Byla 2A-707-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

2iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,

4sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Jonui Ivoškai, atsakovui Dariui Bliznikui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. V. ieškinį atsakovui antstoliui Dariui Bliznikui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8ieškovas Š. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2009 m. kovo 25 d. antstolio Dariaus Blizniko įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 112 bei darbo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 str., atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į darbą negali būti grąžintas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisti ieškovui iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo i atsakovo yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas nurodo, kad dirbo antstolio Dariaus Blizniko kontoroje nuo 2003 m. sausio 29 d. pagal neterminuotą darbo sutartį. Per visą darbo laiką neturėjo drausminių nuobaudų, tačiau 2008 m. gruodžio 17 d. antstolis Robertas Vasiliauskas įteikė ieškovui bendro pobūdžio įsakymą “Dėl sveikatos patikrinimo“, vėliau ir kitais klausimais su ieškovu antstolis bendravo raštu, antstolis taip pat teikė ieškovui nepagrįstus reikalavimus pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą, todėl ieškovas laiko, kad tokiu būdu antstolis siekė priversti ieškovą išeiti iš darbo. Todėl ieškovas susitarė su atsakovu, kad atsakovas išleis ieškovą nemokamų atostogų, po kurių jie pasirašys rašytinį susitarimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, taip pat susitars dėl sąlygų, kuriomis nutraukiama darbo sutartis.

9Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad pats ieškovas pasiūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį abiejų šalių susitarimu nuo kovo 16 d. Atsakovas raštu pareiškė, kad su tuo sutinka ir atleido ieškovą iš darbo kovo 16 d. Jokių atleidimo iš darbo sąlygų, kurios turėtų būti šalių aptartos, ieškovas nenurodė, piniginės kompensacijos nereikalavo, todėl jam buvo išmokėtos tik įstatymų numatytos su darbo santykiais susiję išmokos.

10Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo Š. V. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 3,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2003-01-29 sudarė darbo sutartį Nr.2, pagal kurią ieškovas nuo 2003-01-30 pradėjo dirbti antstolio D.Blizniko padėjėjo pareigose (b.l.7). Ieškovas 2009-01-29 įteikė atsakovui prašymą atleisti jį iš darbo šalių susitarimu nuo 2009-03-03 (b.l. 32), atsakovas 2009-02-01 raštu sutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-03-03 (b.l. 17), o 2009-03-25 priėmė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo atsižvelgdamas į tai, kad šalių sutartu darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, darbo sutarties nutraukimo datą perkėlė į pirmąją po nedarbingumo esančią darbo dieną – 2009-03-16 (b.l.22). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-02-02 buvo sudarytas darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2009-03-03. Ieškovas, teikdamas pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, nurodė vienintelę darbo sutarties nutraukimo sąlygą – nutraukti ją nuo 2009-03-03. Vadovaudamasis LR DK 125 str. 1 d. teismas padarė išvadą, kad įstatymo numatytas šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sudarymo momentas yra kitos sutarties šalies sutikimo per LR DK 125 str. 1 d. nustatytą terminą pateikimo pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pateikusiai šaliai momentas. Todėl šalių valia nutraukti darbo sutartį nebūtinai turi būti išreikšta vienu abiejų sutarties šalių pasirašytu dokumentu. LR DK 125 str. 1 d. numato, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu būtina susitarti tik dėl sutarties nutraukimo laiko, kitos sąlygos gali, bet neprivalo būti šalių aptartos. Ieškovas darbo sutarties nutraukimo terminą nurodė kaip vienintelę sąlygą, o iš atsakovo sutikimo matyti, jog jis sutiko su šia ieškovo nurodyta sąlyga. Atsakovo sutikimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išreikštas įstatymo reikalaujama rašytine forma ir per įstatymo numatytą septynių dienų nuo pasiūlymo nutraukti darbo sutartį gavimo dienos terminą. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas ir atsakovas 2008-02-02 susitarė dėl darbo sutarties tarp jų nutraukimo nuo 2009-03-03. Tai, kad šalys nesurašė vieno abiejų šalių pasirašyto dokumento dėl darbo sutarties nutraukimo nedaro jų susitarimo negaliojančio. LR DK, kiti teisės aktai nenumato nei pasiūlymą pateikusios, nei jį priėmusios šalies teisės atšaukti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Kadangi ieškovas nebuvo pateikęs LR DK 127 str. numatyta tvarka pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo, o siūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, teismo nuomone ieškovas taip pat neturi teisės pasinaudoti LR DK 127 str. 4 d. numatyta teise atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą dėl prašymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atšaukimo praėjus daugiau nei trims dienoms nuo prašymo padavimo dienos, todėl net ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu atveju toks atšaukimas būtų galimas tik darbdaviui sutinkant. Teismas padarė išvadą, kad byloje turimi įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Tai, kad atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo nedarbingumo laikotarpį, perkėlė atleidimo iš darbo dieną, ieškovo teisių nepažeidžia. Ieškovas neįrodė, kad pateikdamas atsakovui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, būtų iškėlęs sąlygas dėl atitinkamo dydžio piniginės kompensacijos. Kadangi piniginės kompensacijos įstatymas nenumato kaip būtinosios darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygos, šios sąlygos nebuvimas šalių susitarime nutraukti darbo sutartį tokio susitarimo nedaro negaliojančiu. Teismas iš bylos įrodymų visumos padarė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovo atleidimo iš darbo šalių susitarimu pripažinti neteisėtu, todėl ieškinį atmetė.

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant jo ieškinį. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino LR DK normas, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuluota praktika, taip pat netinkamai nagrinėjo ir vertino pateiktus įrodymus. Nurodo, kad 2009-01-16 susitarė su atsakovu, kad jis išleis ieškovą nuo 2009-01-19 neapmokamų atostogų ir iškart po to kasmetinių atostogų, po kurių bus pasirašytas raštiškas susitarimas, kaip tai numato LR darbo kodekso 125 str. l d., ir numatytos sąlygos, kuriomis nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu. Nurodo, kad 2009-01-29 perdavė atsakovui prašymą išleisti kasmetinių atostogų nuo 2009-02-02 iki 2009-03-02, o prašymo atleisti iš darbo šalių susitarimu atsakovui neįteikė, kadangi dar nebuvo parengtas raštiškas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Atostogų metu, t.y. 2009-02-02, antstolis D.Bliznikas parašė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nors tokio susitarimo nebuvo, o prašymas nutraukti darbo sutartį asmeniškai antstoliui nebuvo įteiktas. 2009-02-23 ieškovas, atsakydamas į antstolio 2009-02-02 raštą, pasiūlė jam pasirašyti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo po atostogų, t.y. kovo 3 dieną, kuriame ir numatys darbo sutarties nutraukimo datą ir sąlygas. Ieškovas, sužinojęs, kad jo darbo stale paliktas prašymo projektas paimtas ir darbdavio nagrinėjamas kaip įteiktas dokumentas, prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009-03-03 prašė laikyti negaliojančiu. Šis raštas 2009-02-23 išsiųstas atsakovui ir buvo įteiktas tik 2009-03-02. Teismas klaidingai konstatavo, kad 2009-02-02 buvo sudarytas šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2009-03-03, nes ieškovas nepateikė atsakovui jokio pasiūlymo, kuriame būtų aptartos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Teismas netinkamai konstatavo, kad ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą dėl prašymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu praėjus daugiau nei trims dienoms nuo prašymo padavimo dienos, nes ieškovas neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie atsakovo veiksmus, nes buvo atostogose, o tik sužinojęs kreipėsi į jį, išsiųsdamas 2009-02-23 raštą, kuriame nurodė savo tikruosius ketinimus pasirašyti raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir darbo sutarties nutraukimo datos. Teismas atsakovo 2009-03-25 įsakymą Nr.112 prilygino šalių susitarimui nutraukti sutartį, tuo pažeisdamas tiek LR DK nuostatas, tiek teismų praktiką. Teismas netinkamai įvertino ieškovo nereikalavimą grąžinti jį į darbą pas atsakovas, nevertino ir tų aplinkybių, kad atsakovas sistemingai siekė pakenkti ieškovui. Atsakovas, nesilaikydamas įprastinės bendravimo tvarkos, pradėjo bendrauti su ieškovu raštu, nors jų darbo kabinetai su ieškovu buvo greta vienas kito. Dėl šių priežasčių buvo sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir grįžimas į pirminę darbo vietą būtų neįmanomas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-03-03 buvo sudarytas įstatymo nustatyta tvarka, jame yra visos įstatymo numatytos būtinos sąlygos, nes kad tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Teismas negalėjo vertinti 2009-03-03 ieškovo vieno sakinio prašymo kaip susitarimo, kuriame yra nurodytos visos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, nes jame buvo tik darbo sutarties nutraukimo data. Nėra išreikštos šalių suderintos valios rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Šiuo atveju atsakovas 2009-03-25 įsakymu Nr.112 dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-03-16 dienos primetė savo valią ieškovui. 2009-02-23 ieškovo išsiųstame rašte yra aiškiai reikalaujama pasirašyti atskirą susitarimą dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau atsakovas į tai nereagavo.

12Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nuodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendime teisingai nustatė visas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas apeliaciniame skunde klaidina teismą, kad jis neva 2009-01-29 neįteikė atsakovui prašymo atleisti iš darbo šalių susitarimu nuo 2009-03-03. 2009-01-29 ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-03-03, vadovaudamasis LR DK 125 str. atsakovas 2009-02-02 išsiuntė ieškovui sutikimą nutraukti darbo sutartį nuo ieškovo pasiūlytos dienos. Taip pat 2009-01-29 ieškovas pateikė prašymą išleisti jį kasmetinių atostogų nuo 2009-02-02 iki 2009-03-02. Teismas teisingai nustatė, kad nei LR DK, nei kiti teisės aktai nenumato nei pasiūlymą pateikusios, nei pasiūlymą priėmusios šalies teisės atšaukti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Todėl ir ieškovas po jo pasiūlymo nutraukti akceptavimo nebegalėjo atšauti savo pasiūlymo. Be to, pasibaigus ieškovo atostogoms 2009-03-02, ieškovas nuo 2009-03-02 iki 2009-03-13 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau nei kitą darbo dieną po nedarbingumo pasibaigimo, nei vėliau ieškovas neatvyko į darbovietę ir neatliko jokių veiksmų, rodančių norą vykdyti derybas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Ieškovo nedarbingumo pažymėjimą, kuris baigėsi 2009-03-13, tik 2009-03-25 pristatė ieškovo sutuoktinė, tuo metu taip pat dirbusi atsakovo kontoroje. Mano, kad tokie ieškovo veiksmai rodė jo sutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu jo paties inicijuotu pasiūlymu. Darbuotojui nepasirodžius darbe po atostogų ir ligos, atsakovas turėjo teisę ieškovą atleisti pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., nes ieškovas darbovietėje po nedarbingumo pasibaigimo nepasirodė ir jokių veiksmų neatliko, kad darbo santykiai būtų pratęsti. Teismas teisingai išaiškino LR DK 125 str., kad pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo gali pateikti bet kuri šalis, o kita šalis, jeigu sutinka su pasiūlymu, turi per septynias dienas apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą. Įstatymo numatytas šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sudarymo momentas yra kitos sutarties šalies sutikimo per LR DK 125 str. l d. nustatytą terminą pateikimo kitai šaliai momentas. Ieškovas netinkamai bando aiškinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes jo minimoje 2005 m. birželio l d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-291/2005 bei 2007 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-59/2007 darbo sutarties nutraukimo iniciatorius buvo darbdavys, o šioje byloje iniciatorius yra darbuotojas. Nurodo, kad bendravo su ieškovu raštu, nes ieškovas atsisakydavo priimti atsakovo įsakymus ar kitus dokumentus.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo antstolio D.Blizniko padėjėju nuo 2003-01-30 (b.l.7), o 2009-03-25 atsakovo įsakymu Nr.112 ieškovas buvo atleistas iš darbo 2009-03-16 pagal LR DK 125 str. numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą – šalių susitarimu (b.l.22). Ieškovas byloje neigia buvus susitarimą su atsakovu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nurodydamas, kad jokio pasiūlymo 2009-01-29 atsakovui neįteikė ir kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygų nebuvo pasiektas, sutarties nutraukimo sąlygos nebuvo derinamos. Atsakovas priešingai, nurodo, kad ieškovas 2009-01-29 jam įteikė prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-03-03, o jis 2009-02-02 raštu sutiko su tokiu prašymu ir tokiu būdu buvo pasiektas susitarimas, ieškovas jokių papildomų darbo sutarties nutraukimo sąlygų nekėlė. Taigi, siekiant įvertinti ieškovo ieškinio pagrįstumą, byloje būtina nustatyti, ar šalys įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.

