Byla e2-1511-180/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4800-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arlitanus“ teismo prašė panaikinti atsakovės perkančiosios organizacijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 1SD-1566-(4.36), kuriuo nuspręsta nevertinti ieškovės pasiūlymo, pateikto atvirame konkurse „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 185128) (toliau – Pirkimas).
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
  3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįstas preliminariu ieškinio pagrįstumu bei tuo, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų apribotos ne tik ieškovės galimybės ginti savo teises, bet ir pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžiningu ir teisėtu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, sąžininga tiekėjų konkurencija (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d., 4237 str. 1 d.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – įpareigojo atsakovę sustabdyti atviro konkurso pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
  2. Teismas sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, o ieškovės teisė prašyti stabdyti pirkimo procedūras yra tinkama tiekėjo interesų gynimo priemonė, nesant užbaigtoms pirkimo procedūroms (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 str. 4 d. 1 p.).
  3. Teismo įsitikinimu, nesustabdžius Pirkimo procedūrų ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo Pirkimo dalyviams.
  4. Nors teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad dėl Pirkimo procedūrų stabdymo gali būti laiku neįgyvendinti strateginiai planai nustatytu terminu užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o pirkimo objektas reikšmingas, tačiau byloje nesant įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie nuostolių atsiradimą vien tik užtikrinant ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus (teismo vertinimu, nuostoliai galimi ir dėl netinkamo tiekėjo, nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutarties), sprendė, kad nagrinėjamu atveju nuostoliai gali būti žymiai didesni netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir, bylą išnagrinėjus iš esmės, paaiškėjus, kad ginčo pirkimo procedūros buvo vykdomos neteisėtai.
  5. Teismas sprendė, kad viešojo objekto pirkimo reikšmingumas negali paneigti perkančiosios organizacijos pareigos viešojo pirkimo procedūras vykdyti griežtai laikantis VPĮ nuostatų, o pirkimo objekto darbai turi būti atlikti ne tik greitai, bet ir kokybiškai. Tai suponuoja pareigą atrinkti kvalifikuotą tiekėją teisėtų pirkimo procedūrų pagrindu, nepažeidžiant lygiateisiškumo, dalyvių nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo padaryta tinkamai neatlikus faktinių bylos aplinkybių vertinimo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė pasiūlymą Pirkimo objekto Nr. 32 ir Nr. 42 dalims pateikė netinkamomis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis, kurios neužtikrina pasiūlymo konfidencialumo ir nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygos ir VPĮ.
    2. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, neįvertino ir nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos rašto, kuriame išaiškinta, kad saugiu elektroniniu parašu nepasirašytas pasiūlymas (šios aplinkybės ieškovė neginčija) neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl turi būti atmestas.
    3. Ieškovės ieškinys grindžiamas tik prielaida, kad tinkamas pasiūlymas Pirkimui atsiimtas ir laiku nepateiktas neva dėl atsakovės kaltės. Ieškovės į bylą pateikta mobiliojo ryšio paslaugų išklotinė patvirtina, kad 2017-05-09 ieškovė pati skambino atsakovei, be to, tai atliko jau atsiėmus pasiūlymą iš CVP IS pasiūlymų dėžutės.
    4. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie Pirkimo sąlygų pakeitimą, lėmusį pasiūlymo atsiėmimą.
    5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimas ne tik nepagrįstas objektyviais įrodymais, bet ir pagal savo esmę negali būti tenkinamas. Ieškovei pripažįstant, kad atsakovei pateiktas pasiūlymas Pirkimui nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę vertinti saugiu elektroniniu parašu nepasirašytą ir konfidencialumo reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą kartu su kitais pasiūlymais prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 7 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) imperatyvioms nuostatoms.
    6. Teismas turėjo atkreipti didesnį dėmesį į Pirkimo objekto, kuriuo tiesiogiai tenkinami svarbiausi visuomenės poreikiai, svarbą ir prioritetą suteikti ne Pirkimo procedūrų stabdymui, o jų vykdymui, juolab, kad ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė savo teises galėtų apginti taikant žalos atlyginimo institutą.
    7. Sustabdžius Pirkimo sutarčių sudarymą, kyla rizika, kad valstybės strateginis planas 2019 metais užbaigti žemės grąžinimo procesą nebus įgyvendintas, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė laiku nebus perduota asmenims naudotis, nebus plėtojama žemdirbystė, atsiras valstybės statinių išlaikymo kaštai.
  2. Ieškovė UAB „Arlitanus“ atsiliepime prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo nutartyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai teisėti ir pagrįsti, o atsakovė atskirajame skunde neįrodė jų panaikinimo būtinybės – realios žalos atsakovei ar viešajam interesui.
    2. Teismas tinkamai įvertino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, konstatuodamas ieškinį esant prima facie pagrįstą. Ieškinys grindžiamas teisiniais ir faktiniais argumentais bei įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė netinkamai nagrinėjo ieškovės pateiktą pretenziją bei netinkamai veikė iki pasiūlymų pateikimo, o ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo priversta atsiimti pasiūlymą, pateiktą per CVP IS pasiūlymo dėžutę ir palikti pasiūlymą, pateiktą per CVP IS susirašinėjimo dėžutę (pateikti pasiūlymai buvo to paties turinio).
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Visiškai ar iš dalies įvykdžius Pirkimo sutartį, restitucija nebūtų galima, o ieškovė savo teises galėtų ginti tik inicijuodama procesą dėl žalos atlyginimo, kuris, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, laikytinas mažiau efektyvus ir operatyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1912-180/2016 21 p.).
    4. Atskirajame skunde nurodytą argumentą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus įgyvendintas valstybės strateginis planas 2019 metais užbaigti žemės grąžinimo procesą, paneigia pirkimo sąlygų 13 punktas, pagal kurį sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas – 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe sutartį pratęsti dar du kartus po 2 mėnesius, bei sutrumpinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai (CPK 4238, 4239 str.).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė įpareigota sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausta sudaryti Pirkimo sutartį, o jei ši sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Įstatymas nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str.).
  4. Skundžiamas procesinis sprendimas teismo motyvuotas viešuoju interesu užtikrinti Pirkimo procedūrų teisėtumą, lygiateisiškumo, dalyvių nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų tinkamą įgyvendinimą, perkamų darbų (paslaugų) kokybę. Nustatęs pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą ir palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką, taip pat įvertinęs Pirkimo objekto reikšmingumą teismas sprendė, kad dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo galintys atsirasti nuostoliai bus mažesni, nei tie, kurie galėtų kilti jų nestabdant, byloje nesant įrodymų, kad nuostoliai iš esmės galimi vien tik dėl ieškovės reikalavimų šioje byloje užtikrinimo.
  5. Apeliantė, nesutikdama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą preliminaraus ieškinio pagrįstumo patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio prima facie nepagrįstumu, šioje proceso stadijoje (sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą), minėtos teismo išvados nepaneigia.
  6. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas ieškinio prima facie įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ar, taikymo atveju, jas naikinti) tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pvz., pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas ar prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašant užtikrinti reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima prielaida apie reiškiamo reikalavimo akivaizdų nepagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  7. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išvadą dėl pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo padarė įvertinęs (aptaręs) ieškinyje reiškiamą reikalavimą (teismas nustatė, kad ieškiniu prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 1SD-1566-(4.36), kuriuo nutarta nevertinti tiekėjos (ieškovės) pasiūlymo) ir jį grindžiančius argumentus (netinkamas pateiktos pretenzijos nagrinėjimas bei perkančiosios organizacijos veikimas iki pasiūlymų pateikimo, ieškovę priverčiant atsiimti pasiūlymą, pateiktą per CVP IS pasiūlymo dėžutę, paliekant pasiūlymą pateiktą per CVP IS susirašinėjimą). Aplinkybių, kad ieškovė ieškinio reikalavimų ir jame nurodytų argumentų negrindė kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, ar, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 135 str., 4233 str.) apeliantė neįrodinėja, todėl ieškovės pateiktas argumentuotas ir įrodymais grindžiamas ieškinys, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip preliminariai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Vien teismo motyvų glaustumas nereiškia, kad nebuvo vertintas preliminarus ieškinio pagrįstumas, juolab, kad kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga vertinama tik atlikus ieškinio prima facie patikrinimą (CPK 144 str. 1 d.).
  8. Skunde nurodyti argumentai, kuriais siekiama paneigti ieškinio prima facie pagrįstumą (Viešųjų pirkimų tarnybos raštas, ieškovės pasiūlymo pateikimo ir atsiėmimo aplinkybės) yra ieškinio nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje proceso stadijoje teismas pagrįstai jų nenagrinėjo. Proceso šalių pateiktų jų poziciją grindžiančių argumentų ir įrodymų teisinis įvertinimas, patvirtinantis ar paneigiantis ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bus atliktas bylą iš esmės nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti šios nutarties 9.1 –9.5 punktuose nurodyti apeliantės skundo argumentai.
  9. Apeliantė, kvestionuodama teismo išvadą dėl ginčo atveju viešajam interesui Pirkimo procedūrų teisėtumu suteiktino prioriteto, nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino Pirkimo objekto svarbos ir rizikos, jog valstybės strateginis planas 2019 metais užbaigti žemės grąžinimo procesą nebus įgyvendintas ir tai sukels neigiamų pasekmių.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio skundo argumento, pažymi, kad viešųjų pirkimų bylose visuomet tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju prioritetiškai ginti tą vertybę, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014 ir kt.).
  11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas prioritetą Pirkimo procedūrų teisėtumui užtikrinti suteikė įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes – Pirkimo objekto specifiką (žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugos), teismui neneigiant jo reikšmės, taip pat apeliantės nurodomas grėsmes, susijusias su tikimybe laiku neužbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, bei galimų nuostolių atsiradimo ir jų dydžio tikimybę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Vien kitoks, nei teismo atliktas, aplinkybių teisinis vertinimas, nepateikiant jokių objektyvių teismo išvadą paneigiančių įrodymų ir viešuoju interesu pripažįstant tiek Pirkimo objektą, tiek Pirkimo procedūrų teisėtumą, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamos nutarties nepagrįstumą (CPK 178 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuostolių, siejamų su laiku neįvykdyta žemės grąžinimo procedūra, atsiradimą šioje byloje gali lemti ne vien tik ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimas, patvirtina ir Pirkimo sąlygų 13 punkte įtvirtintas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas (12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe pratęsti sutartį dar du kartus po 12 mėnesių, bendrai sutarties trukmei, įskaitant numatomus pratęsimus, nesant ilgesnei kaip 36 mėnesiai), jį vertinant kartu su vykdomo Pirkimo data bei apeliantės nurodomais žemės grąžinimo proceso užbaigimo terminais (2019 metai), t. y. tikėtina, kad net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir Pirkimo sutartį sudarius maksimaliam 36 mėnesių terminui, valstybės strateginis planas užbaigti žemės grąžinimo procedūras 2019 metais būtų sunkiai įgyvendinamas. Kita vertus, pažymėtina, kad CPK įtvirtinti sutrumpinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad posėdis bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme paskirtas 2017 m. spalio 27 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o byla turi viešojo intereso pobūdį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų užsitęsti ir vien dėl to pažeisti valstybės strateginį planą 2019 metais užbaigti žemės grąžinimo procedūras bei lemti kitų apeliantės nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimą.
  12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas skirstomas į 52 Pirkimo objekto dalis, nurodant, kad kiekvienai Pirkimo objekto daliai bus sudaroma atskira paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (Pirkimo sąlygų 14 p.), teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, laikytina iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta aplinkybė, kad atsakovės prašymu 2017 m. liepos 19 d. nutartimi buvo pakeistas šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, įpareigojant atsakovę 32-oje ir 42-oje Pirkimo objekto dalyse sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždraudžiant 32-oje ir 42-oje Pirkimo objekto dalyse sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, teismui nustačius, kad ieškovė ketino dalyvauti tik 32-oje ir 42-oje Pirkimo objekto dalyse. Šių duomenų pagrindu darytina išvada apie taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti, o apeliantės nurodoma grėsmė laiku neįgyvendinti strateginių planų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, mažėja iki 2-jų Pirkimo objekto dalių.
  13. Egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms bei nustačius, jog nagrinėjamu atveju jų netaikymas tikėtinai lemtų didesnę žalą, vien aplinkybė, kad ieškovė savo teises gali ginti kitais būdais, nesuponuoja pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, juolab, kad žalos atlyginimo institutas vertintinas kaip mažiau efektyvus ir operatyvus teisių gynybos būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-949-180/2016).
  14. Bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė Pirkimo procedūrų teisėtumui, perkamų paslaugų kokybei, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai