Byla e2-2107-236/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „HIDROSTATYBA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VEIKMĖS STATYBA“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5556-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKMĖS STATYBA“ patikslintą ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Uliksas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,HSC Baltic“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,HIDROSTATYBA“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovėms VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, prašydama: panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę, apie kurią buvo informuota 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SR-5443; įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, atmesti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vykdomo Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo, Vaiko raidos centro ir Pediatrijos korpuso pastatų, Santariškių g. 7, Vilniuje projektavimo ir statybos bei chirurgijos korpuso, Santariškių g. 7, Vilniuje projektavimo ir rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo Nr. 187843 procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su UAB „HSC Baltic“ (jungtinėje veikloje su UAB „HIDROSTATYBA“).
  3. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje pateikė aiškius ir objektyviai pagrįstus motyvus, jog UAB „HSC Baltic“, UAB „HIDROSTATYBA“ ir UAB „Uliksas“ yra susiję tarpusavyje bei atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje numatytos prezumpcijos taikymo sąlygas. UAB „Uliksas“ veiksmai, kai laimėjus pirkimą pasirenkama neatlikti formalios pareigos, t. y. nepateikiamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, nėra ir negali būti paaiškinami niekaip kitaip, kaip tik suderintų veiksmų su UAB „HSC Baltic“ ir UAB „HIDROSTATYBA“ egzistavimu. Atsakovė, priimdama sprendimą bei atmesdama ieškovės pretenziją, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus bei pareigą aiškintis ūkio subjektų sąsają. Taigi, ieškovės manymu, neabejotinai egzistuoja aiškus pagrindas teigti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas taps neįvykdomas, nes vėliau pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, esant jau pasirašytai viešojo pirkimo sutarčiai, ieškovė nebeturėtų jokių galimybių grįžti į tą pirkimo stadiją, kurioje buvo priimti neteisėti sprendimai. Pirkimo procedūrų sustabdymas šioje byloje atitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeistų viešojo intereso, priešingai – jį užtikrintų, kadangi šiuo atveju galimą viešojo intereso pažeidimą sukeltų ne pirkimo procedūrų laikinas sustabdymas, o galimai neskaidrus ir neteisėtas pirkimo procedūrų vykdymas, jei teismas byloje nustatytų, kad UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Uliksas“ privalėjo būti pašalinti iš pirkimo.
  4. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pateikė prašymą atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tuo atveju, jei teismas vis dėl to nuspręstų tenkinti ieškovės prašymą, prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti dėl laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kurio suma būtų ne mažesnė nei 14 195 250,82 Eur.
  5. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Tretieji asmenys UAB „HSC Baltic“ ir UAB „HIDROSTATYBA“ atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė jį atmesti.
  7. Trečiasis asmuo UAB „Uliksas“ atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad teismas turėtų prašymą atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakoves VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją sustabdyti atviro konkurso „Vaikų ligoninės, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų filialo, Vaiko raidos centro ir Pediatrijos korpuso pastatų, Santariškių g. 7, Vilniuje projektavimo ir statybos bei chirurgijos korpuso, Santariškių g. 7, Vilniuje projektavimo ir rekonstrukcijos darbai“, pirkimo Nr. 187843, procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūrų būtų susilpnintas ieškovės pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visoms bylos šalims. Be to, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio – jie susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
  3. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad galimus nuostolius, įgyvendinant valstybės investicijų projektus, sąlygotų vien tik ieškovės reikalavimų šioje byloje užtikrinimas. Nuostoliai galimi ir dėl netinkamo tiekėjo ir dėl to nevykdomos ar netinkamai vykdomos viešosios sutarties, ir, tikėtina, būtų žymiai didesni, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad pirkimo sutartis sudaryta su neteisėtai išrinktu pirkimo laimėtoju.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, priešingu atveju – nestabdant pirkimo procedūrų, sutartis būtų sudaryta su galimai neteisėtai išrinktu tiekėju, tad priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovo sprendimus dėl laimėtojo nustatymo turėtų būti sprendžiami klausimai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo. Taip iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
  5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones kartu būtų užtikrinta, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.), o tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.
  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui, todėl atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo atmetė.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinyje nurodytus reikalavimus įvertino tikėtinai pagrįstais ir galimai tenkintinais. Ieškovė nepateikė visiškai jokių trečiųjų asmenų veiksmų suderinimą pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, o tiesiog nurodė UAB ,,Uliksas“ pasiūlymo atmetimo pagrindą ir pateikė prielaidą, kad ji įrodo trečiųjų asmenų pasiūlymų derinimą.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui. Pirkimo objektas – Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras ir Pediatrijos korpusas objektyviai yra labai reikalingi, naudingi visuomenės daliai, kuri augina vaikus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iškyla itin didelė rizika neįgyvendinti atsakovės vykdomų projektų. Tiek Vaiko raidos centro, tiek Pediatrijos korpuso pastatas yra itin prastos jo būklės, 2017 m. spalio 16 d. šiuo metu veikiančiame Vaiko raidos centro pastate (Vytauto g. 15, Vilnius) įvyko avarija (įgriuvo stogas).
