Byla e2A-203-826/2019
Dėl žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, ribos tarp žemės sklypų nustatymo, tretieji asmenys R. P., R. S., G. D., E. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Studija 33“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Planvesta“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams S. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, ribos tarp žemės sklypų nustatymo, tretieji asmenys R. P., R. S., G. D., E. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Studija 33“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Planvesta“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 12SK-2162-(14.12.110.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Klaipėdos r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo; 2) nustatyti ribą tarp ieškovės ir atsakovo sklypų, esančių ( - ), Klaipėdos r., pagal matininko V. M. 2016 m. gegužės 7 d. parengtą schemą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

71.1.

8Nurodė, jog jai priklauso 3,04 ha žiemės sklypas, adresas ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovui S. D. priklausančiu 5,75 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 12SK- 2162-(14.12.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Klaipėdos r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti su ieškovės sklypu besiribojančio atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB „Geosmart“ matininko E. M. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes pažeidžia jos, kaip žemės sklypo savininkės, teises.

91.1.1.

10Patvirtinus atsakovo sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos tikrosios ir istoriškai nusistovėjusios sklypų ribos. Jai priklausančiame žemės sklype stovi pastatai – gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai: pirtis, garažas (malkinė), rūsys. Patvirtinus kadastrinius matavimus susidarė situacija, jog jai priklausantys pastatai atsidūrė atsakovo žemės sklype, kurio ribos neatitinka tikrųjų ir nusistovėjusių žemės sklypų ribų. Atsakovas įsigydamas žemės sklypą 2003 m. matė, jog jai priklausančiame žemės sklype stovi pastatai, ir 12 m. jokių pretenzijų nereiškė. Pažymėtina, kad garažas (malkinė), pirtis, rūsys nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes jų statyba buvo vykdoma pagal supaprastintą tvarką ir jiems jokių statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo.

111.1.2.

12Tvirtinant kadastrinius atsakovo žemės sklypo duomenis nebuvo atsižvelgta į padarytus matininko pažeidimus. 2016 m. sausio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte matininkas įbraižė statinius, tačiau informacijos apie jų priklausomybę ribų paženklinimo-parodymo akte nenurodė. Iš šio akto neaišku, kokie asmenys dalyvavo jį surašant, kodėl jie nepateikė jokių pastabų, kodėl atsisakė pasirašyti aktą, nenurodytos pastabos. Žemės sklypo plane pareiškėjos statinių – garažo ir pirties, kurie nėra laikini statiniai, koordinuotos tik dvi kertės. Žemės sklypo plane nėra atvaizduoti elektros tinklai, žemės sklypo plane nėra nurodytas ribų paženklinimo-parodymo akto numeris, žemės sklypo plane nėra nurodytas išrašas iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso nurodant 48 straipsnį. Atliekant matavimus nebuvo vadovautasis riboženkliais. Jos nuomone, riboženkliai Nr. 28, 30 nėra išlikę, o taške Nr. 29 esantis ąžuolas nebuvo ant ribos.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

142.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

162.1.

17Ieškovės reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 12SK-2162-(14.12.110.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo nepagrįstas.

182.1.1.

19Ieškovė 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašė žemės sklypo paženklinimo aktą. Tokiu būdu ji patvirtino, jog jai yra aiškios ir suprantamos jos būsimo žemės sklypo ribos, atsakovo žemės sklype statinių nebuvo. Korporacijos „Matininkai“ 2003 m. sausio 20 d. paruoštame ieškovės žemės sklypo plane pavaizduotas neįregistruotas statinys yra ieškovės ir jos sutuoktinio pastatytas ginčo statinys.

202.1.2.

21Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog jos žemės sklypas sumažėjo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklype skirtumas nustatytas minimalus, t. y. 0,0015 ha, kuris laikytinas neesminiu skirtumu. Ieškovė neginčijo įsakymo dėl kadastrinių matavimų patikslinimo ir sąmoningai neviešino žemės sklypo kadastro duomenų. Ieškovės maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida yra galima iki 0,1569 ha. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės R. S. teismui pateikta situacijos schema patvirtina, jog ginčo šalių žemės sklypų ribos yra labai panašios, bendra riba faktiškai skiriasi labai nedaug. Ieškovė pati savo skaičiavimų nepateikė.

