Byla 3K-3-266/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Aldengas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovo BUAB „Aldengas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“, ieškinį atsakovams BUAB „DZO Capital“, UAB „Soloservis“, antstoliui M. P. , dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui S. U. , Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ž. A. , Latvijos bendrovei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl turto perdavimo išieškotojui aktų ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Aldengas“ prašė teismo pripažinti negaliojančiais antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d., 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus ir antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taikyti restituciją.

62009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. buvo surašyti turto perdavimo išieškotojui aktai, pagal kuriuos ieškovo prašymu jam priklausantis turtas buvo perduotas išieškotojui UAB „DZO Capital“, perėmusiam reikalavimo teisę į UAB „Aldengas“ iš bendrovės West Timber Ltd. Šiuos aktus patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai rezoliucijomis, nors aktų tvirtinimo metu išieškojimą iš BUAB „Aldengas“ turto priverstine tvarka vykdė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI, inspekcija). Kadangi turtas perduotas išimtinai tik vienam išieškotojui, nors tuo metu išieškotojų buvo ir daugiau, tai akivaizdžiai buvo pažeistos kitų išieškotojų teisės ir teisėti interesai (CPK 701, 702, 754 straipsniai). Be to, ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės per įmonių akcininkus, turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainą, nei jis iš tikrųjų vertas. Ieškovo nuomone, ginčijami aktai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7Ieškovo teigimu, antstolis S. U. , vykdydamas išieškojimą iš skolininko UAB „DZO Capital“ turto kreditoriaus West Timber Ltd. naudai, nukreipė išieškojimą į iš BUAB „Aldengas“ įgytą turtą ir 2010 m. vasario 22 d. jį areštavo. 2010 m. kovo 26 d. antstolis M. P. priėmė patvarkymą, kuriuo prisijungė prie išieškojimo antstolio S. U. vedamoje vykdomojoje byloje dėl pradėto to paties skolininko UAB „DZO Capital“ turto realizavimo. Antstoliui S. U. sustabdžius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00219, antstolis M. P. 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu toliau vykdė išieškojimą iš UAB „DZO Capital“ ir 2010 m. balandžio 9 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo neteisėtai pardavė iš BUAB „Aldengas“ 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 ir 2009 m. lapkričio 24 d. aktais UAB „DZO Capital“ įgytą turtą šio skolininko pasiūlytam pirkėjui ? atsakovui UAB „Soloservis“. Ieškovas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DZO Capital“, o 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat areštuotas visas UAB „DZO Capital“ turtas ir lėšos. Antstolis, nepaisydamas šių apribojimų, 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pateikė tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui, kuris aktą patvirtino 2010 m. balandžio 29 d. Kadangi turto pardavimo data laikoma teisėjo rezoliucijos įrašymo data, tai turtas atsakovui UAB „Soloservis“ parduotas pažeidžiant skolininkui UAB „DZO Capital“ uždėtus arešto apribojimus. Taip pat buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis, Teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 13, 14 punktai. Turtas buvo įgytas iš BUAB „Aldengas“, o parduotas UAB „Soloservis“, susijusiai su BUAB „Aldengas“.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, spręsdamas ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiais aktų teisėtumą CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais, vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2009; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012). Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 23 d. antstolio S. U. patvarkymu jo kontoroje buvo priimtas vykdyti išieškotojo bendrovės West Timber LTD pateiktas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 21 d. išduotas vykdomasis raštas pagal teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2229-260/2009 dėl 1 783 994 Lt avanso, negautų pajamų, 10 920 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Aldengas“. Antstolis, vadovaudamasis CPK 655–656 straipsniais, UAB „Aldengas“ išsiuntė raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju ir pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį 2009 m. liepos 29 d. patvarkymu areštavo UAB „Aldengas“ turtą, surašė Turto arešto aktą, kuriuo apribojo disponavimą UAB „Aldengas“ turtu: 1) gamybine patalpa ( - ), žemės sklypu ( - ), kitais statiniais ( - ); 2) garažu ( - ); 3) mechaninėmis dirbtuvėmis ( - ). 2009 m. rugpjūčio 13 d. papildomai antstolis S. U. areštavo sandėlį ( - ). Turto arešto aktuose turto kaina nenurodyta; antstolis pažymėjo, kad kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2009 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo antstolis S. U. , vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, nurodė, kad 5,494 ha žemės sklypas su pastatais ( - ) įkainojamas 1 900 000 Lt. Apie turto įkainojimą informuotas skolininkas UAB „Aldengas“ ir jam išaiškinta šio patvarkymo apskundimo tvarka. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl antstolio atlikto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnis). Skolininkas teismo sprendimo geruoju neįvykdė, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 694 straipsniu, pradėjo priverstinio vykdymo procedūrą ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. paskelbė apie UAB „Aldengas“ turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, kurių metu turėjo būti pardavinėjamas turtas ( - )už pradinę turto pardavimo kainą – 1 520 000 Lt; apie tai informavo skolininką ir išieškotoją.

112009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinis išieškotojas bendrovė West Timber LTD perleido savo reikalavimo teisę į skolininką UAB „Aldengas“ visai priteistai Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2229-264/2009, sumai naujajam išieškotojui UAB „DZO Capital“. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2229-260/2009, pakeitė pradinį išieškotoją nauju išieškotoju UAB „DZO Capital“.

12Antstolis S. U. 2009 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456 CPK 717 straipsnio 1 punkto pagrindu varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Tą pačią dieną antstolis S. U. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino UAB „Aldengas“ direktoriaus A. R. advokatės prašymo sustabdyti UAB „Aldengas“ turto realizavimą ir išieškojimą, nes Kauno apygardos teismas dar nebuvo išsprendęs ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ priėmimo klausimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ paliktas nenagrinėtas. Taigi, antstoliui nebuvo kliūčių toliau vykdyti priverstinio išieškojimo procedūrą ir pagal CPK 719 straipsnį informuoti naująjį išieškotoją UAB „DZO Capital“ apie jam suteiktą teisę perimti skolininko UAB „Aldengas“ turtą natūra už pradinio įkainojimo sumą – 1 520 000 Lt. Vienintelis UAB „DZO Capital“ akcininkas ir direktorius M. A. sutiko perimti UAB „Aldengas“ turtą. Neįvykus pirmosioms turto pardavimo varžytynėms, antstolis S. U. , vadovaudamasis CPK 719–720 straipsniais, 2009 m. spalio 5 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0034/09/01456 perdavė UAB „Aldengas“ priklausantį 5,494 ha žemės sklypą su statiniais ( - ) išieškotojui UAB „DZO Capital“; aktas 2009 m. spalio 29 d. patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija.

132009 m. spalio 5 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl kito areštuoto, bet neįkainoto turto perkainojimo, kuriame nurodė, kad mechaninės dirbtuvės ( - ) įkainotos 200 000 Lt, garažas ( - )– 150 000 Lt, gamybos patalpa ( - )– 5125 Lt. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl teismo antstolio atlikto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnis). 2009 m. spalio 13 d. antstolis paskelbė apie UAB „Aldengas“ priklausančių mechaninių dirbtuvių ( - ) pardavimą iš pirmųjų varžytynių už pradinę 160 000 Lt kainą, garažo ( - ) – už pradinę 120 000 Lt kainą ir gamybos patalpos ( - ) – už pradinę 4613 Lt kainą. Paskelbus antstoliui apie kito neperduoto turto varžytynes, antstolis M. P. CPK 759 straipsnio pagrindu prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Aldengas“ turto (išieškojimo mastas 83 665,77 Lt, išieškotojas UAB „Enax“). 2009 m. lapkričio 18 d. buvo pardavinėjama gamybinė patalpa ( - ), kurią nupirko D. B. už 42 000 Lt, tačiau visos sumos per penkias dienas nesumokėjo, todėl 2009 m. lapkričio 24 d. antstolis S. U. patvarkymu CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskelbė 2009 m. lapkričio 18 d. varžytynes neįvykusiomis. Kadangi dėl mechaninių dirbtuvių ( - ) ir garažo ( - ) pardavimo varžytynėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, tai antstolis S. U. pagal CPK 717 straipsnio 1 punktą priėmė patvarkymą, paskelbdamas šias varžytynes neįvykusiomis.

14Neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolis CPK 719 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pasiūlė atsakovui UAB „DZO Capital“ perimti UAB „Aldengas“ turtą: mechanines dirbtuves ( - ), garažą ( - ), gamybos patalpas ( - ). UAB „DZO Capital“ direktorius M. A. sutiko perimti UAB „Aldengas“ turtą. Antstolis 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. Turto perdavimo išieškotojui aktais perdavė nurodytą skolininko UAB „Aldengas“ turtą išieškotojui UAB „DZO Capital“; aktai 2009 m. gruodžio 16 d. patvirtinti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucijomis. 2010 m. sausio 20 d. vykdomoji byla Nr. 0034/09/01456 antstolio S. U. patvarkymu užbaigta.

15Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje nustatytų turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais sąlygų. Teismas vadovavosi CPK 702 straipsnio 1, 3 dalimis, 725 straipsniu, nurodė, kad teisėjai, tvirtindami ginčijamus turto perdavimo išieškotojui aktus, esminių pažeidimų nenustatė, todėl šie aktai buvo patvirtinti. Tokie aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Teismas įvertino tai, kad antstolio S. U. žinioje buvo kita vykdomoji byla pagal išieškotojo Kauno apskrities VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko UAB „Aldengas“. 2009 m. spalio 9 d. patvarkymu priėmė šį dar neįsiteisėjusį sprendimą vykdyti. Jį apskundus, UAB „Aldengas“ prašymu antstolis sustabdė vykdymo veiksmus, o įsiteisėjus teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“, šį vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjusiam teismui. Taigi, išieškojimas pagal Kauno apskrities VMI sprendimą nebuvo vykdomas tuo metu, kai UAB „Aldengas“ turtas buvo perdavinėjamas išieškotojui UAB „DZO Capital“. Dėl kito išieškotojo UAB „Enax“ teismas nurodė, kad antstolis M. P. 2009 m. lapkričio 12 d. prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Aldengas“ turto (išieškojimo mastas 83 665,77 Lt; išieškotojas UAB „Enax“), t. y. kai jau buvo perduota didžioji dalis skolininko UAB „Aldengas“ turto išieškotojui UAB „DZO Capital“. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ieškovo argumentus, kad antstolis S. U. perdavė UAB „Aldengas“ turtą išimtinai tik vienam išieškotojui UAB „DZO Capital“ (CPK 602 straipsnis).

16Dėl turto įkainojimo teismas vadovavosi CPK 602 straipsnio 6 punktu, 681 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012, išaiškinimais, nurodė, kad skolininkas UAB „Aldengas“ ar išieškotojas UAB „DZO Capital“ nereiškė prieštaravimų dėl antstolio atlikto turto įkainojimo. Antstolis S. U. , įkainodamas areštuotą turtą, atsižvelgė į VĮ Registrų centro duomenis, turto vertintojo preliminarius duomenis ir jam nekilo abejonių dėl realios tuo metu buvusios UAB „Aldengas“ turto rinkos vertės. Teismas 2012 m. kovo 1 d. paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę; nurodė, kad neturi pagrindo abejoti eksperto, turinčio pakankamai didelę turto vertintojo patirtį, išvadomis. Teismas konstatavo, kad UAB „Aldengas“ turtas buvo įkainotas ir perduotas išieškotojui didesne nei vidutinė rinkos kaina, išskyrus 968,01 kv. m gamybos patalpą ( - ), kuri perduota išieškotojui šiek tiek mažesne nei eksperto nustatyta tuo metu buvusia rinkos kaina, bet tai nėra esminis pažeidimas. UAB „Aldengas“ balanso duomenys neatspindi konkretaus perleisto ginčo turto rinkos vertės 2009 m. pabaigoje, todėl teismas šiuos įrodymus atmetė.

17Dėl 2010 m. balandžio 9 d. Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0123/10/00456 pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirminio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Konstatvus, kad nėra pagrindo šių aktų pripažinti negaliojančiais, nėra pagrindo pripažinti ir 2010 m. balandžio 9 d. aktą negaliojančiu.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

19Teisėjų kolegija nurodė, kad varžytynių aktą galima ginčyti tik CPK 602 straipsnio pagrindu. Aplinkybė, kad ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais reiškia bankrutuojančią įmonę atstovaujantis bankroto administratorius, nekeičia teisinių pagrindų, kuriais gali būti ginčijami turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012).

20Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2999-390/09, UAB „Aldengas“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuotas turtas, lėšos bankų sąskaitose, sustabdytas turto išieškojimas ir realizavimas pagal vykdomuosius dokumentus), galiojančios iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos 2009 m. lapkričio 13 d., nors jos buvo panaikintos dar Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, kuria A. R. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ paliktas nenagrinėtas. Šios nutarties dalis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių formaliai galėjo būti skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųstos 2009 m. spalio 5 d. Teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, neskųsta, todėl 2009 m. spalio 29 d. teismui tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą laikinosios apsaugos priemonės UAB „Aldengas“ turtui ar kitokie turtinių teisių suvaržymai nebuvo taikomi. Teismui tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. aktą negaliojo ir ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai. Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo momentas neturi reikšmės, nes tai nesukelia teisinių padarinių dėl perduodamo daikto teisinės priklausomybės (ginčijamų aktų tvirtinimo metu galiojusios redakcijos CPK 702 straipsnio 1 dalis, 725 straipsnio 8 dalis).

21Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3018-153/2009, buvo pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę ? įrašą viešame registre dėl draudimo BUAB „Aldengas“ perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ( - ), tačiau nebuvo sustabdytas išieškojimas vykdymo procese. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybės dėl šios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo nurodytos ieškovo patikslintame ieškinyje, o ieškinio dalykas ir pagrindas nelemia bylos nagrinėjimo ribas. Be to, pagal CPK 602 straipsnio 1 dalį šios aplinkybės nesudarytų pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą 2009 m. spalio 5 d. aktą.

22Dėl antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai išvestinis reikalavimas, ir papildomai nurodė, kad BUAB „Aldengas“ nebuvo tų materialinių teisinių santykių, kurie susidarė parduodant skolininko UAB „DZO Capital“ nekilnojamuosius daiktus pirkėjui UAB „Soloservis“, dalyvė. Tik šio akto pripažinimas negaliojančiu ieškovo teisėms ir turtiniams interesams nesukeltų jokių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija akcentavo suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą (CPK 602 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neįsiteisėjusio Kauno apskrities VMI sprendimo nepagrįsto priėmimo vykdyti.

23Dėl eksperto paskyrimo ir ekspertizės išvadų vertinimo teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios UAB ,,Neptis“ v. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Klaipėdos autobusų parkas v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino VĮ Registrų centro duomenis, turto vertintojo preliminarias išvadas, teismo paskirtos ekspertizės išvadas; sutiko su teismo padarytomis išvadomis dėl parduoto turto vertės. Bylos dalyviai, nesutikę su atliktu turto įvertinimu, nepateikė jokių argumentų ir objektyvių duomenų, leidžiančių pagristai suabejoti eksperto padarytomis išvadomis, jo pasirinktų vertinimo metodų patikimumu, atlikto tyrimo išsamumu ir pan. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skunde nurodomi iš esmės tie patys motyvai dėl eksperto galimo šališkumo ir suinteresuotumo, dėl kurių pasisakyta Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 ir 16 d. nutartyse, netenkinant pareiškimų dėl eksperto nušalinimo, sprendė, kad neturi pagrindo pritarti skundo argumentams dėl ekspertizę byloje atlikusio eksperto netinkamumo.

24Teisėjų kolegija sprendė, kad aplinkybės dėl turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų tarpusavio sąsajumo neturi įtakos ieškinio reikalavimų teisingam išsprendimui.

25Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme gautas nedalyvaujančio byloje asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus prašymas įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu šiuos savarankiškus reikalavimus: pripažinti negaliojančiais: 1) antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d. Turto perdavimo išieškotojui akto vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456 1 punktą; 2) antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/00456 1 punktą; taikyti restituciją natūra ir žemės sklypą ( - ), grąžinti BUAB „Aldengas“. Pareiškėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad byloje yra sprendžiamas klausimas, susijęs su turto, kurį ieškovas BUAB „Aldengas“ įsigijo iš valstybės išsimokėtinai ir už kurį nėra iki šiol atsiskaitęs, perleidimu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje byloje atmetė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimu buvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos kokios nors pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos valstybės teisės ir pareigos. Nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pareikšdama reikalavimus naujoje (atskiroje) byloje.

26III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

27Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkinti. Nurodomi šie argumentai:

281. Dėl CPK 602 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio taikymo. Ieškovo nuomone, UAB „Aldengas“ turto realizavimas atliktas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytam imperatyviajam draudimui atlikti vykdomuosius veiksmus, susijusius su turto realizavimu ir (ar) išieškojimu. Teisėjų kolegija nepagrįstai taikė kasacinio teismo praktiką, kuri suformuota bylose su skirtingomis nei šioje byloje aplinkybėmis, t. y. nekeliant klausimo dėl bankrutuojančio subjekto, viešojo intereso dominavimo ir sandorio ginčijimo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Ieškovo nuomone, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ne tik teismui, bet ir antstoliui, kuris turėjo atšaukti varžytynes. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis vertintina kaip turinti pirmenybę prieš CPK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Vokietijos bendrovės „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ skundą, bylos Nr. 3K-3-30/2010; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „VSA Vilnius“ skundą, bylos N r. 3K-3-220/2010). Tiek pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, tiek šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata vertintinos kaip imperatyvieji ribojimai, juos pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra neteisėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojančios V. B. IĮ v. antstolė N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008; kt.). ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai taikytini nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo datos, kai pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimas patvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš skolininko turto, išskyrus skolininko turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Nagrinėjamos bylos atveju šie įpareigojimai buvo pažeisti, todėl CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu sandoriai pripažintini negaliojančiais, kas atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-432/2008), o teismai nepagrįstai taikė tik CPK 602 straipsnį, kuris nereglamentuoja byloje susiklosčiusių teisinių santykių (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Ieškovo nuomone, teismai neatskleidė bylos esmės. Ieškovas remiasi Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad antstoliai ne tik turėjo pareigą žinoti, bet ir žinojo visus duomenis, nes į juos buvo kreiptasi su prašymais ir informavimu apie bankroto bylos inicijavimą, tai daro varžytynes negaliojančias ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu.

292. Dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ( - ). Ši aplinkybė kaip įrodinėjimo priemonė buvo nurodoma civilinėje byloje, ji patvirtinta byloje esančiu įrodymu (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje egzistuoja viešasis interesas, lemiantis aktyvesnį teismo vaidmenį nagrinėjant tokio pobūdžio bylą. Tuo metu, kai buvo realizuojamas įmonės turtas, tarp kreditorių buvo ir AB „Swedbank“, kurio reikalavimai liko nepatenkinti. Ieškovo nuomone, CPK 144, 145 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra imperatyviosios, jų nesilaikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (BK 245 straipsnis). Be to, laikinoji apsaugos priemonė buvo specifinė – buvo taikytas draudimas perleisti turtą su įrašu viešajame registre. Taigi turtas perduotas išieškotojui galiojat draudimui turtą perleisti kito asmens nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 145 straipsnio 8 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

303. Dėl kito išieškotojo teisinio statuso ir CPK 701, 702, 720, 754 straipsnių pažeidimo. Ieškovo teigimu, antstolis S. U. išieškojimą nusprendė sustabdyti tokiu pagrindu, kad ieškovas ruošėsi skųsti Kauno apskrities VMI sprendimą dėl skolos išieškojimo, nors toks pagrindas CPK 625 straipsnyje, 626 straipsnio 1 dalies 8 punkte nenustatytas. Po Kauno apskrities VMI sprendimo priėmimo vykdyti vykdomoji byla buvo užvesta ir inspekcija tapo teisėta išieškotoja, kaip ir atsakovas, kuriam vieninteliam buvo perleistas UAB „Aldengas“ turtas, pažeidžiant CPK 701, 754 straipsnius. Ieškovas pažymi, kad Kauno apskrities VMI 2009 m. sausio 19 d. sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurį pateikus vykdyti antstoliui, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalys, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vienintelis pagrindas tokiu atveju stabdyti vykdymo veiksmus būtų galimas tik esant reikalavimo užtikrinimo priemonėms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis), kurių bylos atveju nebuvo (CPK 625 straipsnio 1 dalis, 626 straipsnio 1 dalies 8 punktas). UAB „DZO Capital“ ir Kauno apskrities VMI buvo vienos eilės išieškotojai (CPK 701 straipsnis, 754 straipsnio 4 dalis), taigi buvo pažeisti pastarojo išieškotojo teisės ir teisėti interesai. 2009 m. sausio 5 d. turto iš varžytynių aktas teismo patvirtintas 2009 m. spalio 29 d., taigi antstoliui turint duomenų apie kito išieškotojo buvimą ir jau užvedus vykdomąją bylą Nr. 0034-09/01923. Išieškojimo sustabdymas nereiškia, kad Kauno apskrities VMI nebuvo išieškotoja (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626, 627 straipsnių pagrindu, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti. Be to, CPK 602 straipsnio 1 dalyje 7 punkte nustatytas varžytynių aktų negaliojimas, kai buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės, o Kauno apskrities VMI yra ir suinteresuotas asmuo vykdymo proceso kontekste (CPK 633 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų nurodytos aplinkybės šiuo klausimu neparemtos teisės normomis, nenurodyti teisiniai motyvai, neatskleista bylos esmė (CPK 263 straipsnio 1, 2 dalys, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

314. Dėl turto vertinimo. Areštuoto turto įkainojimo svarba, pareiga nustatyti turto rinkos vertę akcentuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „JGK statyba“ skundą, Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CPK 602 straipsnio 6 dalį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 713 straipsnio 4 dalis, 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). 2009 m. liepos 29 d. turto arešto akto surašymo metu antstolis S. U. turto nevertino, nurodė, kad turto kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kviečiamas ekspertas areštuoto turto vertei nustatyti. 2009 m. rugpjūčio 3 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo, nurodydamas, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas įkainojamas 1 900 000 Lt. Ieškovo nuomone, antstolis pažeidė turto vertinimo taisykles, turto vertę nustatydamas ne pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką, o savo nuožiūra. Be to, nei turto arešto aktas, nei patvarkymas nebuvo išsiųstas turto savininkui, kreditoriui. Atsakovo UAB „DZO Capital“ perimtas turtas pagal ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus formaliai buvo įvertintas 2 792 391 Lt. Antstolio S. U. kontoroje šis turtas buvo įvertintas tik 1 900 000 Lt, o parduotas išieškotojui už dar mažesnę kainą – 1 520 000 Lt, kai tokia vertė neparemta objektyviais dokumentais. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką dėl vertės, kainos sąvokų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. U. v. J. U. , bylos Nr. 3K-3-532/2007). Antstoliai vykdymo procese yra profesionalai. Nurodyti pažeidimai, atliekant ginčo turto vertinimą, yra pagrindas išvadai, kad turtas buvo parduotas už kainą, aiškiai mažesnę, negu tikroji jo rinkos vertė (CPK 602 straipsnio 6 punktas), tai yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007). Be to, turtas buvo ne perleistas pardavimo būdu, bet perduotas išieškotojui UAB „DZO Capital“ faktiškai idealiai sutapus išieškotojo reikalavimo dydžiui ir perduoto turto įkainojimui.

325. Dėl ekspertizės. Ieškovo pasiūlytas ekspertas labiausiai atitiko teismo nurodytus kriterijus. Atsakovo UAB „Soloservis“ atstovas, sužinojęs, kad jo pasiūlytas ekspertas ir pateiktas pasiūlymas yra blogesnis už ieškovo, 2012 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą eksperto pasiūlymą, kuris buvo analogiškas ieškovo ekspertų pasiūlymui. Teismas dėl neaiškių priežasčių paskyrė būtent atsakovo ekspertą, kuris, vertinant nurodytus jo veiksmus, ieškovo nuomone, buvo neobjektyvus ir šališkas, kas prieštarauja Teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsnio 1 daliai, kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Z. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-3/2010). Teismo nušalinimo institutas yra taikomas ekspertui pagal analogiją. Ieškovas nurodo teismų praktiką teisėjų nešališkumo klausimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98).

33Ieškovo nuomone, ekspertizė atlikta vadovaujantis eksperto asmenine patirtimi ir subjektyviu įsitikinimu, kurie neatitinka elementarių objektyvumo reikalavimų, keliamų įrodymams. Buvo prašoma pakartotinės ekspertizės, kurios teismas nepagrįstai neskyrė. Ekspertizės akte nurodyta, kad atliekant ekspertizę buvo remtasi Teismo ekspertizės įstatymu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Turto ir verslo vertinimo metodika), tačiau teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad jis ekspertizę atliko tik pagal Teismo ekspertizės įstatymą, o ekspertizės akte nurodytais aktais nesivadovavo. Teismo ekspertas atliko nekilnojamųjų turto objektų rinkos vertės nustatymą 2009 m. spalio 5 d. Statinių ( - )vertė turėjo būti apskaičiuojama lyginamosios vertės metodu, nes rinkoje buvo nemažai analogų, kurie buvo perleisti ne tik artimu vertinimo datai laikotarpiu, tačiau ir ankstesniais bei vėlesniais laikotarpiais. Tačiau ekspertas pasirinko išlaidų (kaštų) metodą, kas prieštarauja Turto ir verslo vertinimo metodikos 66 punktui, pagal kurį šis metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Be to, ekspertas nepagrindė tokio savo pasirinkimo (Turto ir verslo vertinimo metodikos 71.2 punktas); eksperto vertinimo ataskaitoje nenurodyti surinktų ir naudotų duomenų šaltiniai (Turto ir verslo vertinimo metodikos 30 punktas). Prie ekspertizės akto nepridėta nė vieno užklausimo, nors ekspertas rėmėsi duomenimis, neva gautais iš VĮ Registrų centro. Ataskaitos 16 lape įvertindamas turtą pagal atstatymo kaštus teismo ekspertas nustatė, kad parduodamo turto vertė 13 599 909 Lt, pritaikęs koeficientus, kurių panaudojimo būdų jis negalėjo pagrįsti, turto vertė sumažėjo net iki 1 550 000 Lt, t. y. beveik devynis kartus, todėl ji tapo labai artima turto perleidimo kainai, tai, ieškovo nuomone, patvirtina eksperto suinteresuotumą. Ataskaitos 17 lape nurodoma, kad priestato 2plp stogo nuvertėjimas – 40 proc. dėl stogo nesandarumo. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad tai paremta jo subjektyviu vertinimu. Lentelėje 1–3 (ataskaitos 17 lapas) ekspertas šiam turtui pritaikė funkcinį nusidėvėjimą 20 proc. ir ekonominį nusidėvėjimą 65–75 proc., dėl to stipriai sumažėjo vertinamo turto vertė. Eksperto nurodytų kriterijų apibrėžtis neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos 70.1–70.3 punktų; ekspertas negalėjo jų pagrįsti. Toliau skaičiuodamas pastatų vertę, ekspertas sumažino dviejų pastatų vertę dar 10 proc., nurodydamas, kad statiniai teisiškai neįregistruoti, todėl jų nuvertėjimas didinamas šia suma (ataskaitos 18 lapas), nors šio savo veiksmo nepagrindė teisės aktais ar metodiniais nurodymais, o teisme nurodė, kad tai jo asmeninė patirtis. Ataskaitos 19, 32–33, 37–38, 42–43 puslapiuose eksperto atliktas vertės mažinimas, jo teigimu, taip pat buvo paremtas jo asmenine patirtimi ir subjektyviu įsitikinimu. Apskaičiuodamas turto ( - ) vertę, ekspertas ją skaičiavo išlaidų (kaštų) ir pajamų metodais. Gavęs abi sumas, jas sudėjo ir padalijo iš dviejų, taip nustatydamas galutinę turto vertę (1 550 000 Lt). Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas patvirtino, kad toks turto vertės apskaičiavimas negalimas pagal teisės aktus, bet jis pasirinko tokį variantą. Tokios aplinkybės lėmė būtinybę skirti papildomą ir (ar) pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

346. Dėl susijusių asmenų nesąžiningumo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Byloje įrodyta, kad UAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“, UAB „Soloservis“ yra tarpusavyje akivaizdžiais ryšiais susijusios įmonės. Susiformavo situacija, kai UAB „Aldengas“ verslas realiai perėjo UAB „Soloservis“, kuris tą verslo sritį ir kryptį plėtojo toliau, pradedant nuo nekilnojamojo turto iki „know-how“ bei kilnojamojo turto perėmimo. Visas UAB „Aldengas“ turtas buvo realizuojamas tik tarp susijusių asmenų, nors ir per antstolius. UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ atstovai yra ir buvusio UAB „Aldengas“ akcininko A. R. , jo valdomų įmonių, turinčių įtakos UAB „DZO Capital“ bankrotui bei susijusių su UAB „Soloservis“, atstovai. Teismai šių aplinkybių nevertino ir netyrė, nors jos susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, atsakovų nesąžiningumu perimant ir užvaldant UAB „Aldengas“ turtą (CPK 178, 180 straipsniai). Šias aplinkybes patvirtino ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizės paskyrimo aplinkybės. Antruoju etapu turtas buvo realizuojamas per antstolį M. P. . Ieškovo nuomone, turto perleidimo veiksmams jau buvo rengiamasi iš anksto net neprasidėjus vykdymo veiksmams ir nesant jokio vykdomojo dokumento.

357. Dėl įrodymų neprijungimo ir bylos esmės neatskleidimo. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, Nr. 3K-3-58/2007; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Ieškovas ir trečiasis asmuo Ž. A. įrodinėjimo pareigą įvykdė, tačiau teismų motyvai yra neįtikinami, paremti nuomone (CPK 178,180, 263 straipsniai, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismai, atsisakydami pridėti trečiojo asmens Ž. A. teikiamus papildomus įrodymus (turto realizavimo ir susijusių asmenų schema; kartu su apeliaciniu skundu ją teikė ieškovas), susijusius su ieškinio dalyku, nepagrindė tokio sprendimo. Ieškovo nuomone, ekspertizės išvada negalėjo būti įrodymas šioje civilinėje byloje tiek dėl eksperto paskyrimo aplinkybių, tiek dėl ekspertizės išvadų. Sprendimas yra motyvuotas tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Linova“ v. D. P., bylos Nr. 3K-3-36/2004). Be to, teismai turi vadovautis ir elementariais logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011). Bankroto bylų nagrinėjimo procese įrodinėjimo procesas yra specifiškas, nes jose ginamas tiek privatus, tiek ir viešasis interesas, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose (2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika 29). Teismas, išvengdamas teisinių argumentų vertinimo, nurodė, kad neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną reikalavimą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui. Tačiau tokiu atveju nebuvo atskleista bylos esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą (nutartį), ignoruojant vienos iš šalių argumentus ir motyvus, reiškia pažeisti tinkamo proceso, procesinio šalių lygiateisiškumo principus, kuriuos kiekvienam asmeniui garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos (2000 m. balandžio 27 d. sprendimas (Nr. 25651/94); 2000 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas (Nr. 29544/95); 2001 m. birželio 28 d. sprendimas (Nr. 37292/97).

368. Dėl tinkamo teismo proceso principo pažeidimo. Kiekvienam asmeniui yra garantuojama teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimai). Asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai). Konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vieni iš teisinės valstybės principo elementų yra teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai, kurių pažeidimas atitinkamai neužtikrina asmens pasitikėjimo valstybe ir teise. Ieškovo pozicija tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose realiai nebuvo analizuojama ir išgirsta. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas yra ir teisėjas, nagrinėjęs BUAB „DZO Capital“ bankroto bylą, kurioje patvirtinti visi šios bendrovės turto perleidimai 2010 m. balandžio 9 d. varžytynių akto pagrindu.

37Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Latvijos bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

38Procesiniame dokumente nurodoma, kad kasaciniu skundu siekiama kitokio faktinių aplinkybių įvertinimo. Ginčijamų aktų įsigaliojimo metu nebuvo teisinių kliūčių perduoti turtą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai negaliojo. Turto perdavimo išieškotojui akto surašymas savaime nesukelia teisinių padarinių dėl perduodamo daikto teisinės priklausomybės, tokiu aktu tik sukuriamos procesinės teisinės turto realizavimo prielaidos (CPK 702 straipsnio l dalis, 725 straipsnio 8 dalis). Juolab kad ieškovas skundė ne antstolio veiksmus, o turto perdavimo išieškotojui aktus, t. y. sandorius. Ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės normų pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių (be varžytynių) aktą neteisėtu (negaliojančiu). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai vadovavosi tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais.

39Reikalavimas pripažinti negaliojančiu antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą yra išvestinis iš pirmojo, kurio netenkinus nėra pagrindo tenkinti ir antrąjį. Be to, ieškovas nebuvo antrojo vykdymo proceso dalyvis ar suinteresuotas asmuo; 2010 m. balandžio 9 d. akto pripažinimas negaliojančiu ieškovui nesukeltų jokių teisinių padarinių, todėl jis neturi pagrindo pasinaudoti CPK 5 straipsnio l dalyje nustatyta teise į teisminę gynybą.

40Byloje nustatyta, kad antstolis buvo priėmęs vykdyti neįsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą – Kauno apskrities VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris buvo apskųstas, todėl antstolis pagrįstai sustabdė jo vykdymą. Esminis vykdymo sustabdymo motyvas buvo ne tai, kad Kauno apskrities VMI sprendimas bus apskųstas, o tai, kad, nepasibaigus apskundimo terminui, sprendimas nėra įsigaliojęs (Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalis). Be to, nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas gina Kauno apskrities VMI interesus, kai pati išieškotoja teismų sprendimų neskundžia.

41Ieškovas ginčija ekspertizės atlikimo aplinkybes ir rezultatus, nepateikdamas įrodymų, be pagrindo abejoja eksperto nešališkumu. Be to, teismų sprendimai dėl turto vertės yra grindžiami ne tik ekspertizės aktu, bet ir kitais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

42Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo antstolis S. U. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

431. Dėl CPK 602 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio taikymo. Antstolio teigimu, surašant turto perdavimo išieškotojui aktą, 2009 m. spalio 2 d. buvo priimta teismo nutartis palikti pareiškimą dėl bankroto iškėlimo nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas atsiėmė ieškinį; ši teismo nutartis neskundžiama (CPK 139 straipsnio 2 dalis). Taigi turto perdavimo metu 2009 m. spalio 5 d. nebuvo iškelta skolininkui bankroto byla, todėl negalėjo būti pažeistos ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį ir CPK 139 straipsnio 2 dalį išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas teismui priėmus ieškinio atsisakymą; antstolis neturėjo pagrindo atšaukti varžytynių. Antstolis remiasi CPK 702, 725 straipsniais (2002 m. vasario 24 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. antstolė N. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008), pagal kurią esminę reikšmę turi ne tai, ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą, bet ar draudimai galiojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu. Akto patvirtinimo metu (2009 m. spalio 29 d.) jokie draudimai negaliojo. Dėl CPK 602 straipsnio apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012, nes nurodytos bylos ir šios faktinės aplinkybės yra vienodos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, buvo suvienodinta ir suformuota praktika. Antstolis pažymi, kad teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, kuria A. R. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ paliktas nenagrinėtas, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama, teismui 2009 m. spalio 29 d. tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, buvo įsiteisėjusi. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas negali būti siejamas su išregistravimo iš Turto arešto aktų registro momentu.

442. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepagrįstai antstolio veiksmams taiko CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 145 straipsnio 8 dalį, kurios nereglamentuoja vykdymo proceso. Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti UAB „Aldengas“ nuosavybės teisę į bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ( - ) taikytinas UAB „Aldengas“, nes ši laikinoji apsaugos priemonė yra skolininko nuosavybės teisių apribojimas. Antstolio S. U. vykdyto išieškojimo metu galiojo CPK 626 straipsnio 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija; šio straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatytas privalomas vykdomosios bylos sustabdymas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, galiojusios redakcijos išieškojimo metu, 15 punktą kito arešto uždėjimas nestabdė turto realizavimo; turto realizavimas buvo stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Ieškovo nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos užtikrinti tos pačios eilės išieškotojo reikalavimus, todėl antstolis S. U. turėjo teisinį pagrindą tiek turtą perduoti išieškotojui, tiek jį parduoti varžytynėse (CPK 626 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 3 dalis).

453. Dėl kito išieškotojo teisinio statuso ir CPK 701, 702, 720, 754 straipsnių taikymo. Antstolis remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodo, kad Kauno apskrities VMI sprendimas nepagrįstai buvo priimtas vykdyti neįsiteisėjęs, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Rusteda“ skundą, bylos Nr. 3K-3-127/2007; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal K. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-68/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A6-228/2007; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-756-875/2008). 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. surašant turto perdavimo išieškotojui aktus Kauno apskrities VMI sprendimas buvo neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas, todėl inspekcija nebuvo išieškotoja (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Antstolio nuomone, argumentai dėl 2009 m. spalio 9 d. patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą nenagrinėtini, kaip naujai pateikti (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje antstolis turėjo priimti ne patvarkymą sustabdyti, o vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal K. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-68/2009), pagal kurią neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą paskesni antstolio veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų padarinių (ex injuria ius non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. E. M. ir kt., byla Nr. 3K-7-4/2007; kt.).

463. Dėl turto vertinimo. Antstolis nurodo, kad turto arešto metu jam kilo abejonių dėl areštuojamo turto rinkos vertės, todėl turto arešto akte buvo nurodyta, kad bus kviečiamas ekspertas. Tačiau vykdymo procese šios abejonės buvo išsklaidytos, nes buvo atsižvelgta į trečiojo asmens Ž. A. , kuris išieškojimo metu buvo UAB „Aldengas“ vadovas ir skolininko atstovas, nuomonę, buvo išsiaiškintos rinkoje esančių objektų kainos, gautas iš trečiojo asmens jau atliktas turto įkainojimas. Dėl to antstolis turėjo pagrindą neskirti ekspertizės ir turtą įkainoti pats, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (CPK 681 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-297/2010). Paskelbus 2009 m. spalio 5 d. parduodamo turto varžytynes už 1 520 000 Lt, 2009 m. lapkričio 18 d. mechaninių dirbtuvių – už 160 000 Lt ir garažo – už 120 000 Lt, į jas neatvyko nė vienas pirkėjas. Pagal kasacinio teismo praktiką tai patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ŽŪB ,,Vanaginė” skundą, bylos Nr. 3K-3-673/2003). Vertės nustatymo ekspertizės akte 968,01 kv. m patalpa ( - ), įkainota 48 000 Lt, pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse turto kaina būtų 38 400 Lt, o antstolis šį turtą perdavė išieškotojui už 42 000 Lt. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbiau yra tai, už kokią kainą turtas yra realizuojamas, o ne tai, kokia kaina turtas yra įkainotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-297/2010). Antstolio nuomone, ieškovas nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro įvertinimu, nes tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-549/2007). Be to, VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad šio pastato rinkos vertė apskaičiuota 2003 m., t. y. iki nekilnojamojo turto rinkos krizės, o kadastriniai duomenys nustatyti 1997 m. (be pastato nusidėvėjimo). Šalys buvo informuotos apie turto įkainojimą.

474. Dėl ekspertizės skyrimo ir vertinimo. Ieškovas nepateikė duomenų apie eksperto šališkumą ir nušalinimo pagrindus (CPK 65, 67 straipsniai), kaip tai turėtų būti (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98). Vertinant visą eksperto apklausą, jis nurodė, kad vadovavosi visais šaltiniais, kurie nurodyti ekspertizės akte. Antstolis remiasi Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, Turto ir verslo vertinimo metodikos 54.4 punktu, nurodo, kad ekspertas yra laisvas pasirinkti vertinimo metodus. Eksperto teigimu, tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamas vertinimas, vertinamieji objektai rinkoje buvo pasitaikantys retai. Taigi turtas lyginamuoju būdu negalėjo būti vertinamas (Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktas). Dėl to pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 66 punktą ekspertas teisingai pasirinko išlaidų (kaštų) metodą. Antstolis remiasi Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsniu, Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 5 straipsniu, nurodo, kad ekspertas pagrįstai vadovavosi savo asmenine patirtimi. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 70, 81 punktus ekspertas pagrįstai taikė koeficientus, apskaičiuodamas rinkos vertę. Antstolis remiasi Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad teisiškai neįregistruoto statinio vertė yra neabejotinai mažesnė, nes statinio įregistravimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis bei rizika. Antstolio teigimu, turto vertės nustatymo metodų derinimą reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo metodikos 54.1–54.4 punktai. Ekspertizės aktas įvertintas su kitais byloje esančiais įrodymais, kaip tai išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N. , bylos Nr. 3K-3-163/2010).

48Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „DZO Capital“ prašo kasacinį skundą atmesti, o bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:

491. Dėl CPK 602 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio taikymo, asmenų sąsajumo. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB „Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010). Turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų tarpusavio sąsajumas neturi įtakos sandorio teisėtumui, nesant CPK 602 straipsnyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.

502. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2999-390/2009, buvo areštuotas UAB „Aldengas“ turtas ir lėšos, sustabdytas turto išieškojimas ir realizavimas pagal vykdomuosius dokumentus iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. 2009 m. spalio 1 d. A. Rutkauskas (UAB „Aldengas“ sutikimu) pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuris buvo tenkintas 2009 m. spalio 2 d. neskundžiama nutartimi, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis S. U. varžytynes vykdė 2009 m. rugsėjo 23 d., o joms neįvykus, turtas buvo perduotas išieškotojui UAB „DZO Capital“ antstolio S. U. kontoros 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d., 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktais. Atsakovas remiasi ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, CPK 137 straipsniu, nurodo, kad antstolis S. U. varžytynes vykdė 2009 m. rugsėjo 23 d. (iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui priėmimo), o turtas buvo perduotas išieškotojui UAB „DZO Capital“ 2009 m. spalio 2 d. teismui priėmus pareiškimo atsiėmimą ir palikus bylą nenagrinėtą; ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai nebuvo pažeisti. Atsakovas remiasi Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, (Teismų praktika 34), nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – ieškinio reikalavimų užtikrinimas, todėl, bylą palikus nenagrinėtą neskundžiama teismo nutartimi CPK 139 straipsnio pagrindu, laikinosios apsaugos priemonės galiojimas baigėsi.

51Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3018-153/2009, taikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešajame registre įrašytas draudimas perleisti UAB „Aldengas“ turtą ( - ). Šios aplinkybės nebuvo ieškovo ieškinio pagrindu, nebuvo nagrinėjamos šioje byloje (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis). Be to, tokia laikinąja apsaugos priemone nebuvo sustabdytas išieškojimas vykdymo procese, kaip tai numatyta pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-417/2008). Šiuo metu CPK 626 straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Kreditorius AB „Swedbank“ buvo tos pačios eilės kreditorius, kaip ir UAB „DZO Capital“, perėmusi reikalavimo teisę iš bendrovės West Timber LTD.

523. Dėl 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0123/00456 prieštaravimo ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012, nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog teismas rezoliucijos priėmimo momentu žinojo apie pradėtą civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „DZO Capital“ iškėlimo.

534. Dėl kito išieškotojo teisinio statuso ir CPK 701, 702, 720, 754 straipsnių taikymo. Kauno apskrities VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priimtas nagrinėjant UAB „Aldengas“ 2009 m. rugsėjo 14 d. prašymą atidėti mokestinę nepriemoką, todėl pagal finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 20 punktą šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu sprendimas negalėjo būti priimtas (priimtas neteisėtai). Atsakovas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad Kauno apskrities VMI, 2009 m. spalio 5 d. raštu atsisakiusi nagrinėti UAB „Aldengas“ prašymą, priėmė sprendimą neatidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Tai lemia, kad Kauno apskrities VMI ir po 2009 m. spalio 5 d. raštu priimto neigiamo sprendimo neturėjo teisės priimti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nepateikusi UAB „Aldengas“ raginimo geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Taigi antstolis S. U. , susipažinęs su 2009 m. spalio 9 d. UAB „Aldengas“ prašymu, CPK 651 straipsnio 2 dalies pagrindu įvertinęs, kad vykdomasis raštas išrašytas ir pateiktas neteisėtai, todėl nepagrįstai priimtas vykdyti, privalėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau to nepadarė, o nusprendė vykdomąją bylą stabdyti CPK 625 straipsnio, 626 straipsnio 8 punkto pagrindu. Teismas turi įvertinti, ar turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

545. Dėl turto vertinimo. Atsakovas remiasi CPK 681 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.), nurodo, kad nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, nors buvo informuoti apie įkainojimą. Pats ieškovas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456 pateikė UAB „Lituka ir Ko“ parengtas preliminarias išvadas dėl turto vertės, kuriose nustatyta nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertė – 2 282 000 Lt (2 086 000 Lt + 196 000 Lt). Antstolis turtą įvertino 2 255 125 Lt, o pardavimas varžytynėse vyko už 80 proc. nustatytos kainos (CPK 718 straipsnis). 1 900 000 Lt antstolis įvertino tik turtą ( - ), tačiau ginčijamais aktais buvo perduotas ir kitas turtas. Atsakovui UAB „DZO Capital“ perduoto 1 842 000 Lt turto perdavimo kaina sudaro 80 proc. antstolio nustatytos rinkos vertės (CPK 718 straipsnis, 719 straipsnio 1 dalis). Faktas, kad, apie varžytynes paskelbus tiek internete, tiek spaudoje, į jas neatvyko nė vienas pirkėjas, patvirtina, kad antstolio nustatyta kaina buvo net per didelė. Be to, vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems, bendradarbiauti su antstoliu (CPK 396 straipsnis). Ieškovas aktyviai dalyvavo vykdymo procese, rinko ir pateikė antstoliui duomenis apie turto vertę, žinodamas apie antstolio priimtus patvarkymus jų neskundė. Šiuo atveju antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-297/2010; kt.). Atsakovas pažymi, kad UAB „DZO Capital“ reikalavimo teisę į ieškovą įgijo 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456 buvo pakeistas teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi), taigi jau po to, kai buvo įvertintas skolininko turtas bei paskelbtos varžytynės, t. y. atsakovas negalėjo daryti įtakos turto vertės nustatymui.

556. Dėl ekspertizės. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. v. K. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-248/2007; kt.). Teismai įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Ieškovas dėl ekspertizės išvadų nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti eksperto padarytomis išvadomis, jo pasirinktų vertinimo metodų patikimumu, atlikto tyrimo išsamumu. Tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad turto vertinimui lyginamosios vertės metodu nebuvo korektiškų lyginamųjų, todėl turto vertei apskaičiuoti taikytas išlaidų (kaštų) vertės nustatymo metodas. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad dėl nekilnojamojo turto krizės 2009 m. buvo sustojusi nekilnojamojo turto, ypač didelės apimties gamybinių patalpų apyvarta.

567. Dėl įrodymų nepridėjimo. Atsakovas remiasi CPK 226 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje T. P. ir kt. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-436/2008, išaiškinimais; nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi konstatuota, jog šalys yra suformulavusios savo reikalavimus bei atsikirtimus, pateikusios juos patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, paskirtas teismo posėdis. Trečiasis asmuo Ž. A. 2011 m. rugsėjo 15 d. posėdyje teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovų tarpusavio ryšius. 2011 m. lapkričio 14 d. jis pakartotinai pateikė analogiškus dokumentus, kuriuos teismas motyvuota 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti. Pažymėtina, kad ieškovo prašymai skirti ekspertizę taip pat buvo reiškiami po nutarties skirti teismo posėdį priėmimo, todėl teismo 2011 m. lapkričio 30 d. motyvuota nutartimi buvo atmesti. Atsakovas nurodo CPK 7 straipsnį, 306 straipsnio 2 dalį, 312, 314 straipsnius, 347 straipsnio 2 dalį.

57Trečiojo asmens Ž. A. pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo grąžintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartimi.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų sprendimų vykdymo proceso taisykles reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S. , bylos Nr. 3K-3-341/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008; kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, konstatuoja antstolio veiksmų teisėtumą, todėl jis turi išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga ir varžytynių organizavimu bei vykdymu. Be to, vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais (CPK 602 straipsnio 1 dalis), kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

61Dėl turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais

62Teismai, atmesdami bankroto administratoriaus ieškinį, konstatavo, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje nustatytų turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais sąlygų, ir vadovavosi CPK 702 straipsnio 1, 3 dalimis, 725 straipsniu bei kasacinio teismo praktika, nurodė, kad teismai, tvirtindami ginčijamus turto perdavimo išieškotojui aktus, esminių proceso teisės normų pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija laiko šias teismų išvadas nepagrįstomis.

63Turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir šie aktai pagal CPK 725 straipsnio 8 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pvz. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009; kt.). Pažymėtina, kad šis kasacinio teismo išaiškinimas padarytas galiojant CPK 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcijai. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija, t. y. teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus.

64Pažymėtina, kad ir galiojant ankstesnei procesinės teisės normos redakcijai, kasacinio teismo praktikoje pripažįstami ir kiti vykdymo proceso dalyvių bei suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimo (tarp jų – ir restitucijos taikymo) būdai, kai yra konstatuojami esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) arba kai vykdymo proceso metu yra pažeidžiamos imperatyviosios Įmonių bankroto įstatymo ar vykdymo proceso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios V. B. IĮ v. antstolė N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. antstolis J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2010; kt.).

65Šios bylos ypatumas yra tas, kad ieškovas – įmonės bankroto administratorius, reikalaujantis pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus ir prašantis taikyti restituciją, taip ginantis bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga ginti kreditorių interesus, be to, ir iš sisteminės šio įstatymo analizės galima spręsti, kad viena svarbiausių bankroto administratoriaus funkcijų – ginti ir atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams, nes, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „PakMarkas“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Taigi laikantis formuojamos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad įmonės bankroto administratorius, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas ir atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams gali ginčyti nurodytus antstolio turto perdavimo akus ne tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės normų pažeidimų. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu CPK normų, nustatančių turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo pasirinktam skolininko pirkėjui, taikymu ir aiškinimu tuo atveju, kai įmonės bankroto administratorius kreipiasi su ieškiniu į teismą gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ir konstatuoja, jog šioje byloje pareiškus ieškinį bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais turėjo būti įvertintas kiekvienas antstolio procesinis veiksmas vykdant išieškojimą iš UAB „Aldengas“ turto UAB „DZO Capital“ naudai ir perduodant turtą išieškotojui bei vykdant paskesnį išieškojimą iš UAB „DZO Capital“ turto – perduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui UAB „Soloservis“, taip pat išsiaiškinta, ar buvo laikomasi CPK reikalavimų, užtikrinančių išieškotojų lygiateisiškumą, ar buvo įgyvendintas proporcingumo principas siekiant patenkinti išieškojimo procese visų išieškotojų interesus (CPK 701, 702, 720, 754 straipsniai).

66Dėl vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

67Teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo argumentų, nurodant antstolių padarytus vykdymo proceso normų pažeidimus, argumentuojant dėl šių pažeidimų visumos atsižvelgiant į tai, ar vykdymo procese antstolis veikė teisėtai ir tuo buvo užtikrinta vykdymo proceso dalyvių bei kitų suinteresuotų asmenų (kreditorių) teisių bei teisėtų interesų apsauga. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, vertindami antstolių veiksmus, turi vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika ir atsižvelgti į tai, jog antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

68a) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

69Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Aldengas ir UAB „AZA“ dėl 234 644,95 euro skolos priteisimo, UAB „Aldengas“ taikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešajame registre įrašytas draudimas perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą ( - ). Taigi ši aplinkybė turėjo būti žinoma teismui ir antstoliui 2009 m. spalio 29 d., kai buvo patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas, todėl turėjo būti teismo įvertinta kreditoriaus turtinių interesų apsaugos kontekste, o ne apsiribota tik formaliu nurodymu, jog apie tai nebuvo argumentuojama patikslintame ieškinyje ir šios aplinkybės, atsižvelgiant į CPK 602 straipsnyje nurodytus negaliojimo pagrindus, nesudarytų pagrindo pripažinti 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas, tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems. Kasatoriaus teigimu, turtas perduotas išieškotojui galiojant draudimui turtą perleisti kito asmens nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 145 straipsnio 8 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl turto perdavimo aktas yra neteisėtas, nes nebuvo užtikrintas kreditoriaus reikalavimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali tam tikrais atvejais disponuoti svetimu turtu po turto arešto, tačiau šioje byloje nebuvo svarstyta, ar konkretaus kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė pagal galiojančių proceso ir materialiosios teisės normų nuostatas, ar tokiu atveju nesustabdžius vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 4 punktas) nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių ir (ar) buvo laikomasi lygiateisiškumo vykdymo procese ir išieškojimo proporcingumo principų, ar nebuvo pažeistas nustatytas draudimas perleisti turtą kito asmens nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

70b) dėl mokestinės nepriemokos

71Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą išieškoti 634 881,02 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „Aldengas“ turto ir pateikė antstoliui S. U. šį sprendimą vykdyti. Antstolis 2009 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau, gavęs skolininko prašymą, kuriame nurodoma, kad skolininkas skundžia teismui mokesčių administratoriaus sprendimą, vykdomąją bylą sustabdė CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu iki bus išnagrinėtas skundas teisme, nors tą dieną skundas teismui dar nebuvo pateiktas. CPK 626 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 1 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą tuo atveju, kai yra atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas. Taigi šiuo atveju antstolis nesilaikė CPK normų reikalavimų dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nes nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo stabdyti vykdomąją bylą – Kauno apygardos administraciniame teisme UAB „Aldengas“ skundas dėl Kauno apskrities VMI veiksmų buvo priimtas tik 2009 m. lapkričio 5 d., tačiau ir tada teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių (ABTĮ 71 straipsnis). Dėl to antstolis, turėdamas savo žinioje vykdomąjį dokumentą – Kauno apskrities VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, be teisėto pagrindo sustabdė vykdomąją bylą ir toliau vykdė išieškojimą tik pagal vieno išieškotojo UAB „DZO Captal“ vykdomąjį raštą ir priėmė turto perdavimo šiam išieškotojui aktus, pateikė juos tvirtinti teisėjui, taip iš esmės suteikdamas jam pirmenybę prieš kitus išieškotojus, nesilaikydamas išieškotojų lygiateisiškumo ir išieškojimų proporcingumo principų, nes tuo metu Kauno apskrities VMI buvo teisėta išieškotoja, lygi su išieškotoju UAB „DZO Capital“, kuriam vieninteliam buvo perleistas skolininko turtas, pažeidžiant CPK 701, 754 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad Kauno apskrities VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo priimtas dar 2009 m. sausio 19 d., taip buvo nutrauktas pinigų išdavimas ir pervedimas iš bankų UAB „Aldengas“, šiai bendrovei buvo siunčiami Kauno apskrities VMI priminimai, o bendrovės prašymai atidėti mokestinę prievolę buvo atmetami. Teisėjų kolegija nurodo, kad Kauno apskrities VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimas išieškoti piniginę nepriemoką iš turto yra vykdomasis dokumentas, kurį pateikus antstoliui, raginimas vykdyti sprendimą geruoju nesiunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Taigi 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas teisėjo buvo patvirtintas 2009 m. spalio 29 d. antstoliui turint duomenų apie Kauno apskrities VMI kaip išieškotoją ir tam pačiam antstoliui užvedus vykdomąją bylą, tačiau be teisinio pagrindo ją sustabdžius, buvo suteikta pirmenybė atsakovui UAB „DZO Capital“ perimti skolininko nekilnojamąjį turtą ir taip buvo pažeista suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI teisė į mokestinės prievolės patenkinimą. Teismai neatliko šių aplinkybių įvertinimo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo kontekste.

72c) dėl turto vertinimo

73CPK 602 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 713 straipsnio 4 dalis, 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2010). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

74Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 29 d. turto arešto akto surašymo metu antstolis S. U. turto nevertino, nurodė, kad turto kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas, t. y. jis vadovavosi CPK 682 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kviečiamas ekspertas areštuoto turto vertei nustatyti. Nepaisant to, 2009 m. rugpjūčio 3 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo, nurodydamas, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas įkainojamas 1 900 000 Lt, t. y. turto vertę nustatydamas ne įstatyme nustatyta tvarka, o savo nuožiūra. Be to, nei turto arešto aktas, nei nurodytas patvarkymas nebuvo išsiųstas turto savininkui, kreditoriui. Atsakovo UAB „DZO Capital“ perimtas turtas pagal ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus formaliai buvo įvertintas 2 792 391 Lt. Antstolio S. U. kontoroje šis turtas buvo įvertintas tik 1 900 000 Lt, o parduotas išieškotojui už dar mažesnę kainą – 1 520 000 Lt, tačiau teismų šie antstolio veiksmai liko neįvertinti, iš esmės buvo remtasi jau bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės aktu, atmesti ieškovo argumentai, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios ekspertizės teisme paskyrimą ir jos vertinimą. Ieškovo argumentai dėl turto vertės nustatymo ekspertizės išvadų pagrįstumo iš esmės teismų nebuvo analizuojami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į vieną iš aplinkybių, nurodytų kasaciniame skunde, kad skolininko įkainoto turto vertė iš esmės atitiko išieškotojo reikalavimo vykdymo byloje dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–195 straipsniuose.

75Dėl Įmonių bankroto įstatymo pažeidimo

76Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Šios įstatymo normos skirtos galimai bankroto bylos procedūrai užtikrinti ir turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Išieškojimas ir turto realizavimas gali būti atnaujinami, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos tik tuo atveju, jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju, t. y. jeigu bankroto byla iškeliama, minėta, vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta. Taigi ĮBĮ nustatytas dar vienas, CPK 626 straipsnyje neįvardytas, privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo atvejis. Nurodytų priemonių tikslas – užtikrinti įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. antstolis J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2010). Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualu nustatyti, kaip turi būti sprendžiamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimas tuo atveju, kai teismui pateikiamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas sprendžia šio ieškinio priėmimo klausimą.

77Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 23 d. buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „Aldengas“ turto išieškotojo West TImber LTD naudai. 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi išieškotojui West TImber LTD perleidus reikalavimą išieškotoju tapo UAB „DZO Capital“. Antstolis S. U. paskelbė, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. bus vykdomos skolininko turto ( - ) varžytynės. Tuo pačiu metu Kauno apygardos teisme 2009 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo. Apie tai buvo informuotas antstolis S. U. , tačiau jis 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė patvarkymą vykdymo veiksmų nestabdyti, nes ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo dar nepriimtas. 2009 m. rugsėjo 23 d. antstolio patvarkymu CPK 719 straipsnio 1 dalies pagrindu varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad neatvyko nė vienas pirkėjas. Bankroto byloje 2009 m. rugsėjo 29 d. pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo A. R. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas atsiėmė ieškinį (CPK 139 straipsnis), o laikinoji apsaugos priemonė panaikinta, tačiau Turto arešto registre areštas išregistruotas tik 2009 m. lapkričio 13 d. Minėta, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai taikytini nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo datos, kai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimas patvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš skolininko turto, išskyrus skolininko turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Taigi nagrinėjamos bylos atveju turėjo būti svarstyta, ar šie įpareigojimai nebuvo pažeisti, t. y. 2009 m. rugsėjo 23 d. nesustabdžius vykdomosios bylos toliau buvo tęsiamos skolininko nekilnojamojo turto varžytynės ir, jas paskelbus neįvykusiomis, buvo sudaryta galimybė išieškotojui paimti neparduotą varžytynėse turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 719 straipsnis), 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduoti pastatai ir žemės sklypas ( - ) už pradinę turto vertę – 1 520 000 Lt, turto perdavimo išieškotojui aktas, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. spalio 29 d. rezoliucija (tuo metu galiojusi CPK 725 straipsnio 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija). Tokiu atveju svarstytina, ar šiuo turto perdavimo išieškotojui aktu nebuvo pažeisti ir tuo metu jau egzistavusių išieškotojų bei suinteresuotų asmenų (kreditorių) interesai, nes pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria UAB „Aldengas“ iškelta bankroto byla, nustatyta, kad įmonė pastaruosius dvejus metus dirbo nuostolingai ir jos pradelsti įsipareigojimai siekė daugiau kaip 7 mln. Lt. Tokiu atveju teismas, vertindamas antstolio veiksmus perduodant turtą išieškotojui, turėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su įmonės mokumu, ir ar toks turto perleidimas tik vienam išieškotojui neapžeidžia kitų išieškotojų ar įmonės kreditorių interesų, nes kasatorius ir trečiasis asmuo Ž. A. šios bylos metu pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Aldengas“ , UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, taigi turtas buvo realizuojamas tik tarp susijusių asmenų per antstolius, kasatorius neteko viso pagrindinio nekilnojamojo turto, reikalingo jo veiklai plėtoti, ir tik tada buvo inicijuotas UAB „Aldengas“ bankroto bylos iškėlimas. Teismai šių aplinkybių iš esmės netyrė ir nevertino galimo atsakovų nesąžiningumo perimant kasatoriaus nekilnojamąjį turtą. Tai, kad buvo nesilaikoma vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir pažeidžiami kito išieškotojo interesai, patvirtina ir kito įmonės nekilnojamojo turto perleidimo išieškotojui UAB „DZO Capital“ aplinkybės, be to, tai patvirtina ir bylos duomenys apie kito kasatoriaus nekilnojamojo turto perleidimą (pvz., nustatyta, kad antstolis M. P. 2009 m. lapkričio 12 d. prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Aldengas“ turto, išieškotojo UAB „Enax“ išieškoma suma 83 665,77 Lt, tačiau, paskelbus šio turto varžytynes neįvykusiomis, mechaninės dirbtuvės, esančios ( - ) bei garažas ( - ), 2009 m. lapkričio 19 d. aktu perduoti tam pačiam išieškotojui UAB „DZO Capital“ už pradinį įkainojimą, nesiūlant šio turto perimti ir išieškotojui UAB „Enax“).

78Teismai, nagrinėdami ginčą, neanalizavo antstolio M. P. veiksmų vykdant išieškojimą iš UAB „DZO Capital“, nes laikė tai išvestiniu reikalavimu, t. y. kad ieškovas BUAB „Aldengas“ nelaikytinas materialiųjų santykių, susiklosčiusių parduodant UAB „DZO Capital“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris jam buvo perduotas iš BUAB „Aldengas“ 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. aktais, dalyviu. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymo pagrindu antstolis toliau vykdė išieškojimą iš UAB „DZO Capital“ ir 2010 m. balandžio 9 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo pardavė nurodytą UAB „DZO Capital“ turtą šio skolininko pasiūlytam pirkėjui ? atsakovui UAB „Soloservis“. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DZO Capital“, o 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat areštuotas visas UAB „DZO Capital“ turtas ir lėšos, tačiau antstolis, nepaisydamas šių apribojimų, 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pateikė tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui, kuris aktą patvirtino 2010 m. balandžio 29 d. Kadangi turto pardavimo data laikoma teisėjo rezoliucijos įrašymo data, tai turtas atsakovui UAB „Soloservis“ parduotas pažeidžiant skolininkui UAB „DZO Capital“ uždėtus arešto apribojimus ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyviąją taisyklę, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

79Dėl bylos procesinės baigties

80Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, kurioje buvo ginčijami antstolio aktai, kuriais be varžytynių buvo perduotas turtas išieškotojui UAB „DZO Capital“, o vėliau jau skolininko UAB „DZO Capital“ buvo parduotas jo pasirinktam pardavėjui UAB „Soloservis“, neanalizavo antstolių ir atsakovų veiksmų, kuriais buvo perimtas ir vėliau parduotas kasatoriaus nekilnojamasis turtas, taip iš esmės siekiant patenkinti savo reikalavimus vykdymo proceso metu nesilaikant vykdymo proceso dalyvių lygiateisiškumo bei išieškojimo proporcingumo principų, ką patvirtina faktiniai bylos duomenys, kurie teismų buvo tiriami, tačiau nebuvo atliktas jų visumos vertinimas, pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos bylos metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), bei antstolio kiekvieno atlikto veiksmo teisinis vertinimas atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Be to, teismai iš esmės netyrė ir neanalizavo galimo atsakovų nesąžiningumo perimant kasatoriaus nekilnojamąjį turtą bei aplinkybių dėl susijusių asmenų dalyvavimo įgyjant ginčo turtą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad nagrinėdami bylą teismai neatskleidė bylos esmės ir dėl padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

81Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasisakyti ir įvertinti aptartus ir kitus antstolio procesinius veiksmus, atliktus parduodant skolininko turtą, nes, minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Taigi bylose, kuriuose yra ginčijami turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai, kurie yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), teismas turėtų įvertinti antstolio padarytus proceso teisės normų, ir atitinkamai – išieškotojų ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pažeidimus. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad antstolis S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perleidimo išieškotojui aktu perleido UAB „DZO Capital“ kartu su skolininko pastatais ir žemės sklypą, už kurį nebuvo atsiskaityta su valstybe, nors antstoliui buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro su žyma, kad nuo 2007 m. gegužės 28 d. galioja įsiskolinimas už 5,4940 ha žemės sklypą (kaip nustatyta – 421 733, 47 Lt). 2007 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad UAB „Aldengas“ gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims tik tokiu atveju, jei naujasis savininkas perima prievoles valstybei atsiskaityti už išsimokėtinai pirktą turtą. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinius padarinius, laikomi suinteresuotais asmenims vykdymo procese, tačiau antstolis S. U., turėdamas duomenų apie tai, jog areštuotam ir parduodamam turtui galioja įsiskolinimas, apie atliekamus veiksmus neįformavo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir perleido skolininko iš valstybės įsigytą žemės sklypą, už kurį jis buvo neatsiskaitęs, taip pažeisdamas valstybės turtinius interesus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nors CPK tiesiogiai neįtvirtinta antstolio pareiga apie vykdymo veiksmus pranešti ne tik vykdymo proceso šalims, bet ir suinteresuotiems asmenims, tačiau antstolis, veikdamas sąžiningai ir teisingai, turėjo pranešti suinteresuotiems asmenims apie vykdomas varžytynes; ši jo pareiga kyla iš privatinėje teisėje galiojančio sąžiningumo principo, įpareigojančio visus teisinių santykių subjektus elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Tai, ar antstolis šio principo laikėsi, turi būti pasisakyta ištyrus byloje esančius duomenis, t. y. apie tai, ar buvo informuota įgaliota valstybės institucija apie parduodamą žemės sklypą, esant įsiskolinimui valstybei, ar apie galiojantį įsiskolinimą yra nurodoma turto arešto aktuose, skelbimuose apie varžytynes, turto perdavimo iš varžytynių išieškotojui aktuose ir ar tai nesudarė galimybės perleisti išieškotojui skolininko iš valstybės įgytą žemės sklypą, už kurį nebuvo atsiskaityta, ir taip pažeisti valstybės turtiniai interesai. Pažymėtina, kad antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko UAB „DZO Capital“ pasiūlytam pirkėjui aktu žemės sklypas buvo perduotas UAB „Soloservis“, kuri įgijo skolininko žemės sklypą, už kurį liko neatsiskaityta valstybei, ir tik Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atnaujinus terminą reikalavimui patvirtinti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įtraukta į bankrutavusios UAB „Aldengas“ kreditorių sąrašą su 421 733, 47 Lt reikalavimu. Nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas klausimas dėl Tarnybos įtraukimo į bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujančiu asmeniu.

82Dėl kasaciniame teisme naujai paaiškėjusios procesinės aplinkybės

83Bylos nagrinėjimo metu kasaciniame teisme gautas antstolio M. P. raštas, kuriuo teismas informuotas apie tai, kad iki bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pasikeitė esminės bylos aplinkybės – atsakovas BUAB „DZO Capital“ likviduotas ir 2014 m. vasario 28 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl jo teisnumas yra pasibaigęs, jam negali būti taikoma restitucija. Šiame rašte nurodoma, kad atsakovui BUAB „DZO Capital“ priklausęs ginčo turtas, kurio restitucijos reikalauja ieškovas, 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktais yra perduotas UAB „Soltransa“ ir UAB „Besserlita“ nuosavybėn, todėl dvišalė restitucija negalima.

84Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų praktikoje restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pripažinto negaliojančiu sandorio teisiniai padariniai yra susiję su šalies turtinės padėties, kurioje ji buvo iki sandorio sudarymo, atkūrimu, jeigu to, ką pagal sandorį šalis yra gavusi, negalima grąžinti natūra, ji privalo kitai šaliai to vertę atlyginti pinigais (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Tačiau esant tam tikromis aplinkybėmis, kai negalimas restitucijos taikymas, kai priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2008). Kasacinis teismas formavo praktiką, kad, esant teisės aktuose įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, orientuojantis į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą; asmeniui, prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais, teismas turi įvertinti, kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausias bei efektyviausias, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Dėl to teismui nagrinėjant iš naujo bylą, kurioje yra ginčijami antstolio patvirtinti turto perleidimo aktai, turi būti įvertintos aplinkybės dėl galimybės (ne)taikyti restituciją ir, esant ieškovo reikalavimui, gali būti sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

85Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimu, nes tai priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

86Dėl bylinėjimosi išlaidų

87Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 121,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

89Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

90Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Aldengas“ prašė teismo pripažinti negaliojančiais... 6. 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. buvo... 7. Ieškovo teigimu, antstolis S. U. , vykdydamas išieškojimą iš skolininko... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, spręsdamas ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiais aktų... 11. 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinis... 12. Antstolis S. U. 2009 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr.... 13. 2009 m. spalio 5 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl kito areštuoto,... 14. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolis CPK 719 straipsnio 1 dalies 3... 15. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje... 16. Dėl turto įkainojimo teismas vadovavosi CPK 602 straipsnio 6 punktu, 681... 17. Dėl 2010 m. balandžio 9 d. Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 19. Teisėjų kolegija nurodė, kad varžytynių aktą galima ginčyti tik CPK 602... 20. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d.... 21. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje... 22. Dėl antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko... 23. Dėl eksperto paskyrimo ir ekspertizės išvadų vertinimo teisėjų kolegija... 24. Teisėjų kolegija sprendė, kad aplinkybės dėl turto realizavimo procese... 25. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme gautas... 26. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 27. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 28. 1. Dėl CPK 602 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio... 29. 2. Dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas perleisti... 30. 3. Dėl kito išieškotojo teisinio statuso ir CPK 701, 702, 720, 754... 31. 4. Dėl turto vertinimo. Areštuoto turto įkainojimo svarba, pareiga nustatyti... 32. 5. Dėl ekspertizės. Ieškovo pasiūlytas ekspertas labiausiai atitiko teismo... 33. Ieškovo nuomone, ekspertizė atlikta vadovaujantis eksperto asmenine patirtimi... 34. 6. Dėl susijusių asmenų nesąžiningumo. Civilinėje teisėje galioja... 35. 7. Dėl įrodymų neprijungimo ir bylos esmės neatskleidimo. Ieškovas nurodo... 36. 8. Dėl tinkamo teismo proceso principo pažeidimo. Kiekvienam asmeniui yra... 37. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Latvijos bendrovė „BTA... 38. Procesiniame dokumente nurodoma, kad kasaciniu skundu siekiama kitokio... 39. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d.... 40. Byloje nustatyta, kad antstolis buvo priėmęs vykdyti neįsiteisėjusį... 41. Ieškovas ginčija ekspertizės atlikimo aplinkybes ir rezultatus,... 42. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo antstolis S. U. prašo... 43. 1. Dėl CPK 602 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio... 44. 2. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepagrįstai... 45. 3. Dėl kito išieškotojo teisinio statuso ir CPK 701, 702, 720, 754... 46. 3. Dėl turto vertinimo. Antstolis nurodo, kad turto arešto metu jam kilo... 47. 4. Dėl ekspertizės skyrimo ir vertinimo. Ieškovas nepateikė duomenų apie... 48. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „DZO Capital“ prašo... 49. 1. Dėl CPK 602 straipsnio, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, CK 1.80 straipsnio... 50. 2. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kauno apygardos teismo 2009... 51. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje... 52. 3. Dėl 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam... 53. 4. Dėl kito išieškotojo teisinio statuso ir CPK 701, 702, 720, 754... 54. 5. Dėl turto vertinimo. Atsakovas remiasi CPK 681 straipsniu, kasacinio teismo... 55. 6. Dėl ekspertizės. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (žr.... 56. 7. Dėl įrodymų nepridėjimo. Atsakovas remiasi CPK 226 straipsniu, Lietuvos... 57. Trečiojo asmens Ž. A. pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo... 58. Teisėjų kolegija... 59. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo... 61. Dėl turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be... 62. Teismai, atmesdami bankroto administratoriaus ieškinį, konstatavo, kad... 63. Turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be... 64. Pažymėtina, kad ir galiojant ankstesnei procesinės teisės normos... 65. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ieškovas – įmonės bankroto... 66. Dėl vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo... 67. Teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo argumentų, nurodant... 68. a) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 69. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi,... 70. b) dėl mokestinės nepriemokos... 71. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009... 72. c) dėl turto vertinimo... 73. CPK 602 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių,... 74. Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 29 d. turto arešto akto surašymo... 75. Dėl Įmonių bankroto įstatymo pažeidimo... 76. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji... 77. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 23 d. buvo pradėtas... 78. Teismai, nagrinėdami ginčą, neanalizavo antstolio M. P. veiksmų vykdant... 79. Dėl bylos procesinės baigties... 80. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, kurioje buvo... 81. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų... 82. Dėl kasaciniame teisme naujai paaiškėjusios procesinės aplinkybės... 83. Bylos nagrinėjimo metu kasaciniame teisme gautas antstolio M. P. raštas,... 84. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų praktikoje restitucija taikoma tada, kai... 85. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų,... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 87. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos... 88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 90. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...