Byla 3K-3-157/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agrokoncernas“ ieškinį atsakovams UAB „Robusta“, antstolei Z. P., bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis R. K., Pakruojo ūkininkų kredito unija ir UAB „BTA Draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 10 d. su atsakovu Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė sėklas, trąšas, pesticidus ir kitas žemės ūkio paskirties prekes bei įsipareigojo atlikti reikalingas paslaugas, o pirkėjas prekes priėmė ir įsipareigojo panaudoti pagal paskirtį savo ūkyje bei laiku už jas atsiskaityti. Atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, liko skolingas ieškovui 2 727 677,07 Lt.

5Antstolė Z. P. pagal notarės 2008 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą 2008 m. birželio 9 d. užvedė vykdomąją bylą dėl 1 717 481,46 Lt išieškojimo iš skolininko Rozalimo žemės ūkio bendrovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai.

6Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovui Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei dėl 2 727 677,07 Lt skolos priteisimo (civ. byla Nr. L2-1266-230/2008), ieškovui prašant, taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų bei turtinių teisių areštą, neviršijant 2 727 677 Lt.

7Antstolės Z. P. kontora paskelbė skolininko ŽŪB „Rozalimas“ pasėlių ir būsimo 2008 m. derliaus pardavimo pirmosiose varžytynėse pradinę kainą – 1 429 339,6 Lt.

82008 m. liepos 12 d. antstolė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

92008 m. liepos 22 d. antstolio R. K., vykdančio Kauno apygardos teismo nutartį, patvarkymu nurodyta areštuoti skolininko ŽŪB „Rozalimas“ lėšas, gautas iš UAB „Robusta“, pardavus žemės ūkio produkciją (grūdines kultūras), ir leista lėšas pervesti tik į ieškovo sąskaitą.

102008 m. liepos 29 d. ieškovas kreipėsi Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos ŽŪB „Rozalimas“ iškėlimo.

112008 m. rugpjūčio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija patvirtintas antstolės Z. P. 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo UAB „Robusta“ parduoti pasėliai ir būsimas derlius už 1 786 687 Lt.

122008 m. rugpjūčio 29 d. ŽŪB „Rozalimas“ iškelta bankroto byla.

13Remdamasis CK 1.80 straipsniu, ieškovas ginčija antstolės Z. P. 2008 m. liepos 12 d. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir prašo taikyti restituciją – įpareigoti antstolę grąžinti atsakovui UAB „Robusta“ 1 786 687 Lt, o UAB „Robusta“ – grąžinti ieškovui vasarinius ir žieminius miežius, žieminius kviečius, rugius ir rapsą. Kaip faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovas nurodė tai, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo priėmimo dienos turto realizavimo procedūros vykdymo procese turėjo būti sustabdytos, o Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas neturėjo pagrindo tvirtinti antstolės pateikto ginčo akto; ieškovo teigimu, antstolė pažeidė CK 6.313 straipsnio 3 dalyje nustatytus imperatyviuosius reikalavimus, nes be profesionalių turto vertintojų negalėjo nustatyti turto pardavimo kainos; be to, aktas (sandoris) nelaikytinas sudarytu, atsižvelgiant į CK 6.239 straipsnio 2 dalį, dėl netinkamai apibūdinto dalyko – ne pasėlių ir būsimo derliaus, bet derliaus.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

15Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra ginčijamo akto, kaip nuosavybės teisių perleidimo sandorio, šalis ir dalyvis išieškojimo procese; jis neprašė antstolės ar teismo sustabdyti priverstinį turto realizavimą, nors Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą skolininkui Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei; teisėjui nebuvo pagrindo atsisakyti ginčo aktą tvirtinti, nesant vykdomojoje byloje apie tai duomenų. Antstolio R. K. 2008 m. liepos 22 d. patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias lėšas už realizuotą žemės ūkio produkciją ir pervesti jas į ieškovo sąskaitą, teismo vertinimu, negalėjo sustabdyti turto realizavimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 15 punktą; antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios skolininko lėšos jam nepriklauso, todėl antstolio R. K. 2008 m. liepos 22 d. patvarkymas negalėjo būti vykdomas. Byloje ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas patvirtintas Pakruojo apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, negavus skundų dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, nenustačius pažeidimų, dėl kurių teisėjas privalėjo atsisakyti tvirtinti šį aktą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad, įvykus varžytynėms (surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą ir pirkėjui sumokėjus visą perkamo turto kainą), skolininkas neteko nuosavybės teisių į realizuotą turtą (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB priimtas po ginčo akto sudarymo, bankroto byla iškelta teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi; ieškovo kreditoriaus reikalavimai Rozalimo žemės ūkio bendrovės bankroto byloje patvirtinti 2008 m. spalio 9 d. Nustatęs, kad vykdomoji byla pagal notarės 2008 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 1 717 481,46 Lt išieškojimo iš skolininko Rozalimo žemės ūkio bendrovės užvesta 2008 m. birželio 9 d. ir antstolė atliko vykdymo veiksmus, ieškovui dar nesant skolininko kreditoriumi, teismas padarė išvadą, kad antstolė Z. P. nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir ginčo aktas negali būti laikomas prieštaraujančiu CPK 602 straipsnio nuostatoms ir imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu.

16Atsižvelgęs į CK 6.306 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ patvirtintą 17-ąjį verslo apskaitos standartą „Biologinis turtas“ (Žin., 2004, Nr. 180-6694), kurios II dalyje nustatyta, kad augalai ir gyvūnai yra biologinis turtas, teismas konstatavo, jog antstolio surašytame turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte sutarties dalykas, kaip ir turto matavimo vienetas, apibūdinti tinkamai. Kadangi prieštaravimų dėl turto įkainojimo nebuvo ir teisėjui nekilo abejonių dėl akte nurodytos turto kainos, tai, teismo vertinimu, teisėjas pagrįstai patvirtino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Be kita ko, teismas akcentavo, kad šioje byloje ieškinį galėjo reikšti tik UAB „Robusta“ – dėl ginčijamu aktu pažeistų jo teisių.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra specialioji procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis); aktai, sudaryti parduodant ar perduodant turtą šia turto realizavimo forma, taigi ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai, kaip sandoriai, gali būti nuginčijami CPK 602 straipsnyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Vienas tokių pagrindų įtvirtintas CPK 602 straipsnio 6 punkte – jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 681 straipsnyje reglamentuojama areštuoto turto įkainojimo tvarka. Kadangi ieškovas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ginčijo ir CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu, pagal kurį toks aktas gali būti pripažintas negaliojančiu ir tuo atveju, kai nustatoma, kad turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK normų nustatyta tvarka, tai, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl antstolės veiksmų šiuo aspektu, kolegija pažymėjo, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Ginčo akte skolininko turtas – pasėliai ir būsimas derlius – įvertinti 1 786 687 Lt. Ieškovas apeliaciniame procese iš esmės ginčijo tik antstolės vykdytą turto įkainojimo kainos procedūrą ir neteigė, kad turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK normose nustatyta tvarka, todėl kolegija nelaikė, jog jis įrodė CPK 602 straipsnyje nustatytą pagrindą turto pardavimo aktui pripažinti negaliojančiu (CPK 16, 177, 178 straipsniai).

18Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dėl akto teisėtumo turėjo būti sprendžiama Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies kontekste, ir tai, jog antstolė, turėdama informacijos apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ignoravo šį faktą ir kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai išmokėjo visas išieškotas ir jos žinioje buvusias lėšas, apeliacinės instancijos teismas pripažino susijusiomis ne su CPK 602 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo akto negaliojimo pagrindais, bet su antstolės veiksmų teisėtumu. Šioje byloje ieškovas gina teises, prašydamas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau nereikalauja išieškoti žalą iš teisę pažeidusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui pripažinti negaliojančiu, ieškinį atmetė pagrįstai, bylą iš esmės išsprendė teisingai.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas bankrutuojanti Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovė) prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

211. Dėl teisinio pagrindo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti negaliojančiu, teismų praktikos aptariamu klausimu nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė dėl ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo – CPK 602 straipsnio, bet ne Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų. Jeigu turtas realizuotas varžytynėse antstoliui ar teismui pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, tai taikomas CK 1.80 straipsnis ir teismo ex officio sprendžiama dėl teisinių padarinių – restitucijos taikymo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė, kad pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo priėmimas teisme nesuponavo pagrindo taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus, kad ginčo akto Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m. rugpjūčio 4 d. rezoliucija tvirtinimas, esant duomenų apie 2008 m. liepos 29 d. pareiškimą iškelti bankroto bylą ŽŪB „Rozalimas“, reiškė teisėtus veiksmus, atsižvelgiant į ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį. Antstolė, turėdama informacijos apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, ignoravo šį faktą ir išmokėjo kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai visas išieškotas ir jos žinioje buvusias lėšas, taip pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį dėl privalomo išieškojimo iš skolininko sustabdymo. Specialiosios ĮBĮ normos neabejotinai turi poveikį vykdymo procesui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, buvo priimti teismų ar kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, tai įmonės turtas (lėšos) gali būti pagal šiuos dokumentus areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas; tai apima draudimą antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas pervesti įmonės kreditoriams, taip užkirsti kelią tenkinti vieno kurio nors kreditoriaus interesus, pažeisti kito, taip pat šių priemonių taikymą tol, kol bankroto byla skolininkui dar neiškelta, bet kreiptasi į teismą dėl jos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. antstolis R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-220/2010; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Omlė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Būtent bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų užtikrinimas suponuoja teismui pagrindą, gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ex officio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškimą priėmus – kitaip ginti kreditorių interesus. Imperatyviojoje ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamais atvejais sukeliami tapatūs, kaip CPK 626 straipsnyje, nustatyti proceso padariniai – privalomas vykdomosios bylos sustabdymas tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą, nors tokio vykdomosios bylos sustabdymo atvejo tiesiogiai CPK 626 straipsnyje ir nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Vokietijos bendrovė „Euroduna Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U., bylos Nr. 3K-3-30/2010). Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimas, kai teisme priimtas pareiškimas iškelti skolininkui bankroto bylą, reiškia neteisėtus, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies neatitinkančius veiksmus, nes, minėta, bet koks skolininko turto realizavimas turėjo būti sustabdytas. Informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikiama teismo nedelsiant ir viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje, suinteresuotiems asmenims siunčiamos procesinio dokumento kopijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009); informacijos atskleidimas nėra pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusio asmens pareiga. Šiuo atveju pažymėtinas netinkamas antstolės ir teismo pareigų įgyvendinimas, nustačius, kad ginčo aktas teisme patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 4 d., be to, nepaisant antstolio R. K. 2008 m. liepos 22 d patvarkymo areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, gautas iš atsakovo UAB „Robusta“, pardavus žemės ūkio produkciją. Atsisakymas iškelti bankroto bylą, nereikštų antstolio draudžiamų veiksmų vykdymo procese įteisinimo; vykdomojoje byloje atlikti neteisėti veiksmai nesukelia teisėtų padarinių bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Magna Charta“ v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-167/2011).

222. Dėl apeliacinės instancijos teismo pozicijos pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija ydinga, nes grindžiama tik vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, išdėstytais išaiškinimais. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išaiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas ne a priori, bet tik konkrečios bylos kontekste. Toks konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas suformuluotas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Byloje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, situacija buvo kitokia, t. y. pareiškimo dėl skolininkui bankroto bylos iškėlimo nepriimta ir nespręsta dėl specialiųjų ĮBĮ normų taikymo ir jų ryšio bei poveikio CPK normoms.

23Ieškovas UAB „Agrokoncernas“ pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

24Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad kasatorius neginčijo 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, dabar teikia kasacinį skundą, nors ieškovas teismų sprendimų neskundžia. Kadangi antstolės veiksmų niekas neskundė, tai ji, kaip ir teisėjas, negalėjo priimti kitokio sprendimo. Kasatorius nepagrįstai plečiamai aiškina ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatorius galėjo skųsti antstolės veiksmus iki teismo rezoliucijos priėmimo, prašyti sustabdyti priverstinį turto realizavimą dėl to, jog kitame teisme paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos kasatoriui iškėlimo, jeigu kasatorius pasiūlė antstolei pirkėją UAB „Robusta“, kuris už žemės ūkio produkciją 2008 m. liepos 11 d. į antstolės Z. P. depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 786 687 Lt. Antstolė atliko vykdymo veiksmus iki ieškovas tapo kreditorius.

25Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jis laiko deklaratyviais skundo argumentus dėl antstoliui ir teismui nustatytų pareigų netinkamo įgyvendinimo; kasatorius nekėlė reikalavimų bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose dėl apygardos teismo atliktų su bankroto bylos iškėlimu ir šio fakto išviešinimu susijusių aplinkybių. Pagal ĮBĮ nuostatas skolininkas ir kreditorius turi imtis iniciatyvos ir informuoti asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bankroto bylos iškėlimas, kartu nepaneigiant bankroto bylą iškėlusiam teismui iš ĮBĮ išplaukiančių privalomų atlikti veiksmų (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 10 dalis). Kasatorius antstoliui pasiūlė pirkėją, kuriam parduoti pasėlius ir būsimą derlių, tačiau jis neinformavo kitų kreditorių. Teismui nekilo abejonių dėl akto teisėtumo, nes nebuvo gauta skundų dėl antstolės veiksmų (CPK 725 straipsnio 2, 3 dalys), aktas patvirtintas per CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kitų antstolių areštuotas skolininko turtas netrukdė šio turto realizuoti ar sukelti abejonių dėl akto teisėtumo; aktas sudarytas 2008 m. liepos 12 d., o antstolio R. K. patvarkymas dėl skolininko turto arešto priimtas 2008 m. liepos 22 d. Tikėtina, kad po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo vykdomoji byla buvo perduota teismui be antstolio R. K. patvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės kaip pagrindas aktą pripažinti negaliojančiu dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo, nėra pagrindas pripažinti aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio pagrindu.

26Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Robusta“ prašo kasacinį skundą atmesti, nurodo, kad iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo pareikštas netinkamo ieškovo ieškinys, nes juo siekiama grąžinti bankrutuojančiai bendrovei antstolio realizuotą turtą, o ieškovas neįrodė, kaip ginčo sandoris pažeidė ar turėjo įtakos jo teisėms; atsakovas ar bankroto administratorius nesuteikė ieškovui įgaliojimų ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinys dėl antstolės Z. P. išieškotojui Pakruojo rajono ūkininkų kredito unijai išmokėtų lėšų, gautų realizavus kasatoriaus turtą, tenkintas ir priteista ieškovui Rozalimo ŽŪB 1 717 481,46 Lt. Taigi išeitų, kad kasatorius siekia susigrąžinti ne tik lėšas, bet ir antstolės realizuotą turtą, taip nepagrįstai praturtėti, tačiau tai vertintina kaip piktnaudžiavimas teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis). Atsakovas vertina, kad būtent tokia situacija susiklostė jo, ieškovo ir kasatoriaus santykiuose, nes dėl bankrutuojančios kasatoriaus bendrovės interesų gynimo būtų padaryta žalos atsakovui – jis netektų ginčo aktu įsigytų daiktų ir už juos sumokėtų lėšų bei nebūtų kompensuotos derliaus nuėmimo išlaidos. Kadangi esminis ginčas byloje vyksta dėl to, ar antstolė pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį dėl išieškojimo iš skolininko sustabdymo, kai teismui paduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, tai atsakovas pažymi kasacinio teismo praktikos nuostatas, jog vykdymo procese būtina atriboti vartojamas sąvokas „išieškojimas“ ir „išieškotų sumų paskirstymas“; atsakovo vertinimu, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį galėjo būti sustabdyti antstolio veiksmai – išieškojimas ir realizavimas – tačiau aptariamomis aplinkybėmis šių veiksmų nebuvo atliekama po to, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Sprendžiant priešingai, išeitų, kad 2008 m. skolos išieškojimą vykdžiusi antstolė ir turto realizavimą tvirtinęs teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, atsižvelgiant į tuo metu galiojusią teismų praktiką. Atsakovas taip pat nesutinka su reikalavimu taikyti restituciją; nurodo, kad šiuo atveju objektyviai neįmanomas šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį; objektas išnykęs, egzistuoja iš jo atsiradęs derlius, kuris netapatus realizuotiems pasėliams. Be to, atsakovas sąžiningas pirkėjas ir dėl jo veiksmų teisėtumo nekyla abejonių. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį restitucijos būdas gali būti keičiamas arba restitucija netaikoma.

27Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė Z. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad antstolio veiklos kontrolę vykdo teismas (CPK 594 straipsnis). Kadangi šalys neskundė antstolės veiksmų, tai teisėjui nekilo abejonių, tvirtinant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuris gali būti nuginčytas CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą kasatoriui. Antstolis įstatymo neįpareigotas aiškintis, ar teisme paduoti tokie pareiškimai, be to, jie neregistruojami viešajame registre. Kasacinio teismo praktikoje išdėstyta nuostata, kad teismas turi pareigą pateikti informaciją apie pareiškimo iškelti bankroto bylą teismui pateikimą, kad informacija skelbiama apygardos teismo internetiniame puslapyje ir kt., tačiau šie išaiškinimai išdėstyti vėlesniu, nei byloje aptariamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo; kadangi pareiškimas priimamas teisėjo rezoliucija, tai būtent ši diena laikoma pareiškimo priėmimo diena, bet ne ta, kai pareiškimas pateiktas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įregistruotas teismo raštinėje 2008 m. liepos 29 d., bet tai nėra jo priėmimo diena, nes priėmimas nepatvirtintas teisėjo rezoliucija. Pirkėjas įmokėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą 2008 m. liepos 11 d., ginčo aktas surašytas 2008 m. liepos 12 d., t. y. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įregistravimo teismo raštinėje dienos ir pateiktas Pakruojo rajono apylinkės teismui patvirtinti, teisėjo rezoliucija patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 4 d. Nutartis areštuoti turtą priimta iki nutarties iškelti bankroto bylą 2008 m. rugpjūčio 29 d., po pardavimo akto patvirtinimo 2008 m. rugsėjo 1 d. įregistruota areštų registre. Antstolis R. K. 2008 m. liepos 22 d. patvarkymu areštavo skolininko lėšas, todėl negalėjo sustabdyti turto realizavimo; antstolis turėjo areštuoti skolininko lėšas, tačiau jam nebepriklausė realizavus jo turtą gautos lėšos, kurios paskirstomos išieškotojams. Ieškovas galėjo prisijungti prie išieškojimo (CPK 759 straipsnis) ar pareikšti prašymą areštuoti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, gautas realizavus skolininko pasėlius ir jų būsimą derlių, bet to nepadarė. Taigi pirkėjo sumokėtos antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos nepriklauso skolininkui, todėl jų paskirstymas nestabdytinas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, ĮBĮ reglamentuojamas turto realizavimas ir išieškojimas, bet ne išieškotų lėšų paskirstymas. Šiuo atveju nebuvo atliekama išieškojimo ar turto realizavimo veiksmų, kurie turėtų būti stabdomi pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, o kasacinio teismo praktika, kuria remiasi kasatorius, buvo keičiama. Visi vykdymo veiksmai iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo teisėti ir pagrįsti. Skolininkas neturėjo nei finansinių, nei techninių galimybių derliui nuimti, todėl antstolė ėmėsi teisėtų priemonių būsimam derliui išgelbėti, pasėlius ir derlių parduodama skolininko pasiūlytam pirkėjui.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

31Dėl CPK 602 straipsnio

32Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Agrokoncernas“ prašė teismo ginti teises, pripažįstant negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir taikyti restituciją. Kaip ieškinio teisinį pagrindą jis nurodė CK 1.80 straipsnį, t. y. rėmėsi bendrąja sandorių pripažinimo negaliojančiais norma. Pagrindinis kasatoriaus bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas dėl 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu sprendė, nepagrįstai remdamasis specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kasatoriaus vertinimu, turtas realizuotas, pažeidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija) 9 straipsnio 3 dalį, suponavo pagrindą taikyti CK 1.80 straipsnį ir sandorį pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

34Kasacinis teismas suformavęs praktiką, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal nustatytą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą ir civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises ir teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Iš kasacinio teismo praktikos taip pat išplaukia, kad jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai teismas gina pažeistas asmenų teises, taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-434/2009).

35CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl toliau nutartyje aptariamos pirmiau nurodytoje proceso teisės normoje reikšmingais laikotarpiais galiojusios ir byloje teismų taikytos teisės normos.

36Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ginčijo CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Pagal šią civilinio proceso normą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į ieškovo apeliacinio skundo aptariamu klausimu argumentus, nurodė, kad juose iš esmės išdėstytas kritiškas turto įkainojimo procedūros vertinimas, bet nepatvirtinta, jog ginčo aktu pasėliai ir būsimas derlius parduoti už pernelyg mažą kainą, kuri aiškiai neatitiko tikrosios jo vertės (CPK 602 straipsnio 6 punktas).

37Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi kasacinio teismo poziciją, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnyje įtvirtinti akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai turi būti aiškinami ir taikomi kartu su kitomis CPK nuostatomis. Taigi CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuoto turto įkainojimo procedūra yra svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija; antstolis privalo atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko interesus, o šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja jį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. I. L., K. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).

38Šioje byloje reikalavimas pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu atmestas, ieškovui neįrodžius CPK 602 straipsnio 6 punkto taikymo aspektu reikšmingų, šioje proceso normoje įtvirtintus pagrindus patvirtinančių aplinkybių. Pažymėtina tai, kad CPK 602 straipsnio 6 punkto norma liko nepakeista, priėmus 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126). Šiuo įstatymu taip pat nepakeistos CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies normos, į kurias nukreipia CPK 602 straipsnio 6 punktas ir kurios susijusios su parduodamo turto kaina. Kadangi kasatorius neskundžia teismų sprendimų dėl juose nustatytos parduoto turto kainos nustatymo tvarkos, tai kasacinis teismas plačiau nepasisako dėl CPK 602 straipsnio 6 punkto taikymo, kartu atmeta kasacinio skundo teiginius, kad reikalavimas neišnagrinėtas, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso esmė yra ta, jog teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisinio ginčo esmės; CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas – atitiktų tikrąją teisės prasmę ir faktines aplinkybes. Dėl to ieškovo parinkta teisės norma iš esmės neturėjo įtakos bylos rezultatui.

39Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimas negaliojančiu; restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismai, ieškinio netenkinę, neturėjo pagrindo restitucijai taikyti.

40Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų padarinių vykdymo procesui

41Apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytas su ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi susijusias aplinkybes aptarė glausta forma, pažymėjo, kad jos būtų reikšmingos, sprendžiant antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, o šioje byloje ieškovas neprašė atlyginti nuostolius iš teisę pažeidusių asmenų, bet reikalavo ginti jo teises kitais, jau pirmiau nutartyje aptartais, būdais.

42Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio įvertinimo reikalingi kasatoriaus argumentai, kuriuose turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo klausimas keliamas ĮBĮ normų kontekste. Kasacinio teismo išaiškinta dėl ĮBĮ 9 straipsnio ir šio straipsnio 3 dalies prasmės, tikslų ir taikymo; pažymėta, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas pasirengimas bankroto bylos nagrinėjimui; 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Taigi nurodytame straipsnyje išdėstytų normų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūros užtikrinimas, todėl jos aiškintinos, atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2009; kt.).

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra sudėtinė viešojo intereso dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo teisėjas; šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Ši įstatymo norma nepakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480.

44Kasatoriui teigiant, kad bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti dėl antstolės ir teismų veiksmų neteisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 725 straipsnyje nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtą iš varžytynių, teisminę kontrolę; ją įvykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas ir šis priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikšmę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių – teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad varžytynių aktą tvirtinantis teisėjas privalo patikrinti CPK 725 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą, o šios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centas ir kt., byla Nr. 3K-7-59/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-157/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-448/2006; 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).

45Taigi, turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris savaime nesukelia teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto teisinės priklausomybės, nelaikomas skolininko turto realizavimu ir (ar) išieškojimu – aktu tik sukuriamas teisinis pagrindas turtą realizuoti ateityje, t. y. jį perduoti turtą varžytynėse įsigijusiam asmeniui po to, kada turto pardavimo iš varžytynių (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui) aktą patvirtina teisėjas ir aktas tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas CPK byloje aptariamų antstolio veiksmų atlikimo metu). Dėl to sprendžiant, ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, esminę reikšmę turi ne tai, ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą, bet tai, ar galiojo draudimai turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu. Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisėjo rezoliucija (CPK 137staipsnio 1 dalis).

46Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės tokios, kad antstolė pagal notaro 2008 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą vykdė išieškojimą iš skolininko ŽŪB „Rozalimas“ (kasatoriaus) kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai; Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovui Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei dėl 2 727 677,07 Lt skolos priteisimo (civilinė byla Nr. L2-1266-230/2008) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų bei turtinių teisių areštas, neviršijant 2 727 677 Lt. Antstolė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą 2008 m. liepos 12 d. Antstolio R. K., vykdančio Kauno apygardos teismo nutartį, 2008 m. liepos 22 d. patvarkymu nurodyta areštuoti skolininko ŽŪB „Rozalimas“ lėšas, gautas iš UAB „Robusta“, pardavus žemės ūkio produkciją (grūdines kultūras), ir leista lėšas pervesti tik į ieškovo sąskaitą. Ieškovas UAB „Agrokoncernas“ 2008 m. liepos 29 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą iškelti bankroto bylą skolininkui ŽŪB „Rozalimas“; Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m. rugpjūčio 4 d. rezoliucija patvirtintas 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, o bankroto byla kasatoriui iškelta Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi.

47Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant, ar teismas tinkamai atlikto antstolio veiksmų kontrolę ir ar dėl to galėjo būti nepašalintos šio padarytos klaidos bei neapsaugota ieškovo interesų, pažymėtina tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, galėjusių teisėjui sukelti abejonių dėl varžytynių teisėtumo; pirmiausia teisėjas negavo skundų dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis; antra, teisėjo patvirtintu aktu turtas parduotas skolininko, t. y. kasatoriaus, pasiūlytam pirkėjui. Jau buvo minėta, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pirmiausia saistomi skolininko teisių gynybos. Tokiu, kaip šiuo, atveju, kai skolininkas pats siūlo iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, suponuoja, kad jis geranoriškai dalyvauja vykdymo procese, bendradarbiauja su antstole, taip paneigia galimas abejones dėl varžytynių teisėtumo; neturėdamas pagrįstų prielaidų spręsti dėl esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių, teisėjas tvirtina aktą. Vadinasi, akto tvirtinimas, negavus duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti bankroto bylą, negali reikšti neteisėtų, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies neatitinkančių veiksmų.

48Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija kartu pažymi tai, kad kasacinis procesas byloje inicijuotas skolininko bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės; ieškovas pareiškimu prisidėjo prie kasacinio skundo. Kasatorius, būdamas skolininkas ir pasiūlęs antstoliui turto pirkėją, neskundė antstolio veiksmų, nenurodė kitų kreditorių ir neprašė sustabdyti priverstinio turto realizavimo bei neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo.

49Kiti kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai, todėl nepasisakoma dėl jų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai naikinti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 196,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti iš bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, bankroto administratorius kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 196,08 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 10 d. su atsakovu Pakruojo rajono... 5. Antstolė Z. P. pagal notarės 2008 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį... 6. Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje pagal... 7. Antstolės Z. P. kontora paskelbė skolininko ŽŪB „Rozalimas“ pasėlių... 8. 2008 m. liepos 12 d. antstolė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam... 9. 2008 m. liepos 22 d. antstolio R. K., vykdančio Kauno apygardos teismo... 10. 2008 m. liepos 29 d. ieškovas kreipėsi Šiaulių apygardos teismą dėl... 11. 2008 m. rugpjūčio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija... 12. 2008 m. rugpjūčio 29 d. ŽŪB „Rozalimas“ iškelta bankroto byla.... 13. Remdamasis CK 1.80 straipsniu, ieškovas ginčija antstolės Z. P. 2008 m.... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 15. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį... 16. Atsižvelgęs į CK 6.306 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos apskaitos... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dėl akto teisėtumo turėjo būti... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas bankrutuojanti Pakruojo rajono Rozalimo... 21. 1. Dėl teisinio pagrindo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui... 22. 2. Dėl apeliacinės instancijos teismo pozicijos pagrįstumo. Apeliacinės... 23. Ieškovas UAB „Agrokoncernas“ pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“... 25. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Robusta“ prašo kasacinį... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė Z. P. prašo kasacinį skundą... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 31. Dėl CPK 602 straipsnio ... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Agrokoncernas“ prašė teismo ginti... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai neduoda pagrindo... 34. Kasacinis teismas suformavęs praktiką, kad, esant teisės aktų įtvirtintam... 35. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam... 36. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad... 37. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi kasacinio teismo poziciją, kad... 38. Šioje byloje reikalavimas pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam... 39. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra turto... 40. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų padarinių... 41. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytas su ĮBĮ 9 straipsnio 3... 42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio įvertinimo reikalingi kasatoriaus... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų... 44. Kasatoriui teigiant, kad bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti dėl... 45. Taigi, turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris savaime nesukelia... 46. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės tokios, kad antstolė... 47. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste... 48. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą... 49. Kiti kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai, todėl nepasisakoma dėl... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 196,08 Lt išlaidų, susijusių... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 54. Priteisti iš bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...