Byla 2A-219-302/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – G. R., R. K., Ž. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T. ir J. T. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – G. R., R. K., Ž. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai A. T. ir J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ieškovei patikslinus prašė: panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimą dėl „A. T. pareiškimo“, priteisti ieškovei A. T. iš atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 25 871,72 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovui J. T. iš atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovė A. T. laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. spalio 30 d. su pertraukomis buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (anksčiau VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), kur jai teiktos stuburo gydymo neurochirurgijos paslaugos. Per minėtą laikotarpį ieškovei atliktos penkios operacijos: 2007 m. vasario 2 d., 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. rugpjūčio 25 d., ir 2008 m. spalio 16 d. Žala ieškovei atsirado viso gydymo pas atsakovę metu. 2007 m. vasario 1 d. ieškovė buvo stacionarizuota į Angiochirurgijos skyrių pagal siuntimo diagnozę – abipusė lėtinė pirmo kryžmens radikulopatija, medialinė penkto juosmens (toliau - L5-S1) disko išvaržą FN III. 2007 m. vasario 2 d. gydytojas R. B. atliko ieškovei chirurginę stuburo operaciją, kurios metu buvo atlaisvinta L5-S1 laminotomija iš kairės, disko išvarža pašalinta sekvestrais, S1 šaknelė atsilaisvino, atlikta hemostazė. Antroji chirurginė stuburo operacija dėl nesibaigiančių skausmų nugaros ir uodegikaulio srityje ieškovei atlikta 2008 m. kovo 7 d. Jos teigimu, šią operaciją atlikęs gydytojas Ž. R. buvo neatidus, formaliai vertino priešoperacinės sveikatos būklę, faktiškai nesiėmė jokių konsultacinių ir diagnostinių priemonių, šaknelių buvimo vietoje įstatydamas stubure „CAGE“ tipo implantus negrįžtamai sužalojo ieškovės stuburo dešinės pusės šakneles, kas buvo po operacijos atsiradusio ir iki šiol nesibaigiančio skausmo dešinėje kojoje priežastis. Ieškovės medicininėje dokumentacijoje esantys duomenys yra nepilni, netikslūs, o jų pildymas buvo atliekamas pažeidžiant nustatytus žinybinių teisės aktų reikalavimus. Prieš operacijos atlikimą pasirašytas sutikimas operuotis, negali būti laikomas informuoto paciento sutikimu, kaip tai numato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, nes reikiama informacija ieškovei nebuvo suteikta. Sekančią dieną po operacijos ieškovės suprato, kad negali valdyti dešinės kojos pėdos, ji tarsi užtirpusi. Visą likusį laiką ieškovė kentė nepakeliamus skausmus, turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus. 2008 m. gegužės 30 d. radiologė atliko ieškovei priešoperacinį tyrimą (mielografiją), kurio metu nustatė, kad jai stebima netipiška (žemesnė) L5 šaknelės eiga dešinėje. Jeigu šis tyrimas būtų buvęs atliktas savalaikiai, tai ši šaknelė nebūtų negrįžtamai paveikta įstatant į ieškovės stuburą „CAGE“ tipo implantus. 2008 m. birželio 2 d. vėl buvo atlikta stuburo operacija, tačiau neigiamos pasekmės nebuvo pašalintos. Taip pat jokio pagerėjimo nebuvo pasiekta 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 2008 m. spalio 16 d. operacijomis. Dėl tokių gydytojų neteisėtų kaltų veiksmų ieškovės sveikatai kilo itin neigiamos pasekmės – atsirado dalinė dešiniųjų L5 ir S1 šaknelių disfunkcija, kuri yra nepakeliamo skausmo dešinėje kojoje priežastis. Tarp šių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys.
  3. Pradiniame ieškinyje ieškovai nurodė, jog turtinę žalą sudaro: vaistų pirkimas – 6 402,81 Lt, magnetinio rezonanso tyrimas – 240 Lt, vežiojimas po gydymo įstaigas (automobilio nuoma ir degalai) – 12 740,01 Lt, išlaidos, susijusios su ieškovo J. T. darbo laiko ir darbo vietos pakeitimu – 31 573,28 Lt. Viso 50 956,10 Lt. Ieškovai prašė priteisti 50 000 Lt. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad faktiškai nutrūko jos ir ieškovo J. T. santuoka, todėl ji prašo priteisti jai ½ dalį minėtos sumos – 25 000 Lt, be to, po pradinio ieškinio pateikimo ji patyrė papildomus nuostolius vaistams – 831,72 Lt, gydymuisi ligoninėje – 40 Lt, teismo medicinos konsultacinei išvadai – 1 212 Lt, kelionei į Vilnių dokumentų ruošimui – 198,60 Lt. Tokiu būdu ieškovės patikslinta turtinė žala sudaro 25 831,72 Lt, bei papildomos bylinėjimosi išlaidos – 1 410,60 Lt.
  4. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nuo pat 2008 m. kovo 7 d. nuolat kenčia nepakeliamus skausmus, yra priversta vartoti nuskausminamuosius vaistus, yra priversta nuolat lankytis skausmo klinikoje, negali pati apsitarnauti kasdieniniame gyvenime, dėl skausmų ir priklausomybės nuo vaistų nebegali vairuoti transporto priemonės, tinkamai prižiūrėti vaikų, visaverčiai bendrauti su šeimos nariais. Dėl ieškovės sveikatos būklės iširo jos ir ieškovo J. T. santuoka. Šios aplinkybės sukelia jai nuolatinius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Šios neigiamos pasekmės tęsis iki gyvenimo pabaigos. Patirtus neigiamus išgyvenimus ieškovė vertino 300 000 Lt.
  5. Ieškovas J. T. pradiniame ieškinyje nurodė, kad jo patirta neturtinė žala pasireiškė tuo kad jis turėjo nuolat rūpintis sutuoktine, dalyvavo pokalbiuose su gydytojais, pasirašinėdavo dokumentuose, budėjo ligoninėje po operacijų, suleisdavo vaistus, vežiodavo, prižiūrėjo žmoną, buvo priverstas atsisakyti gerai apmokamo darbo ankstesnėje darbovietėje ir verstis bet kokiais darbais, kad išlaikytų šeimą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė itin didelių išgyvenimų ir sukrėtimų, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Žmonai atsiradusi negalia įtakojo tarpusavio šeimyninius santykius, sukėlusius daugybę rūpesčių ir papildomų pareigų. Patirtą neturtinę žalą jis įvertino 150 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Byloje 2012 m. liepos 19 d. nutartimi buvo paskirta medicininė deontologinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ekspertizės akte konstatuota, jog neoptimali implanto padėtis neįtakojo ieškovės išreikštą vidinio randėjimo procesą. Netipiška ieškovės L5 šaknelės dešinėje eiga neturėjo įtakos randinio proceso vystymuisi ir nedidino tikimybės būti įtrauktai į randą. Teismo ekspertai konstatavo, kad prieš atliekant pirmąją ir antrąją operacijas pacientei buvo atlikti būtini standartiniai medicininiai tyrimai ir nustatyta klinikinė diagnozė. 2008 m. birželio 2 d. ir 2008 m. spalio 16 d. pacientė operuota pagrįstai ir tinkamai, bet norimi gydymo rezultatai nepasiekti dėl išsivysčiusių sąaugiminių pakitimų ir nuo suspaudimo atsiradusio nervinių šaknelių pažeidimo.
  3. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ekspertizės išvada paneigia ieškovės argumentus bei pateiktus įrodymus dėl atsakovės kaltų veiksmų teikiant jai gydymo paslaugas. Ekspertizės akte išdėstytų išvadų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo fakto ieškovė nenuginčijo. Teismas sprendė, jog ieškovė taip pat nenuginčijo fakto, kad yra davusi sutikimus atlikti chirurginę operaciją. Tai patvirtina byloje esantys sutikimo lapai, kuriuose bendrais bruožais yra išaiškinta chirurginės operacijos rizika, galimos komplikacijos bei nurodyta, kad gydytojas suteikė galimybę paklausti visais dominančiais klausimais, į kuriuos atsakė.
  4. Teismas laikė, kad ieškovai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos, o byloje pateiktų specialiųjų žinių pagrindu gauti įrodymai paneigė sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmų neteisėtumą, kaltę, todėl ieškinys atmestas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė A. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išimtinai rėmėsi deontologinės ekspertizės akto išvadomis, tačiau visiškai nieko nepasisakė apie byloje esančią UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą bei joje pateiktus argumentus.
    2. Prieš operacijas ieškovei nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai, nes netipiška L5 šaknelės eiga dešinėje pusėje nebuvo diagnozuota. Teismas nesiaiškino „standartinių medicininių tyrimų“ teisinės prigimties, t. y. koks norminis aktas nustato standartinius tyrimus, ar apie tyrimų pobūdį turi teisę spręsti pats gydytojas ir kita. Nėra aišku, kas nulėmė 2008 m. gegužės 30 d. mielografinio tyrimo būtinumą ir kokių indikacijų reikėjo jam atlikti iki pirmosios operacijos.
    3. Ekspertizės akto 2.1 papunktyje nurodyta, kad pooperacinių randų susidarymo padeda išvengti jų profilaktika, tačiau iš apeliantės ligos istorijų matyti, kad tik 2007 m. birželio 2 d. ir 2007 m. spalio 16 d. operacijų metu buvo taikytas nervų šaknelių padengimo riebaliniu audiniu metodas, siekiant sulėtinti ar išvengti besiformuojančio kieto jungiamojo audinio rando, o iki tol vykusiose operacijose pooperacinių randų susidarymo profilaktika taikyta nebuvo.
    4. 2008 m. kovo 7 d. atliktos operacijos metu įstatytas trečiasis implantas atsirado dėl neteisingai taikytos operacinės technikos, aukštesnių atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimų nesilaikymo. Būtent po šios operacijos apeliantei atsirado skausmai dešinėje kojoje, kas objektyviai verčia abejoti teismo išvada, jog papildomas implantas, šiuo metu esantis apeliantės kūne, nesukėlė jai neigiamų pasekmių – iki šiol besitęsiančių dešinės kojos ir nugaros skausmų.
    5. Aplinkybė, kad po paskutinės operacijos apeliantės sveikata pagerėjo, neginčytinai įrodo, jog prieš tai darytos operacijos buvo nereikalingos.
    6. Ekspertizės akto 15 ir 16 punktai patirtina, jog gydytojai pasirinko netinkamą gydymo taktiką, atliko visiškai nereikalingas operacijas.
  2. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Ieškovei atlikta magnetinio rezonanso tomografija yra visuotinai pripažintas objektyviausias neinvazinis stuburo ir nugaros smegenų tyrimas, ir jo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie netipišką šaknelių anatomiją. Tuo tarpu mielografinis tyrimas dėl mažesnio informatyvumo ir galimų komplikacijų nėra plačiai naudojamas, taikomas tik kai diagnozė būna neaiški. Nepaisant to, net ir atlikus mielografinį tyrimą prieš operaciją, gydymo taktika nebūtų buvusi kitokia.
    2. Visos operacijos ieškovei buvo atliktos tikslingai ir tinkamai, siekiant pagerinti jos sveikatos būklę.
    3. Ekspertizės aktas patvirtina, jog 2008 m. kovo 7 d. operacija buvo atlikta tinkamai, o nepakankamai gera implanto padėtis dešinėje pusėje įtakos blogai išeičiai neturėjo, nes nervinės šaknelės nespaudė. Dešinės kojos skausmai ieškovei pasireiškė dar prieš 2008 m. kovo 7 d. operaciją.
    4. Mielografinio tyrimo metu buvo nustatyta tik apatinė žemesnė L5 šaknelės eiga, o ne jos dekompresija. 2008 m. birželio 2 d. ir 2008 m. spalio 6 d. operacijų metu jokio mechaninio L5 šaknelės pažeidimo nebuvo rasta, kas reiškia, jog ieškovės dešinės kojos skausmai neatsirado dėl minėtų operacijų, nes jų metu mechaninių šios šaknelės uždegimų nepadaryta.
    5. Sprendimas byloje buvo priimtas vadovaujantis ne tik teismo ekspertizės išvada, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto konsultacine išvada, kadangi ji atlikta išimtinai pagal ieškovės nurodymus.
  3. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi ginčas vyksta tarp ieškovės ir ją gydžiusios sveikatos priežiūros įstaigos. Tuo tarpu privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija) nėra suinteresuota bylos baigtimi.
    2. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija iš jai pateiktų duomenų teisingai nustatė, jog šiuo atveju ieškovei buvo suteiktos tinkamos paslaugos.
  4. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. UAB „Unge“ konsultacinė išvada negali būti laikoma lygiaverte teismo ekspertizės aktui, kadangi buvo užsakyta ir atlikta išimtinai ieškovės iniciatyva.
    2. Ieškovė nepaneigė ekspertizės akte padarytų išvadų dėl gydytojų kaltės nebuvimo, todėl jos ieškinys atmestas pagrįstai.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

12Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
  2. Ieškovė A. T. apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog byla yra sudėtinga, joje nagrinėjami specifiniai klausimai ir egzistuoja būtinybė pašalinti prieštaravimus tarp pirmosios instancijos teismo išvadų ir bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone šie argumentai nėra pakankami tam, kad byla būtų skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Susipažinęs su bylos medžiaga teismas sprendžia, jog ji yra pakankamai aiški ir išsami, teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas pateikė motyvus bei paaiškino teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas, išsamius paaiškinimus davė šalys / jų atstovai, bei tretieji asmenys. Vien aplinkybė, jog byloje nagrinėjamas žalos, padarytos gydytojų veiksmais, atlyginimo klausimas, nesidaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas netenkinamas.

13Dėl gydymo įstaigos atsakomybės

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.).
  2. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ieškinį dėl jos darbuotojų (gydytojų) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  3. Ieškovė A. T., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja atsakovės (jos darbuotojų) neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių (žalos), teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai priėmė sprendimą vadovaujantis išimtinai byloje atlikta deontologine ekspertize bei to pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, jog byloje esanti UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada paneigia iš esmės nemotyvuotame teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, be to, teismas nepakankamai nagrinėjo ieškovės argumentus, susijusius su jos nepakankamu informavimu apie ketinamas teikti bei suteiktas medicinines paslaugas ir faktinius gydytojų veiksmus.
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  5. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad gydymo paslaugos ieškovei VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos kokybiškai grindė byloje esančių įrodymų visuma – teismo deontologinės ekspertizės išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio metu eksperto ir trečiųjų asmenų (gydytojų) duotais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, jog ieškovė savo paaiškinimais bei pateiktais įrodymais šios išvados nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiai pozicijai iš esmės pritaria.
  8. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, teisminėje praktikoje pripažįstama ir taikoma tikimybių pusiausvyros taisyklė.
  9. Deontologinės ekspertizės akte Nr. EDG 328/13(03) konstatuota, kad rentgenologinių bei instrumentinių tyrimų (BMRT, KT, mielografijos) metu mechaninis L5 šaknelės dešinėje pažeidimas ar suspaudimas implantu (cage) ieškovei nenustatytas. Jis nenustatytas ir pakartotinių operacijų metu (6 ir 7 išvados). Ekspertų konstatuota, kad neoptimali implanto padėtis neįtakojo ieškovės išreikštą vidinio randėjimo procesą, o netipiška ieškovės L5 šaknelės dešinėje eiga neturėjo įtakos randinio proceso vystymuisi ir nedidino tikimybės būti įtrauktai į randą (8 ir 9 išvados). Teismo ekspertai konstatavo, kad prieš atliekant pirmąją operaciją 2007 m. vasario 2 d. pacientei buvo atlikti būtini standartiniai medicininiai tyrimai ir nustatyta klinikinė diagnozė: L5-S1 tarpslankstelinio disko išvarža, kairės pusės S1 radikolopatija. Tuo metu netipiška L5 šaknelės eiga dešinėje nediagnozuota (11 išvada). Ji diagnozuota 2008 m. gegužės 30 d. atlikus mielografinį tyrimą. Ekspertai nurodė, kad jeigu mielografija būtų atlikta iki pirmosios operacijos, netipiška šaknelės eiga būtų diagnozuota, tačiau tuo metu indikacijų mielografijai nebuvo (12 išvada). Ekspertizės akte nurodyta, kad 2008 m. kovo 7 d. antrosios operacijos metu konstatuota, jog gerų gydymo rezultatų nebuvo dėl pirmosios operacijos susidariusių sąaugų ir stuburo nestabilumo (13 išvada). Prieš atliekant antrąją operaciją pacientei taip pat buvo atlikti būtini tyrimai, nustatyta priešoperacinė diagnozė: stuburo L5-S1 srities nestabilumas, abipusė radiokulopatija. Ekspertų vertinimu, nepakankama implanto padėtis dešinėje įtakos blogai išeičiai neturėjo, nes vėlesnių radiologinių tyrimų metu ir pakartotinių operacijų metu nenustatyta, kad implantas spaustų nervinę šaknelę (14 išvada). Ekspertai konstatavo, kad 2008 m. birželio 2 d. ir 2008 m. spalio 16 d. pacientė operuota pagrįstai ir tinkamai, bet norimi gydymo rezultatai nepasiekti dėl išsivysčiusių sąaugiminių pakitimų ir nuo suspaudimo atsiradusio nervinių šaknelių pažeidimo (15 išvada).
  10. Šios ekspertizės akto išvados patvirtintos 2016 m. birželio 21 d. posėdyje apklausus vieną iš ekspertizę atlikusių ekspertų – neurochirurgą V. G., taip pat trečiuosius asmenis – gydytojus Ž. R., G. R., R. K.. Aplinkybė, jog gydymo paslaugos atsakovei buvo suteiktos tinkamai patvirtina ir byloje esantis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, priimtas remiantis gydytojų neurochirurgo B. Š., neurologo A. V. ir radiologo A. B. išvadomis. Tuo tarpu išvada, kad atsakovė teikė ieškovei netinkamos kokybės paslaugas daroma tik ieškovės į bylą pateiktoje UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0007/11, kurią atliko teismo medicinos gydytojas P. P.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši išvada nėra pakankama paneigti aukščiau aptartų įrodymų visumą, joje padarytos išvados apie netikslią ikioperacinę diagnozę, neteisingai parinktą gydymo būdą, klaidingą operacinę techniką ir kt. buvo paneigtos eile kitų byloje esančių įrodymų. Kadangi apeliantės skundas iš esmės yra susijęs su prieštaravimais tarp ekspertizės akto ir UAB „Unge“ konsultacinės išvados, toliau teismas smulkiau pasisako dėl kiekvieno iš skundo argumentų.
  11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog teismas nesiaiškino kas yra „standartiniai medicininiai tyrimai“ kurie turėjo būti atlikti prieš ieškovės operacijas ir ar mielografija į šių tyrimų apimtį neįeina. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė egzistuojant jokių įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ar konkrečios ligoninės taisyklių, kurios reglamentuotų tyrimus, kuriuos gydytojas privalo atlikti prieš neurochirurgines operacijas. Apeliantė jų taip pat nenurodė. Teismo posėdyje apklausti tretieji asmenys bei teismo ekspertas nurodė, kad standartiniu tyrimu visuotinai pripažįstamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (MRT), o kiti tyrimai atliekami tik išimtiniais atvejais, kai po MRT nėra tiksli diagnozė, ar MRT ligoniui atlikti negalima. Šiuo atveju diagnozė buvo aiški, o net ir atikus šį tyrimą nebūtų taikomi kitokie gydymo metodai, nes netipinė šaknelės eiga pati savaime įtakos gydymo taktikai nedaro. Kaip jau buvo minėta, gydytojo maksimalių pastangų principas nereiškia, jog jis turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus.
  12. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog vengiant pooperacinių randų susidarymo jau po pirmos operacijos reikėjo taikyti profilaktines priemones – ertmės drenavimą, užpildymą riebalais, tačiau tai buvo padaryta tik trečiosios ir penktosios operacijų metu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog minėtos priemonės yra tik profilaktinės, ir, kaip pažymėta ekspertizės akto 4 išvadoje, nuo randų susidarymo visiškai neapsaugo. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė gydytojai, randėjimo procesas kiekvienam žmogui yra absoliučiai individualus ir negali būti iš anksto nustatytas. Dėl to gydytojų neveikimas, neužlipdant ertmių riebalais ir kitų operacijų metu nelaikytinas neteisėtu.
  13. Pasisakant dėl antrosios operacijos metu įdėtų „CAGE“ implantų pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog vienas implantas įsmuko (nebuvo optimaliai įdėtas) ir dėl šios priežasties ieškovei reikėjo įstatyti dar vieną papildomą implantą, savaime žalos ieškovei nepadarė. Ekspertizės akte konstatuota, jog neoptimali implanto padėtis randėjimo procesui įtakos nedaro, o mechaninis L5 šaknelės dešinėje pažeidimas ar suspaudimas implantu ieškovei nenustatytas.
  14. Aplinkybė, jog ieškovės savijauta ženkliai pagerėjo po paskutinės (penktosios) operacijos, kurios metu jos stuburas buvo papildomai stabilizuotas, taip pat nesąlygoja išvados, jog iki tol atliktos operacijos buvo betikslės. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertas, paskutinės operacijos metu atliktas papildomas stuburo stabilizavimas buvo reikalingas dėl to, kad prieš tai buvusios operacijos šį nestabilumą objektyviai padidino, o ne dėl to, kad antrosios operacijos metu stabilizavimas buvo atliktas netinkamai. Be to, ekspertizės akto 15 išvadoje pateiktas argumentas, jog 2008 m. rugpjūčio 25 d. operacija, žiūrint retrospektyviai, nebuvo reikalinga, nereiškia kad ir tuo metu turėta informacija apie pacientės būklę bei siekis palengvinti jos patiriamus skausmus nesąlygojo tokios operacijos atlikimo būtinumo, siekiant surasti skausmo židinį.
  15. Apeliantė skunde taip pat pažymi, jog per ganėtinai trumpą laiko tarpą atliktas didelis kiekis operacijų skatino sąaugiminius procesus, kurie ir šiuo metu užkerta kelią ieškovei susigrąžinti priešoperacinę sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir šis ieškovės argumentas nėra pakankamas pagrįsti atsakovės darbuotojų neteisėtus veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, jog pati ieškovė skatino gydytojus ieškoti skausmo židinių bei atlikti eilę operacijų siekiant juos surasti. Tiek ji pati, tiek ir jos sutuoktinis patys ne kartą kreipėsi į atsakovę ar tiesiogiai į ją gydžiusius gydytojus dėl tolimesnio gydymo suteikimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertas V. G., būtent ieškovės didelė skausmo netolerancija skatino gydytojus daryti operacijas pakankamai trumpais intervalais. Teismas su tokia eksperto nuomone sutinka.
  16. Nors apeliantė skunde kelia klausimą ir dėl nepakankamo deontologinės ekspertizės akto motyvavimo, teismas nemato pagrindo sutikti ir su šiuo teiginiu. Iš ekspertizės akto matyti, kad jame išsamiai aptarti dokumentai, kuriuose užfiksuota ieškovės gydymo eiga, pateikti mokslinės literatūros išaiškinimai šia tema bei padarytos išsamios išvados, kurių teisingumą ir pagrįstumą be kita ko patvirtino ir smulkiau paaiškino teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas V. G..
  17. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus darytina išvada, jog ieškovės pateiktoje UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje pateikti argumentai deontologinės ekspertizės akto išvadų nepaneigia, kitų pagrįstų įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai bei teisėtai skundžiamame sprendime konstatavęs neegzistuojant atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas atskirais laikotarpiais nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. spalio 30 d.
  18. Nekonstatavus neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (CK 6.247, 6.248, 6.249, 6.250 str.).

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neteisėtų veiksmų, kaip vienos civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimą bei padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovės darbuotojų veiksmai neegzistavo, o tuo pačiu neegzistavo ir atsakovės atsakomybė dėl ieškovės patirtos žalos, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).
  2. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovės A. T. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 049,94 Eur (2016 m. spalio 25 d. pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui) priteisiamos iš ieškovės.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (juridinio asmens kodas 124243848) iš ieškovės A. T. (asmens kodas ( - ) 1 049,94 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis eurus 94 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai