Byla 2A-1719-221/2017
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 nustatytą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio ( - ), bendravimo tvarką; nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi K. S. gali bendrauti tik dalyvaujant ieškovei, vaiko teisių apsaugos institucijos kompetentingam darbuotojui ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos kompetentingam darbuotojui, susitikimo laiką suderinus iš anksto (prieš 3 darbo dienas), susitinkant vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko teisių apsaugos institucijos buveinėje ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigoje; priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad pagal jos pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje 2016 m. balandžio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19421-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (mažamečio asmens seksualinis prievartavimas). Ieškovė nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku, nedalyvaujant ieškovei, gali sukelti vaikui stresą ar pavojų, taip pažeidžiant nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytas pagrindas bendravimo tvarkai keisti, t. y., kad atsakovas seksualiai prievartavo sūnų, ištirtas ikiteisminio tyrimo tvarka ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad atsakovas padarė ieškovės nurodomą veiką. Ieškovei teismui nepateikus kitų įrodymų, teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sprendė, jog nėra pagrindo keisti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad pagrindą keisti bendravimo tvarką dėl atsakovo sveikatos būklės ieškovė išreiškė tik teismo posėdyje, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo sveikatos būklė pablogėjo nuo 2013 metais priimto sprendimo, nenurodė, kad atsakovo sveikatos būklė pasikeitė. Teismas pažymėjo, kad 2013 metais sprendžiant dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, buvo analizuota atsakovo sveikatos būklė, bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Ieškovei nepateikus duomenų, kad pasikeitė atsakovo sveikatos būklė, teismas sprendė, jog nėra pagrindo keisti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką dėl atsakovo sveikatos būklės.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Netinkamai vertinti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kuri grindžiama ikiteisminio tyrimo rezultatais. Ieškovės parodymai buvo vertinami kritiškai, o ieškovės dukra T. R., gimusi ( - ), nebuvo apklausta. Nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirtos bylos aplinkybės. Bylose, susijusiose su nepilnamečiais vaikais, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, nes šios bylos nėra dispozityvios, teisingas sprendimas jose yra siejamas su viešo intereso apsauga. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo formalių aplinkybių konstatavimu, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį. Norėdamas apsaugoti vaikų teises ir interesus, teismas galėjo viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Ieškovė vaikų nusiskundimus vertina kaip realius. Esanti situacija kenkia ieškovės nepilnamečio vaiko interesams ir daro neigiamą įtaką jo vystymosi raidai, saugumui. Atsakovo atkaklus savo pozicijos laikymasis ir visiškas nenoras apsvarstyti kitokią bendravimo tvarką, nors ir laikinai, sustiprina ieškovės įtarimus ir tikėjimą vaikų nusiskundimais. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

107.1.

11Ieškovė nepagrįstai prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, neatsisakė tirti jokių šalių, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų įrodymų. Baigiamojoje kalboje ir apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė ir nepateikė naujų įrodymų, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą ir nebuvo išnagrinėti ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

127.2.

13Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepareiškė prašymo apklausti savo nepilnametę dukrą T. R., ieškovė nenurodo, kokias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant šią bylą, gali nurodyti jos nepilnametė dukra.

147.3.

15Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vienu iš byloje esančių įrodymų – ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19421-16 medžiaga, kadangi ginčas dėl sūnaus K. S. lankymo tvarkos pakeitimo kilo dėl to, kad, ieškovės manymu, atsakovas seksualiai prievartavo sūnų K. S. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19421-16 metu surinkti įrodymai ir jos pabaigimo rezultatai turi įtakos sprendimui civilinėje byloje priimti ir negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta ši byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, ir tuo pagrindu sustabdęs civilinę bylą, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19421-16 pabaigimo rezultatai yra tiesiogiai susiję su civiline tvarka nagrinėjamu ginču. Ši informacija ieškovei buvo žinoma, ieškovė neginčijo teismo sprendimo sustabdyti civilinę bylą.

167.4.

17Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19421-16, buvo apklausta ieškovės nepilnametė dukra T. R., tačiau ji nedavė šiai civilinei bylai reikšmingų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas šalių sūnus apie atsakovą ir jų tarpusavio santykius atsiliepė itin gražiai ir šiltai, nenurodė jokių jo atžvilgiu atsakovo padarytų nusikalstamų veiksmų.

187.5.

19Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai yra kompetentingi atlikti tyrimus ir teikti išvadas, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad šios institucijos išvada grindžiama tik ikiteisminio tyrimo rezultatais. Jei atlikdami tyrimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai būtų nustatę pavojų vaiko teisėms, teisėtiems interesams ir jo saugumui, jie būtų tai pažymėję savo išvadoje ir teismo prašę apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

23Dėl faktinių bylos aplinkybių Nustatyta, kad apeliantė R. S. ir atsakovas E. S. yra nepilnamečio K. S., gim. ( - ), tėvai. 2013 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas sūnui po 350 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. 2016 m. gegužės 16 d. R. S. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė nesutinka su sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo klaidą.

24Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

2511.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Apeliantė prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis jos prašymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių garso įrašuose, nukentėjusiųjų (K. S., T. R.), liudytojų parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir įrodymų tyrimo

2812.

29Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų visų nekartoja. Kolegija pažymi, kad, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

3013.

31Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

3214.

33Nutarties 10 punkte minėta, kad tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nustatyta 2013 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nerado ieškovės nurodomų pagrindų (atsakovas seksualiai prievartavo sūnų ir dėl atsakovo sveikatos būklės) bendravimo tvarkai pakeisti.

3415.

35Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

3616.

37Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

3817.

39Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalis neturi pareigos įrodinėti įrodinėjamą teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011), nes toks reikalavimas reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomą, kas teisine prasme nėra priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

4018.

41Pastebėtina, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde pažymi, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog išvadą teismas gali padaryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma įrodymų leidžia manyti atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išvadas padarė iš įrodymų visumos, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių teismo posėdžių garso įrašų pripažintina, kad buvo tiriamos faktinės aplinkybės, susijusios su nurodytais nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo pagrindais. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, taip pat ir rašytinius įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas nei jų tikėjosi ieškovė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.

4219.

43Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama pakeisti nustatytą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, nurodė, jog bendravimas su tėvu, nedalyvaujant ieškovei, gali sukelti vaikui pavojų ir stresą, nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio mažamečio sūnaus prievartavimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje. 2016 m. liepos 15 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimo metu kaip nukentėjusieji buvo apklausti K. S., T. R., jų atstovė motina R. S., kaip įtariamasis apklaustas E. S., visa eilė liudytojų, pateikta valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada. Įvertinus visus ikiteisminiame tyrime surinktus įrodymus, ikiteisminis tyrimas 2016 m. spalio 18 d. nutarimu nutrauktas, nenustačius, kad įtariamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. 2016 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu atmestas R. S. skundas. Kadangi ieškinys buvo grindžiamas ikiteisminio tyrimo atlikimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminiame tyrime nustatytomis aplinkybėmis bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje įvertintos ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės ir tyrimo rezultatai.

4420.

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esančią medžiagą, patvirtinančią apeliantės atsisakymą bendradarbiauti su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi.

4621.

47Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą, nebuvo apklausta dukra T. R. Visų pirma, pažymėtina, kad toks prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantė nenurodė, kokias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai, gali nurodyti nepilnametė jos dukra T. R. Pažymėtina ir tai, kad T. R. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai užfiksuoti ir įvertinti nutarties 19 punkte minėtuose nutarimuose.

4822.

49Sutiktina su apeliante, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nematydamas pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, turėjo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri labiau atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų jo teises.

5023.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu būtent tokia bendravimo tvarka, t. y. labiausiai atitinkanti vaiko interesus, ir nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų šią tvarką keisti. Tačiau, vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.

5224.

53Dar kartą pažymėtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, sūnų auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.

5425.

55Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą

58Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m.... 10. 7.1.... 11. Ieškovė nepagrįstai prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, kadangi pirmosios... 12. 7.2.... 13. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepareiškė prašymo apklausti savo... 14. 7.3.... 15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vienu iš byloje esančių... 16. 7.4.... 17. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19421-16, buvo apklausta ieškovės... 18. 7.5.... 19. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 20. Teisėjų kolegija... 21. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 23. Dėl faktinių bylos aplinkybių Nustatyta, kad apeliantė R. S. ir atsakovas... 24. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 25. 11.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 27. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir įrodymų tyrimo... 28. 12.... 29. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka, pritaria pirmosios... 30. 13.... 31. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų... 32. 14.... 33. Nutarties 10 punkte minėta, kad tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi... 34. 15.... 35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 36. 16.... 37. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 38. 17.... 39. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 40. 18.... 41. Pastebėtina, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde pažymi, jog kasacinio... 42. 19.... 43. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama pakeisti nustatytą tėvo su sūnumi... 44. 20.... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esančią medžiagą,... 46. 21.... 47. Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą, nebuvo apklausta dukra T. R. Visų... 48. 22.... 49. Sutiktina su apeliante, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo... 50. 23.... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo... 52. 24.... 53. Dar kartą pažymėtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo... 54. 25.... 55. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 56. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą... 58. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....