje atliktus procesinius veiksmus, kaip nesąžiningus ir kaip piktnaudžiavimą procesu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisės tokį prašymą palikti nenagrinėtą kaip tapatų, kadangi teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keitimo ar naikinimo neįgyja res judicata galios. Tapatumo kriterijus, kuris taikomas materialaus teisinio ginčo esmės nagrinėjimui, netaikomas šių procesinių klausimų sprendimui. Pakartotinis prašymas taikyti, keisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teismo nutartimi gali būti patenkintas (visiškai ar iš dalies) ar atmestas, bet negali būti paliktas nenagrinėtas. Dėl to kolegijos vertinimu, atsakovų procesinio veiksmo, paduodant prašymą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima vertinti kaip neatitinkančių sąžiningumo standartų ir kartu kaip piktnaudžiavimo procesu vien tuo pagrindu, kad laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma taikyti ir jos jau buvo pritaikytos kitoje susijusioje byloje. Juo labiau, kad to paties teismo teisėjas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje pagal asmenų, kuriems paskyrė baudą už analogiško prašymo padavimą, prašymą.

36Aukščiau išdėstyti argumentai taikytini ir sprendžiant dėl UAB Miesto energija“ procesinio veiksmo – prašymo taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą – teisinio įvertinimo. Kolegijos nuomone, susidarius sudėtingai procesinei situacijai tarp ginčo šalių, UAB Miesto energija“ galėjo rinktis tuo pačiu metu kelis teisių gynimo būdus – tiek prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir prašyti taikyti galimų nuostolių dėl jiems taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą. Vien ta aplinkybė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino UAB Miesto energija“ 2010 m. liepos 19 d. prašymo dėl 195 756,44 Lt galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neapriboja šių atsakovų teisės vėl paduoti tokio pobūdžio prašymą, jei jis grindžiamas pasikeitusia faktine situacija. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas UAB Miesto energija“ paduoto prašymo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino, nesant pakankamai įrodymų, o 2010 m. liepos 27 d. UAB „Miesto energija“ padavė prašymą dėl 277 180,91 Lt galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Kartu su pakartotinai paduotu prašymu UAB Miesto energija“ pateikė teismui negautų pajamų apskaičiavimo metodikas. Tai reiškia, kad UAB Miesto energija“ procesinis veiksmas – pakartotinai paduotas prašymas taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą kitokiai sumai negu pirmasis prašymas, grindžiant jį papildomais įrodymais, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir piktnaudžiavimas procesu.

37Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima sutikti su žemesnės instancijos teismo, taikiusio atsakovams baudas už vienoje iš nurodytų bylų paduotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, priimtu procesiniu sprendimu atsakovų procesinius veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesu. Netinkamas atsakovų procesinio veiksmo teisinis kvalifikavimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normos pažeidimas. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl baudos paskyrimo ir nutartį, kuria netenkintas pareiškimas panaikinti paskirtas baudas, panaikinti (CPK 95 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

38Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį, kuria atsakovui UAB „Miesto energija“ (duomenys neskelbtini) paskirta 4 000 Lt bauda, o atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ (duomenys neskelbtini) paskirta 5 000 Lt bauda, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovų UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ pareiškimas dėl paskirtų baudų panaikinimo, panaikinti.