Byla 2A-2377-259/2014
Dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypo dalį ir pirkėjo teisių perkėlimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-939/2014 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams M. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenis notarei V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą žemės sklypo dalį ir pirkėjo teisių perkėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė perkelti jam pirkėjo teises pagal 2004-07-16 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 1,84 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kurio rinkos kaina sandorio sudarymo metu 2315 Lt ir įpareigoti jį sumokėti sutartyje nurodytą sklypo kainą, o Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti jam minėtą žemės sklypą. Nurodė, kad 1994-11-25 iš Belevičių žemės ūkio bendrovės nusipirko mūrinį tvartą, unikalus numeris ( - ), mūrinį tvartą su priestatu, unikalus numeris ( - ), mūrinį tvartą su priestatu, unikalus numeris ( - ), mūrinį tvartą su priestatu, unikalus numeris ( - ), medinį sandėlį, unikalus numeris ( - ), mūrines svarstykles, unikalus numeris ( - ), kiemo įrenginius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), o dabartinis šių pastatų adresas ( - ). Dalis jam nuosavybės teise priklausančių statinių yra ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, unikalus numeris ( - ), o dalis pastatų – tvartų (kiaulidės, mėšlidės, silosinės) viso 0,42 ha užstatytos teritorijos yra šalia esančiame žemės sklype, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ). Jam buvo žinoma, kad žemė ant kurios stovi dalis jam priklausančių pastatų buvo grąžinta A. M.. Jis visą laiką netrukdomai naudojosi jam priklausančiais pastatais, tačiau 2012 metų vasaros vidurį susilaukė priekaištų iš M. J., kuris pareiškė, kad jis yra žemės savininkas sklypo, ant kurio stovi jam priklausantys pastatai. Jis buvo įsitikinęs, kad žemės savininkė yra A. M. ir kad jam priklauso pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą, ant kurio stovi jam priklausantys pastatai. Jam nebuvo žinoma, kad A. M. būtų ketinusi parduoti žemės sklypą ir jis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta pirmumo teise. Kadangi žemės savininkė A. M. neinformavo jo ir negavusi atsisakymo nuo teisės pasinaudoti pirmumo teise pardavė M. J. tą žemės sklypą ant kurio stovi dalis jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, todėl 2004-07-16 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris dalyje dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), pažeidžia jo interesus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Bylos duomenimis teismas nustatė, kad žemės sklypas (unikalus numeris ( - )), esantis ( - ) nuosavybės teise priklauso M. J., nuosavybės pagrindas 2004-07-16 pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 8); pastatas - tvartas (unikalus numeris ( - )), pastatas – tvartas (unikalus numeris ( - )), pastatas – tvartas (unikalus numeris ( - )), pastatas – tvartas (unikalus numeris ( - )), pastatas - pašarų sandėlis (unikalus numeris ( - )), pastatas - svarstyklės (unikalus numeris ( - )), kiti statiniai - kiemo įrenginiai (unikalus numeris ( - )), esantys adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso V. D. (b. l. 9-11); žemės sklypas (unikalus numeris ( - )), esatis ( - ) (buvęs adresas ( - )), nuosavybės teise priklauso V. D.; 2004-07-16 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi A. M. pardavė 2,69 ha žemės sklypą (unikalus numeris ( - )) esantį ( - ), vidutinė rinkos kaina - 3158 Lt ir 1,84 ha žemės sklypą (unikalus numeris ( - )) esantį ( - ) vidutinė rinkos vertė – 2315 Lt, M. J. už 5000 Lt (b. l. 13-15); 2004-07-16 žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktu A. M. perdavė, o M. J. priėmė nupirktus žemės sklypus (b.l.16). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-04-10 Nr. KAKT - 315 sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre (b. l. 17) prašymas pakeisti nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ) kadastro duomenis (adresą) atmestas, kadangi negalima identifikuoti kokiems pastatams 2013-03-25 Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl adreso suteikimo yra suteikiamas adresas. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos 2013-03-18 pažyma apie pastatus tvirtina, kad V. D. vardu užregistruotas nekilojamas turtas registro Nr. ( - ) yra ( - ) (b. l. 18). 1994-11-25 sutartis tvirtina, kad Belevičių žemės ūkio bendrovė pardavė V. D. mūrinį tvartą, mūrinį tvartą su priestatu, mūrinį tvartą su priestatu, mūrinį tvartą su priestatu, medinį sandėlį, mūrines svarstykles, kiemo įrenginius, esančius ( - ) (b. l.19). Kauno apskrities viršininko 2002-12-02 įsakymu dėl nuosavybės teisių į išklikusį nekilojamąjį turtą (žemę) atkūrimo A. M. atkurta nuosavybės teisė į turėtą žemę 4,93 ha, esančią ( - ) (b. l. 23-25). Kauno apskrities viršininko 2002-12-02 įsakymo Nr.02-07-6696 2 priedo išrašas ,,Piliečių, kuriems suteikiami sklypai bendrosios nuosavybės teise Prienų ir Birštono rajone, sąrašas“ patvirtina, kad A. M. suteikiamas 1,84 ha žemės sklypas (esantis ( - )) iš jų 1,42 ha žemės ūkio naudmenos, 0,42 ha užstatytos teritorijos, 1,84 ha nusausinta (b. l. 27). 2002-05-07 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. ( - ),,yra ūk. V. D. kiaulių ferma 0,43 ha“ (b. l. 28). Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamo turto elementais) duomenys, sklypo Nr. plane ( - ), patvirtina, kad yra V. D. statiniai – kiaulidė, mėšlidė, silosinė (b. l. 29-32). 2004-06-16 laikraščio ,,Gyvenimas“ kopija, iš kurios matyti, kad skelbimų skiltyje ,,Parduoda“ yra atspausdintas skelbimas, kad parduodami du žemės sklypai ( - )1,84 ha kadastro numeris ( - ) ir 2,69 ha kadastro Nr. ( - ), Kaina 5000 litų“. 2012-07-26 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu nustatomos žemės sklypo ( - ) ribos, nustatant ribas buvo kviesti ir dalyvavo suinteresuoti asmenys tarp jų ir O. D. bei V. D., pastarasis pasirašyti atsisakė. Taip pat teismas pažymėjo, kad žemės sklype yra V. D. priklausantys pastatai – tvartas, mėšlidė, arteziniai šuliniai (b. l. 73,74). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas patvirtina, kad A. M. gimusi ( - ), ( - )mirusi (b. l. 75). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2004-07-07 pažyma apie nekilojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kurią teismui pateikė notarė V. B., nurodyta, kad žemės sklypas ( - ), kadastro adresas ( - ), 1,84 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. M..

8Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pranešti ieškovui registruotu laišku apie žemės sklypo pardavimą ir pardavė du žemės sklypus atsakovui M. J., kuris neturėjo pirmenybės įsigyti privačion nuosavybėn. Tačiau, teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad A. M. registruotu laišku prieš 30 dienų nepranešė apie ketinimą parduoti žemės sklypą, ant kurio yra ieškovui priklausantys pastatai, nepaneigia, kad ieškovas žinojo apie tokius A. M. ketinimus. Teismas nurodė, kad ieškovas faktiškai jau 2004 m. vasarą žinojo, kad A. M. pardavė žemės sklypą, tačiau tai žinodamas nesikreipė į teismą ginti savo pažeistų teisių. Nuo 2004-07-16 sandorio tarp atsakovo ir A. M. sudarymo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos praėjo devyneri metai ir ieškovas, kreipdamasis į teismą prašė perkelti jam pirkėjo teises į visą 1,84 ha žemės sklypą bei 2014-06-09 į teismo posėdį pateikė žemės sklypo planą bei aiškinamąjį raštą, kad jam priklausančių pastatų funkcionavimui iš 1,84 ha reikalinga 1,3884 ha. Iš 2004-07-16 sutarties matyti, kad tuomet ginčo sklypo vidutinė rinkos kaina buvo 2315 Lt. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad šiuo atveju ginant vieno asmens teises nepagrįstai gali būti paneigtos ar neproporcingai suvaržytos kitų asmenų teisės (CK 1.5 str.), atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai patvirtino, kad žemės rinkos kaina yra ženkliai išaugusi palyginus su 2004 metų vidutinės rinkos žemės ūkio paskirties žemių kainomis, be to, atsakovas aktyviai ūkininkauja, žeme naudojasi pagal paskirtį. O ieškovas yra pasitraukęs iš aktyvios žemės ūkio veiklos (t. 2, b. l. 6) ir jam priklausantys pastatai atlieka sandėliavimo funkciją.

9Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, praleido nustatytą trijų mėnesių terminą, kad ieškovas apie tai žinojo daug aukščiau nei likus trims mėnesiams iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas dėl 2004-07-16 pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas ieškiniu pateikė teismui 2013-07-05. Ieškovas pastatų, esančių ant ginčo sklypo, savininkas, būdamas apdairus ir rūpestingas, išsimokslinęs asmuo, turėjo žinoti apie jo manymu savo teisių pažeidimą ir ginti galimai pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teismui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskirai nuo ieškovui priklausančių statinių, kad nebuvo žemės sklypo ir pastatų vieningo adreso, faktinėje situacijoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios aplinkybės ieškovui nebuvo žinomos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo faktas buvo įregistruotas viešajame registre ir 2004-07-28 išviešintas įstatymo nustatyta tvarka, kad ieškinį pareikšti per įstatyme nustatytą terminą nebuvo sudėtinga, ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, teismas sprendė, jog ieškovas ieškinio terminą praleido be svarbių priežasčių. Taip pat teismas nurodė, kad vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių, susijusių su vieningo adreso suteikimo ginčo sklypui ir ieškovui priklausantiems pastatams, nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Faktas, kad ieškovui priklausantys pastatai yra ant kitam savininkui priklausančios žemės, ieškovui buvo žinomos ne vėliau kaip 2004 metų kovo mėnesį, kuomet A. M. buvo atėjusi pas ieškovą į namus siūlydama parduoti žemę. Teismas, spręsdamas ar senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nepateikė teismui ne tik ar nuo 2004-07-28 (nuo įrašo galiojimo nekilnojamojo turto registre), bet nuo 2012 m. liepos 26 d. per tris mėnesius kreipėsi į valstybės institucijas, įvertinęs, kad ieškovas 2012-09-19 gavo žemės sklypo 2004-07-16 pirkimo–pardavimo sutartį ir 2004-07-16 šio sklypo perdavimo-priėmimo aktą iš VĮ Registrų centro, ir ar buvo kitų svarbių priežasčių, kurios sukliudė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo M. J. visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

121. Nors teismas sprendime ir nurodė, jog A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. 4 d. nustatytų reikalavimų pranešti ieškovui registruotu laišku apie žemės sklypo pardavimą ir pardavė du žemės sklypus atsakovui M. J., kuris neturėjo pirmenybės įsigyti privačion nuosavybėn, dėl ko, ieškovo nuomone, jis negalėjo pasinaudoti pirmumo teise dar 2004 metais įsigyti žemės sklypą tomis sąlygomis, kokiomis jis buvo parduotas M. J., tačiau visiškai nepagrįstai šios aplinkybės nelaikė esmine, sąlygojančia sandorio neteisėtumą. Teismas vienašališkai analizavo tik ieškovo elgesį per 9 metus nuo sandorio sudarymo, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovo M. J., kaip asmens, kurio vardu nuo 2004 m. buvo registruotas žemės sklypas, atliktus veiksmus. Apeliantas nurodo, kad iki pat 2012 metų vasaros, M. J. niekada ir jokiais savo veiksmais neparodė esantis ginčo žemės sklypo savininku - nekėlė klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu, ant kurio stovi pastatai, atlygintinumo ir pan., t.y. M. J., nors ir būdamas ginčo žemės sklypo savininku (nuo 2004 metų vidurio), jokiais savo veiksmais nesiekė įgyvendinti savo kaip savininko teisių į visą žemės sklypą, neinformavo pastatų savininko V. D. apie tai, jog jis esantis žemės sklypo savininkas ir nesprendė naudojimosi žeme klausimo. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas M. J. pripažino, jog iki 2012 metų vasaros vidurio, kai įvyko konfliktas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o tuo pačiu ir dėl V. D. atliktų statybos darbų jam priklausančiuose pastatuose, stovinčiuose ant ginčo žemės sklypo, tarp ieškovo ir atsakovo niekada nekilo joks ginčas dėl abiejų naudojimosi ginčo žemės sklypu.

13Apelianto nuomone, šiuo atveju dėl 2004-07-16 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumo bei ieškovo teisių pažeidimo yra atsakinga ir šią sutartį patvirtinusi notarė V. B., kuri turėjo pareigą išsiaiškinti visas būtinas ir reikalingas aplinkybes, susijusias su žemės sklypų pardavimu. Notarė V. B., pažeisdama savo pareigą atliekant notarinius veiksmus būti itin atidžiai, rėmėsi tik viena iš įstatyminių nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatyme, kuri užtikrina bendras trečiųjų asmenų teises dėl žemės sklypo pardavimo ir pasiūlė tik paskelbti vietinėje spaudoje apie parduodamus žemės sklypus, tačiau neįsigilino į tai, jog viename iš parduodamų žemės sklypų stovi kitam asmeniui (V. D.) priklausantys pastatai, neužtikrino, jog pardavėja (A. M.) laikytųsi ir kito įstatymo - Lietuvos Žemės įstatymo 31 str. 4 d. nuostatų, dėl pardavėjo pareigos pranešti jo sklype stovinčių statinių ir įrenginių savininkui apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant). Be to, notarė neužtikrino, kad būtų tiek jai pateiktas toks parduodamo žemės sklypo planas, kuriame aiškiai matytųsi ar žemės sklypas yra užstatytą ar ne, tiek ir prie sudaromo bei tvirtinamo sandorio privalomai prijungtinas žemės sklypo planas būtų aiškus. Kadangi teisėje vadovaujamasi principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, todėl teismas, nustatęs akivaizdžius teisės pažeidimus, turėjo pareigą pripažinti, jog 2004-07-16 sudaryto sandorio dalis dėl 1,84 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo negali būti teisėta. Tokia teismo pareiga yra įtvirtinta ir LR CK 1.78 str. 5 d. Tos aplinkybės, jog ginčo žemės sklypo vertė yra pakilusi, o asmuo aktyviai ūkininkauja ir ginčo žemės sklype, nepaneigia to fakto, kad sudarant ginčo žemės sklypą buvo pažeisto imperatyvios įstatymo nuostatos, kas daro tokį sandorį negaliojantį.

142. Teismui neteisingai nustačius ieškinio senaties terminą bei ieškovo nurodytų aplinkybių, dėl ko ieškinys buvo pareikštas tik 2014-07-03, nepripažinus svarbiomis, buvo pažeistos procesinės teisės normos bei nukrypta nuo teisminės praktikos, dėl ko taikius ieškinio senaties terminą buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Apeliantas nurodo, kad apie tai, jog yra pažeistos jo kaip statinių savininko pirmumo teisės, jam tapo žinoma tik po 2012-07-26 tarp šalių įvykusio konflikto, kurio metu M. J. pareiškė, jog būtent jam priklauso ginčo žemės sklypas, kuriam tą dieną ir buvo atliekami kadastriniai matavimai, o iki to laiko jokių konfliktinių situacijų tarp jo ir M. J. nėra buvę. Būtent šias aplinkybes nurodė apeliantas, o jas bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovas M. J., kuris 2014-04-25 įvykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog konfliktai prasidėjo nuo 2012 metų matavimų, o dirbama žeme naudojosi, tačiau patys pastatai yra aptverti, tai ten ir nedirbo. Kadangi nuo 2004 metų balandžio mėnesio, kai žemės sklypo savininkė A. M. ir jos dukra su vyru buvo atvykę pas ieškovą ir kalbėjo apie A. M. žemės pardavimą už 12 000 litų sumą, kuri tuo metu buvo pernelyg didelė ir apie tai A. M. pasakęs ieškovas, faktinė situacija dėl naudojimosi žemės sklypu, ant kurio stovi ieškovui priklausantys statiniai, visiškai nepasikeitė iki pat 2012 metų vasaros vidurio, dėl šios priežasties ieškovas ir nežinojo apie tai, jog visgi žemės sklypas buvo parduotas 2004 m. vasarą. Be to, apeliantas pažymi, kad atsakovas M. J. nepateikė ne tik nei vieno rašytinio įrodymo apie tai, jog jis kokiu nors būdu informavęs V. D. apie tai, jog jis esantis ginčo žemės sklypo, ant kurio stovi V. D. priklausanti dalis pastatų, savininku, bet ir duodamas paaiškinimus pripažino, jog jis naudojosi ta dalimi žemės sklypo, kuria nesinaudojo V. D. ir jam niekaip netrukdęs naudotis pastatais ir žeme. Teismas visiškai nevertino šios faktinės aplinkybės, kuri, apelianto nuomone, akivaizdžiai patvirtino būtent jo nurodytas aplinkybes, jog jis iki pat 2012 metų vasaros nežinojęs apie tai, jog ginčo žemės sklypas yra perleistas atsakovui M. J..

153. Apelianto teigimu, teismas sumenkino jo pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, kurioje kasacinis teismas pabrėžia nuosavybės teisės perkėlimo, kaip savininko pirmenybės teisės gynimo priemonės, prioritetinį pobūdį bei jos nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių (nuosavybės įgijėjų) sąžiningumo.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

171. Kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime, tiek Žemės įstatymo, tiek CK 4.79 str. 1 d. nuostatomis siekiama užtikrinti interesus tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir

18kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog A. M. ėmėsi veiksmų, kad ieškovas būtų asmeniškai informuotas apie siekį parduoti žemės sklypą bei žodžiu kreipėsi į ieškovą su tikslu informuoti jį apie galimybę įsigyti žemės sklypą kartu su kitu A. M. turėtu žemės sklypu. Minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie patvirtino įvykus ieškovo ir A. M. susitikimą dėl žemės sklypo pardavimo (CPK 178 str., 190 str.). Be to, kad toks susitikimas įvyko iki žemės sklypo perleidimo atsakovui bei siūlė A. M. jį pirkti ir ieškovui, neneigia ir pats ieškovas. Negana to, A. M. dar iki šio žemės sklypo perleidimo atsakovui, laikydamasi ieškovo pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą įgyvendinimo tvarkos, ne tik asmeniškai susisiekė su ieškovu, tačiau ir viešai paskelbė apie ketinimą parduoti žemės sklypą bei kitą jai priklausiusį žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), pateikdama skelbimą į vietinį laikraštį „Gyvenimas“. Minėtas viešas paskelbimas buvo įvykdytas 2004 m. birželio 16 d., t. y. likus 30 d. iki žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kas visiškai atitinka ŽĮ 31 str. 4 d. numatytą 30 d. terminą pirmenybės teisę turinčiam subjektui priimti sprendimą dėl pasinaudojimo turima pirmenybės teise bei apie tai informuoti žemės savininką. Galiausiai ir atsakovo tėvas P. J. žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ieškovas žinojo apie žemės sklypo pardavimą, tačiau nenorėjo pats jos pirkti, o jo sūnui įsigijus žemės sklypą, jis pats apie šį sandorį informavęs ieškovą 2004 m. rugpjūtį. Taigi, priešingai negu teigia ieškovas, pirmenybės teisė bei jos turėtojo žinojimas apie žemės pardavimą nėra tapatinami ar kildinami iš šios teisės turėtojo informavimo formos (registruotu laišku), kadangi toks teisės normos aiškinimas būtų formalus ir neatitinkantis normos paskirties.

192. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir, vadovaudamasis atsakovo prašymu bei nustatęs, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ieškovo atžvilgiu (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str.). Teismas, vertindamas ieškovo prašymą pratęsti senaties terminą, pagrįstai pažymėjo, jog sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovas nesinaudojo savo teisių gynyba neprotingai ilgą laiko tarpą (9 metus), lyginant su įstatyme šiai teisei apginti numatytu terminu (3 mėnesiai). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių, susijusių su vieningo adreso suteikimo ginčo sklypui ir ieškovui priklausantiems pastatams, nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, juolab, kad žemės sklypo ribos dėl adreso nustatymo nekito ir ieškovo statiniai visą laiką stovėjo ant to paties žemės sklypo. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės ieškinio senaties termino praleidimo nepateisina ir nesuteikia pagrindo jo pratęsti. Su atsakovo atsiliepimu į ieškinį yra pateiktas 2012 m. liepos 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriuo konstatuotos ginčo žemės sklypo ribos ir, kurį priimant buvo reikalinga pateikti savininkų ir gretimų žemės naudotojų pastabas arba pažymėti apie jų atsisakymą pasirašyti. Nustatant žemės sklypo ribas ieškovas dalyvavo, tačiau, kaip nurodyta šio dokumento 5 punkte, pasirašyti aktą atsisakė. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas jau 2012 m. liepos 26 d. žinojo apie atsakovo nuosavybės teisę į Žemės sklypą, tačiau į teismą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Be to, ieškovas į bylą yra pateikęs 2012 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registro centro Kauno filialo atsakingų pareigūnų patvirtintą žemės sklypo pirkimo sutarties kopiją. Taigi, įvertinus paties ieškovo pateiktus dokumentus, trijų mėnesių terminas, skaičiuojant jį net ir nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. ieškovui pareikšti reikalavimus teismui dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą perkėlimo vėliausiai baigėsi 2012 m. gruodžio 19 d., tačiau šiuo atveju ieškinys pateiktas tik 2013 m. liepos 3 d.