16Darbo sutarties nutraukimo tvarką šalių susitarimu reglamentuoja LR DK 125 str., kuris numato teisę bet kuriai darbo sutarties šaliai pateikti kitai šaliai pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu. Kita sutarties šalis, sutikdama su tokiu pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti pasiūlymą nutraukti sutartį pateikusiai šaliai. Be to, įstatymas numato, kad šalys, sutarusios nutraukti sutartį, privalo sudaryti raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame turi aptarti darbo sutarties nutraukimo momentą bei kitas su tokiu nutraukimu susijusias sąlygas (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, konstatuoja, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu neprivalo būti įformintas vieningame atskirame rašytiniame dokumente, t.y. toks susitarimas gali būti pripažintas tinkamai sudarytu, šalims apsikeitus raštais, kuriuose aptaria aukščiau nurodytas sąlygas, svarbu, kad iš šių raštu atsispindėtų šalių ketinimai ir valia bei susitarimo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2008). Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu po vienos šalies pateikto pasiūlymo privalo būti įformintas atskiru vieningu rašytiniu dokumentu.

17Byloje yra pateiktas ieškovo pasirašytas prašymas, kuriuo jis prašo atleisti jį iš darbo šalių susitarimu nuo 2009-03-03 (b.l.32). Šio prašymo surašymo data nurodoma 2009-03-03, atsakovo žymoje apie tokio prašymo gavimą nurodoma 2009-01-29 data. Ieškovas nurodo, kad tai yra tik jo prašymo projektas, kurį jis laikė savo darbo stalo stalčiuje, o atsakovas šį prašymą ieškovo atostogų metu pats pasiėmė ir užregistravo kaip gautą. Atsakovas nurodo, kad minėtą ieškovo prašymą gavo 2009-01-29, prašymą ieškovas pateikė antstolių kontoros darbuotojai V. G., kurį priėmė ir uždėjo žymą apie gavimą. Byloje apklausta liudytoja Vilma Girnytė nurodė, kad ieškovas jai prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu įteikė asmeniškai būtent 2009-01-29, ji pažymėjo prašyme apie jo gavimą, o į surašymo datą atkreipė dėmesį tik vėliau, kai tvarkė dokumentus. Pagal LR CPK 177 str. įrodymais civilinėje byloje gali bet kokie faktiniai duomenys, kurių pagrindu teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tokie duomenys gali būti nustatomi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitais LR CPK 177 str. 2 d. numatytais įrodymais. Pagal LR CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir ryšio su byloje dalyvaujančiu asmeniu, kuriam žinomos ryšį su byla turinčios kokios nors aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, esant tarp šalių ginčui dėl ieškovo prašymo įteikimo, gali būti remiamasi liudytojos, priėmusios ieškovo prašymą, parodymais, duomenų apie jos suinteresuotumą bylos baigtimi nenustatyta. Todėl laikytina, kad ieškovo prašyme nurodyta surašymo data yra rašymo apsirikimas, neturintis reikšmės ginčui, nes esminę reikšmę turi ar toks prašymas buvo įteiktas ir kada buvo įteiktas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo įteikė 2009-01-29. Tai, kad ieškovas pats įteikė atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, netiesiogiai kartu su kitais įrodymais patvirtina ir ieškovo 2009-02-23 raštas atsakovui (b.l.19), kuriuo jis prašo jo prašymą atleisti iš darbo laikyti negaliojančiu. Gavęs ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, atsakovas, nepažeisdamas LR DK 125 str. 1 d. numatyto 7 dienų termino, 2009-02-02 raštu (b.l.17, 18) nurodė, jog sutinka su ieškovo siūlymu. Ieškovas tokį atsakovo siūlymą gavo, tai patvirtina aplinkybė, jog pats ieškovas tokį atsakovo sutikimą pateikė į bylą, be to, neginčija gavimo fakto laiku.

18LR DK 125 str. nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią, išreikštą susitarime. Nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 125 str. šalių susitarimu, LR DK 127 str. nuostatos, reglamentuojančios kitą savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą, negali būti taikomos. Tai, kad įstatymas nenumato teisės atšaukti susitarime išreikštą valią, nėra įstatymo spraga. Dėl nurodytų motyvų LR DK 127 str. 4 d. pagal analogiją negali būti taikoma, nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 125 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2008, 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-489/2005). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neturi teisės pasinaudoti LR DK 127 str. 4 d. numatyta teise atšaukti prašymą, todėl ieškovo 2009-02-23 raštas atsakovui (b.l.19) dėl savo ankstesnio prašymo atšaukimo neturi teisinės reikšmės ginčui ir negali paneigti šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu fakto.

19Ieškovas 2009-01-29 įteikė atsakovui prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-03-03 (b.l.41), atsakovas 2009-02-02 sutiko su tokiu ieškovo prašymu raštu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys pasiekė ir sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (LR DK 125 str.). Dėl esminių sąlygų, t.y. darbo sutarties nutraukimo termino ir pagrindo šalys susitarė, o kitos susitarimo sąlygos, tokios kaip piniginė kompensacija, nėra privalomos, nes tokios kompensacijos mokėjimas nėra privalomas nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu. Ieškovas, siūlydamas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nereikalavo iš atsakovo už tai piniginės kompensacijos, atsakovas, nebūdamas sutarties nutraukimo iniciatoriumi, neprivalėjo siūlyti ieškovui tokios. Po susitarimo pasiekimo nei viena sutarties šalis negali keisti susitarimo sąlygų vienašališkai ir negali kelti kitai šaliai naujų sąlygų.

20Pagal bylos duomenis būtent ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, ieškovas neįrodė byloje, kad tokį pasiūlymą pateikė atsakovo verčiamas, spaudimo ieškovui iš atsakovo pusės teisėjų kolegija nenustatė, todėl ieškovas teisėtai buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 125 str. Kadangi ieškovas sutartu darbo sutarties nutraukimo momentu sirgo (b.l.21), o pagal LR DK neleidžiama atleisti darbuotoją jo laikino nedarbingumo metu, todėl atsakovas ieškovo atleidimo datą perkėlė į pirmąją po nedarbingumo pasibaigimo darbo dieną – 2009-03-16, o kadangi apie ieškovo laikinąjį nedarbingumą sužinojo tik 2009-03-25 (b.l.35), todėl atleidimo faktą įformino šios dienos įsakymu.

21Ieškovo nurodomos aplinkybės apie atsakovo ieškovui įteiktus rašytinius reikalavimus dėl sveikatos patikrinimo, dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą neturi teisinė reikšmės ginčui, nes tai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču ir atleidimo teisėtumu. Šios minėtos faktinės aplinkybės neįrodo atsakovo spaudimo ieškovui, nes darbdavys turi teisę pagal norminių aktų reikalavimus, kad darbuotojai reguliariai pasitikrintų sveikatą, turi teisę kontroliuoti darbuotojų darbo laiko režimo laikymąsi ir fiksuoti įstatymų leidžiamomis priemonėmis darbuotojo vėlavimo ar nebuvimo darbe faktą. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovas jam būtų primetęs savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir nutraukimo būdo. Atsakovas 2009-03-25 įsakymu (b.l.22) tik įformino šalių pasiektą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir užfiksavo darbo sutarties nutraukimo faktą, todėl tai negali būti laikoma atsakovo valios ieškovui primetimu, nes ieškovas savo tikrąją valią išreiškė 2009-01-29 atsakovui įteiktame prašyme.

22Ieškovas ieškiniu neįrodinėjo, kad atsakovas su juo atsiskaitė ne paskutinę darbo atleidimo dieną, o vėliau, po savaitės, jokių su tuo susijusių reikalavimų ir įrodymų pirmosios instancijos teisme nepateikė ir šios aplinkybės dėl to nebuvo tiriamos, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako (LR CPK 312 str.). Ieškovas neginčija fakto, kad jo sutuoktinė Violeta Vipartienė taip pat dirbo pas atsakovą, būtent ji atsakovui 2009-03-25 pateikė ieškovo nedarbingumo pažymėjimą (b.l.35), todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis nežinojo, kur atsakovas perkėlė savo buveinę jo laikinojo nedarbingumo metu. Ieškovo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse faktinės bylų aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, o jose suformuotas teisės aiškinimo taisykles pirmosios instancijos teismas teisingai taikė.

23Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej... 3. teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,... 4. sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Jonui Ivoškai, atsakovui Dariui Bliznikui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. ieškovas Š. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir... 9. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad pats ieškovas pasiūlė... 10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės... 12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo antstolio... 16. Darbo sutarties nutraukimo tvarką šalių susitarimu reglamentuoja LR DK 125... 17. Byloje yra pateiktas ieškovo pasirašytas prašymas, kuriuo jis prašo... 18. LR DK 125 str. nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką... 19. Ieškovas 2009-01-29 įteikė atsakovui prašymą nutraukti darbo sutartį... 20. Pagal bylos duomenis būtent ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl... 21. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie atsakovo ieškovui įteiktus rašytinius... 22. Ieškovas ieškiniu neįrodinėjo, kad atsakovas su juo atsiskaitė ne... 23. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja,... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 27. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti...