Byla 2-108/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BMS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria panaikinta to paties teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-512-56/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BMS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,DSV Transport“ dėl nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,If draudimas“, G. S. individuali transporto įmonė).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „BMS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „DSV Transport“, kuriuo prašė priteisti 157 626, 66 Lt nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo iš vežimo sutarties atsiradusių įsipareigojimų įvykdymo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).

4Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, 157 626,66 Lt sumai areštuojant atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuotos atsakovo piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.

5Atsakovas UAB „DSV Transport“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo pagal ieškovo ieškinį įvykdymas šioje byloje pasidarys neįmanomas ar pasunkės. Atsakovas nurodė, jog įmonės įstatinis kapitalas sudaro daugiau nei 1 mln. litų, 2006 m. įmonė gavo 95 512 558 Lt veiklos pajamų, tai yra apie 600 kartų daugiau nei ieškinio suma, ir 2 721 695 Lt pelno, tai yra apie 17 kartų daugiau nei ieškinio suma. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina tvirtą ir stabilią įmonės materialinę padėtį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės.

6Tenkindamas šį atsakovo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino to paties teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovo UAB „BMS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje atmetė, nurodydamas, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įmonė dirba pelningai, jos gaunamas pelnas žymiai viršija ieškinio sumą, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

7Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos motyvus:

81) atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galima konstatuoti, kad 157 626, 66 Lt ieškinio suma per se laikytina didele, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas;

92) atsakovas vengia atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, vilkina nuostolių atlyginimo procesą, nebendradarbiauja su ieškovu;

103) argumentas dėl geros ir stabilios atsakovo turtinės padėties negali būti suabsoliutinamas, nes gero atsakovo finansinė būklė dinamiškoje, turinčioje didelę pasiūlą, itin konkurencingoje ir rizikos kupinoje krovinių pervežimo rinkoje nereiškia, kad atsakovas sėkmingai užsiims savo veikla ir teismo sprendimo vykdymo metu;

114) vykdant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo turto areštas, nesustabdo atsakovo veiklos, tačiau kartu užkerta kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o pripažinus, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, lygią arešto sumai.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu konkrečios bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Taigi šios proceso teisės normos pagrindu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju, tai yra, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taptų neįmanomas ar būtų apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

15Šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi, tenkinant ieškovo prašymą, buvo pritaikytos CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra areštuotas atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuotos atsakovo piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Taigi pagal bylos aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešęs atsakovui ir šis neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį. Kaip matyti iš teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinio, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą siejo būtent su didelės ginčo sumos kriterijumi. Po to, kai atsakovas šią pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, apygardos teismas skundžiama nutartimi panaikino ankstesnę to paties teismo priimtą nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo pritaikytos, remdamasis atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktais argumentais, pagrįstais įrodymais apie gerą ir stabilią įmonės turtinę padėtį.

16Iš esmės sutikdama su apelianto argumentais, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje didelė ieškinio suma yra laikoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančiu kriterijumi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą, dėl to, ar konkrečiu atveju yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, būtina įvertinti taip pat ir kitas bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo sprendimui, tai yra, ar ieškinio dydis, lyginant jį su bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat bendrovės autoritetu ir vardu versle, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu (CPK 144 str.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Tasa“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ (bylos Nr. 2-34/2008 m., kat. 110.1). Kaip matyti iš atsakovo pateiktų 2006 ir 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitų, bendrovė jau trejus metus iš eilės turi beveik 3 mln. pelno (b. l. 43-44). Labai gera esama finansinė atsakovo turtinė padėtis yra vienas iš argumentų, objektyviai sumažinančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju. Sutikdama su apelianto argumentu, jog ekonominės padėties stabilumas intensyvios rinkos sąlygomis negali būti suabsoliutinamas, teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad įmonės ekonominės būklės pablogėjimas, finansinė krizė nėra momentinis reiškinys. Todėl, turėdamas duomenų apie neigiamus atsakovo finansinės padėties pokyčius ieškovas gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje kreiptis į teismą, kurio žinioje yra byla, su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).

17Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, kad atsakovas vengia atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, vilkina nuostolių atlyginimo procesą, nebendradarbiauja su ieškovu. Pabrėžtina, kad šie atskirojo skundo motyvai per se (iš lot. k. savaime) nėra laikytini ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodančiais argumentais.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.