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukels neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į sudėtingų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmes, taikius laikinąsias apsaugos priemones ir laukiant ginčo nagrinėjimo pabaigos, nukėlus sutarties vykdymo pradžią, atsakovė susidurs su situacija, kai nebeliks laiko sutarties įgyvendinimui ir apskritai projektų nespės įgyvendinti (suprojektuoti ir pastatyti Vaikų raidos centrą ir Pediatrijos korpusą) iki 2019 m. pabaigos. Tokiu būdu teismas nepagrįstai teikė prioritetą privataus ūkio subjekto finansiniams interesams.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė ir tretieji asmenys, išsprendus ginčą iš esmės, dėl pasikeitusios situacijos statybų rinkoje gali netekti apskritai intereso vykdyti pirkimo pagrindu numatomą sudaryti sutartį. Ši sutartis, tikėtina, nėra tokia pelninga, kaip kiti užsakymai rinkoje.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė turi teisę apginti savo teises reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 93 str. 1 d. 2 p., 96 str.).
  3. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų būtų susilpnintas ieškovės pažeistų teisių gynimo mechanizmas. Skundžiamoje nutartyje nėra nagrinėjama kaip bei kokiu būdu pirkimo procedūrų vykdymas gali daryti įtakos būsimam teismo sprendimo vykdymui.
    2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo neigiamomis pasekmėmis viršija naudą, todėl yra pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet ir efektyvumo bei proporcingumo principai. Tikėtina, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms nepavyks įgyvendinti projekto sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytais terminais, todėl kyla grėsmė, jog investicijų projektas, kuriuo siekiama pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, tobulinti vaikų sveikatos priežiūros infrastruktūrą, nebus įgyvendintas, projektui skirtos lėšos nebus panaudotos.
  4. Tretieji asmenys UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškinio prima facie nepagrįstumo, vadovavosi nepagrįstais ieškovės spėliojimais, tikrovės neatitinkančiais teoriniais pamąstymais.
    2. Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai aiškino viešąjį interesą, prioritetą nepagrįstai suteikė ieškovės neteisėtiems interesams. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, nes valstybinių lėšų operatyvus įsisavinimas yra suprantamas kaip viešasis interesas, kuris turi būti ginamas prioriteto tvarka.
    3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo peržengė reikalavimo ribas, nes vertino tiekėjo, laimėjusio pirkimą, pajėgumus tinkamai vykdyti sutartį.
    4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta, kad pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, yra visiškai nepagrįsta. Suma, kurią būtų priversta permokėti atsakovė, jeigu laimėtoju būtų paskelbta ieškovė, būtų net 124 664,79 Eur didesnė.
    5. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes neigiamos pasekmės akivaizdžiai viršys laikinųjų apsaugos priemonių neva teikiamą naudą. Žala, kurią patirs visuomenė, jeigu nebus užtikrinti jos teisėti lūkesčiai gauti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugą yra ženkliai didesnė ir reikšmingesnė.
  5. Ieškovė UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ atsiliepimu į atsakovių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bei trečiųjų asmenų UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byloje egzistuoja visi jų taikymo pagrindai.
    2. Atskiruosiuose skunduose nėra paneigiamas faktas, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė pateikė racionalius argumentus, kurių pagrindu daroma išvada, kad UAB ,,Uliksas“, UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ pirkime veikė nesavarankiškai ir derino tarpusavio veiksmus. Ieškovė įrodė, kad pirkimą laimėjusios UAB ,,Uliksas“ veiksmai – pasirinkimas neatlikti formalios pareigos (nepateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento), todėl pirkimo sutartį buvo pasiūlyta sudaryti UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“, kurios faktiškai yra valdomos tos pačios šeimos narių kaip ir UAB ,,Uliksas“, yra suderinti.
