Byla 2A-767-459/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, S. P., O. J., UAB „Livitana“, M. V. Š., G. Z., išvadą byloje teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų N. G. ir A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo N. G. ir A. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu; po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – G. ir G. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis turi liguistą potraukį alkoholiui, azartiniams lošimams ir pastaruoju metu netgi pradėjo naudoti smurtą prieš šeimos narius. 2013-07-06 atsakovas, būdamas neblaivus, sumušė ieškovę, ir tai matė vaikai bei giminaičiai. 2013-11-17 kvietė policiją į namus dėl to, kad atsakovas puolė savo motiną ir ieškovę. 2013 metų gruodžio viduryje atsakovas būdamas neblaivus, grįžęs iš kazino, kirviu iškirto namų duris. Atsakovo poelgis su jų vyriausiąja dukra ir ieškovės motina, kai atsakovas joms grasino, parodė, kad tolesnis šalių bendras gyvenimas kartu neįmanomas. Atsakovas dėl šio nusikaltimo buvo pripažintas kaltu, tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl grasinimo ieškovei ir šalių dukters draugui atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes ieškovė jais rūpinasi, vaikai nori pasilikti su ieškove, o be to, su atsakovu jiems būtų nesaugu. Gyvenant santuokoje, atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį skirdavo po 2000 Lt kiekvienam, nes jo verslas yra pelningas, jis gauna didžiules pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių skolos viršija santuokos metu įgyto turto rinkos vertę, abu yra solidariai atsakingi bankams, šalių santuokoje įgytas turtas yra įkeistas užtikrinant UAB „Livitana“ suteiktas paskolas, tikslinga turtą padalinti lygiomis dalimis. Paskolos sutartyse, sudarytose tarp atsakovo ir S. P., O. J., G. Z. ir M. Š., nurodytos pinigų sumos nebuvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui. Šių paskolos sutarčių ieškovė nepasirašė, jos negali būti įtrauktos į šalių santuokinio turto balansą, nes tai asmeniniai atsakovo įsipareigojimai.

3Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, jame prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; nustatyti nepilnamečių vaikų N. G. ir A. G. bendravimo su atsakovu tvarką, kokia nurodyta priešieškinyje; santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus padalinti priešieškinyje nurodytu būdu; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – G., atsakovo – G.. Nurodė, jog jo elgesys visiškai atitiko Civilinio kodekso suformuotas sutuoktinių pareigas šeimai ir vaikams. Pačios ieškovės elgesys lėmė tai, kad santuoka ėmė irti. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina nepagarbus ir nepakenčiamas ieškovės elgesys. Atsakovas santuokos metu turėjo kęsti nuolatinius ieškovės priekaištus dėl atsakovo verslo ir užimtumo, ieškovė įžeidinėdavo atsakovą. Atsakovas pažymėjo, kad santykiams tapus konfliktiškiems, ieškovė ėmė nepagrįstai riboti vaikų bendravimą su atsakovu. Neišsprendus bendravimo su vaikais klausimo, ne tik būtų suvaržyta atsakovo teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, bet neabejotinai nukentėtų ir nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai, kadangi jie netektų galimybės bendrauti su savo tėvu.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - kiekvienam po 175 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-04 dienos iki vaikų pilnametystės; nustatė tokią šalių bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarką: a) ieškovas kiekvienų kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais pasiima vaikus (ar bet kurį iš vaikų) iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą; c) jei pasimatymų su vaikais metu atsakovas planuoja vežtis vaikus į kitą miestą ar kitą valstybę, atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę, nurodydamas planuojamą vaikų buvimo vietą ir visos kelionės trukmę. Ieškovė turi pateikti vaikų kelionei būtinus dokumentus, sutikimus; d) vaikų atostogų metu atsakovas atostogaus su vaikais (ar bet kuriuo iš jų) iki pusės vaikų atostogų trukmės, prieš vieną mėnesį konkretų atostogų laiką suderinęs su ieškove; e) atsakovas pasiimti vaikus (ar bet kurį iš vaikų) bendravimui Tėvo dieną, poriniais metais Šv. Velykų dieną ir sūnaus A. G. gimimo dieną, neporiniais metais dukters N. G. gimimo dieną ir Šv. Kalėdų dieną; g) jeigu ieškovė planuoja su nepilnamečiais vaikais (ar bet kuriuo iš vaikų) pakeisti gyvenamąją vietą, ji privalo ne vėliau nei prieš septynias dienas iki išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos apie tai informuoti atsakovą, nurodydama naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis. h) bendravimas tarp atsakovo ir ieškovės vykdomas bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu (atsakovo elektroninio pašto adresas - vitalijus@livitana.com) laikomas tinkamu kreipimuisi į kitą šalį; padalino santuokos metu šalių įgytą turtą sprendime nurodytu būdu; kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė. Nurodė, jog ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis turi liguistą potraukį alkoholiui, azartiniams lošimams ir netgi pradėjo smurtauti prieš šeimos narius. Atsakovas teigia, kad jo elgesys visiškai atitiko Civiliniame kodekse numatytas sutuoktinių pareigas šeimai ir vaikams. Jo teigimu, pačios atsakovės elgesys lėmė tai, kad santuoka ėmė irti: santuokos metu atsakovas turėjo kęsti nuolatinius ieškovės priekaištus dėl atsakovo verslo ir užimtumo. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ieškovės nelojalus elgesys atsakovo atžvilgiu ir nepagarba jam. Teismas padarė išvadą, kad šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas – taip patvirtina ir bylos medžiaga dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų. Taigi teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėdamas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nurodė, jog byloje nenustatyta faktų, kad vaikų bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams. Priešingai, posėdžio metu pateiktoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje teigiama, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus. Teismas, įvertinęs prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgęs į sprendimo įgyvendinimo ir priverstinio vykdymo aspektus, patvirtino atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką siauresne, nei jis prašo, apimtimi.

5Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimą ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos ir nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas pasiima vaikus kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir pristato 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Nurodo, jog teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra visiškai nemotyvuota, o teiginiai deklaratyvūs. Teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Teismas neįvertino to fakto, jog šeima iširo dėl to, kad atsakovas smurtavo prieš šeimos narius. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog atsakovas lošė azartinius žaidimus. Be to, teisme jis pats pripažino, kad ne kartą dėl girtavimo jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Fakto, kad ieškovė netinkamai atliko savo, kaip sutuoktinės pareigas, įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Ieškovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, vis atleisdavo atsakovui, tačiau po kiek laiko jis vėl pradėdavo elgtis taip pat. Šiuo atveju jau dviem teismo nuosprendžiais yra nustatyta, jog atsakovas smurtavo prieš šeimos narius, taigi teismas, visiškai neaptaręs šių aplinkybių, priėmė nepagrįstą sprendimą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, jog jos prašoma priteisti neturtinės žalos suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovė mano, kad teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų ir atsakovo asmenybės. Atsakovas visiškai nesidomi vaikais, skambina jiems tik būdamas neblaivus, jis piktnaudžiauja alkoholiu, pas atsakovą namuose rasta šovinių, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Akivaizdu, kad tokioje aplinkoje palikti vaikus yra nesaugu. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, tačiau, jos nuomone, bendravimas turėtų būti trumpalaikis ir minimalus.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios sąlygotų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos taikymą. Teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Gyvenančiam skyrium tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ši taisyklė netaikoma tik tuo atveju, kai skyrium gyvenančio tėvo ar motinos elgesys kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas kaip nors kenkia savo vaikams. Ieškovės teiginiai šia tema yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

9Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti bylos rašytinio proceso tvarka.

10Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė skundžia šias teismo sprendimo dalis.

11Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

12CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

13Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo dėl vieno ar kito sutuoktinio kaltės, ištyrė ir pasisakė dėl abiejų šalių nurodomų aplinkybių, pasak jų, liudijančių kiekvieno iš jų kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis turi liguistą potraukį alkoholiui, azartiniams lošimams ir netgi pradėjo naudoti smurtą prieš šeimos narius. Ieškovė teigė, kad 2013-07-06 būdamas neblaivus atsakovas sumušė ieškovę, tai matė vaikai bei giminaičiai. 2013-11-17 kvietė policiją į namus dėl to, kad atsakovas puolė savo motiną ir ieškovę. 2013 metų gruodžio viduryje atsakovas, būdamas neblaivus, grįžęs iš kazino, iškirto su kirviu namų duris. Atsakovo poelgis su jų vyriausiąja dukra ir ieškovės motina, kai atsakovas joms grasino, parodė, kad tolesnis šalių bendras gyvenimas kartu neįmanomas. Atsakovas dėl šio nusikaltimo buvo pripažintas kaltu, tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl grasinimo ieškovei ir šalių dukters draugui atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuos ieškovės teiginius pagrindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-19 apkaltinamasis nuosprendis, iš kurio matyti, jog V. G. pripažintas kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nusikalstamą veiką, kai asmuo, grasina nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, 284 straipsnio 1 dalis – kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, 140 straipsnio 2 dalis – numato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi visiškai akivaizdu, jog šiuo atveju pagal faktines aplinkybes taikytina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Atsakovas šiuo atveju, siekdamas nuginčyti nurodytą prezumpciją, turėjo įrodyti, kad santuoka iširo realiai ne dėl šių, o dėl kitų priežasčių. Kolegija konstatuoja, jog atsakovas tinkamais įrodymais nenuginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Akivaizdu, jog atsakovo elgesys neatitinka santuokinio gyvenimo normų ir laikytinas šiurkščiu Civiliniame kodekse numatytų sutuoktinio pareigų nevykdymu. Atsakovas teigia, kad santuokos metu turėjo kęsti nuolatinius ieškovės priekaištus dėl atsakovo verslo ir atitinkamo užimtumo. Atsakovo nuomone, ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ieškovės nelojalus elgesys atsakovo atžvilgiu ir nepagarba jam. Kolegijos nuomone, šių deklaratyvių argumentų, esant nustatytam atsakovo nusikalstamo elgesio šeimos narių atžvilgiu faktui, nepakanka konstatuoti, jog santuokos iširimą lėmė ne ieškovės nurodytos aplinkybės, bet taip pat ir pačios ieškovės elgesys. Akivaizdu, jog atsakovas yra konfliktiško, ūmaus būdo, linkęsi inicijuoti konfliktus ir jų metu elgtis neleistinais, ribiniais būdais. Toks atsakovo elgesys trikdė normalų bendravimą šeimoje bei kliudė pagarba ir lojalumu vienas kitam gristų šeiminių santykių kūrimui. Jokių akivaizdžių duomenų, kad ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, ir tai lėmė santuokos iširimą atsakovas nepateikė. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi tik bendro pobūdžio motyvais apie ieškovės nelojalumą ir konfliktavimą su atsakovu, neatsižvelgdamas į atsakovo elgesio šeimoje smurtinį pobūdį, kuris nustatytas teismo nuosprendžiu. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakovo, naudojusio fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo šeimos narius, t. y. žiauriai su jais besielgusio, kaltės prezumpcijos, kurios atsakovas nepaneigė. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės kaltę nustatė nesant tam pakankamo pagrindo. Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

14CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5000 Eur.

15Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

16Kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis, kolegijos nuomone, pakankamas kompensuoti atsakovo ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus ir emocinius patyrimus.

17Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

18Ieškovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Jos nuomone, atsakovo bendravimas su vaikais turėtų būti trumpalaikis, nes vaikams būti su atsakovu nesaugu: jis piktnaudžiauja alkoholiu, pas atsakovą namuose buvo rasta šovinių, be to, neaišku, kaip jis galės pasirūpinti vaikais, kai pats nurodo, jog gauna tik 69 Eur dydžio pajamas.

19Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

20Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nebuvo ir šalys neskyrė daug dėmesio šių atsakovo reikalavimo pagrįstumui įrodyti ar paneigti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog yra kilęs ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaikais, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė 2015-12-08 teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su jo pasiūlyta bendravimo tvarka, kai atsakovas yra blaivus, ji neprieštarauja dėl jo bendravimo su vaikais. 2016-01-06 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad iš esmės nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka yra pakankama, todėl nesutinka su atsakovo reikalavimu. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir jo reikalavimas yra tenkintinas.

21Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos duomenis bei įvertinęs šalių tarpusavio santykius ir jų santykius su vaikais, padarė išvadą, jog byloje nenustatyta faktų, kad šiuo metu vaikų bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog vaikams su atsakovu nesaugu, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdžio metu pateiktoje išvada teigiama, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus (tomas II, b. l. 58, t. 3, b. l. 132).

22Byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo V. G. laikina bendravimo su vaikais tvarka: atsakovas turėjo teisę pasiimti dukrą N. G. ir sūnų A. G. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.00 val. iš jų buvimo vietos ir privalėjo 20.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G. į jų gyvenamąją vietą, tačiau 2015-07-02 nutartimi atsakovo prašymu jam buvo suteikta teisė pasiimti dukrą N. G. ir sūnų A. G. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iš jų buvimo vietos ir sekmadienį 18.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G. į jų gyvenamąją vietą. Savivaldybės institucijos išvadai duoti atstovų 2015-06-30 pateikta nuomone, tokia tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų: vaikai nurodė norintys daugiau bendrauti su tėvu. Duomenų, kad įgyvendinant tokią nustatytą bendravimo su vaikais tvarką būtų buvę pažeisti jų interesai, byloje nėra, todėl ieškovės teiginys, jog vaikams su atsakovu nesaugu, atmestinas kaip nepagrįstas.

23Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Ieškovė šiuo atveju nepateikė įrodymų, jog yra pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaikais, vaikai su tėvu bendrauti pageidauja, atsakovui turi būti užtikrinta galimybė sukurti saugų ir pastovų ryšį su vaikais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka laikytina prioritetiškai užtikrinančia vaikų interesus nuolat bendrauti su abiem tėvais, nekenkia vaikų interesams, todėl paliktina nepakeista.

24Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, mano, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ši dalis keistina, konstatuojant, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi tenkinama dalis ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, o iš ieškovės valstybei dėl šio reikalavimo buvo priteista 150 Eur žyminio mokesčio, priteistina žyminio mokesčio dalis, tenkinant 20 proc. šio reikalavimo, mažintina iki 120 Eur (CPK 93 str., 96 str.).

25Ieškovė už apeliacinį skundą buvo sumokėjusi 175 Eur žyminio mokesčio. Kadangi vienas iš jos neturtinių reikalavimų, kuris buvo apmokėtas 31 Eur žyminiu mokesčiu, patenkintas, taip pat patenkinta 20 proc. turtinio reikalavimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 53,5 Eur žyminio mokesčio (31 Eur + 112,5 Eur x 20 proc.) (CPK 93 str.).

26Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimą, nurodant, jog santuoka tarp ieškovės L. G. ir atsakovo V. G., įregistruota 1996-08-24 Šilutės rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. 197, nutraukiama dėl atsakovo V. G. kaltės.

28Ieškovei L. G. iš atsakovo V. G. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

29Valstybei iš ieškovės L. G. priteistino žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 4786,38 Eur.

30Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

31Ieškovei L. G. iš atsakovo V. G. priteisti 53,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.