Byla 2A-66-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant J.Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei A.Račkauskienei, atsakovui S. Kaziukaičiui, trečiojo asmens atstovei L. Mikuckienei, vertėjai O. Vostrenkovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštą ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Stanislovui Kaziukaičiui, tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei Dalijai Svirbutienei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008-11-24 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-28 sprendimą Nr.01-1910 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra M. A. į 0,29 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, panaikinti Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės 2004-01-14 išduotą Stanislovui Kaziukaičiui paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 475 dalyje dėl 0,29 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) savivaldybėje paveldėjimo. Ieškinio reikalavimą grįsdamas CK 1.80 str., 4.96 str. 3 d., LR Konstitucijos 47 str., LR žemės įstatymo 4 str., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. bei LR miškų įstatymo nuostatomis, nurodė, kad ( - ) M. A. vardu suformuotame 0,29 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklype yra 0,22 ha valstybinės reikšmės miško. Tuo pagrindu tvirtino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas ir prašė panaikinti šį sprendimą bei Vilniaus rajono 1 notarų biuro 2004-01-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą S. K. į (M. A. turto paveldėtoją) grąžinti valstybei žemės sklypą.

4Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį (b.l. 35-37) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad grąžintinas miško plotas, dėl kurio yra keliamas ginčas, buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-08-24 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2818-01. Vilniaus miesto savivaldybės Vaidotų kaime 0,29 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), planą 2001-12-03 suderino privačių miškų tarnybos viršininkas S. Gatelis. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2003-07-23 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 980 priėmimo Aplinkos ministerija, suderinusi su apskričių viršininkais, Vyriausybei teikdavo pasiūlymus priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams tik laisvo fondo miškų plotus. Priėmus minėtą 2003-07-23 LR Vyriausybės nutarimą (po Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-28 sprendimo Nr.01-1910 priėmimo) tapo negalima tokia situacija, kuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas grąžinti natūra miškas galėtų būti pasiūlytas gražinti, jeigu jis yra priskirtas valstybės reikšmės miškų plotams. Atsakovo nuomone, nepakankamai išsamus teisinis reglamentavimas ir nesuderinti valstybės institucijų veiksmai negali būti pagrindu pripažinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą neteisėtu bei naikinti individualų administracinį aktą, kuriuo asmeniui yra atkurtos nuosavybės teisės į mišką.

5Atsakovas Stanislovas Kazokaitis atsiliepimu į ieškinį (b.l. 39,64-66) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisė atkurta į 0,29 ha miško žemės ir 0,07 ha ariamos žemės, kuria atsakovas naudojasi pagal paskirtį. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad žemės sklypas valstybės buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ginčijamas sklypas yra įgytas paveldėjimo būdu, jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl jam negali būti reiškiamos pretenzijos dėl to, kad jis žinojo ar galėjo žinoti, kad žemės sklypas buvo neteisėtai grąžintas M. A.. Nurodo, jog priimdamas palikimą jis negalėjo atsisakyti priimti ginčijamą miško žemės sklypą, o kitus du sklypus priimti kaip palikimą (CK 5.50 str. 1 d.), jo atžvilgiu netaikytinos ir CK 4.96 str. 3 d. nuostatos, nes ginčo turtas įgytas paveldėjimo būdu.

6Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškinį (b.l. 60-62) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0160:1352, nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko administracijos 2003-03-28 sprendimu Nr. 01-1910, t.y. po LR Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr. 2013 „Dėl LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451, 2002, Nr. 123-5571), kuriuo ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Remdamasis LR Konstitucijos 47 str., LR Miškų įstatymo 4 str., LR žemės įstatymo 6 str., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., pažymėjo, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie yra miesto miškai. Todėl sprendimas Nr. 01-1910, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn, yra neteisėtas.

7Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 56-57) prašė ieškinį dalyje dėl 2004-01-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, registro Nr.475, pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmesti. Nurodė, kad išduodant paveldėjimo teisės liudijimą buvo atlikti visi tokių notarinių veiksmų atlikimui būtini veiksmai, buvo pateikti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai, patvirtinantys, kad turtas priklausė mirusiajai M. A..

8Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-06-17 sprendimu (b.l.101-103) Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį tenkino visiškai: 1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-28 sprendimą Nr.01-1910 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei M. A. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės 0,29 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai; 2) panaikino 2004-01-14 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės D. Svirbutienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (registro Nr. 475) dalyje dėl 0,29 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui Vaidotų kaime Vilniaus miesto savivaldybėje, paveldėjimo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )); 3) pritaikė restituciją natūra – įpareigojo S. K. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Vadovaudamasis į bylą pateiktomis LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008-09-03 pažyma Nr.16560, 2008-09-03 LR miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų ploto schemos fragmentu Nr.P0809-0012, LR miškų valstybės kadastro duomenų 2008-08-20 patikrinimo aktu Nr.248, LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-05-18 raštu Nr.7.2-554 Dėl informacijos pateikimo, patvirtinančiais, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,29 ha, yra 0,22 ha ploto dalis, priskirta valstybinės reikšmės miškui, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuosavybės teisių atkūrimas Vilniaus mieste, grąžinant M. A. natūra valstybinės reikšmės mišką, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl. remdamasis CK 1.80 str. bei 4.96 str. 3 d. nuostatomis, panaikino šį administracinį aktą ir jo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes – 2004-01-14 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės D. Svirbutienės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei pritaikė restituciją natūra. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo remtis sprendimo priėmimo metu galiojusiems įstatymams prieštaraujančiu žemėtvarkos projektu. Šio projekto pavirtinimas nesuteikia asmenims daugiau teisių, negu galiojantys įstatymai, t.y. atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, kuris išimtine teise priklauso valstybei.

9Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b.l. 105-108) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo atmesti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu buvo pažeisti imperatyvūs LR Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti draudimai perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ginčo žemės sklypas grąžintas natūra kaip esantis kaimo vietovėje pagal tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko įsakymu iki šioje vietovėje nustačius išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d.). Pažymi, jog teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su Vilniaus miškų urėdija, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-28 sprendimas Nr. 01-1910 buvo priimtas iki LR Vyriausybės 2003-07-23 nutarimo Nr. 980 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo dienos, kad ieškovo nurodomas 0,29 ha ploto miško žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, neegzistuoja, ir teismas negalėjo jo identifikuoti, nes pagal LR miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 2008-08-29 fragmentą Nr. P0808-0068 ginčijamame žemės sklype yra ne 0,29 ha, o tik 0,22 ha miško paskirties žemės.

10Ieškovas laikinai einantis Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 121-123) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vieta, kurioje yra ginčo sklypas, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo ir patvirtinimo metu, tiek ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-03-28 sprendimo Nr. 01-1910 priėmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, o miškas, patenkantis į ginčo sklypą, laikomas miesto mišku (LR Miškų įstatymo 2 str. 5 d.), kurį įsigyti privačion nuosavybėn draudžia LR Konstitucija ir įstatymai. Atitinkami draudimai teisės aktuose buvo įtvirtinti atsakovo nurodyto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu. Pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d. nuostata, kuria remiasi atsakovas, reiškia tik tai, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995-06-01 paskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-07 nutartis c.b. Nr. 2A-462/2009). Tai, kad žemės reformos projektą ir jame suformuotą bei patvirtintą ginčo sklypą suderino Vilniaus miškų urėdija, rodo netinkamą minėtai institucijai pavestų funkcijų vykdymą, kuris duoda prokurorui papildomą pagrindą ginti viešąjį interesą. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimas paprastai turėtų vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojančius įstatymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-20 nutartis adm. b. Nr. A8-1257/2007). Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro yra paneigti ir nuginčyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie ginčo sklype esantį miško žemės plotą, kas Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatoms neprieštarauja.

11Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 115-117) su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą, todėl prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, nepanaikina fakto, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo M. A. atkurtos nuosavybės teisės, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus (Aplinkos ministerijos 2003-02-18 raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateiktos nutarimu Nr. 2013 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų schemos).

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija nenustatė. Taigi apeliacijos dalyką šiuo konkrečiu atveju sudaro apelianto keliami teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, aiškinimo bei taikymo, jų galiojimo laike, susiklosčiusios teismų praktikos (precedentų) taikymo klausimai.

14Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio akto, sukuriančio civilinius teisinius padarinius, teisėtumą, pagrįstai sprendė apie jo neatitikimą tiek Konstitucijai, tiek Miškų įstatymo atitinkamoms nuostatoms, panaikindamas prieštaraujančią įstatymams jo dalį ir iš šio akto atsiradusias pasekmes, tinkamai taikė su restitucija susijusius klausimus, savo išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo, nenukrypo nuo susiformavusios bylose su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis teismų praktikos.

15Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (nuo 2008-09-01 įsigal. įst. red.) yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir CPK 4 str. Vertindamas pastarosios normos konstitucingumą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarimu (byla Nr.26-07) pabrėžė, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentai, ypač suformuoti aukštesnių instancijų teismų, negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Todėl sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, būtina vadovautis ir jau anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose įtvirtintais precedentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-19 nutartis c.b. Nr.2A-542/2009; 2009-10-27 nutartis c.b. Nr.2A-561/2009; 2009-11-06 nutartis c.b. Nr.2A-634/2009; 2009-12-28 nutartis c.b. Nr.2A-749/2009).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylą ir aiškindamas Konstitucijos, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Miškų įstatymo normas, yra konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998-06-01, 2005-05-13, 2006-03-14, 2007-09-06, 2009-06-22 nutarimai). Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir, jeigu gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Neturi reikšmės tai, pripažinti jie valstybinės reikšmės objektais ar ne. Tokie objektai kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleisti tik tuo atveju, kai tai konstituciškai pagrįsta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-559/2009).

17Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto traktavimu, kad kaimo vietovėse miškai tampa valstybinės reikšmės miškais tik jų plotus patvirtinus Vyriausybei, todėl apeliantui, esant parengtam ir įgaliotų institucijų patvirtintam žemės reformos žemėtvarkos projektui, nebuvo pagrindo svarstyti klausimo, ar ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Įstatymo normose neapibrėžta, koks miškas yra valstybinės reikšmės, kaip nenustatyta priskyrimo kriterijų (pagrindų) ar tvarkos, apsiribojant nuoroda, kurie miškai yra valstybės išperkami. Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus išaiškinimo nurodytoje byloje, pažymėtina, kad nors priskirtinus valstybinės reikšmės miškams plotus tvirtina Vyriausybė, šis faktas pats savaime nesuponuoja išvados, jog miškai įgyja valstybinio miško statusą tik po atitinkamo jų plotų patvirtinimo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 3 p. nustatyta, kad išperkami miškai, jei jie priskirti miestų miškams. Atsižvelgęs į Konstitucijos 47 str., konstitucinės jurisprudencijos nuostatas ir aiškią Miškų įstatymo 4 str. nuostatą (miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai), kasacinis teismas konstatavo, kad vien nustačius aplinkybę, jog miškas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymą yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškų kategorijai, todėl priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise. Toks miškas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama. Visas šias aplinkybes teisingai įvertino bei aptarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

18Nurodytais motyvais teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ir kito apeliacinio skundo argumento, kad ginčijamas VAVA 2003-03-28 sprendimas Nr. 01-1910 buvo priimtas dar iki Vyriausybės 2003-07-23 nutarimo Nr.980 priėmimo dienos. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui dėl miesto miško, kaip valstybinės reikšmės miško, statuso ir nuosavybės formos, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės.

19Skundo argumentas, kad miško žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, neegzistuoja ir negalima jo identifikuoti, yra faktiškai nepagrįstas ir taip pat paneigiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtos nutarties išaiškinimais. CK 1.109 str. nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie būtų apibrėžti. Taigi miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija vertina kaip atitinkantį CK 1.109 str. reikalavimus, nes jame nurodyta valstybei grąžinamo miško dislokacija ir dydis - 0,29 ha žemės sklypas miškų ūkio veiklai (unikalus Nr. 0101-0160-1352, kadastrinis Nr. 0101/0160:1352), esantis Vilniaus miesto savivaldybėje, Vaidotų kaime. Šie duomenys visiškai sutampa tiek su 2003-03-28 VAVA sprendimo duomenimis, atkuriant nuosavybę tame tarpe ir į 0,29 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (b.l.18), tiek su viešame registre nurodytais šio sklypo identifikaciniais duomenimis (b.l.16). Nors dalį šio 0,29 ha žemės sklypo sudaro 0,07 ha žemės ūkio naudmenų plotas, o miško žemės plotas – atitinkamai 0,22 ha, tačiau viso šio 0,29 ha sklypo tikslinė naudojimo paskirtis šiame registre pažymėta kaip miškų ūkio, t.y. taip pat, kaip ir ginčijamame VAVA sprendime. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad toks teismo sprendimas nekliudo atskirai apibrėžti ariamos žemės sklypą, jeigu jis nepriskirtinas išimtinai miškų ūkio veiklai, bei VAVA sprendimu išspręsti atkūrimo į jį nuosavybės klausimą M. A. vardu (jos paveldėtojams).

20Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentai nesudaro.

21Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str.1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 4. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 5. Atsakovas Stanislovas Kazokaitis atsiliepimu į ieškinį (b.l. 39,64-66) su... 6. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškinį (b.l. 60-62) su... 7. Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė... 8. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-06-17 sprendimu (b.l.101-103)... 9. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu... 10. Ieškovas laikinai einantis Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas... 11. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus... 14. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo... 15. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (nuo 2008-09-01 įsigal. įst. red.) yra... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylą ir... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto traktavimu, kad kaimo vietovėse... 18. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ir kito... 19. Skundo argumentas, kad miško žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas,... 20. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti... 21. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str.1 d. 1 p., kolegija... 22. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą...