Byla 2A-542/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui M. J. , trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-551-392/2009 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir P. B. (P. B. ) dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V. .

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-17741 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusiajai S. B. dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės natūra 1,28 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kadastrinis Nr. ( - ). Panaikinti 2004 m. spalio 4 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. ( - )) dalį dėl šio turto paveldėjimo: 1,28 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ). Taikyti restituciją natūra: įpareigoti P. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 1,28 žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.5-41-17741 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusiajai S. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,51 ha žemės sklypą, esantį Vaidotų kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Nuosavybės teisės S. B. atkurtos natūra grąžinant 2,54 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai, 1,28 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai ir 0,1802 ha ploto sklypą kitai paskirčiai. 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-17741 pagrindu Vilniaus m. savivaldybėje, Vaidotų kaime, S. B. , mirusios 1999 m. kovo 17 d., vardu suformuotas 1,28 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame yra 1,28 ha miško žemės. 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2.5-41-17741 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusiajai S. B. priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir yra naikintinas. LR Konstitucijos 47 straipsnis skelbia, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2003-12-30 red.) numatyta, jog miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. LR žemės įstatymo 6 straipsnyje (2004-02-21 red.) įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Be to, LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, jog „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Laikytina, jog miestų teritorijoje esantys miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir tai yra išimtinė valstybės nuosavybė. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2003-10-29 red.) nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams. Priimant ginčijamus administracinius aktus pažeistos sprendimų priėmimo metu galiojusios LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio, 13 straipsnio, LR žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatos. 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-17741 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusiajai S. B. dalis, kurioje atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško plotą naikintinas kaip prieštaraujantis išvardintoms imperatyvioms įstatymų normoms (LR CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. S. B. mirė 1999 m. kovo 17 d., 1989 m. gegužės 11 d. testamentu ji visą savo turtą, kuris jai priklausė jos mirties dieną, paliko savo sūnui B. P. . 2004 m. spalio 4 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. V. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. ( - ), kuriuo patvirtino, jog mirusios S. B. turtą, tarp kurio yra ir ginčijamu sprendimu jai suteikti žemės sklypai, paveldi testatorės sūnus P. B. . Po S. B. mirties jai ginčijamu administraciniu aktu suteiktą turtą – žemės sklypus paveldėjo jos įpėdinis, t.y. turtas įgytas neatlygintinu sandoriu, todėl taikytina restitucija natūra (CK 4.96 str. 3 d.).

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-17741 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusiajai S. B. dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,28 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kadastrinis Nr. ( - ), panaikino 2004 m. spalio 4 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. 8-9489) dalį dėl šio turto paveldėjimo, esančio ( - ), taikė restituciją natūra, ir įpareigojo P. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 1,28 žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Teismas nusprendė, kad 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-17741 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mirusiajai S. B. dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško plotą naikintinas kaip prieštaraujantis išvardintoms imperatyvioms įstatymų normoms (LR CK 1.80 str. 1 d.), t. y. Konstitucijos 47 straipsniui, LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsniui, 13 straipsniui, LR žemės įstatymo 6 straipsniui. Teismas pažymėjo, kad minėtos normos įtvirtina draudimą bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, tarp jų ir miestų miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata reiškia, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir kaimiškose vietovėse, t.y. rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau tai negali būti traktuojama kaip leidimas pažeisti minėtus imperatyvius Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus draudimus. Šie draudimai galioja nuo minėtų įstatymų priėmimo, todėl jeigu ginčijamo VAVA 2004 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 2.5-41-17741 priėmimo metu ginčo žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miško, šis VAVA sprendimas yra neteisėtas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo buvo patvirtinti ir nurodyti Vilniaus apskrities valstybinės reikšmės miškų plotai, buvo 2002 m. rugsėjo 27 d. suderintas ir Vilniaus apskrities viršininko. Teismas taip pat atmetė VAVA argumentus, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, nes ieškovas nepateikia įrodymų, jog ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų (žemėtvarkos projekto) pagrindu. VAVA sprendimo neteisėtumą patvirtina bei teisinį pagrindą jį naikinti duoda sprendimo prieštaravimas nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, o ne žemėtvarkos projekto užginčijimo ar panaikinimo faktas. Žemėtvarkos projektas nesukuria VAVA pareigos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja aukštesnės galios imperatyvioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Teismui panaikinus neteisėtą VAVA sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemėtvarkos projektas gali būti keičiamas ar tikslinamas administracine tvarka. Teismo nuomone, VAVA sprendimo neteisėtumo nepašalina ir ta aplinkybė, kad 2000 m. balandžio 21 d. žemės reformos žemėtvarkos projektą be pastabų suderino Vilniaus miškų urėdija, nes ši aplinkybė gali būti vertinama kaip netinkamas minėtai institucijai (urėdijai) pavestų funkcijų vykdymas. Teismas taip pat atmetė VAVA argumentus dėl ieškovo nepasinaudojimo ginčo išankstine neteismine nagrinėjimo tvarka, nes skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad išankstine neteismine tvarka nagrinėjami tik ginčai, atsiradę iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tuo tarpu dėl ginčų, kilusių po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, kaip ir yra šioje byloje, gali būti tiesiogiai kreipiamasi į teismą.

5Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Skundą grindžia šiais motyvais:

61. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais administraciniais teisės aktais, todėl nepanaikinus aktų, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas, Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalies panaikinimas yra neteisėtas. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas administraciniu aktu (Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2818-01), buvo parengti suformuotų natūra grąžintinų žemės sklypų planai, žemės sklypo kadastro duomenys, paženklinimo vietoje dokumentai, abrisai. Teismas panaikino ginčijamą sprendimą, nors dokumentai, kurių pagrindu yra parengtas ginčijamas administracinis aktas, yra galiojantys. Teismas neįvertino, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrino priėmimas yra tęstinio, iš kelių etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Visi šie etapai, tai yra žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas, jo patvirtinimas, žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje, kadastro duomenų parengimas ir kt., yra tarpusavyje susiję ir keliantys teisines pasekmes kitam nuosavybės teisių atkūrimo etapui bei asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės. Vaidotų k., Vilniaus mieste esantys sklypai buvo suformuoti Žemės reformos žemėtvarkos projektu, juo yra nustatytos žemės sklypų ribos ir jos įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. Nei žemės sklypo ribų, nei įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, ieškovas neginčijo.

72. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos kaip į kaimo vietovėje esančią žemę, nes Vaidotų kaimo dalies teritorija 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Įstatymų leidėjas numatė specialią nuosavybės teisių atkūrimo tvarką tose teritorijose, kurios minėtu įstatymu priskirtos Vilniaus miestui. Atsakovas nurodė, kad projektuojant žemės sklypus Vaidotų kaimo teritorijoje buvo vadovaujamasi teisės aktų reikalavimais, taikomais kaimo, o ne miesto vietovėje esančiai žemei.

83. Žemėtvarkos projekto rengimo metu ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 2818-01 dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo priėmimo metu galiojo Miškų įstatymo 1994 m. lapkričio 22 d. redakcija Nr. I-671, kurios 5 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie priskirti 1) valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatams; 2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui; 3) apsauginiams miškams iki 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, ypač vertingiems rekreaciniams miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurortų sanitarinės apsaugos I – II zonoms, miestų miškams, miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir miško sėklinėms plantacijoms. Pagal tuo metu galiojančią minėto įstatymo redakciją miško plotas turėjo būti priskirtas miesto miškams tam, kad jis galėtų būti laikomas valstybinės reikšmės mišku, išimtinės nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir patvirtinimo metu tokio miškų priskyrimo nebuvo. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. gegužės 10 d. suderino parengtus grąžintinų žemės sklypų planus su Vilniaus miškų urėdijos specialistu, pastabų pateikta nebuvo, todėl buvo parengtas ginčijamas Viršininko apskrities viršininko sprendimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad rengiant ir derinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio pagrindu paruošti kiti dokumentai, dar nebuvo priimtas LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar natūra grąžinamas miškas patenka į valstybiniams miškams priskirtą teritoriją, ar ne. Iš teisinio valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo reglamentavimo matyti, kad iki LR Vyriausybės 2003 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 980 priėmimo buvo numatytos nuostatos, kad aplinkos ministerija, suderinusi su apskričių viršininkais, Vyriausybei teikdavo pasiūlymus priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams tik laisvo fondo miškų plotus. Priėmus minėtą nutarimą, ši nuostata buvo patikslinta. Šio nutarimo 3 punkto tinkamo vykdymo atveju tapo negalima tokia situacija, kuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas grąžinti natūra miškas galėtų būti pasiūlytas priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Priėmus Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013, kuriuo ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui, atsirado būtent tokia situacija, kuomet žemėtvarkos projekte numatytas grąžinti natūra miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui.

94. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo vadovaujamasi Miškų įstatymo 1994 m. lapkričio 12 d. redakcija, kurios pagrindu buvo priimami poįstatyminiai aktai, o jais vadovaujantis – individualūs administraciniai aktai. Šių administracinių aktų panaikinimas dėl priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo piliečių, kuriems buvo atkuriamos nuosavybės teisės, neatitiktų bendrųjų teisės principų – teisingumo ir protingumo.

10Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti, patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

111. Žemės sklypas, į kurį atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra Vilniaus rajono Vaidotų kaime, kuris 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu priskirtas Vilniaus miestui, todėl, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos laikantis nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygų ir tvarkos, o ginčo žemės sklype esantis miškas neturi būti laikomas miesto mišku ir dėl to nepriskiriamas valstybinės reikšmės miškams.

122. Nuosavybės teisės buvo atkuriamos remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektu, buvo derinama su visomis reikiamomis institucijomis, iš kurių bei viena nepateikė prieštaravimų. Žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kiti dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti, todėl jų pagrindu priimtas sprendimas taip pat negali būti panaikintas.

13Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo LR aplinkos ministerija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos 2004 m. kovo 26 d. apskrities viršininko sprendimu po to, kai ginčo teritorija Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis, numatanti, kad į nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip į kaimiškose vietovėse, negali būti aiškinama taip, kad būtų pažeisti imperatyvūs Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti draudimai. Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Be to, nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių. Pagal teismų formuojamą praktiką po Nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo turėjo būti koreguojamas žemės reformos projektas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreipiantis į teismą dėl ginčijamo neteisėto sprendimo (jo dalies) dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kitų ginčo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą. Žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių padarinių kaip VAVA sprendimas ir jie gali būti keičiami ar tikslinami administracine tvarka. Be to, šie dokumentai nesukuria VAVA pareigos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Vieta, kurioje yra ginčo sklypas, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, patvirtinimo metu, tiek ginčijamo VAVA sprendimo priėmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, miškas, patenkantis į ginčo sklypą, laikomas miesto mišku, kurį pagal teisės aktus įsigyti privačion nuosavybėn draudžiama. Be to, ginčijamas VAVA sprendimas buvo priimtas po LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 priėmimo, atsakovui VAVA buvo gerai žinoma, kad ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miško, nes LR aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 18 d. raštu buvo pateiktos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir sąrašai. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad parengtų grąžinti žemės sklypų suderinimo su Vilniaus miškų urėdija faktas nepašalina prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms fakto. Vyriausybės nutarimu konkretų mišką priskyrus valstybinės reikšmės miškams, atitinkamai turėjo būti taisomas apskrities viršininko sprendimu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

15Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovas P. B. buvo įpareigotas iki 2009 m. liepos 30 d. sumokėti 5 645 Lt žyminį mokestį. Atsakovas šio teismo įpareigojimo neįvykdė.

16Atsakovo P. B. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

17Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,28 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ) panaikinimo, netenkintinas.

18Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą ir sumokėti 5 645 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė, apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl, vadovaujantis CPK 302 straipsniu ir 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovo P. B. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu.

19Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo atkurta nuosavybės teisė natūra į 1,28 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai ( - ) mirusiajai S. B. priimtas 2004 m. kovo 26 d. Sprendimo priėmimo metu pagal Miškų įstatymo 4 str. 4 d. (2001-04-10 įstatymo redakcija) miestų miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams, atkuriant nuosavybės teises natūra, piliečiams yra negrąžinami, valstybė tokius miškus iš piliečių išperka (2003 m. spalio 29 d. Įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. 1 ir 3 punktų redakcija). Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 26 d. sprendimas dėl nuosavybės natūra atkūrimo mirusiai S. B. į 1,28 ha sklypą miškų ūkio veiklai prieštarauja Miškų įstatymo 4 str. 4 d., piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams.

20Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suformuotas ginčo sklypas, buvo ruošiamas ir tvirtinamas (patvirtintas 2000-08-24) tuo metu, kai Vaidotų kaimas jau buvo priskirtas Vilniaus miesto teritorijai. Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154. ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ ginčo miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suformuotas ginčo miško sklypas, buvo paruoštas ir patvirtintas tuo metu, kai ginčo miškas dar nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Su šiais apelianto argumentais negalima sutikti. Vaidotų kaimas, kuriame yra ginčo miškas, 1996 m. balandžio 4 d. LR Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu priskirtas Vilniaus miestui. Miškų įstatymo 5 str. 6 d. (1994 11-22 įstatymo redakcija Nr. 1-671) buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie priskirti ... miestų miškams...“. Apeliantas teigia, kad miesto teritorijoje esantis miškas įgautų valstybinės reikšmės miško statusą, jis turėjo būti priskirtas miesto miškui ir turėtų valstybinio miško statusą. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.

21Lietuvos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimo 13.5 punkte konstatuota, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, jeigu yra priskirti inter alia miestų miškams, ir kad ši nuostata buvo įtvirtinta Miškų įstatyme nuo pat pradžių, kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą (Konstitucinio teismo byla Nr. 44/04-10/06).

22Taigi, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu pagal Miškų įstatymo nuostatas Vilniaus miesto teritorijoje esantis ginčo sklypas turėjo valstybinio miško statusą, nors Vyriausybė formaliai šio miško dar nebuvo priskyrusi valstybinės reikšmės miškams. Be to, Vyriausybei priėmus 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui, atitinkamai turėjo būti koreguojamas jau patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija sprendimą atkurti nuosavybės teisę natūra į ginčo mišką priėmė jau po minėto 2002 m. gruodžio 20 d. Vyriausybės nutarimo priėmimo. Žemėtvarkos projektas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities viršininko administracijai nesukūrė pareigos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teisės natūra į mišką, jeigu tai prieštarauja aukštesnės galios teisiniams aktams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (nutarimo 13.5 p.) pažymėjo Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, Konstitucijai.

23Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo dalyje dėl 1,28 ha miško nėra pagrindo naikinti (CPK 329 str. 330 str.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 260 str., 315 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

25Atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo palikti nenagrinėtą.

26Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo dalis, kuriomis panaikintas 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių į 1,28 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai (kadastrinis Nr. ( - )) atkūrimo mirusiajai S. B. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. ( - )) dalyje dėl šio turto (1,28 ha ploto žemės sklypo miškų ūkio veiklai) bei P. B. įpareigotas grąžinti valstybei 1,28 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti 2004 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija... 6. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad ginčijamas Vilniaus... 7. 2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad pagal Piliečių... 8. 3. Žemėtvarkos projekto rengimo metu ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo... 9. 4. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą buvo vadovaujamasi Miškų įstatymo... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 11. 1. Žemės sklypas, į kurį atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra... 12. 2. Nuosavybės teisės buvo atkuriamos remiantis Žemės reformos žemėtvarkos... 13. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo LR aplinkos ministerija... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras... 15. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovas P. B.... 16. Atsakovo P. B. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.... 17. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo... 18. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovas buvo... 19. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo atkurta... 20. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suformuotas ginčo sklypas,... 21. Lietuvos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimo 13.5 punkte... 22. Taigi, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu... 23. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo... 26. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo dalis, kuriomis...