    3. Atskiruosiuose skunduose nepaneigiamas faktas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas taps neįvykdomas. Vėliaus pripažinus, kad atsakovės sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, esant jau pasirašytai pirkimo sutarčiai, ieškovė nebeturėtų jokių galimybių grįžti į tą pirkimo stadiją, kurioje priimti neteisėti sprendimai. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina pirkimo procedūrų skaidrumą, racionalų valstybės lėšų panaudojimą, o taikomi suvaržymai netruks neproporcingai ilgai. Jeigu ginčas byloje užtruktų ilgiau ir atsirastų kiti pagrindai nutarčiai panaikinti, bet kurioje stadijoje atsakovė, kiti proceso dalyviai galėtų kreiptis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
    5. Atskiruosiuose skunduose klaidingai nurodoma, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo darbai galimai nebus įvykdyti ir tokiu būdu bus pažeistas viešasis interesas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pirkimo objekto darbai nebus atlikti iki 2019 m. bei kad vykdant darbus po 2019 m. bus prarastas finansavimas.
  7. Tretieji asmenys UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ atsiliepimu į atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
  8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teikė prioritetą ieškovės komerciniams interesams, o ne visuomenės interesui pirkimo objektu ir jo sėkmingam įgyvendinimui.
    2. Ieškinys nėra prima facie pagrįstas. UAB ,,Uliksas“ nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dėl objektyvių priežasčių – dėl SIA ,,RE&RE“ sprendimų.
    3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4237 str. 1 d.).
  9. Tretieji asmenys UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Iš esmės rėmėsi analogiškais argumentais kaip ir atsiliepime į atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atskirąjį skundą. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšminga Europos Sąungos Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. generalinio advokato Manuel Campos S?nchez-Bordona išvada byloje C-531/16, kurioje nurodyta, kad draudimas teikti alternatyvius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose neturi būti suprantamas bei aiškinamas kaip draudimas dalyvauti juose susijusioms bendrovėms (tiekėjams) bei tarpusavyje konkuruoti. Tai, kad tretieji asmenys ir UAB ,,Uliksas“ tam tikra apimtimi yra tarpusavyje susiję per bendrovių akcijas ir (arba) susijusias aplinkybes, nereiškia, kad bendrovės negalėjo dalyvauti ginčo pirkime.
  10. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su juo ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovės UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog dėl jų taikymo atsakovė tikėtinai nesugebės įvykdyti valstybės investicijų, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų laiku ir praras finansavimą.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Atsakovė

    6VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V-1111 (toliau – Įsakymas), 2017 m. spalio 16 d. neeilinio pastato apžiūros aktą, 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą dėl komisijos sudarymo avarijos tyrimui. UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ pateikė UAB ,,Uliksas“, UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ duomenis iš Registrų centro, UAB ,,Uliksas“ internetinio puslapio išrašą bei kitų viešųjų pirkimų ataskaitas.

  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimas, nenagrinėjant bylos iš esmės, sprendžia, kad ieškovės UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus taip pat atsisakytina priimti, kadangi tie patys įrodymai jau buvo teikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatymu nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.
  2. Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymą, su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 4237 str. 2 d.). Nurodytas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).
  3. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė, įgyvendindama valstybės investicijų projektą „Vaikų ligoninės, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Pediatrijos korpuso statyba modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas (Santariškių g. 7, Vilnius)“ ir projektą „Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo, Vaiko raidos centro infrastruktūros atnaujinimas“, paskelbė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Pirkimo objektas – Pediatrijos korpuso pastato Nr. 1, įskaitant prijungimą prie esamo chirurgijos korpuso, Vaiko raidos centro pastato (Santariškių g. 7, Vilnius) techninio ir darbo projektų parengimas, Pediatrijos korpuso pastato Nr. 2 ir požeminės jungties tarp Santariškių g. 7 ir Santariškių g. 4, techninio projekto parengimo, kitos inžinerines paslaugos, Pediatrijos korpuso pastato Nr. 1, įskaitant prijungimą prie esamo Chirurgijos korpuso (įskaitant techniniame projekte numatytas visas šį pastatą aptarnaujančias inžinerines komunikacijas) ir Vaiko raidos centro pastato (Santariškių g. 7, Vilnius) statybos ir montavimo darbų bei defektų ištaisymo paslaugos.
  4. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, viešąjį interesą gali pažeisti tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tiek jų netaikymas. Teismo vertinimu, šiuo atveju paaiškėjus, kad pirkimo sutartis sudaryta su neteisėtai išrinktu pirkimo laimėtoju, nuostoliai galimi dėl netinkamo teikėjo ir dėl to nevykdomos ar netinkamai vykdomos viešosios sutarties būtų žymiai didesni nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
  5. Atsakovių bei trečiojo asmens UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į pirkimo objektą, nepagrįstai prioriteto netaikė viešajam interesui.
  6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 141-160). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant pirkimo procedūras pagal perkančiosios organizacijos sprendimus, galimai neatitinkančius imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1937-302/2017). Taigi negalima daryti išvados, kad visais atvejais vien pirkimo objektas nulemia prioriteto taikymą.
  7. Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, trečiųjų asmenų UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrindimo. Tretieji asmenys UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ taip pat pažymėjo, kad teismas, pasisakydamas apie tai, kad nuostoliai galimi dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos viešosios sutarties, peržengė reikalavimų ribas, nes vertino trečiųjų asmenų pajėgumus vykdyti sutartį.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės bei trečiųjų asmenų pozicija. Tretieji asmenys UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,HIDROSTATYBA“ klaidingai interpretuoja skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas aplinkybes, argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė reikalavimų ribas, atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, o spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą viešųjų pirkimų byloje, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, nustatyti ar yra grėsmė galutinio teismo sprendimo įvykdymui patenkinus ieškinį, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių galimą naudą bei neigiamas pasekmes, poveikį viešajam interesui (CPK 144 str. 1 d., 4237 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nevertino bei nepadarė išvados dėl trečiųjų asmenų galimybių vykdyti sutartį, jei ji būtų sudaryta pagal pirkimą. Taip pat teismas nevertino ir neprivalėjo vertinti ieškovės nurodytų argumentų dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų sąsajumo ir su tuo susijusių aplinkybių, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl jų, kadangi šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pagal ieškinio turinį matyti, kad ieškovė argumentuotai išdėstė savo reikalavimus, pateikė tai grindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apskirtai ieškinys preliminariai negali būti tenkinamas.
  9. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos tiek atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde nesutikdama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nauda gali viršyti jų žalą, argumentavo, jog 2017 m. spalio 16 d. viename iš Vaiko raidos centro pastatų dėl blogo būklės įvyko avarija ir įgriuvo stogas, todėl analogiškas pavojus gali kilti ir kitiems pastatams, kuriuose šiuo metu veikia Vaiko raidos centras. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ir pati atsakovė nurodė atskirajame skunde, pastate, kuriame įvyko stogo griūtis, paslaugos nebeteikiamos nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė, kad Vaiko raidos centro teikiamos paslaugos išskaidytos, vieną iš skyrių perkėlus į Vaikų ligoninės patalpas (Santariškių g. 7, Vilnius). Nors atsakovė nurodė, kad patalpos, kuriose šiuo metu veikia Vaiko raidos centras taip pat nėra geros būklės, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodomas aplinkybes nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
  10. Taip pat atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų teigimu, pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog kol byla bus išnagrinėta iš esmės ir teismas priims galutinį sprendimą, tretieji asmenys, ieškovė dėl galimų pasikeitimų statybos rinkoje, augančios infliacijos ir darbo užmokesčio, gali būti nebesuinteresuoti vykdyti sutartį, t. y. atsisakyti ją sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai yra įrodymais nepagrįsti teiginiai ir prielaidos. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, tretieji asmenys UAB ,,HSC Baltic” ir UAB ,,HIDROSTATYBA” aktyviai dalyvauja teisminiame procese, teikė teismui savo pozicijas grindžiančius procesinius dokumentus, rodo jų suinteresuotumą pirkimu, atitinkamai ir sutarties pirkimo pagrindu sudarymu.
  11. Atsakovės atskiruosiuose skunduose nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į Įsakyme nustatytus terminus kyla grėsmė, kad įgyvendinami projektai nebus įgyvendinti, atitinkami nebus panaudotos tam skirtos lėšos. Atsakovių argumentai atmestini. Pagal Įsakymo 2.4 papunktį Vaiko raidos centro korpuso ir Pediatrijos korpuso Nr. 1 projektavimo ir statybos darbai vykdomi 2017-2019 m. ir turi būti užbaigti vienu metu, o Pediatrijos korpuso Nr. 2 ir požeminės jungties darbai vykdomi 2019-2020 m. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad įvertinus minėto Įsakymo turinį, taip pat kitus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pirkimu įgyvendinami projektai nebus įgyvendinti nustatytais terminais bei, kad kyla pagrįsta grėsmė prarasti finansavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo procedūros pradėtos tik 2017 m., taigi darytina išvada, kad šiuo atveju projektavimo ir statybos darbai tikėtina būtų pradėti tik 2018 m.
  12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius galimai kiltų didesnė žala, nei jas pritaikius. Pažymėtina, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014; 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1820-302/2016; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-180/2017). Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų apsukintas, sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų bylos šalims. Tokiu atveju, ne tik kiltų reali grėsmė atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vykdomo pirkimo objekto įgyvendinimui nustatytu terminu, bet ir pati atsakovė patirtų papildomų išlaidų, jei, teismui priėmus galutinį sprendimą, kuriuo tenkinami ieškovės reikalavimai, ieškovė kreiptųsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
  13. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai