Byla 2A-1070-567/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant trečiojo asmens atstovei prokurorei Aušrinei Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-297-432/2010 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3 Ieškovas A. D. 2009-02-12 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 3700 Lt už padarytą turtinę žalą, 5000 Lt už padarytą neturtinę žalą, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004-09-02 A. D. buvo sulaikytas, įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu - nužudymu pagal LR baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. Nuo 2004-09-02 iki 2004-09-30 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2005-05-18 Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nuosprendžiu A. D. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūra apskundė nuosprendį. 2006-02-18 Lietuvos apeliacinis teismas prokuroro skundą atmetė (bylos Nr. 1A-57/2006). 2009-01-07 ieškovas kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo pagal 2002-05-21 Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą Nr. IX-859, tačiau iš Teisingumo ministerijos iki šiol negavo atsakymo. 2004-09-03 A. D. buvo pareikštas įtarimas, kad jis 2004-09-01 apie 23.30 val. prie namo ( - ), nenustatytu aštriu, smailiu daiktu sudavė I. P. vieną kartą į kairės pusės kirkšnies sritį, padarydamas pjautinę – durtinę žaizdą, ir dėl kairiojo klubo kraujagyslių pažeidimo išsivystė ūmus išorinis kraujavimas, dėl ko I. P. mirė Visagino m. ligoninėje, taip padarant tyčinį I. P. nužudymą. Ieškovas buvo įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. 2004-09-03 Visagino miesto apylinkės teismas, paskirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, subjektyviai vertino įvykio aplinkybes ir nepagrįstai motyvavo, kad A. D. bėgs nuo tyrimo pareigūnų, trukdys procesui. 2004-09-09 Visagino miesto apylinkės teismas pagal prokuratūros pareiškimą pratęsė suėmimą trims mėnesiams, padarydamas išvadą, kad pagrindai dėl suėmimo neišnyko. A. D. Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo 2004-09-09 nutartį apskundė. 2004-09-30 Vilniaus apygardos teismas skundą patenkino ir nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2004-09-09 nepagrįstai pratęsė suėmimą. Ieškovas tvirtina, jog jam laisvė buvo atimta, nesant būtinybės ir teisėto pagrindo. Visagino miesto prokuratūra 2004-09-03 ir 2004-09-09 prašymuose taikyti A. D. pačią griežčiausią kardomąją priemonę, pažeidė LR Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 str. nuostatas dėl asmens nekaltumo prezumpcijos. Visagino miesto apylinkės teismas pažeidė LR BPK 44 str. 1 d., 122 str., 121 str. 2 d. ir 4 d., Konvencijos 5 str. ir 6 str., LR Konstitucijos 20 str., nes A. D. buvo nepagrįstai suimtas ir apkaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu.

4Dėl netinkamai taikyto baudžiamojo proceso įstatymo ir pareikšto nepagrįsto kaltinimo, neteisėto sulaikymo 28 dienas, bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme ieškovui padaryta didelė neturtinė žala. Nuo baudžiamos bylos iškėlimo iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (2004-09-02 iki 2006-02-18) A. D. patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Apie A. D. pareikštus įtarimus greitai sužinojo jo aplinkos žmonės, mokyklos administracija, kaimynai, pažįstami. A. D. buvo įvardijamas žudiku. Dėl jam taikytos kardomosios priemonės ir pablogėjusios reputacijos buvo labai sunku tęsti mokslus, laikyti egzaminus. Ieškovas patyrė visuotinį išankstinį visuomenės smerkimą. A. D. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu už profesionalią teisinę pagalbą sumokėjo 3700 Lt, patirdamas turtinius nuostolius (LR CK 6.250 str., 6.271 str., 272 str.).

5Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2001-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001) pažymėjo, jog vien išteisinamasis teismo nuosprendis nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo, nes, sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą, tiriama ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas (suėmimas), yra padaręs nusikaltimą. Skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti byloje tiesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad įtarimo pagrįstumas būtinas tam, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą Konvencijos 5 str. 1 d. c papunkčio prasme ir yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (EŽTT sprendimas 1994-10-22 Murrei byloje). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė labai sunkų nusikaltimą. Ieškovas pats iš dalies prisipažino dėl jam pareikšto įtarimo, todėl manytina, kad kardomoji priemonė suėmimas negali būti laikytina kaip paskirta visiškai nepagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1140/2002, 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006) konstatavo, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti civilinėje byloje dėl žalos išteisinamajam asmeniui atlyginimo. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo svarbu nustatyti ir įvertinti išteisinto asmens veiksmus. Šioje nutartyje pažymėta, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta šiais neteisėtais veiksmais. Dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės prasme nekaltų veiksmų žuvo žmogus. Sprendžiant klausimą dėl žalos, padarytos ieškovui, ši aplinkybė vertinama, kaip paties ieškovo veiksmai, prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, atlikti dėl didelio neatsargumo, dėl kurių jam ir atsirado jo nurodoma galima žala. Atsakovas teigia, jog jeigu teismas nuspręs tenkinti ieškovo ieškinį, atkreiptinas dėmesys ir į byloje esančias aplinkybes, kurių pagrindu ieškovo prašomas atlyginti žalos dydis turėtų būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su vadinamąja nuostolių mažinimo doktrina (LR CK 6.282 str. 1 d., 6.249 str., 6.253 str. 5 d., 6.256 str., 6.263 str.). Ieškovas, pateikdamas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, nenurodo kokias kriterijais remiasi, nustatydamas šios žalos dydį, bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytų aplinkybių buvimą. Pagal LR CK 1.125 str. 8 d. reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pats ieškovas pateikė įrodymus, jog apie savo pažeistas teises jam buvo žinoma 2004 m., todėl akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).

6Tretysis asmuo LR Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Tretysis asmuo nurodė, kad su ieškovo A. D. pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nes ieškinio argumentai, kad ieškovas patyrė žalą dėl neteisėtų prokuratūros ir teismo veiksmų yra iš dalies pagrįsti. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės pagal LR CK 6.272 str. sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo fakto nėra preziumuojamas, ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Ieškovo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo atmestini, kadangi teismas, nagrinėdamas gautą prokuroro prašymą dėl kardomosios priemonės skyrimo, asmens kaltumo nesprendžia, įrodymų netiria, o vertina tik tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje H. D. v. Lietuva pažymėjo, kad reikia atskirti teiginius, išreiškiančius nuomonę, jog asmuo yra kaltas, nuo teiginių, kurie tiesiog nusako įtarimo būklę. Pirmieji pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o antrieji įvairiose Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjamose situacijose buvo laikomi priimtinais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad kardomoji priemonė - suėmimas - yra ne bausmė už nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turtinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias – užtikrinti proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, siekiant ištirti nusikaltimą. Remiantis teismų praktika, negalima teigti, jog asmuo kaltinamas buvo neteisėtai, atsižvelgiant vien į faktą, kad jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Vien 2005-05-18 išteisinamojo nuosprendžio priėmimas negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai, priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės prievolė atlyginti ieškovui žalą dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų galima tik dėl 2004-09-09 nutarties pratęsti suėmimo terminą priėmimo atsiradusių pasekmių, t.y. dėl nepagrįsto suėmimo nuo 2004-09-09 iki 2004-09-30. Atsižvelgiant į tai, kad vienas ieškinyje nurodytų teiginių pasitvirtino bei įvertinus šiandieninę valstybės ekonominę padėtį, atitinkamai mažintina ieškovo pareiškime nurodyta priteistina iš Lietuvos Respublikos suma už padarytą neturtinę žalą. Taip pat mažintina priteistina suma dėl turtinės žalos, susijusios su atstovavimo išlaidomis, įvertinus apimtį advokato suteiktos ieškovui teisinės pagalbos, ruošiant skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2004-09-09 nutarties pratęsti suėmimo terminą bei dalyvaujant Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant šį skundą.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-17 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė:

81) priteisti ieškovui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 1213,91 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo, 310 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

92) atmesti kitus ieškinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 str. 8 d. įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino (trejų metų) šiam ieškiniui pareikšti. Pagal CK 1.127 str. 1 d. nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismų praktikoje nėra vieningos nuomonės dėl kriterijų, naudotinų nustatant neturtinės žalos, padarytos neteisėtu suėmimu kardomosios priemonės taikymo tvarka, atlyginimo dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.249 str. 5 d., nustatančioje bendruosius žalos atlyginimo kriterijus, nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Ieškovui neturtinė žala nebuvo atlyginta. Tad piniginė kompensacija už dvasinius ir fizinius praradimus parinktina, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu galiojančias aktualijas. Susiejant žalos atlyginimą su šalies ekonomikos veiksniais, objektyviausiu kriterijumi pripažintinas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamas vidutinis šalies darbuotojų darbo užmokestis. Sprendimo priėmimo metu tinklapyje http://www.stat.gov.lt/ buvo paskelbtas 2009 m. III ketvirčio vidutinis šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydis - 2142,20 Lt. Teismas pripažino, kad tokio dydžio išmoka pinigais kompensuotų ieškovo praradimus dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka. Neteisėtas ieškovo suėmimas truko nuo 2004-09-14 iki 2004-09-30, t.y. 17 dienų. Ieškovui teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą vidutiniam šalies darbuotojų darbo užmokesčiui per neteisėto suėmimo laiką - 1213,91 Lt (nustatant šį dydį, laikoma, kad mėnuo turi 30 dienų, 2142,20 : 30 X 17 = 1213,91).

10Lietuvos teismų praktikoje išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese asmeniui ginantis nuo neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmų, pripažįstamos to asmens žala, priteistina CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Ieškovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad gynėjui ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3700 Lt honorarą (1 t., b.l. 37 - 42). Šiuo sprendimu pripažinta, kad neteisėti veiksmai, tiriant ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas buvo išteisintas, padaryti tik Visagino miesto apylinkės prokuroro 2004-09-09 prašymu pratęsti ieškovo suėmimą ir Visagino miesto apylinkės teismo 2004-09-09 nutartimi pratęsti ieškovo suėmimą 3 mėnesiams. Teismas pripažino ieškovo išlaidas advokato pagalbai, susijusias su gynyba nuo šių neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į ieškovui pareikšto kaltinimo sunkumą, teismas padarė išvadą, kad 1500 Lt dydžio užmokestis už advokato pagalbą laikytinas protingu, pagrįstu ir teisingu. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, įvertinus, kad ieškovo bendra reikalavimų suma 8700 Lt, patenkintų reikalavimų suma 2713,91 Lt (patenkintų turtinių reikalavimų proporcija apytikriai 0,31). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Abi šalys pagal įstatymą atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 6 p.), tačiau ieškovas turėjo išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti 1000 Lt. Ieškovo turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, įvertinus bylos medžiagos kiekį (trys tomai kartu su prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga), dalyvaujančių byloje asmenų skaičių (atsakovas, tretysis asmuo), teismo posėdžių kiekį (vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdžiai, atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą) neperžengia CPK 98 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. 0,31 dalis šių išlaidų sudaro 310 Lt, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo, nepaisant aplinkybės, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).

11Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:

121) Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė labai sunkų nusikaltimą, ieškovas pats iš dalies prisipažino dėl jam pareikšto įtarimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2006-02-13 nutartimi palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-18 išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nors A. D. veika formaliai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., požymius, tačiau ji padaryta esanti būtinosios ginties situacijai. O ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę (BK 28 str. 2 d.). Todėl manytina, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2004-09-09 nutartimi ieškovui paskirtas, o vėliau pratęstas suėmimas nelaikytinas, kaip visiškai nepagrįstas, kadangi jo padaryta veika formaliai atitiko jam inkriminuojamo nusikaltimo požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2003) pažymėjo, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmai laikytini kaip būtinoji gintis, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti civilinėje byloje dėl žalos išteisinamajam asmeniui atlyginimo. Nutartyje pažymėta, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta neteisėtais veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dėl žalos padarytos nuteisimu, ši aplinkybė vertinama, kaip paties ieškovo veiksmai, prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, atlikti dėl didelio neatsargumo, dėl kurių jam ir atsirado jo nurodoma turtinė ir neturtinė žala. Šioje situacijoje baudžiamosios bylos nutraukimas ir faktiškas išteisinimas yra pakankama satisfakcija ir teisingumo aktas ieškovo atžvilgiu. Ieškinio patenkinimo iš dalies atveju, teismas, priteisdamas ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, privalėjo konstatuoti ieškovo ir Visagino miesto apylinkės teismo mišrią kaltę, padarant išvadą, kad dėl atsiradusios žalos daugiausia kaltas pats ieškovas. Tačiau šiuo atveju teismas konstatavo tik Visagino miesto apylinkės teismo neteisėtus veiksmus. Teismas ieškovui priteisdamas 1500 Lt dydžio turtinę žalą, užmokestį už advokato pagalbą, rengiant skundą dėl paskirtos kardomosios priemonės suėmimo panaikinimo ir 1213,91 Lt neturtinę žalą už 17 dienų neteisėtą suėmimą, privalėjo taikyti nuostolių mažinimo doktriną ir konstatuoti didelį paties ieškovo nerūpestingumą. Šiuo atveju teismas nuostolių mažinimo doktrinos netaikė.

132) Teismas ieškovui priteisė 1213,91 Lt neturtinės žalos, atsižvelgdamas į sprendimo priėmimo metu galiojančias aktualijas. Teismas, skaičiuodamas neturtinės žalos dydį, privalėjo remtis ne sprendimo priėmimo metu nustatytu vidutinės šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžiu, o ieškovo suėmimo laikotarpiu buvusiu šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžiu. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005. Ieškovo sulaikymo laikotarpiu šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 1149,30 Lt. Taigi ieškovui galimai priklausytų 651,27 Lt neturtinės žalos (1149,30 : 30 x 17 = 651,27).

14Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

15Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį tenkinti. Tretysis asmuo nurodė, kad teismas, įvardindamas kriterijus, naudotinus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, tačiau tuo pačiu nukrypsta nuo šioje nutartyje formuojamos teismų praktikos. Minėtame sprendime pabrėžiama, kad remiantis vidutinio darbo užmokesčio dydžio kriterijumi yra orientuojamasi į neteisėto nuteisimo metu buvusį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, įvertinant tai, kad ieškovas yra jaunas ir darbingas asmuo. Pažymėtina, kad ieškovui padaryta teismo konstatuota neturtinė žala atsirado dėl neteistai suvaržytos laisvės tam tikru laikotarpiu. Taigi, pati prievolės atlyginti žalą esmė reikalauja taikyti ne sprendimo priėmimo metu, o žalos padarymo metu buvusį vidutinį darbo užmokestį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai remiasi LR CK 6.249 str. 5 d. nuostatomis, kadangi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardinti LR CK 6.250 str. Tretysis asmuo taip pat nesutinka su teismo nuomone sutapatinti kainų ir vidutinio darbo užmokesčio sąvokas.

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

18Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą dalyje, kuria ieškovo A. D. naudai iš atsakovo priteista neturtinė žala, sumažinant jos dydį nuo 1213,91 Lt iki 651,27 Lt sumos, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, taip pat būtina vertinti kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį pinigais, vienu iš kriterijų įvardino šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nukentėjusio asmens atžvilgiu atliktų neteisėtų procesinių veiksmų laikotarpio metu, kaip pagrindą neturtinei žalai apskaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

20Tai, kad neteisėtas ieškovo suėmimas truko nuo 2004-09-14 iki 2004-09-30, t.y. 17 dienų, sudaro teisinį pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą vidutiniam šalies darbuotojų darbo užmokesčiui per neteisėto suėmimo laiką, taikant http://www.stat.gov.lt/ paskelbtą 2004 m. vidutinį šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį - 1149,30 Lt. Tokiu būdu ieškovui priteistinas 651,27 Lt suma neturtinės žalos (1149,30 : 30 x 17 = 651,27), atsižvelgiant į ieškovo suėmimo laikotarpiu buvusią šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje dalyje skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo priteista ieškovui A. D. iš atsakovo 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo, 310 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei atmestas ieškinys likusioje dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar pakeisti.

22Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai, susijusios su gynyba nuo neteisėtų veiksmų dėl ieškovo suėmimo nuo 2004-09-14 iki 2004-09-30, turi būti atlygintos 1500 Lt dydžiu turtinei žalai atlyginti, tinkamai pritaikius teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

23Teisėjų kolegija nemažina ieškovo naudai priteistų 310 Lt bylinėjimosi išlaidų dydžio, kuris yra minimalus ir neviršijantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

24Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti ieškovo didelį neatsargumą ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio mažinimo ar atsisakymo ją atlyginti kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškovo veiksmų, pagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus (asmens didelio neatsargumo), nes ieškovas 2004-09-01 apie 23.30 val. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

25Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovui 1500 Lt turtinę žalą, 651,27 Lt neturtinę žalą ir 310 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes Lietuvos Respublikos valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai ir rūpestingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.251 str. 2 d., LR CPK 7 str., 79 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

26Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti įrodymai, kad yra patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

Nutarė

28Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą.

29Sumažinti ieškovo A. D. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, priteistą neturtinės žalos dydį nuo 1213,91 Lt iki 651,27 Lt sumos.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas A. D. 2009-02-12 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš... 4. Dėl netinkamai taikyto baudžiamojo proceso įstatymo ir pareikšto... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos,... 6. Tretysis asmuo LR Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-17 sprendimu ieškinį patenkino... 8. 1) priteisti ieškovui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 9. 2) atmesti kitus ieškinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovas... 10. Lietuvos teismų praktikoje išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 11. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos,... 12. 1) Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo surinkta... 13. 2) Teismas ieškovui priteisė 1213,91 Lt neturtinės žalos, atsižvelgdamas... 14. Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.... 15. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.... 18. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos... 20. Tai, kad neteisėtas ieškovo suėmimas truko nuo 2004-09-14 iki 2004-09-30,... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje dalyje skundžiamas teismo sprendimas,... 22. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo... 23. Teisėjų kolegija nemažina ieškovo naudai priteistų 310 Lt bylinėjimosi... 24. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti ieškovo... 25. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo... 26. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovui nėra priteisiamos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,... 28. Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą.... 29. Sumažinti ieškovo A. D. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės,... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....