Byla e2-3306-781/2018
Dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovei advokato padėjėjai D. O., atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, atstovui advokatui S. P. (S. P.), trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo A. K., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp ieškovės A. K. ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytose paskolos sutartyse nustatytų ir atsakovės paskaičiuotų delspinigių sumažinimo bei palūkanų neskaičiavimo nuo termino įvykdyti paskolos sutartis pasibaigimo.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5

  1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) pakeisti 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 07-00054 LTL 2.13 punktą, sumažinant delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., taip pat pakeisti 2007 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 07-00128 LTL 2.13 punktą, sumažinant delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc.; 2) netaikyti ieškovei 10 proc. metinių palūkanų nuo 2017 m. liepos 1 d. iki visiško prievolių pagal kredito sutartis įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00054 LTL (toliau – paskolos sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio paskolą būsto remontui, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti pagal šalių nustatytą grafiką iki 2017 m. liepos 1 d. (pratęsus paskolos grąžinimo terminą).
  3. Teigia, kad 2007 m. spalio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00128 LTL (toliau – paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 130 000 Lt (37 650,60 Eur) dydžio vartojimo paskolą, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti pagal šalių nustatytą grafiką iki 2017 m. liepos 1 d. (pratęsus paskolos grąžinimo terminą). Ieškovė pažymi, kad abiejose paskolos sutartyse buvo nustatyta 10 proc. metinė palūkanų norma ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną.
  4. Ieškovė pažymi, kad prasidėjus atsakovės bankroto procedūrai pagal ginčo paskolos sutartis ieškovei pasiūlyti paslaugų paketai realiai nebeatitiko paskolos sutarčių sąlygų. Ieškovė teigia, kad bandė pasinaudoti paskolų refinansavimu, tačiau kredito unijos reikalavo pajų, kas dar labiau padidintų ieškovės bendrą paskolų sumą; be to, pabrėžia, jog atsakovės bankroto administratorė buvo pateikusi Creditreform klaidingą informaciją apie ieškovės turimus įsiskolinimus ir jų vykdymą, todėl, anot ieškovės, ji iš esmės prarado galimybę pasinaudoti refinansavimo galimybe kitose kredito paslaugas teikiančiose įstaigose. Be to, nurodo, kad bankrutavus atsakovei, ieškovė prarado galimybę atgauti įmokėtus pajus, kurių bendra suma sudaro apie 10 proc. nuo suteiktų paskolų sumos (9557,46 Eur).
  5. Ieškovė aiškina, kad ji su sutuoktiniu, siekdami grąžinti atsakovės suteiktas paskolas, nusprendė parduoti sutuoktiniui A. K. (trečiajam asmeniui) priklausantį ir atsakovės naudai įkeistą butą, esantį ( - ), Vilniuje; tuo pagrindu sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, gavo teismo leidimą parduoti minėtą butą ir planavo atsiskaityti su atsakove, o iš likusių lėšų įsigyti kitą būstą.
  6. Anot ieškovės, ji ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę dėl galimybės sumažinti paskolų sutartyse nustatytas delspinigių normas – nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., tačiau administratorė nesutiko, motyvuodama tuo, jog atsakovės paskolos portfelis netrukus bus parduodamas ir administratorė neturi įgaliojimų priimti panašaus pobūdžio sprendimų.
  7. Taigi, ieškovės teigimu, paskolos sutartyse nustatyti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, suteikiantys kreditorei (atsakovei) galimybę praturtėti ieškovės sąskaita; ieškovės vertinimu, nustatytos netesybos yra labiau baudinės, o ne kompensacinės, tuo labiau, jog ieškovė yra vartotoja, kuri gavo paskolas vartojimo reikmėms, todėl šiuo atveju neturi būti taikomi neprotingai dideli 0,2 proc. dydžio delspinigiai, sumažinant juos iki 0,02 proc. dydžio, bei skaičiuojant už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Ieškovė pažymi, kad atsakovės bankroto administratorė nė karto nesikreipė į ieškovę dėl paskolų grąžinimo, taip pat tiksliai nenurodė delspinigių sumos, kuri, anot ieškovės, galėtų sudaryti 48 425,40 Eur ir viršytų 50 proc. pagrindinės skolos. Ieškovė aiškina, kad beveik 10 metų mokėjo visas palūkanų įmokas pagal ginčo sutartis.
  8. Ieškovė papildomai nurodo, kad tik bylos nagrinėjimo metu, derinant taikos sutarties tarp šalių sąlygas, atsakovė pareikalavo ir 10 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. liepos 1 d. (paskolos sutartyse nustatyto paskolų grąžinimo termino pabaigos) iki visiško paskolų grąžinimo, kurios anksčiau nebuvo skaičiuotos administratorės. Ieškovės manymu, delspinigių ir palūkanų skaičiavimas yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, nes atsakovė nevykdo veiklos, todėl ieškovė atitinkamai neatgaus ir savo pajaus.
  9. Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, atsiliepimuose į ieškinį bei į patikslintą ieškinį, taip pat jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.
  10. Atsakovė nurodo, kad 2007 m. gegužės 9 d. ir 2007 m. spalio 4 d. tarp šalių buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu atsakovė paskolino ieškovei atitinkamai 200 000 Lt (57 924 Eur) ir 130 000 Lt (37 650,60 Eur) dydžio sumas, sutartyse nustatant 10 proc. metinę palūkanų normą ir 0,2 proc. delspinigių dydį už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną. Teigia, kad nurodytos paskolos turėjo būti grąžintos atitinkamai iki 2012 m. gegužės 1 d. ir 2012 m. spalio 4 d., tačiau 2012 m. birželio 13 d. buvo pasirašyti susitarimai dėl paskolos sutarčių pakeitimo, pratęsiant paskolų grąžinimo terminus iki 2017 m. liepos 1 d. Be to, atsakovė aiškina, kad paskolos sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio ( - )/( - ), Vilniuje, hipoteka, kuris priklausė N. K. ir V. K..
  11. Atsakovės teigimu, šalys laisva valia sudarė ginčo paskolos sutartis ir įsipareigojo jas tinkamai vykdyti; pažymi, jog ieškovė ir atsakovė individualiai aptarė pagrindines paskolos sutarčių sąlygas, tarp jų ir delspinigių dydį, su kuriuo ieškovė sutiko. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė sudarė su atsakove dvi atskiras paskolos sutartis, kuriose įtvirtintas analogiškas delspinigių dydis, tačiau jokių pasiūlymų ar pretenzijų dėl jų sumažinimo nereiškė; vėliau, tenkinant ieškovės prašymus, buvo pratęsti paskolos grąžinimo terminai ir nurašyta pusė priskaičiuotų delspinigių sumos.
  12. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju paskolos ieškovei buvo suteiktos itin palankiomis sąlygomis, t. y. mokant tik palūkanas, o visą paskolų sumą grąžinant tik suėjus paskolų grąžinimo terminui. Anot atsakovės, paskolų sumos yra pakankamai didelės, tačiau ieškovė pagal paskolos sutartį Nr. 1 iš viso nėra grąžinusi jokios paskolos dalies, o pagal paskolos sutartį Nr. 2 – tik nežymią jos dalį (apie 30 Eur). Be to, atsakovė nurodo, kad pagal ginčo sutartis delspinigiai nebuvo skaičiuojami nuo nesumokėtų palūkanų, tačiau ieškovė nuo 2015 m. gruodžio mėn. nemoka palūkanų pagal nurodytas sutartis, todėl, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju šalių nustatytų delspinigių dydžio sumažinimas, ieškovei nevykdžius esminių sutarčių sąlygų, būtų neteisingas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės bei jos sutuoktinio turimą aukštąjį išsilavinimą, užimamas pareigas ir teigia, kad ieškovė turėjo ir galėjo suvokti kokius įsipareigojimus, susijusius su delspinigių dydžiu, prisiima.
  13. Atsakovės paskaičiavimu, ieškovės mokėtini delspinigiai pagal ginčo paskolos sutartis sudaro 34 395,72 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad paskolos sutartys buvo sudarytos vartojimo reikmėms. Pažymi, kad pagal paskolos sutartį Nr. 1 gauta paskola buvo skirta buto remontui, kuris buvo naudojamas ne ieškovės asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (minėtas butas net nepriklausė ieškovei ir (ar) jos sutuoktiniui), o būsto nuomai – ūkinei-komercinei veiklai vykdyti (gauti pajamoms); tai patvirtina atsakovei pateiktos minėto buto nuomos sutartys. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog pagal paskolos sutartį Nr. 2 gauta paskola buvo panaudota vartojimo reikmėms, kuri, anot atsakovės, nagrinėjamu atveju buvo labai didelė, todėl jos dydis kelia abejonių dėl paskolos faktinio panaudojimo. Atsakovės vertinimu, gautos pagal paskolos sutartį Nr. 2 lėšos taip pat galėjo būti panaudotos ūkinei veiklai vykdyti.
  14. Atsakovė nurodo, kad ieškovė turi sutartinę pareigą mokėti atsakovei 10 proc. dydžio metines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis (pelno palūkanas), iki visiško paskolų grąžinimo; tokias sąlygas šalys numatė ir ginčo paskolos sutartyse. Atsakovė pažymi, kad ieškovė neįvykdė kitos savo esminės pareigos – iki 2017 m. liepos 1 d. negrąžino gautų paskolų, todėl jai galioja bei privalo būti vykdoma ir kita pareiga – mokėti sutartyse nustatytas palūkanas už pasiskolintas ir negrąžintas lėšas iki visiško paskolų grąžinimo. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju nėra priežasčių atleisti ieškovę nuo minėtos prievolės vykdymo.
  15. Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui įkeistas butas priklausė jo tėvams, kuris vėliau buvo padovanotas jam, tačiau bute iš esmės visą laiką gyveno trečiojo asmens sesuo. Anot trečiojo asmens, jis kartu su ieškove bandė tartis su atsakovės bankroto administratore dėl delspinigių sumažinimo, tačiau šalims nepavyko surasti priimtino sprendimo, tuo labiau, jog atsakovė jau pardavinėjo savo paskolų portfelį ir nenorėjo keisti sutarties sąlygų.

