Byla e2-1149-524/2018
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys AB Luminor Bank, Estateguru tagatisagent OU, UADBB „Colemont draudimo brokeris“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

2sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,

3dalyvaujant ieškovui E. Š., jo atstovui advokatui E. L.,

4atsakovės uždarosios bendrovės „PJE Project“ atstovams advokatui Artūrui Jaskelevičiui, direktoriui M. Ž., atsakovei antstolei Vidai Daugirdienei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovėms antstolei Vidai Daugirdienei ir uždarajai akcinei bendrovei „PJE Project“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys AB Luminor Bank, Estateguru tagatisagent OU, UADBB „Colemont draudimo brokeris“.

6Teismas

Nustatė

7I. Ginčo esmė

81.

9Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės Vidos Daugirdienės 2017 m. birželio 29 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825; taikyti restituciją ir ieškovo naudai priteisti 3,9190 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 3,3524 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,2236 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,2247 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); 4,3868 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2,7135 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 2,5046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), o atsakovei grąžinti 1 020 000 EUR sumą.

102.

11Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, jog antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01891, kuri pradėta pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. išduotą nutartį Nr. 501-2N dėl 7 335 516,10 Lt skolos ir 9,24 procento palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojai AB DNB bankui, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai. 2016 m. vasario 12 d. antstolė vykdomojoje byloje parengė raštą Nr. S-160001209 dėl turto realizavimo tvarkos, kuriame nurodė, jog parduotino iš varžytynių turto kaina, remiantis 2016 m. vasario 5 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-51235, yra 3 551 000 EUR. 2016 m. vasario 29 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160001580 dėl turto vertės nustatymo ir realizavimo varžytynėse, kuriuo nustatė bendrą žemės sklypų kainą – 3 551 000 EUR, nurodė, jog turtas bus parduodamas kaip kompleksas. 2016 m. kovo 30 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160002199 dėl turto vertės nustatymo ir realizavimo varžytynėse, kuriuo pranešė apie skelbiamas pirmąsias varžytynes bei pradinę varžytynių turto kainą – 2 840 800 EUR. 2016 m. gegužės 16 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160003380 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 2 130 600 EUR. 2016 m. rugpjūčio 1 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160004998 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 704 480 EUR. 2016 m. rugsėjo 8 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160005871 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 278 360 EUR. 2016 m. lapkričio 18 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160007257 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 360 000 EUR. 2016 m. gruodžio 29 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-160007982 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė antrąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 020 000 EUR. 2017 m. kovo 2 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-170001646 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 360 000 EUR. 2017 m. balandžio 4 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-170002684 dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes; pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 020 000 EUR. 2017 m. gegužės 4 d. varžytynės Nr. 136142 baigėsi ir buvo paskelbtas laimėtojas. Varžytynes laimėjęs dalyvis – UAB „PJE Project“, pasiūlyta kaina – 1 020 000 EUR. Pirkėjui sumokėjus likusią žemės sklypų kainą, 2017 m. birželio 29 d. antstolė surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825. Praėjus kuriam laikui paaiškėjo, jog pardavėjas siekia parduoti varžytynėse įsigytus žemės sklypus, todėl buvo užsakytas žemės sklypų vertinimas. Ieškovo žiniomis, atlikus vertinimą paaiškėjo, jog žemės sklypų rinkos vertė siekia daugiau nei 5 000 000 EUR. Ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų nustatytais pagrindais, kadangi akto pagrindu ieškovui priklausantys žemės sklypai, kurių rinkos vertė yra 5 000 000 EUR, buvo parduoti iš varžytynių pirkėjui už 5 kartus mažesnę kainą (1 020 000 EUR), ir tai šiurkščiai pažeidžia tiek ieškovo, tiek likusių jo skolininkų turtinius interesus. Žemės sklypai buvo įkeisti išieškotojui, tad net ir atsisakius išieškotojui perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, antstolė ir toliau galėjo vykdyti žemės sklypų pardavimą iš varžytynių. Tačiau tęsdama varžytynių procesą bei nustatydama naują turto kainą, antstolė turėjo vadovautis CPK 718 straipsniu, t. y. toliau varžytynėse parduodamų žemės sklypų kainą turėjo sudaryti aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Kadangi antstolė neišreiškė jokių abejonių dėl žemės sklypų rinkos vertės, kuri buvo nustatyta ataskaitoje, ir nebuvo užsakytas naujas turto vertinimas ar skirta ekspertizė, siekdama nustatyti naują turto vertę, antstolė anksčiau minėtų patvarkymų pagrindu nustačiusi naują žemės sklypų vertę (vienu atveju – 2 130 600 EUR, kitais dviem atvejais – 1 700 000 EUR) pažeidė CPK 681 straipsnį, 718 straipsnį ir 722 straipsnio 1 dalį. Aplinkybę, kad žemės sklypų vertė nepalyginamai didesnė nei 1 020 000 EUR suma, už kurią žemės sklypai buvo parduoti iš varžytynių pirkėjui, neginčijamai patvirtina šios aplinkybės: 2016 m. vasario 5 d. buvo atliktas žemės sklypų rinkos vertės nustatymas; ataskaitoje nurodyta, jog žemės sklypų rinkos vertė yra 3 551 000 EUR; ieškovo žiniomis, po ginčijamo akto surašymo dienos pirkėjas, siekdamas įsigytus žemės sklypus parduoti, atliko turto vertinimą, kurio metu nustatyta, jog žemės sklypų kaina siekia 5 000 000 EUR. Pripažinus negaliojančiu ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi būti taikytina restitucija ir ieškovo naudai priteisti žemės sklypai, o pirkėjui grąžintina 1 020 000 EUR suma.

123.

13Atsiliepime į ieškinį atsakovė antstolė Vida Daugirdienė prašo atmesti ieškinį. Nurodė, jog ieškovas teigia, kad pradinė parduotino iš varžytynių turto kaina, remiantis 2016 m. vasario 5 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita, buvo nustatyta 3 551 000 EUR. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad šią turto vertės nustatymo ataskaitą antstolei pateikė pats ieškovas. Ieškovas lakoniškai nurodo, kad antstolė nustatė naują turto kainą – 2 130 600 EUR. Pažymėtina, kad naują turto kainą antstolė nustatė atsižvelgusi į tai, kad daug iki tol vykusių varžytynių neįvyko ir turtas nebuvo nupirktas nei už 80 procentų, nei už 60 procentų kainos, nustatytos pagal ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Priimant 2016 m. liepos 4 d. patvarkymą buvo atsižvelgta tiek į išieškotojo, tiek į skolininko nuomones, be to, buvo nustatytas terminas vykdymo proceso šalims pateikti prieštaravimus dėl naujai nustatytos turto rinkos kainos arba pasiūlyti savo turto pirkėją. Atsižvelgusi į tai, kad nei prieštaravimų dėl naujai nustatytos turto rinkos kainos, nei prašymų paskirti naują turto ekspertizę gauta nebuvo, antstolė tęsė varžytynių procesą nustatydama naują turto rinkos kainą – 2 130 600 EUR. Netgi nustačius mažesnę turto kainą – 2 130 600 EUR vėliau vykusiose pirmosiose ir antrosiose turto varžytynėse neatsirado nė vieno turto pirkėjo, o išieškotojas turtą perimti atsisakė. Atsižvelgusi į tai, kad reali turto rinkos kaina yra mažesnė, viešai skelbiamose varžytynėse parduodamu turtu niekas nesidomi, 2016 m. spalio 27 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-160006944, kuriuo nustatė naują turto kainą – 1 700 000 EUR, kuri buvo apytiksliai lygi 80 procentų buvusios turto kainos. Kaip ir ankstesniuoju atveju, antstolė atsižvelgė tiek į išieškotojo, tiek į skolininko nuomones, nustatė terminą vykdymo proceso šalims pateikti prieštaravimus dėl naujai nustatytos turto rinkos kainos arba pasiūlyti savo turto pirkėją. Kaip teisingai nurodo ieškovas, nei pirmosios turto varžytynės, kai turtas buvo parduodamas už 1 360 000 EUR, nei antrosios, kai turtas buvo parduodamas už 1 020 000 EUR, neįvyko – neatsirado nė vieno turto pirkėjo. Galiausiai 2017 m. gegužės 4 d. varžytynės baigėsi ir buvo paskelbtas laimėtojas – atsakovė UAB „PJE Project“, pasiūliusi didžiausią kainą už turtą – 1 020 000 EUR. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto rinkos kaina vykdant varžytynes buvo nustatinėjama mažiausiai 4 kartus, tačiau ieškovas antstolės nustatytos turto kainos neginčijo, jai nustatant kainą neprieštaravo ir pats pateikė pirminę turto vertinimo ataskaitą, vadovaujantis kuria vykdant varžytynes buvo nustatyta turto kaina. Viso vykdymo proceso metu skolininkas skundė antstolės veiksmus ir vykdomoji byla ne kartą keliavo į teismą, tačiau nė vienas antstolės patvarkymas teismo nutartimi nebuvo panaikintas. Iš viso per 2016 ir 2017 m. varžytynės buvo viešai skelbtos ir vyko 8 kartus, 7 kartus varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno turto pirkėjo, ir tik aštuntąjį kartą turtas buvo parduotas už 1 020 000 EUR. Antstolė Vida Daugirdienė yra įsitikinusi, kad šios faktinės aplinkybės įrodo, kad reali varžytynėse parduoto turto rinkos kaina yra 1 020 000 EUR, o ne 5 000 000 EUR, kaip bando teigti ieškovas. Jokių objektyvių įrodymų, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei tuometinė rinkos kaina, nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nėra, o naujų įrodymų, kad įvykusių varžytynių metu turto kaina buvo didesnė, ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad turto pardavimo kaina neatitiko to meto rinkos kainos. Ieškovas kiekvieną kartą apie naujai nustatomą turto kainą buvo informuojamas ir turėjo teisę dėl tokios kainos prieštarauti, tačiau jokių prieštaravimų dėl antstolės nustatomos turto kainos nereiškė, kokia turėtų būti turto kaina, nenurodė ir savo turto pirkėjo nesiūlė. Nustačius, kad 2016 m. vasario 5 d. UAB „Lituka“ ir KO turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatė per mažą turto rinkos kainą, kyla atsakomybė ne antstoliui, o turto vertintojui. Tokiu atveju atsiradusius nuostolius už „per pigiai“ įkainotą ir parduotą turtą turėtų atlyginti turto vertintojas, o antstolė yra netinkamas atsakovas. Antstolė priimdama 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. spalio 27 d. ir 2017 m. vasario 10 d. patvarkymus pati įkainojo turtą, atsižvelgusi į išieškotojo ir skolininko nuomonę. Tokią teisę antstoliui nustato įstatymas. Įkainodama turtą antstolė V. Daugirdienė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, išieškotojo nuomonę dėl kainos. Be to, antstolė atsižvelgė į prieš tai keliose varžytynėse neparduoto turto kainą, į varžytynėse dalyvavusių dalyvių skaičių ir į tai, kad už didesnę kainą turto varžytynėse niekas nepirko. Taigi nagrinėjamu atveju antstolė, nurodydama tokią areštuoto turto kainą, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

144.

15Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „PJE Project“ prašo atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog antstolės atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant jos priimtus patvarkymus dėl turto vertės nustatymo, dėl priverstinio turto realizavimo, neprieštarauja CPK įtvirtintiems iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo taisyklėms bei CPK 681 straipsniui. Šiame ginče yra būtina atsižvelgti į skelbtų varžytynių skaičių (varžytynės buvo viešai skelbtos ir vyko net 8 kartus), į tai, kad jos buvo laikomos neįvykusiomis dėl to, kad nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, kad kreditorė AB Luminor Bank visus kartus atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą. Ieškovas, atsakovės turimais duomenimis, taip pat nepasinaudojo savo teise teikti savo įrodymus tam, kad paneigtų iš varžytynių realizuojamo turto kainą, nesiėmė jokių realių veiksmų. Pats ieškovas yra besąlygiškai sutikęs ir patvirtinęs 2017 m. gegužės 18 d. raštu, jog iš varžytynių parduotų 8 (aštuonių) žemės sklypų kaina yra protinga ir atitinka jų vertę. Aplinkybė, jog ieškovas nesutinka su parduoto iš varžytynių turto įkainojimu, savaime nėra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Teismas šioje byloje turi įvertinti byloje esančių aplinkybių visumą, atsižvelgti į skelbtų varžytynių skaičių, kurios neįvykdavo, nes nebūdavo nė vieno pirkėjo, ir į tai, jog parduodamas iš varžytynių turtas būna mažiau paklausus pirkėjams ir jo rinkos vertė būna kitokia nei turto, esančio laisvojoje rinkoje. Ieškovas ieškinyje neįrodinėja fakto, jog ginčo turtą iš varžytynių buvo galima parduoti brangiau, nei turtas buvo nupirktas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina faktą, kad parduodamu turtu niekas nesidomėjo ir varžytynės neįvykdavo. Pažymėtina, kad turtas nuo pat pirmųjų varžytynių pradžios, t. y. nuo 2016 m. kovo 30 d., buvo pardavinėjamas kaip turto kompleksas, kurio nei už 2 840 800 EUR, nei už 2 130 600 EUR, nei už 1 704 480 EUR, nei už didesnę nei 1 020 000 EUR kainą nepavyko parduoti. Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovės vertinimu, ieškovas šios savo pareigos neįvykdė.

165.

17Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ nurodė, jog su ieškiniu yra susipažinusi, prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

186.

19Ieškovas dublike prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog ieškovo 2017 m. gegužės 18 d. įsipareigojimas, kuriame jis nurodo: „iš varžytinių parduotų (8) žemės sklypų kaina yra protinga ir atitinka jų vertę“, „įsipareigoju neskųsti LR įstatymų nustatyta tvarka, varžytines vykdžiusios antstolės veiksmų <...>“ ar „E. Š. šiuo metu neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų UAB „PJE Project“ dėl Žemės sklypų pirkimo“, savo turiniu prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis. Todėl, ieškovo manymu, 2017 m. gegužės 18 d. įsipareigojimo turinys teismo turi būti vertinamas kritiškai, o jo nuostatos, apribojančios ieškovo konstitucinę teisę ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą, daro minimą įsipareigojimą negaliojančiu. Žemės sklypų pardavimo iš varžytynių metu ieškovas objektyviai negalėjo žinoti, jog žemės sklypų vertė siekia 5 000 000 EUR, kadangi minimas turto vertinimas buvo atliktas pirkėjos UAB „PJE Project“ iniciatyva praėjus kuriam laikui po turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo. Tad akivaizdu, jog nežinodamas tikrosios žemės sklypų vertės, kuri gerokai viršijo varžytynių metu antstolės nustatytą kainą, ieškovas neturėjo pagrindo ginčyti iš varžytynių parduodamo turto vertę. UAB „Lituka“ ir Ko žemės sklypų vertinimo ataskaita yra vienas pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo argumentus, jog žemės sklypai varžytynių metu parduoti 3–5 kartus mažesne kaina nei tikroji turto rinkos vertė.

207.

21Atsakovė UAB „PJE Project“ triplike prašo atmesti ieškinį. Papildomai nurodė, jog ieškovas atsiliepime į atsakovų atsiliepimus, kiek tai yra susiję su atsakovės UAB „PJE Project“ atsiliepimu, iš esmės tik pateikia savo interpretacijas dėl jo ir jo sutuoktinės 2017 m. gegužės 18 d. rašytinio įsipareigojimo (patvirtinimo). Kaip matyti iš paminėto rašytinio patvirtinimo, jis ieškovo ir jo sutuoktinės yra pasirašytas prieš turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą. Tai reiškia, kad ieškovui ir jo sutuoktinei jau buvo aišku, kad vyksta varžytynės, aiški žemės sklypų kaina bei kitos turto pardavimo iš varžytynių aplinkybės. Nagrinėjamu atveju: 1) ginčijamose varžytynėse buvo realizuotas skolininkui ieškovui priklausantis ir bankui įkeistas ginčo turtas; 2) ginčo turtas parduotas juridiniam asmeniui, kuris turėjo teisę dalyvauti varžytynėse, t. y. verslininkui ieškovui priklausiusius ir bankui hipoteka įkeistus žemės sklypus galėjo įsigyti atsakovė UAB „PJE Project“; 3) joks asmuo nebuvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jokio asmens pasiūlyta aukštesnė kaina nebuvo atmesta (buvo skelbtos 8 varžytynės ir vienintelė UAB „PJE Project“ pasiūlė kainą, pagal kurią buvo pripažinta varžytynių laimėtoja; 5) turtas nebuvo parduotas anksčiau negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) turtas parduotas ne už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta įstatymų nustatyta tvarka; 7) turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė esminių suinteresuotų asmenų teisių (ieškovas naudojosi turimomis teisėmis apskųsti antstolio veiksmus vykdymo procese, tačiau jo skundai buvo atmesti ir buvo priimti jam nepalankūs teismų procesiniai sprendimai, ieškovui nebuvo užkirstas kelias susižinoti apie viešai vykdomas varžytynes, jis apie jas žinojo ir rašytiniu pareiškimu patvirtino, kad dėl to neturi jokių pretenzijų, galėjo naudotis kitomis turimomis teisėmis bei pareigomis vykdymo procese). Turto pardavimas iš ketvirtųjų varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksnių teisėtumui. Teismai nagrinėdami ieškovo skundus vykdomojoje byloje konstatavo, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė vykdymo proceso normų, todėl skundai buvo atmesti. Žemės sklypai buvo pardavinėjami 8 varžytynėse, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas būtent dėl nepatrauklių, apribojančių faktorių, kurie kėlė didelę riziką asmeniui, nusprendusiam įsigyti varžytynėse parduodamus žemės sklypus.

228.

23Trečiasis asmuo Estateguru tagatisagent OU informavo teismą apie tai, jog jam yra žinoma apie iškeltą civilinę bylą, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, jog sprendimas suteikti paskolą atsakovei UAB „PJE Project“ buvo priimtas nesant jokių abejonių, kad nekilnojamojo turto objektai buvo teisėtai ir teisės aktų nustatyta tvarka viešose varžytynėse įsigyti pirkėjos UAB „PJE Project“.

249.

25Trečiasis asmuo AB Luminor Bank atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

2610.

27Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis užsakė parduodamų žemės sklypų vertinimą 2015 m. gruodžio mėn., tačiau sklypai buvo parduoti 2017 m. birželio mėnesį. Jam žinoma, jog šių sklypų vertinimas buvo atliekamas 2017 m. liepos mėnesį, nurodyta jo sklypų vertė, padidėjusi 5 kartus. Iki 2015 m jis teikė skundus dėl antstolės veiksmų.

2811.

29Ieškovo atstovas advokatas E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo įsipareigojimas yra ydingas, nes atsisakymas kreiptis į teismą yra negaliojantis. Antstolė nurodo, jog parduoto turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į skolininko nuomonę, tačiau kartu nurodo, jog skolininkas nebendradarbiavo.

3012.

31Atsakovės UAB „PJE Project“ atstovas M. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad varžytynėse parduodamas turtas turi daug rizikų, ginčo sklypų dalis buvo kultūros paveldo teritorija, kurioje buvo nustatyti apribojimai, kurie tik iškėlus bylą buvo panaikinti. Be to, sklypuose nebuvo jokios infrastruktūros, nebuvo susisiekimo, detalusis planavimas buvo atliktas prieš 8 metus. Jam reikia įrodinėti, kad jis buvo vienintelis pirkėjas, bendravo su skolininku. Ieškovo nurodomas įvertinimas yra paruoštas jam kaip investuotojui ir jo esmė yra lyginimas su kitais sklypais, kuriuose yra infrastruktūra. Perkant sklypus nebuvo automobilių kelių ir geležinkelio, po pirkimo yra gauti sutikimai juos įrengti. Jis dėl sklypų vertinimo teikė savo parametrus, o varžytynėms vertinimas yra kitas.

3213.

33Atsakovė antstolė Vida Daugirdienė teismo posėdyje paaiškino, kad vykdomosios bylos I tomas yra ieškovo skundai dėl jos pradinių vykdymo veiksmų. Pats ieškovas pateikė parduodamų sklypų įvertinimą ir nuo šio įvertinimo prasidėjo procesas. Skolininkui buvo pasiūlyta surasti pirkėją, vyko 4 varžytynių ratai, turtas nebuvo parduotas, skolininkui buvo išsiųsta virš 40 laiškų jo deklaruotu adresu. Įvykus varžytynėms antstolės veiksmai per 20 dienų nebuvo apskųsti. Pirkėjas sklypus nupirko 8-ą kartą, turtu nebuvo net domėtasi.

34Teismas

konstatuoja:

35Ieškinys netenkintinas.

3614.

37Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikšminga vykdymo proceso stadija. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Šiuo atveju kilo ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

3815.

39Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724–725 straipsnių redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

4016.

41Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).

4217.

43Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Kaip jau nurodyta, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

4418.

45Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje dėl skolininko E. Š. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/14/01891 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-01 išduotą nutartį Nr. 501-2N/2009 dėl 7 335 516,10 Lt skolos ir 9,24 proc. palūkanų išieškojimo iš ieškovo išieškotojai AB DNB bankui (Luminor Bank, AB). Vykdydama paminėtą nutartį antstolė paskelbė varžytynes, kuriose pradinė parduodamo ieškovo turto kaina, remiantis 2016-02-05 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita buvo 3 551 000 EUR. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad šią turto vertės nustatymo ataskaitą antstolei pateikė ieškovas.

4619.

47Iš viso per 2016 ir 2017 m. varžytynės buvo viešai skelbtos ir vyko 8 kartus, 7 kartus varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno turto pirkėjo, ir tik aštuntąjį kartą turtas buvo parduotas už 1 020 000 EUR. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovo turtas buvo pardavinėjamas už 2 130 600 EUR. Pažymėtina, kad ginčo turto kainą antstolė nustatė atsižvelgusi į tai, kad daug iki tol vykusių varžytynių neįvyko ir ginčo turtas nebuvo nupirktas nei už 80 procentų, nei už 60 procentų kainos, nustatytos pagal ieškovo pateiktą sklypų vertinimo ataskaitą. 2017-02-10 antstolės patvarkymu dėl varžytynių proceso tęsimo pakartotinai buvo nustatyta iš varžytynių parduodamo turto kaina – 1 700 000 EUR. 2017-03-02 antstolės patvarkymu buvo nustatyta iš varžytynių parduodamo turto kaina 1 360 000 EUR. Įvertinus byloje varžytynių eigą darytina išvada, jog ieškovo turtas nuo pat pirmųjų varžytynių pradžios, t. y. nuo 2016 m. kovo 30 d., buvo pardavinėjamas kaip turto kompleksas, kurio nei už 2 840 800 EUR, nei už 2 130 600 EUR, nei už 1 704 480 EUR, nei už didesnę nei 1 360 000 EUR kainą nepavyko parduoti (vykdomoji byla, t. 1, b. l. 140, t. 2, b. l. 15, 50, 52–53).

4820.

49Teismas pažymi, kad parduodant turtą iš varžytynių, jo pradinė vertė paprastai keičiasi, įstatymas numato kainos mažinimą CPK 718, 722 straipsniuose numatytu procentu. Taip pat pažymėtina, kad realiai turto vertei nustatyti yra reikšmingos ir vykusios varžytynės, t. y. jei kelis kartus skelbus varžytynes jos laikomos neįvykusiomis, akivaizdu, kad nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos paklausos.

5021.

51Vykdomoji byla įrodo, jog ieškovas neprieštaravo šios nutarties 19 p. nurodytam jo parduodamo turto perkainojimui, įrodymų, kad parduodamo turto rinkos kaina galėtų būti kitokia, vykdomojoje byloje neteikė (CPK 178 str.). Vykdomoji byla (t. 1, b. l. 31, 50, 96, 114) įrodo, jog vykdymo veiksmų pradžioje ieškovas pateikė 4 skundus dėl antstolės veiksmų, kurie buvo nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vėliau pats pateikė savo parduodamo turto įvertinimo ataskaitą, jis nuolat buvo informuojamas apie vykdymo veiksmus, jo nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu jam buvo išsiųsta virš 40 pranešimų registruotais laiškais, kurie antstolei buvo grąžinami kaip neįteikti. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ieškovas buvo informuotas apie priverstinį savo turto pardavimą.

5222.

53Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad ieškovas antstoliui nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti perkainoto ir parduoto turto verte, todėl vien ieškovo nurodymas, jog jis nesutinka su parduoto turto verte, nėra pakankamas įrodymas jo įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turto pardavimas iš varžytynių už „esmingai mažesnę“ nei rinkos kainą galėtų būti pripažįstamas esminiu suinteresuotų asmenų teisių pažeidimu ir varžytynių aktas galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, nustačius tam reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Tačiau į bylą jokių objektyvių duomenų apie ginčo objekto rinkos kainos ir varžytynėse gautų pinigų disproporcijas nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

5423.

55Teismo vertinimu, tiek nagrinėjant skundus dėl antstolės veiksmų, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, viena vertus, suponuoja išvadą, kad, priešingai, nei teigiama ieškinyje, antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų ir ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti. Ieškovas nepasinaudojo savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, ieškovo nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą (CPK 644 str. 4 p., 704 str. 1 d.). Šioje byloje neįrodyta, jog parduodant ieškovo turtą buvo pirkėjas, kuris sutiktų mokėti šios nutarties 20 p. nurodytas kainas. Taip pat byloje neįrodyta, jog pagal ieškovo nurodomą atsakovės UAB ,,PJE Project“ paruoštą turto vertės nustatymo ataskaitą ir 2018-01-22 įvertinus ginčo turtą 5 242 000 EUR šis turtas buvo parduotas.

5624.

57Teismas atsižvelgia į aptartų skelbtų varžytynių skaičių, į tai, kad jos buvo laikomos neįvykusiomis tuo pagrindu, kad nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Vykdymo proceso šalys neskundė turto įvertinimo, nors jų tikslas yra kuo brangiau parduoti ieškovo turtą, kad būtų padengta skola. Teismas sprendžia, kad ieškovas, būdamas informuotas apie vykdymo veiksmus, taip pat nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise teikti savo įrodymus paneigiant parduodamo turto perkainojimą ir nesiėmė realių veiksmų.

5825.

59Ieškovas savo reikalavimų pagrįstumui įrodyti prašė išreikalauti iš atsakovės UAB ,,PJE Projects“ ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, užsakytą atlikti po ginčo varžytynių. Šioje ataskaitoje nurodyta, jog ginčo turtas 2018-01-22 yra įvertintas 5 242 000 EUR, tačiau vadovautis šia ataskaita ir konstatuoti, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas varžytynėse už šią nurodytą turto rinkos kainą, nėra teisinio pagrindo. Iš atsakovės UAB ,,PJE Projects“ atstovo paaiškinimo nustatyta, jog ši ataskaita nebuvo rengiama turto pardavimo tikslu. Nupirktas ginčo turtas yra neparduotas iki šiol, todėl byloje neturi teisinės reikšmės ir ieškovo nurodoma pažyma, kuri buvo atsakovės užsakymu ruošiama praėjus mėnesiui po ginčo varžytynių. Nekilnojamojo turto vertinimas yra reglamentuotas Turto ir verslo vertinimo įstatyme ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 d. įsakymu Nr. IK-159. Vertinant turtą gali būti taikomi: lyginamasis, išlaidų (kaštų), pajamų metodai. Nagrinėjamu atveju, vertinant turtą jau po ginčo varžytynių, buvo taikomas lyginamasis metodas. Ši aplinkybė yra nurodyta pateiktos vertinimo ataskaitos 1.3 p. (vertinimo ataskaitos 6 p.). Nurodytame punkte buvo pažymėta, jog ataskaitoje atsisakyta pajamų metodo. Rašytinį pateiktos ataskaitos tekstą patvirtino ir atsakovės UAB ,,PJE Projects“ atstovo paaiškinimas, todėl teismas atmetė ieškovo prašymą kviesti ekspertą siekiant išsiaiškinti, kam buvo paruošta ši ataskaita. Iš atsakovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog šią ataskaitą jis užsakė sau, siekdamas palyginti ginčo sklypus su gretimais sklypais, kuriuose yra sutvarkyta infrastruktūra ir pakeista paskirtis. Šis paaiškinimas atitinka paminėto įstatymo 4 str., kuris nustato, kad turto vertinimas gali būti atliekamas vidaus reikmėms ir kai to pageidauja užsakovas. Palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas; metodikos 58–63 punktuose numatyta, kad taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti duomenis apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus; taip pat turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Tačiau šioje byloje teiginį, kad varžytynių vykdymo metu ginčo turtas galėjo būti parduotas už 5 242 000 EUR, paneigia paties ieškovo antstolei pateikta jo žemės sklypų turto vertės nustatymo ataskaita, paruošta 2015-12-17 ir nustačiusi, jog ginčo sklypų rinkos vertė tuo metu buvo 3 551 000EUR, taip pat ieškovo 2017-05-18 pasirašyto įsipareigojimo dalis dėl parduoto turto vertės, kuriame ieškovas nurodo, jog ginčo turtas buvo parduotas už rinkoje tuo metu vyraujančią žemės sklypų kainą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra verslininkas, aktyviai dalyvavo parduodamo turto įvertinimo procese, ekspertizės aktas įrodo, kad kreipėsi į nekilnojamojo turto ekspertą, po ginčo varžytynių su atsakovės UAB ,,PJE Projects“ atstovu pasirašė įsipareigojimą, kuriame aptarė parduoto turto vertę, todėl darytina išvada, jog turto vertės nustatymo klausimai jam buvo žinomi (CK 2.4 str. 3 d.). Įsipareigojimo tekstas šioje byloje vertintinas tik kaip ieškovui žinomos informacijos apie parduoto turto įvertinimą atskleidimas.

6026.

61Paminėta turto rinkos vertė ir priverstinio pardavimo kaina yra skirtingos kategorijos. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Todėl vykdant ginčo varžytynes nebuvo jokių įrodymų dėl šiame ieškinyje ieškovo nurodomos 5 242 000 EUR vertės. Varžytynių aktas yra sandoris, todėl jo teisėtumas vertinamas pagal šio akto sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei įrodymus dėl turto vertės, buvusius skelbiant pirmąsias bei pakartotines varžytynes (CK 1.7 str.).

6227.

63Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi ginčo varžytynių vykdymo metu) – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Šioje byloje nė vienas iš aptartų įstatymų numatytų imperatyvių pažeidimų nėra įrodytas, todėl ieškinys atmestinas.

6428.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).

67Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 8 625 EUR žyminio mokesčio mokėjimas paduodant ieškinį, todėl atmetus ieškinį ši suma priteistina iš ieškovo valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apima ir visos būtinos bei pagrįstos išlaidos, todėl atsakovei UAB ,,PJE Projects“ priteistini 38 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 88 str. 1 d. 8 p, 10 p.)

68Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

69ieškinį atmesti.

70Priteisti iš E. Š. valstybei 8 625 EUR žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį ir 38 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB ,,PJE Projects“.

71Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,... 3. dalyvaujant ieškovui E. Š., jo atstovui advokatui E. L.,... 4. atsakovės uždarosios bendrovės „PJE Project“ atstovams advokatui... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. I. Ginčo esmė... 8. 1.... 9. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 10. 2.... 11. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, jog antstolės Vidos... 12. 3.... 13. Atsiliepime į ieškinį atsakovė antstolė Vida Daugirdienė prašo atmesti... 14. 4.... 15. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „PJE Project“ prašo atmesti... 16. 5.... 17. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo... 18. 6.... 19. Ieškovas dublike prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė,... 20. 7.... 21. Atsakovė UAB „PJE Project“ triplike prašo atmesti ieškinį. Papildomai... 22. 8.... 23. Trečiasis asmuo Estateguru tagatisagent OU informavo teismą apie tai, jog jam... 24. 9.... 25. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 26. 10.... 27. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis užsakė parduodamų... 28. 11.... 29. Ieškovo atstovas advokatas E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo... 30. 12.... 31. Atsakovės UAB „PJE Project“ atstovas M. Ž. teismo posėdyje paaiškino,... 32. 13.... 33. Atsakovė antstolė Vida Daugirdienė teismo posėdyje paaiškino, kad... 34. Teismas... 35. Ieškinys netenkintinas. ... 36. 14.... 37. Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikšminga vykdymo... 38. 15.... 39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto... 40. 16.... 41. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602... 42. 17.... 43. Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo... 44. 18.... 45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje dėl... 46. 19.... 47. Iš viso per 2016 ir 2017 m. varžytynės buvo viešai skelbtos ir vyko 8... 48. 20.... 49. Teismas pažymi, kad parduodant turtą iš varžytynių, jo pradinė vertė... 50. 21.... 51. Vykdomoji byla įrodo, jog ieškovas neprieštaravo šios nutarties 19 p.... 52. 22.... 53. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad ieškovas antstoliui nepateikė jokių... 54. 23.... 55. Teismo vertinimu, tiek nagrinėjant skundus dėl antstolės veiksmų, tiek ir... 56. 24.... 57. Teismas atsižvelgia į aptartų skelbtų varžytynių skaičių, į tai, kad... 58. 25.... 59. Ieškovas savo reikalavimų pagrįstumui įrodyti prašė išreikalauti iš... 60. 26.... 61. Paminėta turto rinkos vertė ir priverstinio pardavimo kaina yra skirtingos... 62. 27.... 63. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra... 64. 28.... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 67. Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 8 625... 68. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,... 69. ieškinį atmesti.... 70. Priteisti iš E. Š. valstybei 8 625 EUR žyminio mokesčio, mokėtino... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...