Byla 2-471/2010

Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. firmos ,,Romasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1315-153/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiginta“ ieškinį atsakovui R. P. firmai ,,Romasta“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Aiginta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. firmos „Romasta“ 91 150,32 Lt skolos, 12 850,78 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 4 080 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog reikalavimo suma yra didelė, beveik visas atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas ar kitaip apsunkintas, atsakovas piktybiškai, ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovų pagal nuomos sutartis.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, 104 001,10 Lt sumai areštavo atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad jeigu atsakovo aprašytų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 104 001,10 Lt, tuo atveju, areštuotinos trūkstamos sumos ribose atsakovui priklausančios piniginės lėšos. Teismas leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu UAB „Aiginta“. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareikšta didelė reikalavimų suma vertintinos kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokią grėsmę bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Taip pat pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad didesnė dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista arba apsunkinta hipoteka, o iš įkeisto turto visų pirma yra tenkinami įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Teismas neturi duomenų apie įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės dydį. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat padidina galimo palankaus atsakovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų apimtimi visų pirma, taikytinas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštas. Piniginių atsakovo lėšų areštas taikytinas tuo atveju, jeigu areštuoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių vertė nepadengia ieškovo reikalavimų sumos dydžio ir tik trūkstamos sumos dalimi.

5Atskiruoju skundu atsakovas R. P. firma ,,Romasta“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeti. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tiktai tada, kai egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju tokia grėsmė nebuvo įrodyta, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas ketina švaistyti ar slėpti savo turtą.
2. Pareikšto ieškinio reikalavimų suma (104 001,10 Lt) atsakovui nėra didelė, ką patvirtina įmonės gerą finansinę būklę patvirtinantys įrodymai.
3. Teismas nemotyvavo, dėl kokios priežasties laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui apie tai nepranešus.
4. Teismas skundžiama nutartimi gynė tik ieškovo interesus, tuo pažeisdamas teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.
5. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas yra individuali įmonė, todėl, reikalui esant, išieškojimas gali būti nukreiptas į įmonininko turtą, kas dar kartą patvirtina, kad grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Aiginta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų neabejotinai pagrindžiančių, jog reikalavimo suma pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas yra nedidelė. Priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo vykdoma veikla 2008 metais tapo nuostolinga ir 2008 m. lapkričio mėnesį pajamos iš Alytaus serviso krito daugiau nei 45 proc. Be to, beveik visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

9Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas 104 001,10 Lt sumai, ir tik nesant tokio turto, nutarta areštuoti atsakovo pinigines lėšas paliekant teisę iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, atsakovo atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė ir į atsakovo interesus, nes pirmiausia nurodė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas.

10Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas dėl 104 001,10 Lt priteisimo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Šiuo pagrindu taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina nustatyti, jog ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti įvertinama skolininko finansinė būklė, ūkinės veiklos pobūdis ir rezultatai, turimas turtas bei kitos aplinkybės, kurių pagrindu galima spręsti, ar konkrečiu atveju vien ieškinio suma duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2006, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008, 2008 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2008, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2008, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2008).

11Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, jog jam pareikšto reikalavimo suma nėra didelė, kadangi jis turi pakankamai lėšų, pajamų bei turto, nepateikia teismui pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nėra grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Apelianto pateikta teismui pažyma, patvirtinanti, kad atsakovo disponuojamas lėšų likutis kasoje ir banke 2010 m. sausio 5 d. yra 197 047,78 Lt neatspindi jo finansinės padėties dabartiniu metu, juolab kad nepateikta įrodymų apie atsakovo išlaidas bei įsipareigojimus. Be to, ši pažyma nėra išduota banko, ji pasirašyta tiek paties įmonininko, tiek vyriausios buhalterės, kuri, sprendžiant iš pavardės, yra įmonininko sutuoktinė arba giminaitė, kas sudaro pagrindą abejoti pažymos objektyvumu. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo remtis su atskiruoju skundu pateiktu 2009 m. lapkričio 30 d. balansu, kadangi jis nėra patvirtintas ir pateiktas VĮ Registrų centrui. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant, kad minėto balanso duomenys teisingi, akivaizdu, jog lyginant šio balanso duomenis su 2008 m. balanso duomenimis, atsakovo turtas 2007 m. buvo 11 434 372 Lt, 2008 m. - 10 286 350 Lt, o 2009 m. lapkričio 30 d. – 8 557 971 Lt (atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. lapkričio 30 d. balanse nurodyta, jog 2008 m. atsakovo turtas buvo 9 027 065 Lt, kas dar labiau kelia abejonių šio balanso duomenų pagrįstumu). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo turto masė per pastaruosius keletą metų mažėjo, o per vienerius mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma, nors ir mažėjo, tačiau 2009 m. lapkritį sudarė 4 534 426 Lt. Be to, iš ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad didesnė dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista arba apsunkinta hipoteka.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turėtų galimybę perleisti neįkeistą jam priklausantį turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

13Pažymėtina, kad nepranešimas atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymą savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones pažeidė jo procesines teises, nes teisę būti išklausytam ir pateikti jo poziciją patvirtinančius duomenis atsakovas galėjo realizuoti (ir realizavo) pateikdamas atskirąjį skundą su atitinkamais priedais.

14Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

15Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.