222.1.3.

23Teismas nesivadovavo UAB ,,Planvesta“ matininko V. M. parengta žemės sklypų ribų pasiūlymo schema, nes ji rengta nesivadovaujant Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1583, žemės sklypo Nr. 4 planu (M 1:10000), 1999 m. lapkričio 9 d. projekto autoriaus A. K. parengtu E. S. žemės sklypo Nr. 4 nužymėjimo vietovėje planu (abrisu). Duomenų apie šią pasiūlymo schemą atlikusių asmenų tinkamą kvalifikaciją nepateikta.

242.1.4.

25Atsakovo žemės sklypo konfigūracija keitėsi, tačiau ši konfigūracija keitėsi iš esmės ne į ieškovės žemės sklypo pusę. Vienintelė kraštinė, kuri pasislinko į ieškovės žemės sklypo pusę taškuose Nr. 34 ir 35, pailgėjo 1,66 m, tačiau ši kraštinė yra priešingoje atsakovo žemės sklypo pusėje ir su ieškovės žemės sklypo ribomis nekontaktuoja. Ginčo riba yra atsakovo žemės sklypo koordinačių taškuose Nr. 30, 29, 28, pažymėtuose 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ žemės sklypo plane.

262.1.5.

27Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi E. M. skundą, 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 1SS-2499-(10.5.) konstatavo, jog skyrius, gavęs gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininkės A. P. pastabas dėl atliekamų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų, atliko patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ribą žymintys riboženkliai nėra naujai įtvirtinti, o galbūt yra išlikę. Šią aplinkybę nurodė teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. M..

282.1.6.

29Nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 9 punkte nenurodyta informacija apie kitiems asmenims priklausančių statinių priklausomybę savininkams, kadangi statiniai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Matininkas E. M. pastabose nurodė, kad žemės sklype yra 3 neįregistruoti statiniai. Ieškovė ir jos sutuoktinis atliekant matavimus nedalyvavo, tačiau apie matavimus buvo informuoti ir įstatymo nustatyta tvarka apskundė administracinio teisės pobūdžio aktą.

302.1.7.

31Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, jog ieškovės pasatyti statiniai yra atsakovo žemės sklype, todėl šių statinių koordinavimas dviem kertėmis, o ne trimis bylos esmės nekeičia. Ginčo byloje dėl elektros tinklų nekilo. Kiti ieškovės nurodyti teisės pažeidimai laikyti neesminiais, jie neturi lemiamos reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

322.2.

33Ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp ieškovės ir atsakovo sklypų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ), pagal matininko V. M. 2016 m. gegužės 7 d. parengtą schemą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl teismui atmetus pirmąjį reikalavimą atmestinas ir šis reikalavimas.

34III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

353.

36Ieškovė A. P. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

373.1.

38Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 12SK-2162-(14.12.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

393.1.1.

40Neatsižvelgta į tai, jog tarp žemės sklypų buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka ir patvirtinus atsakovo žemės sklypo kadastro duomenis dalis jai priklausančių statinių atsirado atsakovo žemės sklypo dalyje. Atsakovui 2004 m. įsigyjant žemės sklypą buvo atlikti preliminarūs matavimai. Pagrindinis požymis, skiriantis ieškovės ir atsakovo sklypo ribas, buvo E. S. sklype esantis miškas. Jokių pretenzijų atsakovas per 12 m. laikotarpį jai nereiškė. Atsakovas nepaaiškino, kodėl jam netinka žemės sklypų ribų nustatymas pagal jos pateiktą variantą. Atsakovo sklypo plotas ir vertė nesumažėtų, jos statiniai tvarkingi ir derantys prie kraštovaizdžio. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią reikia ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros. Jei pagal dokumentus neatitinka žemės sklypų ribos, galima nustatyti pagal faktines ribas, jei nėra tam kliūčių. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas neišspręstas.

413.1.2.

42Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus. Nepatikrinęs duomenų nurodė, jog jos pateikta žemės sklypų schema negalima vadovautis, nes ją atliko asmenys, neturintys reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos. V. M., M. Š. į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl teismas jų paaiškinimus turėjo vertinti, o ne pats, naudodamasis liniuote, atlikti skaičiavimus. Taip pat nepagrįstai nevertino antstolės V. D. 2017 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip įrodymo.

433.1.3.

44Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino matininko E. M. padarytus pažeidimus atliekant kadastrinius matavimus. Jis nukrypo nuo pradinių atsakovo sklypo formavimo dokumentų. Pradinio sklypo abrisas parengtas 1999 m. lapkričio 9 d. buvusiai savininkei E. S.. Sklypo plano, parengto A. K. individualios įmonės, pagal kurį atsakovo sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2001 m. balandžio 6 d., matavimai, lyginant su matininko E. M. atliktais matavimais, skiriasi. Šie neatitikimai nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus raštuose, kuriais buvo atsisakoma tvirtinti parengtą planą. Matininko pažeidimai buvo užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. balandžio 13 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. gegužės 9 d. raštuose. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokie pažeidimai pašalinti buvo, kad buvo patvirtinti kadastro duomenys. Matininkui skundžiant institucijos sprendimus nebuvo laikytasi įstatyme numatytos apskundimo tvarkos. Įmonės, kurioje dirba matininkas, akcininkas buvo paskirtas žemės ūkio viceministru, jis kuruoja Nacionalinės žemės tarnybos veiklą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. spalio 4 d. sprendimu pripažino, kad jis neetiškai elgėsi nenusišalindamas nuo sprendimų, kurie buvo susiję su jam priklausančia įmone, priėmimo.

453.1.4.

46Nurodė, kad tikslių ribų nustatymą apsunkina ir tai, jog abu sklypai yra netaisyklingos formos, dalis ribos tarp sklypų eina ( - ) upelio viduriu. Matininkas, rengdamas atsakovo sklypo planą, akivaizdžiai pastūmė sklypo ribą iš šiaurės rytų pusės žemyn nuo greta esančio kito kaimyno G. D. sklypo (situacijos schema yra byloje). Tokiu būdu buvo įsiterpta į ieškovės sklypą ir pažeisti R. S., kuriai priklauso sklypas gretimybėje su ieškove iš kitos pusės, interesai. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra užfiksuotas tikslus atsakovo sklypo riboženklių skaičius ir lokalizacija. Teismas į šias aplinkybes nesigilino.

474.

48Atsakovas S. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

494.1.

50Nurodė, kad įsigijo žemės sklypą, kuriam buvo atlikti preliminarūs matavimai. Liudininkų teigimu, sklypus skiriantis orientyras buvo E. S. sklype esantis miškas. Jis 12 metų ieškovei nereiškė pretenzijos dėl jo žemės sklype esančių ieškovės pastatų. 12 metų buvo nusistovėjusi faktinė sklypų riba, nes jokios kitokios ribos, fiksuotos sklypų paženklinimo-parodymo aktuose ir registruotos Nekilnojamojo turto registre, nebuvo. 2006 m. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas patvirtinti ieškovės sklypo kadastrinius matavimus nėra realizuotas. Abiejų besiribojančių žemės sklypų ribos yra aiškios iš byloje esančių dokumentų ir negali būti keičiamos. Ieškovė nesant tam teisinio pagrindo siekia tik jai naudingu būdu pakeisti tikrąją ir istoriškai nusistovėjusią sklypų ribą, o tokiam ieškovės prašymui prieštarauja visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Civilinėje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie paneigtų oficialius rašytinius įrodymus, esančius byloje. Ieškovė sąmoningai neišviešino 2006 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu VĮ Registrų centre patvirtintų jos žemės sklypo kadastro duomenų. Jos žemės sklypo ribos yra užfiksuotos. Jos siūlomas variantas yra parankus tik jai, nes ginčo sklypai būtų didesni. Teismas turi išspręsti šalių ginčą, keisti sklypų ribas, keisti sklypo konfigūraciją, tačiau negali keisti (sumažinti ar padidinti) žemės sklypo dydžio (ploto). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį.

515.

52Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

535.1.

54Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

555.2.

56Ieškovė ignoruoja visus egzistuojančius teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų ribas, žemės sklypų preliminarius matavimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Jei žemės sklypų ribos nebūtų registruotos, tokiu atveju šie žemės sklypai neegzistuotų kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1583, žemės sklypo Nr. 4 planą (M 1:10000), 1999 m. lapkričio 9 d. projekto autoriaus A. K. parengtą E. S. žemės sklypo Nr. 4 nužymėjimo vietovėje planą (abrisą). Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatytos leistinos matavimo paklaidos, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

575.3.

58Pirmosios instancijos teismui pateikė visus įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti. Jie patvirtinti atitinkamu administraciniu aktu, o įgaliotas asmuo, dalyvavęs šio žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ir juos suderinęs, yra pati ieškovė. Suderintame ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane (M 1:1000) aiškiai matyti, kad Nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys nepatenka į ieškovės žemės sklypo ribas, todėl A. P. buvo žinomos šios aplinkybės, kadangi ji asmeniškai suderino 2002 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Būtent korporacijos „Matininkai“ matininko A. Ž. 2003 m. sausio 20 d. parengtas žemės sklypo planas (M 1:1000), kuriame nurodytos žemės sklypo ribos su gretimybėje esančiais žemės sklypais, yra pagrindinis rašytinis įrodymas, kuris įrodo, jog apeliantės reikalavimas yra nepagrįstas.

596.

60Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

63Apeliacinis skundas netenkintinas.

647.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

668.

67CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

689.

69Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo ir ribos tarp žemės sklypų nustatymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

70Faktinės aplinkybės

7110.

72Nustatyta, kad ieškovei 2003 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NB2-325 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,04 ha žiemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), ir nebaigtas statyti (19 proc. baigtumo) gyvenamasis namas, adresas ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. Šiame žemės sklype stovi pastatai – gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai: pirtis, garažas (malkinė), rūsys, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

7311.

74Atsakovas S. D. 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NGP-2901 pagrindu nuosavybės teise įgijo 5,7574 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 12SK-2162-(14.12.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ matininko E. M. 2016 m. sausio 8 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šiame žemės sklype jokių atsakovui priklausančių statinių pastatyta nėra.

7512.

76Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 12SK-2162-(14.12.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Klaipėdos r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ nėra, nes iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog nustatyta riba tarp žemės sklypų nepažeidžia ieškovės interesų, jos žemės sklypas nesumažėja, o matavimai atlikti laikantis visų įstatyme numatytų reikalavimų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo netinkamai vertinami rašytiniai duomenys, neatsižvelgta į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo ribą, nekreipta dėmesio į matininko padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo visų išvadų iš naujo nebekartoja ir pasisako dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

7713.

78Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Kad būtų galima, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, nustatyti ginčo žemės sklypų ribas, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant nurodomą teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Sprendžiant klausimą, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, priklausanti nuo konkrečių duomenų, ir tik įvertinus aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to jos teismo turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas mano, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

7914.

80Esminis ginčas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kyla dėl atsakovo atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ir sklypus skiriančios ribos nustatymo. Ieškovės teigimu, atsakovo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus paaiškėjo, kad ieškovei priklausantys statiniai patenka į atsakovo žemės sklypo ribas, yra neteisingi, o sklypų bendra riba turėtų sutapti su nuo 2003 m. esančia faktine žemės sklypo riba.

8115.

82Žemės sklypas yra apibrėžiamas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 12 punkto 2 dalį žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Tik suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

8316.

84Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3dalis). Pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

8517.

86Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo tikroji ir istoriškai nusistovėjusi žemės sklypų riba, pagal kurią turėjo būti tvirtinami atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys. Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

8718.

88Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

8919.

90Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis žemės sklypo ribomis. Pretenzijų nereiškimas 12 m. nesuponuoja išvados dėl ginčo sklypo ribų aiškumo, kaip tai nurodė apeliantė. Tuo tarpu ieškovei žemės sklypo ribos buvo žinomos. Šias išvadas patvirtina aplinkybė, jog ieškovė, prieš įsigydama žemės sklypą iš buvusio savininko T. J., atliko savo sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo nustatytas ribas 2002 m. gruodžio 12 d. patvirtino savo parašu. Pagal šį žemės sklypo ribų paženklinimo aktą korporacijos „Matininkai“ matininkas A. Ž. 2003 m. sausio 20 d. parengė žemės sklypo planą (M 1:1000, sklypo plotas 3,0385 ha), kuris 2003 m. sausio 23 buvo suderintas Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkės V. L. ir skyriaus vedėjo G. S.. Ieškovė 2006 m. sausio 18 d. pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr. 13.6-479 „Dėl A. P. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) duomenų patikslinimo, esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“, kuriuo patikslino A. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), kurio plotas 3,0400 ha, esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ), duomenis, nustatė specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Ieškovė suderintos kadastrinių matavimų bylos ir priimto sprendimo nepateikė Nekilnojamojo turto registrui, šie duomenys liko neišviešinti. Vadinasi, ieškovė savo įsigyto žemės sklypo ribas žinojo tiksliai.

9120.

92Ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad atsakovui įsigyjant žemės sklypą jame jokių statinių nebuvo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kad ieškovei priklausantys pastatai stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype, patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti matininkas E. M., A. J.. Pažymėtina, kad liudytoją A. J. į teismą pakvietė pati ieškovė (CPK 190 straipsnis). Netikėti šių liudytojų paaiškinimais teismui nėra jokio pagrindo. Suderintame ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane (M 1:1000) matyti, kad Nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys nepatenka į ieškovės žemės sklypo ribas. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovei priklausantys pastatai pastatyti atsakovui priklausančiame žemės sklypo dalyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

9321.

94Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad patvirtintos atsakovo žemės sklypo ribos pažeidžia jos kaip žemės sklypo savininkės teises, nes jos žemės sklypas sumažėja. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

9522.

96Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu „Dėl A. P. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) duomenų patikslinimo, esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ buvo patvirtintas ieškovei kadastriniais matavimais suformuotas 3,0385 ha žemės sklypas. Apeliantė šio individualaus administracinio akto neginčijo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog ieškovei preliminariais matavimais buvo nustatytas 3,0400 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plotas. Skirtumas tarp ieškovės žemės sklypo preliminarių ir kadastrinių matavimų yra tik 0,0015 ha, kuris laikytinas neesminiu skirtumu. Ieškovės maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida yra galima iki 0,1569 ha. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1583, žemės sklypo Nr. 4 planą (M 1:10000), 1999 m. lapkričio 9 d. projekto autoriaus A. K. parengtą E. S. žemės sklypo Nr. 4 nužymėjimo vietovėje planą (abrisą). Byloje esanti matininko E. M. pažyma patvirtina, jog atsakovo žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida yra galima iki 0,2387 ha, tuo tarpu atsakovo S. D. žemės sklypo ploto padidėjimas 0,0574 ha atitinka maksimalią leistiną (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidą. Byloje esanti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės R. S. teismui pateikta situacijos schema patvirtina, jog ieškovė tam tikroje ginčo vietoje turi galimybę savo ribą perkelti link atsakovo žemės sklypo ribos iki 0,68 m, kitoje vietoje žemės sklypų didžiausias persidengimas yra iki 0,47 m. Apeliantė šį skaičiavimą paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų šiuolaikinėje koordinačių sistemoje, nors tai buvo siūlyta padaryti, nepaneigė atsakovo sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir neįrodė, kad dėl jų pakito ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas (CPK 12 straipsnis).

9723.

98Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nesivadovavo jos pateikta UAB ,,Planvesta“ matininko V. M. parengta žemės sklypų ribų pasiūlymo schema ir antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip įrodymais, kurie paneigia kitus duomenis, esančius byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje srityje (žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir kadastro duomenų nustatymo) ir su tam tikros kompetencijos turėjimu. Šiuo atveju teismo posėdžio metu šią schemą užsakęs atlikti UAB ,,Studija 33“ atstovas M. Š. teismui patvirtino, jog pats neturi licencijos atlikti žemės sklypų kadastro matavimus, įrodymų, jog tokią licenciją turi schemą sudaręs V. M., taip pat negalėjo pateikti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliantė šiuos parodymus paneigiančių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat duomenų, kad antstolė ar kitas asmuo, dalyvavęs surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, turi reikiamą išsilavinimą, teismui nepateikta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Antra, UAB ,,Planvesta“ matininko V. M. parengtoje žemės sklypų ribų pasiūlymo schemoje žemės sklypų ginčo riba pažymėta keturiais taškais, kai pirminiuose planuose (abrise) ši riba pažymėta dviem taškais. Pateiktoje žemės sklypų ribų pasiūlymo schemoje akivaizdžiai matyti, kaip atsakovo žemės sklype pastatyti ieškovės statiniai įtraukiami į ieškovės žemės sklypą. Trečia, kiti byloje surinkti įrodymai leido padaryti pagrįstą išvadą dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės pateiktais dokumentais kaip rašytiniais įrodymais.

9924.

100Teismas nustatė, jog atsakovo S. D. žemės sklypo konfigūracija keitėsi, tačiau ši konfigūracija keitėsi ne į ieškovės žemės sklypo pusę. Vienintelė kraštinė, kuri pasislinko į ieškovės žemės sklypo pusę taškuose Nr. 34 ir 35, pailgėjo 1,66 m, ji yra priešingoje atsakovo žemės sklypo pusėje ir su ieškovės žemės sklypo ribomis nekontaktuoja. Ginčo riba yra atsakovo žemės sklypo koordinačių taškuose Nr. 30, 29, 28, pažymėtuose 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ žemės sklypo plane. Teismas, atlikęs aritmetinius skaičiavus naudodamasis liniuote, vadovaudamasis atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planu (originalo kopija, esančia rašytinėje bylos medžiagoje), 2016 m. sausio 8 d. parengto UAB „Geosmart“ matininko E. M. plano nurodytu masteliu, nustatė, jog nuo taško Nr. 30 iki ( - ) upelio centro yra apie 74,711 m atstumas, kai žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise šis atstumas pažymėtas 75 m. Šiame abrise nėra pavaizduotas ąžuolas, kuris, kaip teigia atsakovas, yra ginčo ribos tiesėje. Iš ieškovės žemės sklypo plano, kurį paruošė korporacija „Matininkai“ 2003 m. sausio 20 d., ir atsakovo žemės sklypo plano, kurį 2016 m. sausio 8 d. parengė UAB „Geosmart“ matininkas E. M., akivaizdžiai matyti, jog šio ąžuolo buvimo vieta turėtų būti kairėje pusėje nuo ( - ) upelio kilpos. Šiuo atveju žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise pažymėtas 85,6 m atstumas nuo ( - ) upelio kilpos vidurio iki abrise pažymėto taško Nr. 11. Pagal parengtą atsakovo žemės sklypo planą šis atstumas yra apie 87,6 metro. Skirtumas yra apie 2 m, o ne 28,57 m, kaip teigiama UAB ,,Studija 33“ atstovo M. Š. rašytiniuose paaiškinimuose. Tikėtina, jog matavimo paklaidos atliekant preliminarius matavimus galėjo susidaryti dėl sudėtingo reljefo, upelio skardžių, upelio kilpos vidurio nustatymo.

10125.

102Trečiasis asmuo E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kadastrinių matavimų atlikimo metu atsakovo žemės sklypo koordinačių taškuose Nr. 30 ir 28 buvo išlikę mediniai riboženkliai. Analogiškas išvadas 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi E. M. Nr. 1SS-2499-(10.5.) skundą. Šiame rašte konstatuojama, jog skyrius, gavęs gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininkės A. P. pastabas dėl atliekamų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų, atliko patikrinimą vietovėje, kurio metu nustatė, kad bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ribą žymintys riboženkliai nėra naujai įtvirtinti, o yra galbūt išlikę. Įvertinę žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise ir žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, esančią informaciją, nustatė, kad vietovėje esančio riboženklio, kuris žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise pažymėtas Nr. 12, o žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėtas Nr. 30, vieta, įvertinus atstumą nuo stabilaus vietovės objekto – upelio ( - ) pralaidos, nėra pakitusi. Riba Nr. 1, kuri žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 31–34, sutampa su stabiliu vietovės objektu –pravažiuojamuoju keliu. Taip pat pažymėtina, kad statmens linijos ilgis tarp ribos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, parengtame 2016 m. sausio 8 d., linijos ilgis tarp ribos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB ,,Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėtos posūkio taškais Nr. 35–36, ir ribos, pažymėtos posūkio taškais Nr. 27–30, apytiksliai yra 75,50 m, t. y. apie 0,20 m neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise.

10326.

104Žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise nurodyta, kad ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, šiame abrise pažymėtų Nr. 2 ir Nr. 3, yra 40,30 m. Žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tos pačios ribos linijos ilgis tarp ribos posūkio taškų, šiame plane pažymėtų Nr. 34 ir Nr. 35, yra 41,96 m. Palyginus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrisą ir žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą, 2016 m. sausio 8 d. parengtą UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatyta, kad ribos linijos ilgis 1,66 m pailgėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) bendrą ribą žymintys riboženkliai yra išlikę, statmens linijos ilgis tarp ribos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėtos posūkio taškais Nr. 35 ir Nr. 36, ir ribos, pažymėtos posūkio taškais Nr. 27–30, apytiksliai atitinka žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise nurodytą statmens linijos ilgį tarp ribos Nr. 2 ir ribos Nr. 3, ir į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos posūkio taško žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, 2016 m. sausio 8 d. parengtame UAB „Geosmart“ matininkui E. M. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėto Nr. 30, vieta nėra pakitusi, o, matininko teigimu, ribos posūkio taškus Nr. 34 ir Nr. 35 žymintys riboženkliai yra išlikę ir atstatyti nebuvo, darytina išvada, kad šis linijos ilgio neatitikimas neturėjo įtakos bendros žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ribos nustatymui.

10527.

106Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo neįvertinti matininko padaryti pažeidimai atliekant kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas įvertino visus ieškovės nurodytus pažeidimus įstatymo normų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, atžvilgiu ir nustatė, jog pažeidimų, turėjusių įtaką kadastrinių matavimų teisėtumui, nenustatyta. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodė pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus ir neaiškino, kur teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes ar materialiąsias teisės normas.

10728.

108Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 12SK-2162-(14.12.110.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Klaipėdos r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, nes nebuvo pažeistos procedūros ir dėl nustatytos ginčo žemės sklypų ribos ieškovės žemės sklypas nesumažėjo. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti administracinį aktą kaip priimtą neteisėtai, apeliantė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

10929.

110Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

111Dėl procesinės bylos baigties

11230.

113Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, išsamiai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

114Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11531.

116Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11732.

118Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11933.

120Atsakovas S. D. pateikė duomenis, kad jis sumokėjo advokatui 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės, nes šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

121Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

122Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

123Priteisti atsakovui S. D. iš ieškovės A. P. 500,00 Eur (penki šimtai eurų nulis centų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti... 7. 1.1.... 8. Nurodė, jog jai priklauso 3,04 ha žiemės sklypas, adresas ( - ),... 9. 1.1.1.... 10. Patvirtinus atsakovo sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos tikrosios ir... 11. 1.1.2.... 12. Tvirtinant kadastrinius atsakovo žemės sklypo duomenis nebuvo atsižvelgta į... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 2.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. liepos 9 d.... 16. 2.1.... 17. Ieškovės reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 18. 2.1.1.... 19. Ieškovė 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašė žemės sklypo paženklinimo... 20. 2.1.2.... 21. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog jos žemės sklypas sumažėjo. Iš... 22. 2.1.3.... 23. Teismas nesivadovavo UAB ,,Planvesta“ matininko V. M. parengta žemės... 24. 2.1.4.... 25. Atsakovo žemės sklypo konfigūracija keitėsi, tačiau ši konfigūracija... 26. 2.1.5.... 27. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi... 28. 2.1.6.... 29. Nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 9 punkte... 30. 2.1.7.... 31. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, jog ieškovės pasatyti statiniai... 32. 2.2.... 33. Ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp ieškovės ir atsakovo sklypų,... 34. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 35. 3.... 36. Ieškovė A. P. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 37. 3.1.... 38. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo panaikinti... 39. 3.1.1.... 40. Neatsižvelgta į tai, jog tarp žemės sklypų buvo nusistovėjusi naudojimosi... 41. 3.1.2.... 42. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė dispozityvumo ir... 43. 3.1.3.... 44. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino matininko E. M. padarytus... 45. 3.1.4.... 46. Nurodė, kad tikslių ribų nustatymą apsunkina ir tai, jog abu sklypai yra... 47. 4.... 48. Atsakovas S. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 49. 4.1.... 50. Nurodė, kad įsigijo žemės sklypą, kuriam buvo atlikti preliminarūs... 51. 5.... 52. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 53. 5.1.... 54. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tobulėjant žemės... 55. 5.2.... 56. Ieškovė ignoruoja visus egzistuojančius teritorijų planavimo dokumentus,... 57. 5.3.... 58. Pirmosios instancijos teismui pateikė visus įrodymus, kurie patvirtina... 59. 6.... 60. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 63. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 64. 7.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 66. 8.... 67. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 68. 9.... 69. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 70. Faktinės aplinkybės... 71. 10.... 72. Nustatyta, kad ieškovei 2003 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.... 73. 11.... 74. Atsakovas S. D. 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.... 75. 12.... 76. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo panaikinti Nacionalinės... 77. 13.... 78. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio,... 79. 14.... 80. Esminis ginčas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kyla... 81. 15.... 82. Žemės sklypas yra apibrėžiamas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas... 83. 16.... 84. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma... 85. 17.... 86. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog... 87. 18.... 88. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 89. 19.... 90. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis... 91. 20.... 92. Ieškovė ir jos sutuoktinis patvirtino, kad atsakovui įsigyjant žemės... 93. 21.... 94. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad patvirtintos atsakovo žemės... 95. 22.... 96. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu „Dėl A. P.... 97. 23.... 98. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas... 99. 24.... 100. Teismas nustatė, jog atsakovo S. D. žemės sklypo konfigūracija keitėsi,... 101. 25.... 102. Trečiasis asmuo E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kadastrinių... 103. 26.... 104. Žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) abrise nurodyta, kad ribos linijos ilgis... 105. 27.... 106. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo neįvertinti matininko... 107. 28.... 108. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes laikytina, kad pirmosios... 109. 29.... 110. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo... 111. Dėl procesinės bylos baigties... 112. 30.... 113. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 114. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 115. 31.... 116. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 117. 32.... 118. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 119. 33.... 120. Atsakovas S. D. pateikė duomenis, kad jis sumokėjo advokatui 500 Eur už... 121. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 122. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 9 d.... 123. Priteisti atsakovui S. D. iš ieškovės A. P. 500,00 Eur (penki šimtai eurų...