Byla e2-868-823/2018

Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-353-544/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė panaikinti atsakovės BUAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo bendrovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo vykdymą tol, kol nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas.
2. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo vykdymą.
3. Atsakovė BUAB „Dainesa“ kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždraudžiant BUAB „Dainesa“ administratorei skirstyti lėšas bendrovės kreditoriams tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje ir šią nutartį leisti vykdyti skubiai.
4. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 7 punktus, 13 straipsnio 5 dalį nuo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti UAB „Dainesa“ bankroto procedūras ne teismo tvarka bendrovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, tačiau, sustabdžius ne teismo tvarka vykdomą bankroto procesą visa apimtimi, įmonė liko be ją atstovaujančių valdymo organų, darbuotojų, paskirtas administratorius nebegali vykdyti savo įgaliojimų, todėl gali būti padaryta žala kreditoriams ir pačiai bendrovei. Paskirtai bankroto administratorei UAB „Bankrotas“ buvo perduotas 344 240,56 Eur vertės ilgalaikis įmonės turtas, 32 979,23 Eur vertės atsargų likučiai, kurio bankroto administratorė nebegali valdyti, naudoti ir juo disponuoti, taip pat nebegali tinkamai vykdyti ir turės nutraukti 2018 m. sausio 10 d. sudarytą saugos paslaugų sutartį su UAB „Dussmann Service“ dėl bendrovės turto apsaugos nuo 2018 m. sausio 11 d. (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai). Nors ginčo dalyką sudaro tik klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka teisėtumo, buvo pritaikytos neproporcingos siekiamiems tikslams, ekonomiškai nepagrįstos ir per didelės apimties laikinosios apsaugos priemonės, kurios daugiau nei būtina apribojo galimybes atlikti bet kokius veiksmus UAB „Dainesa“ bankroto procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalis). Sustabdžius bankroto procedūrų vykdymą, vilkinamas bankroto procesas, kuris bet kuriuo atveju neišvengiamas. Bankroto procesas teisme suteiktų kreditoriams tas pačias teises, kurias jie jau turi neteisminio bankroto proceso metu, ir tai niekaip kitaip labiau neužtikrintų jų interesų apsaugos.
5. Atsakovė pažymėjo, kad kreditoriai, kurių reikalavimai bendrovei sudaro 441 706,78 Eur arba 77,91 proc., balsavo už tai, kad UAB „Dainesa“ bankroto procedūra būtų vykdoma ne teismo tvarka. Tuo tarpu VMI kreditorinis reikalavimas sudaro tik 1 773,68 Eur arba 0,31 proc. visų kreditorių reikalavimų, todėl sprendimas visiškai stabdyti bankroto procesą, užtikrinant mažojo bendrovės kreditoriaus interesus, pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taip yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas pareiškėjai. Sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir uždraudus bankroto administratorei skirstyti lėšas kreditoriams, būtų išlaikyta visų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyra ir užtikrintos jų teisės.
6. Pareiškėja VMI nesutiko su prašymu keisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorė nepagrįstai tvirtina, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Dainesa“ liko be valdymo organų, darbuotojų, paskirtas administratorius nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, kyla grėsmė dėl didelės vertės turto neišsaugojimo, nes 2018 m. vasario 19 d. vykusiame UAB „Dainesa“ pirmajame kreditorių susirinkime bankroto administratorė sutiko užtikrinti turto apsaugą iki bus išspręstas ginčas su VMI ir buvo įpareigota imtis visų neatidėliotinų priemonių užtikrinant bendrovės turto apsaugą. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi BUAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu vykdymas buvo tik sustabdytas, todėl teiginys, kad neliko įmonę atstovaujančio asmens, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos siekiamiems tikslams, ekonomiškai nepagrįstos, vilkina bankroto procesą, didina jo išlaidas ir suteikia nepagrįstą pranašumą mažajam kreditoriui. VMI ginčija skundžiamą nutarimą dėl to, kad jo priėmimo metu egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nes iš įmonės buvo išieškoma pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą. Kadangi bankroto administratorė siekia toliau vykdyti bankroto procedūras, susijusias su įmonės pripažinimu likviduojama, turto realizavimu, sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, o teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Dainesa“ prašymą tenkino iš dalies: pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas sustabdyti 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „Dainesa“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo“ vykdymą, ir nustatė, kad: 1) BUAB „Dainesa“ kreditoriai turi teisę šaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti ĮBĮ 23 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, išskyrus teisę priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo, tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą, spręsti ar pritarti bendrovės turimų lėšų skirstymui kreditoriams, nustatyti pareigybių darbuotojų, kurie dirbs įmonėje bankroto proceso metu, skaičių, priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo; 2) BUAB „Dainesa“ bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ (jos įgaliotas asmuo) turi teisę įgyvendinti jai ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nurodytą kompetenciją, įskaitant, bet neapsiribojant, atstovavimu bendrovei kreditorių susirinkimuose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, rūpintis neatidėliotinais įmonės reikalais, valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, nemažinant jo vertės ir nedidinant įsiskolinimų, kreditorių susirinkimų nutarimų pagrindu disponuoti įmonės administravimui skirtomis lėšomis, kurios būtinos užtikrinti neatidėliotinus įmonės poreikius, dokumentų išsaugojimą, turto išlaikymą ir jo apsaugą, atlyginimą bankroto administratorei, išskyrus teisę disponuoti įmonės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo, skirstyti įmonės lėšas kreditoriams, vykdyti nuostolingą įmonės ūkinę komercinę veiklą, vykdyti nutarimus dėl taikos sutarties sudarymo.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu negali būti sudaroma tokia situacija, kad tol, kol bus nuspręsta dėl BUAB „Dainesa“ bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka teisėtumo (neteisėtumo), bendrovė, kuriai buvo pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka, liktų be tinkamo jos valdymo ir atstovavimo bendrovės išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad, BUAB „Dainesa“ kreditoriams 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime priėmus pareiškėjos ginčijamą nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, BUAB „Dainesa“ bankroto procedūra ne teismo tvarka prasidėjo, pagal ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalį atsirado ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės, įskaitant ir tai, kad įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tuo metu, kai BUAB „Dainesa“ valdymo organai ir darbuotojai jau buvo atleisti, todėl jie nei teisiškai, nei faktiškai nebeturi galimybių atlikti savo darbines funkcijas ir atstovauti atsakovei išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įskaitant ir atstovavimą bendrovei šioje byloje. Bankroto administratorė taip pat yra perėmusi bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau dėl 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ji negali rūpintis neatidėliotinais įmonės reikalais ir vykdyti jai ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje bei kituose šio įstatymo straipsniuose nustatytų pareigų, tarp kurių yra ir pareigos ĮBĮ nustatyta tvarka valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, lėšas (3 punktas), užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (4 punktas), atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime (9 punktas) ir kt. Aplinkybė, kad tol, kol be jokių išlygų ir išimčių galioja Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės kreditoriai negali priimti jokių nutarimų, o bankroto administratorė – jų vykdyti, reiškia, jog atsakovė neapibrėžtą laiką yra paliekama be tinkamo jos valdymo ir atstovavimo. Todėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka visiškas sustabdymas iki paaiškės jo teisėtumas gali sukelti sunkesnių pasekmių, nei šio proceso tęsimas.
9. Teismas pažymėjo, kad, jeigu bankroto administratorės veiksmais bankroto procese ne teismo tvarka būtų padaryta žala atsakovei ar jos kreditoriams, bankroto administratorei už tai galėtų būti taikoma profesinė civilinė atsakomybė (ĮBĮ 11 straipsnio 15–19 dalys).
10. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas pripažino, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – ginčijamo 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo“ vykdymo visišką sustabdymą. Atsižvelgęs į ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą bankroto administratoriaus kompetenciją, įvertinęs byloje esantį viešą interesą, atsižvelgęs į bankroto proceso tikslus, ekonominio pagrįstumo, proceso operatyvumo, koncentruotumo, kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos ir jų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, teismas nusprendė, kad laikinosiomis priemonėmis nustatomi leidimai ir draudimai turi tokios apimties, kad, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje, kreditoriai galėtų priimti tik tokius nutarimus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas vadovavimas bendrovei, jos atstovavimas, būtų užtikrinta bendrovės dokumentų ir turto apsauga, tinkamas turto valdymas ir naudojimas, neatidėliotinų ir būtinų įmonės reikalų išsprendimas ir finansavimas pagal kreditorių priimtus nutarimus. Teismas padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtina leisti realizuoti bendrovės turtą ĮBĮ ir kreditorių nustatyta tvarka, nes byloje yra ginčijamas pradėtos bankroto procedūros ne teismo tvarka teisėtumas, kuris reiškia, kad reikalaujama ją nutraukti, turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimai yra esminiai ir susiję su pagrindiniais ir esminiais kreditorių ir bendrovės interesais.

2. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. BUAB „Dainesa“ bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždraudžiant BUAB „Dainesa“ administratorei skirstyti bendrovės lėšas BUAB „Dainesa“ kreditoriams tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nutartimi iš dalies sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tačiau uždraudė kreditoriams priimti, o administratorei – vykdyti, nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo bei turto pardavimo kainos tvirtinimo. Tokie draudimai iš esmės prieštarauja teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems teiginiams, kad turėtų būti užtikrinta BUAB „Dainesa“ turto apsauga, tinkamas turto valdymas ir naudojimas, neatidėliotinų ir būtinų bendrovės reikalų sprendimas ir finansavimas.
2. BUAB „Dainesa“ banko sąskaitos ir kasos knygos duomenys patvirtina, kad bendrovė neturi piniginių lėšų, kurias galima būtų skirti bendrovės turto apsaugai užtikrinti ar kitiems neatidėliotiniems bendrovės reikalams finansuoti. Įmonės bankroto administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą administratorei, apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, pvz. gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, kitų gautų lėšų. Kadangi bankrutuojanti įmonė neturi lėšų, o administratorė neturi pareigos savo asmeninėmis lėšomis finansuoti BUAB „Dainesa“ turto apsaugos ar kitų neatidėliotinų bendrovės reikalų, vienintelis būdas gauti bendrovei piniginių lėšų yra parduoti bendrovei priklausantį turtą.
3. Teismui priėmus nutartį, kuria uždraustas BUAB „Dainesa“ turto pardavimas ar realizavimas, situacija dėl nuostolių didėjimo dėl bankroto procedūrų sustabdymo iš esmės nesikeičia ir su kiekviena diena vis blogėja, kadangi nėra piniginių lėšų, kuriomis būtų galima atsiskaityti su saugos įmone už bendrovės turto apsaugą pagal sudarytą sutartį bei kitus bendrovės einamuosius reikalus. Už vasario mėn. suteiktas turto apsaugos paslaugas BUAB „Dainesa“ buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, pagal kurią privaloma iki 2018 m. kovo 30 d. sumokėti 7 260 Eur. Laiku nesumokėjus minėtos pinigų sumos, BUAB „Dainesa“ bus skaičiuojami delspinigiai, o saugos įmonė taip pat galės inicijuoti paslaugų teikimo sustabdymą ar net sutarties nutraukimą.
4. Dėl piniginių lėšų nebuvimo ir negalėjimo susimokėti už elektrą (nesumokėta suma – 696,09 Eur) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas BUAB „Dainesa“ patalpose. Dėl tokių veiksmų nebėra įmanoma tinkamai užtikrinti patalpų ir jose esančio turto apsaugos ir kyla didelė grėsmė jų išsaugojimui, be to, už įsiskolinimą galimai bus priskaičiuotos ir netesybos, o už elektros energijos tiekimo atnaujinimą – papildomi mokesčiai, kaip nurodyta minėtame ESO pranešime. BUAB „Dainesa“ neturint piniginių lėšų ir negalint laiku atsiskaityti už einamuosius būtinus reikalus, o pirmosios instancijos teismui – neleidus parduoti turto ir tokiu būdu atėmus vienintelį galimą šaltinį reikalingoms piniginėms lėšoms gauti, BUAB „Dainesa“ patirs daug nuostolių ir tokiu būdu visiems kreditoriams bus padaryta žala.
5. Pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti visiškai pakaktų uždrausti BUAB „Dainesa“ bankroto administratorei skirstyti lėšas bendrovės kreditoriams. Teismui išdavus leidimą atsakovei realizuoti ar perleisti BUAB „Dainesa“ turtą tam, kad BUAB „Dainesa“ turėtų piniginių lėšų, reikalingų būtiniems mokėjimams bankroto proceso metu atlikti, niekaip nebūtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.
6. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, tiek tuo metu, kai bankrotas vykdomas teismo tvarka, tiek ir tada, kai jis vykdomas neteismine tvarka, įmonės turtas parduodamas laikantis ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos. Taigi, teismui leidus realizuoti ar perleisti BUAB „Dainesa“ turtą, bendrovė gautų piniginių lėšų, kurių dalis būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti, neviršijant patvirtintos administravimo sąmatos, o kita dalis būtų laikoma tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje ir bus išspręstas klausimas dėl tolimesnio bankroto proceso vykdymo. Pardavus BUAB „Dainesa“ turtą, įmonės turto kiekis nesumažės, tik pasikeis jo forma.
7. Teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad visiškas bankroto proceso sustabdymas yra netikslingas ir galintis turėti neigiamų pasekmių, todėl leidžiama priimti ir vykdyti tokius BUAB „Dainesa“ kreditorių nutarimus, kuriais būtų užtikrinta bendrovės turto apsauga, tinkamas turto valdymas ir naudojimas, būtinų įmonės reikalų sprendimas ir finansavimas, disponavimas administravimui skirtomis lėšomis, užtikrinant būtinus įmonės poreikius bei atlyginimą administratoriui. Minėtų leidimų įgyvendinimui užtikrinti būtina suteikti leidimą realizuoti ar perleisti BUAB „Dainesa“ turimą turtą. Nesuteikus tokio leidimo, kai BUAB „Dainesa“ visiškai neturi piniginių lėšų, bendrovės turto apsauga, tinkamas turto valdymas ir naudojimas, būtinų įmonės reikalų sprendimas ir finansavimas bei disponavimas administravimui skirtomis lėšomis negali būti įgyvendinti.

12. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjos ginčijamas UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta iškelti įmonei bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, priimtas tuo metu, kai iš įmonės buvo išieškoma pagal kitos institucijos išduotą vykdomąjį dokumentą, negali būti laikomas priimtu teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Šie procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu, ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Nutraukus neteisėtai pradėtą ir vykdomą bankroto procesą ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas. Neteisėtai pradėta bankroto procedūra negali vykti, net jei to nori dauguma įmonės kreditorių.
2. Akivaizdu, kad BUAB „Dainesa“ bankroto administratorė siekia toliau vykdyti bankroto procedūras, susijusias su įmonės pripažinimu likviduojama, su jos turto realizavimu. Teismas pagrįstai taikė ribojimą dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo, nes patenkinus BUAB „Dainesa“ bankroto administratorės prašymą sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

3. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė 2018 m. vasario 15 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl UAB „Dainesa“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sustabdymą, ir leido kreditorių susirinkimui bei bankroto administratorei atlikti tam tikras ĮBĮ jiems priskirtas funkcija, dalies, kuria nebuvo leista kreditoriams ir bankroto administratorei priimti ir vykdyti sprendimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo bei turto pardavimo kainos tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, išskyrus vykdymo ypatumus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2008).
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimas nutarė bendrovei iškelti bankroto bylą, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Pareiškėja ginčija šį susirinkimo nutarimą, kadangi VMI 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė nurodymą nurašyti nuo mokesčio mokėtojos UAB „Dainesa“ sąskaitos 2 187 Eur mokestinę nepriemoką ir pateikė jį vykdyti, taip pat dėl to, kad kreditorių susirinkimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis nutraukti UAB „Dainesa“ restruktūrizavimo bylą. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Taigi nagrinėjamoje byloje kreditorių surinkimo nutarimas yra ginčijamas ne dėl to, kad jis pažeidžia tik vieno iš kreditorių – pareiškėjos – teises ir interesus, bet dėl to, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
16. Apeliantė atskiruoju skundu prašo teismo suteikti teisę kreditoriams priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo, o bankroto administratorei teisę disponuoti įmonės turtu ir vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo. Tačiau pagal ĮBĮ nuostatas vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas, kurio įgyvendinimui yra itin svarbus tinkamas ir įstatymų nuostatas atitinkantis bankrutuojančios įmonės turto realizavimas. Taigi bet koks klausimas susijęs su UAB „Dainesa“ turto pardavimo kainos nustatymu, šio turto pardavimo procedūros vykdymu, teismui pripažinus paties įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka iškėlimą neteisėtu, gali tapti teisminių ginčų ateityje objektu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė suteikti bankroto administratorei teisę parduoti UAB „Dainesa“ turtą.
17. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-353-544/2018 patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino atsakovės UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu iškelti bankroto bylą UAB „Dainesa“ bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau paminėta aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinas prielaidas apie laikinųjų apsaugos priemonių teismo nustatytu mastu taikymo būtinumą šioje byloje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016). Pagal šią teismų praktiką galima teigti, jog atitinkamai ir tuo atveju, jeigu yra priimtas ieškovui (pareiškėjai) palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, jis patvirtina teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. Todėl aptariama aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu atmesti apeliantės atskirąjį skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas teisingam ginčo išsprendimui aktualiais klausimais. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

6Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.