203. Reikalavimas perkelti ieškovui žemės sklypo pirkėjo teises galėtų būti tenkinamas tik įrodžius visas būtinas šio gynybos būdo taikymo sąlygas: ieškovas turėjo pirmenybės teisę į žemės sklypą; ieškovo pirmenybės teisė į žemės sklypą buvo pažeista tarp A. M. ir atsakovo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi; ieškovas nėra praleidęs laikotarpio, per kurį teismui būtina pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pirmenybės teisė į žemės sklypą nebuvo pažeista bei į tai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. M. neįvykdė Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pranešti ieškovui V. D. registruotu laišku apie žemės sklypo pardavimą ir pardavė šį žemės sklypą atsakovui M. J., kuris neturėjo pirmenybės teisės įsigyti šį žemės sklypą. Tačiau ieškovas, reikšdamas reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, praleido nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsakovė sutinka su teismo motyvais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas apie pažeistą teisę sužinojo daug ankščiau nei likus trims mėnesiams iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. rugsėjo 19 d., kai gavo 2004 m. liepos 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. M. pardavė M. J. 1,84 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kopiją. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad apie tai, jog yra pažeistos jo, kaip statinių savininko, pirmumo teisės, jam tapo žinoma 2012 m. liepos 26 d., po tarp jo ir atsakovo M. J. įvykusio konflikto. Į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovas kreipėsi tik 2013 m. liepos 5 d. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, akivaizdu, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2004-07-16 tvirtinant sutartį jai nebuvo žinoma, kad viename iš parduodamų sklypų yra statiniai. A. M., praduodama žemės sklypus ( - ), nenurodė, kad viename iš parduodamų sklypų yra statiniai. VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotose 2004-07-09 pažymose įrašų apie užstatytą plotą, juose esančius statinius, nebuvo. VĮ Registro centro išduotose pažymose nurodyta paskirtis – žemės ūkio. Visi šie duomenys prieš sudarant sutartį buvo įstatymo nustatyta tvarka patikrinti. Taip pat buvo tikrinama, ar nėra areštų ir draudimų parduodamam turtui. Tikrinant buvo nustatyta, kad šiam turtui nėra sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutarčių. Sutinkamai su tuo metu galiojusiomis LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis, pirkėja apie parduodamus žemės ūkio paskirties sklypus paskelbė rajono laikraštyje „Gyvenimas“, sandoris buvo sudarytas praėjus mėnesiui po pranešimo paskelbimo. Pasiūlymas buvo viešas. Tad ieškovo kaltinimai sutartį patvirtinusiam notarui aplaidumu nepagrįsti.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pirmenybės teisės pirkti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, ant kurio yra asmeniui priklausantys pastatai, aiškinimo ir taikymo (LR Žemės įstatymo 31 str. 1 d., LR CK 4.79 str.), taip pat reglamentuojančių ieškinio senaties terminus ginant pirmenybės teisę pirkti nekilnojamąjį turtą ir šio termino praleidimo teisines pasekmes (LR CK 1.125 str. 2 d., 4.79 str. 3 d., LR Žemės įstatymo 31 str. 4 d.).

25Apeliantas skunde prašo esant pagrindams bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

26Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas 1994-11-25 pirkimo pardavimo sutartimi iš Belevičių žemės ūkio bendrovės nusipirko mūrinį tvartą (unikalus numeris ( - )), mūrinį tvartą su priestatu (unikalus numeris ( - )), mūrinį tvartą su priestatu (unikalus numeris ( - )), mūrinį tvartą su priestatu (unikalus numeris ( - )), medinį sandėlį (unikalus numeris ( - )), mūrines svarstykles (unikalus numeris ( - )), kiemo įrenginius (unikalus numeris ( - )), esančius ( - ). Dalis ieškovui priklausančių pastatų – tvartų (kiaulidės, mėšlidės, silosinės) - viso 0,42 ha ploto užstatyta teritorija-yra greta esančiame žemės sklype (unikalus numeris ( - )), sklypo plotas 1,84 ha. Šis žemės sklypas priklauso atsakovui M. J., kurį jis 2004-07-16 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi nupirko iš A. M. už 5000 litų. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. 4 d. nustatytos pareigos pranešti jos žemės sklype esančių pastatų savininkui V. D. apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant), todėl reiškė reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises pagal 2004-07-16 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 1,84 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kurio rinkos kaina sandorio sudarymo metu 2315 Lt ir įpareigoti jį sumokėti sutartyje nurodytą sklypo kainą, o Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti jam minėtą žemės sklypą. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

27Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas sprendime konstatavo, jog A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. 4 d. nustatytos pareigos pranešti jos žemės sklype esančių pastatų savininkui V. D. apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant), tačiau nepagrįstai šios aplinkybės nelaikė esmine, sąlygojančia sandorio neteisėtumą, teismas, nustatęs akivaizdžius teisės pažeidimus, turėjo pareigą pripažinti, jog 2004-07-16 sudaryto sandorio dalis dėl 1,84 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo negali būti teisėta. Skunde įrodinėjama, jog teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, netinkamai aiškino ir taikė senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.

28Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirmenybės teisės pirkti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, ant kurio yra asmeniui priklausantys pastatai, aiškinimo ir taikymo (LR Žemės įstatymo 31 str. 1 d., LR CK 4.79 str.), reglamentuojančias ieškinio senaties terminus ginant šią teisę ir termino praleidimo teisines pasekmes (LR CK 1.125 str. 2 d., 4.79 str. 3 d., LR Žemės įstatymo 31 str. 4 d.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių ginčas byloje buvo teisingai išspręstas, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

29Teisėjų kolegija pažymi, jog iš LR CK 4.79 str., Žemės įstatymo 31 str. 1, 4 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtintų nuostatų matyti, kad Žemės įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintos pirmenybės teisės įgyti nuosavybę prigimtis yra analogiška. Visais atvejais siekiama tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos teisių apsaugą, bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Teisėjų kolegija nustatė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo LR Žemės įstatymas (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 (nuo 2004 m. vasario 21 d., Žin., 2004, Nr. 28-868) redakcija, kurio 31 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta pareiga pranešti savininko žemės sklype esančių pastatų savininkui apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą statinių ir įrenginių savininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turėjo priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas galėjo perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisingai nustatė, jog A. M. nepranešė jos žemės sklype esančių pastatų savininkui V. D. apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant). Tačiau V. D. ieškinio teiginiai, kad 2004 metais jis nežinojo apie A. M. ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą jam ar kitam asmeniui, išnagrinėjus bylą nepasitvirtino. Iš byloje pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų R. V., A. V., O. D., J. D. parodymų matyti, kad A. M. ir V. D. tarėsi dėl žemės sklypo pardavimo, derėjosi dėl kainos, t. y. ieškovas buvo informuotas apie galimybę įsigyti ginčo žemės sklypą, tačiau žemės sklypo 2004 metais, prieš sklypą įsigyjant M. J., jis nepirko, nes nebuvo su A. M. suderėta šalims priimtina žemės pardavimo kaina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog įstatymo leidėjas įtvirtino būdą pranešti savininko žemės sklype esančių pastatų savininkui apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant) todėl, kad būtų galima įrodyti, kad pirmenybės teisę įgyti žemės sklypą turintis asmuo tikrai žinojo apie savininko ketinimą parduoti žemę. Tačiau asmens žinojimas apie ketinimą parduoti-įgyti žemės sklypą gali būti įrodinėjamas ir kitais įrodinėjimo būdais, o šį žinojimą įrodžius ginčo procese, formalus nepranešimas savininko žemės sklype esančių pastatų savininkui apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant), savaime nelemia sudaryto sandorio neteisėtumo, nuo sužinojimo dienos įpareigoja pirmenybės teisę turintį asmenį sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti priimti per 30 dienų ir suteikia teisę per 3 mėnesius nuo teisių pažeidimo dienos ją gintį įstatymo nustatyta tvarka ir būdais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, kad ieškovas apie A. M. ketinimą parduoti žemės sklypą, kuriame buvo ieškovo statiniai žinojo dar 2004 metų pradžioje, faktiškai jau 2004 m. vasarą žinojo, kad A. M. pardavė žemės sklypą, tačiau tai žinodamas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą ginti savo pažeistų teisių, praleido ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ieškovo atžvilgiu ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str.). Net jei laikyti, kad ieškovas tik 2012 m. liepos 26 d. sužinojo apie A. M. ir M. J. sudarytą pirkimo pardavimo sandorį, pažeidusį jo pirmenybės teisę įgyti žemės sklypą, kai jis atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, darytina išvada, jog trijų mėnesių ieškinio senaties terminą jis praleido žymiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atmesdamas ieškinį pažymėjo, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo ir praleidimo priežasčių svarbumo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, praleidimo trukmę, šalių elgesį bei šalių lūkesčių, teisinių santykių stabilumo ir jų tvarumo kriterijus. Įvertinęs visus šiuos aptartus principus ir kriterijus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad ieškinio senaties terminas negali būti nagrinėjamu atveju atnaujintas.

30Didelę apeliacinio skundo dalį sudaro apelianto nuorodos į atskiras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas ir jose priimtus procesinius sprendimus, kuriuose leidžia apeliantui manyti, jog Prienų rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui ir taikydamas jo reikalavimui ieškinio senatį, iš esmės pažeidė kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. Martjanovas v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

31Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 06 11 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-232/2007, 2012 11 07 nutartimi Nr.3K-3-463/2012, kur sprendžiama dėl pažeistos pirmenybės teisės pirkti žemę gynimo būdo pasirinkimo, kai nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 03 09 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3165/2005, 2006 06 21 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3417/2006, kur nustatyta, kad sujungus nuosavybės dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis, neatkreipdamas dėmesio į tai, jog šiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse sprendimai priimti skirtingoms negu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad Prienų rajono apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, šalių ginčą išsprendė teisingai.

32Bylos duomenimis, atsakovas M. J. turėjo 3008,04 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš apelianto (t. 2, b. l. 88, 89). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui M. J. iš apelianto priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str.).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovo V. D. (asmens kodas ( - ) atsakovui M. J. (asmens kodas ( - ) 1500 Lt (434,43 EUR) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė perkelti jam pirkėjo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad žemės sklypas (unikalus numeris ( -... 8. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad A. M. neįvykdė... 9. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą perkelti jam... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m.... 12. 1. Nors teismas sprendime ir nurodė, jog A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos... 13. Apelianto nuomone, šiuo atveju dėl 2004-07-16 sudarytos pirkimo-pardavimo... 14. 2. Teismui neteisingai nustačius ieškinio senaties terminą bei ieškovo... 15. 3. Apelianto teigimu, teismas sumenkino jo pirmenybės teisę įsigyti žemės... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo ieškovo apeliacinį... 17. 1. Kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime, tiek Žemės įstatymo, tiek CK... 18. kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos.... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes... 20. 3. Reikalavimas perkelti ieškovui žemės sklypo pirkėjo teises galėtų... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. B. prašo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų,... 25. Apeliantas skunde prašo esant pagrindams bylą nagrinėti žodinio proceso... 26. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog... 27. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantas ginčija pirmosios instancijos... 28. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog... 29. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš LR CK 4.79 str., Žemės įstatymo 31 str.... 30. Didelę apeliacinio skundo dalį sudaro apelianto nuorodos į atskiras Lietuvos... 31. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 06... 32. Bylos duomenimis, atsakovas M. J. turėjo 3008,04 Lt išlaidų advokato... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš ieškovo V. D. (asmens kodas ( - ) atsakovui M. J. (asmens kodas...