6III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

7

  1. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės A. K. ir atsakovės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00054 LTL, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 200 000 Lt dydžio paskolą būsto remontui, nustatant 10 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o ieškovė įsipareigojo minėtą paskolą su palūkanomis grąžinti pagal nustatytą grafiką iki 2012 m. gegužės 1 d. 2012 m. birželio 13 d. susitarimu Nr. 07-00054 LTL P1 paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 1 d.
  2. Nustatyta, kad 2007 m. spalio 4 d. tarp ieškovės A. K. ir atsakovės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00128 LTL, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 130 000 Lt dydžio paskolą vartojimo reikmėms, nustatant 10 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o ieškovė įsipareigojo minėtą paskolą su palūkanomis grąžinti pagal nustatytą grafiką iki 2012 m. spalio 4 d. 2012 m. birželio 13 d. susitarimu Nr. 07-00128 LTL P1 paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 1 d.
  3. Iš paskolos sutarčių sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovė paskolos grąžinimo laikotarpiu moka tik paskaičiuotas palūkanas, o visą paskolų sumą grąžina paskolų grąžinimo termino pabaigoje – šiuo atveju 2017 m. liepos 1 d., tuo tarpu delspinigiai skaičiuojami tik nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną.
  4. Nurodytų paskolų užtikrinimui buvo įkeistas butas, esantis ( - )/( - ), Vilniuje, priklausantis N. K. ir V. K..
  5. Byloje pateiktos 2006 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. sausio 1 d. nuomos sutartis dėl nurodyto įkeisto buto, pagal kurias minėtas butas išnuomotas atlygintinai tretiesiems asmenims.
  6. Nustatyta, kad 2012 m. birželio 13 d. protokolu Nr. 115, iš dalies tenkinant ieškovės 2012 m. birželio 12 d. prašymą, ieškovei priskaičiuoti delspinigiai buvo sumažinti 50 proc.
  7. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės skola pagal paskolos sutartį Nr. 1 sudaro 57 924 Eur negrąžintos paskolos, 9342,65 Eur palūkanų ir 20 852,64 Eur delspinigių; pagal paskolos sutartį Nr. 2 – 37 619,66 Eur negrąžintos paskolos, 6216,85 Eur palūkanų ir 13 543,08 Eur delspinigių.
  8. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 (dabar Nr. B2-345-781/2018), KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9IV. Teismo argumentai ir motyvai

10

  1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės apskaičiuotų ir reikalaujamų iš ieškovės netesybų (delspinigių) sumažinimo – ieškovė prašo sumažinti šalių sudarytose paskolos sutartyse nustatytą 0,2 proc. dydžio delspinigių normą (vienos dienos) iki 0,02 proc., nes, anot jos, jie yra nepagrįstai dideli, taip pat neskaičiuoti ieškovei 10 proc. metinių palūkanų pagal paskolos sutartis nuo 2017 m. liepos 1 d. (kai suėjo terminas paskolų grąžinimui) iki visiško prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymo.

11Dėl delspinigių sumažinimo

  1. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
  2. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.
  3. Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
  4. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
  5. Taigi, nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
  6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė ieškovės skola pagal ginčo paskolos sutartis sudaro 95 543,66 Eur (37 619,66 Eur + 57 924 Eur) negrąžintų paskolų, 15 559,50 Eur (6216,85 Eur + 9342,65 Eur) palūkanų ir 34 395,72 Eur (13 543,08 Eur + 20 852,64 Eur) paskaičiuotų delspinigių.
  7. Taigi, ginčo atveju atsakovės paskaičiuotų delspinigių dydis sudaro 36 proc. bendros negrąžintos paskolų sumos. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra neproporcingas, lyginant su ieškovės pasiskolinta suma ir negrąžinta suma (95 543,66 Eur); atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši suma paskaičiuota tik už 6 mėn. laikotarpį. Teismas sprendžia, kad toks neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės paskaičiuota ir reikalaujama išieškoti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Kaip minėta, šalys turi teisę iš anksto susitarti dėl netesybų ir sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (CK 6.73 straipsnis), tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir pakeisti priteistinų netesybų dydį tais atvejais, kai jos aiškiai per didelės. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė, kaip ji nurodė teismo posėdžio metu ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo, nuo 2007 m. (sutarčių sudarymo) iki 2015 m. gruodžio mėn. tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtas paskolos sutartis, t. y. mokėjo paskolos sutartyse nustatytas palūkanas (nes paskolos turėjo būti grąžintos ne dalimis, bet visos pasibaigus paskolų grąžinimo terminams, o visą laikotarpį mokamos tik palūkanos). Taigi, byloje nekilo ginčo, kad atsakovė daugiau kaip aštuonerius metus tinkamai vykdė savo įsipareigojimus; byloje nepateikta konkrečių paskaičiavimų kiek ieškovė per visą sutarčių laikotarpį yra bendrai sumokėjusi atsakovei, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog bendrai yra sumokėjusi atsakovei apie 330 000 Lt (95 574,61 Eur); kaip minėta, ieškovė daugiau nei 8 metus tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal paskolos sutartis (kuriose nustatytos 10 proc. dydžio metinės palūkanos), todėl darytina išvada, jog ieškovė bendrai atsakovei yra sumokėjusi ne mažiau kaip 76 000 Eur palūkanų.
  8. Teismas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio (jo santykio su paskaičiuotų ir siekiamų išieškoti netesybų dydžiu), nes, inter alia, laikėsi pozicijos, kad paskolos sutartyse nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net ir dėl to prieštaraujant ieškovei, jai nereikia įrodinėti; be to, pažymėjo, jog šiuo atveju neįmanoma įrodyti faktiškai patirtų nuostolių dydžio (tiek įmonės, tiek jos kreditorių). Teismo vertinimu, tokia pozicija neatitinka pirmiau šiame sprendime nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant ginčą dėl netesybų dydžio nustatymo ir jų mažinimo kriterijų. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė (kreditorė) yra bankrutuojanti, neatleidžia atsakovės nuo nurodytos pareigos pagrįsti savo patirtus nuostolius.
  9. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju iš esmės net neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, taigi realūs piniginiai nuostoliai šiuo atveju nėra aiškiai apibrėžti. Atsižvelgdamas į tai, bylą nagrinėjantis teismas yra laisvas nustatyti, jo manymu, protingą netesybų dydį, jei šalių sutarta suma yra akivaizdžiai per didelė, nes įstatyme nustatyta, kad teismas turi diskreciją mažinti netesybas nepažeisdamas minimalios ribos – realiai patirtų nuostolių.
  10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė, kaip minėta, daugiau nei 8 metus tinkamai vykdė iš paskolos sutarčių kylančius įsipareigojimus, atsakovė aiškiai nepagrindė, jog dėl ieškovės netinkamo paskolos sutarčių vykdymo patyrė faktinių nuostolių, kurių dydis atitinka atsakovės paskaičiuotų netesybų dydį, taip pat įvertinęs ir tai, jog ieškovė pakankamai ilgą laiką (iš esmės nuo 2015 m. gruodžio mėn.) netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartis ir visą šį laikotarpį naudojosi atsakovės paskolintomis lėšomis, tai, jog ieškovė yra fizinis asmuo (nors, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju minėtos paskolos buvo paimtos vartojimo reikmėms, nes už nurodytas paskolas, kaip nurodė ir pati ieškovė (tiek jos sutuoktinis), buvo remontuojamas ieškovės sutuoktinio tėvams priklausantis butas, kuriame ieškovė su šeima niekada negyveno ir kuris buvo nuomojamas tretiesiems asmenims (ką patvirtina byloje pateiktos nuomos sutartys, kurių ieškovė nenuginčijo)), atsižvelgus į tai, jog ginčo paskolos sutarčių sąlygos iš esmės buvo palankios ieškovei (šalims nustačius, jog visą sutarties laikotarpį mokamos tik palūkanos, tuo tarpu visa paskolos suma grąžintina tik sutarties vykdymo pabaigoje; delspinigiai skaičiuojami tik nuo pagrindinės negrąžintos paskolų sumos (be palūkanų); atsakovė jau kartą buvo sumažinusi ieškovei priskaičiuotų delspinigių sumą), taip pat vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais, bei siekiant sureguliuoti šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 07-00054 LTL ir 2007 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 07-00128 LTL 2.13 punktuose nustatytos delspinigių normos (0,2 proc. dydžio) mažintinos iki 0,08 proc.; atitinkamai nagrinėjamu atveju minėtų delspinigių bendra suma pagal abi ginčo paskolos sutartis sudarytų 13 758,29 Eur (95 543,66 Eur x 0,08 proc. / 100 proc. x 180 d.).

12Dėl palūkanų netaikymo

  1. Ieškovė taip pat prašo netaikyti jai 10 proc. metinių palūkanų nuo 2017 m. liepos 1 d. iki visiško prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymo.
  2. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė paskolas pagal ginčo paskolos sutartis turėjo grąžinti iki 2017 m. liepos 1 d., tačiau jų negrąžino, todėl atsakovė ir po 2017 m. liepos 1 d. skaičiuoja paskolos sutartyse nustatytas 10 proc. dydžio metines palūkanas.
  3. Teismas pažymi, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė teisingai nurodo, kad mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki visiško prievolių pagal sutartis įvykdymo, nepaisant to, jog sutartyse nustatytas paskolų grąžinimo terminas yra pasibaigęs. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad pasibaigus paskolų grąžinimo terminui, tačiau paskolų nustatytu laiku taip ir negrąžinus, neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; taip pat nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojamos tiek palūkanos, tiek delspinigiai, nes, kaip minėta, nurodytos palūkanos šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją, t. y. ieškovė, nurodytų palūkanų forma, moka atsakovei už naudojimąsi jos lėšomis, tuo tarpu delspinigiai iš esmės kompensuoja kreditorės (atsakovės) minimalius nuostolius, patiriamus dėl skolininkės netinkamo prievolės vykdymo.
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi, todėl ir nagrinėjamu atveju, suėjus paskolos sutartyse nustatytam paskolų grąžinimo terminui, tačiau skolininkei (ieškovei) tinkamai neįvykdžius savo prievolės ir negrąžinus paskolų nustatytu terminu, ieškovei toliau skaičiuotinos sutartyse nustatytos palūkanos iki visiško paskolų grąžinimo.
  5. Pažymėtina, kad paskolos sutarčių bendrosios dalies 11 punkte šalys nustatė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo unijai dienos imtinai. Ši sutartinė nuostata tik patvirtina, kad paskolos gavėjo pareiga (kartu ir prievolė) mokėti nustatytas palūkanas išlieka iki visiško paskolų grąžinimo ir šalys aiškiai dėl to susitarė.
  6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų neskaičiavimo nuo 2017 m. liepos 1 d. iki visiško prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymo netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
  7. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai; šalys pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
  3. Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas 30 proc. (ieškovė prašė ginčijamus delspinigius sumažinti nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., t. y. 10 kartų, tuo tarpu teismo sprendimu minėtų delspinigių norma iš esmės sumažinta 6 kartus, t. y. pirmas reikalavimas tenkintas 60 proc., o antras reikalavimas dėl palūkanų neskaičiavimo atmestas visiškai (tenkintas 0 proc.)), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur (1000 Eur x 30 proc. / 100 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 1694 Eur (2420 Eur x 70 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 1394 Eur (1694 Eur - 300 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  5. Tiek ieškovė, tiek atsakovė atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), todėl teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos (dėl procesinių dokumentų siuntimo) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
  6. Ieškovė, teikdama pradinį ir patikslintą ieškinį, bendrai sumokėjo 150 Eur (75 Eur + 75 Eur) dydžio žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ieškovei grąžintinas 150 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

15ieškovės A. K. ieškinį atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo A. K., tenkinti iš dalies.

16Sumažinti (pakeisti) ieškovės A. K. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 07-00054 LTL ir 2007 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 07-00128 LTL 2.13 punktuose nustatytą delspinigių normą iki 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir nustatyti, jog bendra ieškovės A. K. delspinigių suma BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį Nr. 07-00054 LTL ir 2007 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 07-00128 LTL sudaro 13 758,29 Eur.

17Kitą ieškinio dalį atmesti.

18Priteisti atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, iš ieškovės A. K., a. k. ( - ) 1394 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

19Grąžinti ieškovei A. K., a. k. ( - ) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. vasario 27 d. (75 Eur) ir 2018 m. birželio 29 d. (75 Eur).

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai