Byla e2A-1158-413/2018
Dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1417-894/2018 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. P-1347 „Dėl darbuotojo P. B. atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“ ir grąžinti į darbą; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įvykdymo dienos; 193,15 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei delspinigius nuo 193,15 Eur nepriemokos už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo; 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad 1996 m. vasario 2 d. sudarė su atsakove darbo sutartį Nr. DS-004, pagal kurią buvo priimtas dirbti kultūrinių mainų jaunimui programų vadovu, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – programų direktoriumi, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos – programų vadovu. 2017 m. birželio 7 d. per antstolį jam buvo įteiktas tos pačios dienos atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. P-1347, kuriuo ieškovas informuotas, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. yra atleidžiamas iš užimamų pareigų už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 7 ir 9 punktuose (už dalyvavimą veikloje, kuri nesuderinama su darbo funkcijomis; už veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, padarymą; už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną; už komercinę vertę turinčios informacijos ir asmenų duomenų naudojimą bei perdavimą siekiant gauti finansinės naudos; už įmonės darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą).

103.

11Ieškovo nuomone, skirdama drausminę nuobaudą atsakovė pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą – prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti iš darbuotojo raštiško pasiaiškinimo dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Atsakovė 2017 m. birželio 7 d. ginčijamame įsakyme Nr. P-1347 aiškiai nenurodė, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimo padarymu įtariamas ieškovas, pažeidimo padarymo laiko, vietos ir darbuotojo kaltės įrodymų. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta pažeidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus naikinamuosius vieno ir šešių mėnesių terminus, kadangi dar 2016 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 d., 197 straipsnyje ir 2011 straipsnyje, t. y. iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos atsakovės skundžiamame įsakyme Nr. P-1347. Be to, už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. ieškovas baudžiamas antrą kartą, nes už minėtą pažeidimą 2017 m. kovo 31 d. įstaigos vadovo įsakymu ieškovui jau buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri vėliau buvo panaikinta vykdant Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis.

124.

13Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką vien DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimas negali savaime lemti paskirtos nuobaudos neteisėtumo, nes tokios sąlygos įstatymas nenumato. Ieškovas dar 2016 m. birželio 29 d. įsteigė juridinį asmenį, klaidinamai panašiu pavadinimu į atsakovės pavadinimą – VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ ir dirbdamas pas atsakovę perėmė jos komercinės veiklos dalį, t. y. studijų, darbo bei pažintinių kelionių organizavimą užsienyje pagal programą Work Trevel , perviliojo į savo naujai įsteigtą įstaigą praktiškai visus atsakovės darbuotojus, dirbusius Programų organizavimo veikloje, tokiu būdu pažeisdamas Vidaus darbo tvarkos taisyklių 52.3 punkto reikalavimus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad už neatvykimą į darbą 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. jis baudžiamas antrą kartą, kadangi pirmuoju atsakovės 2017 m. kovo 31 d. įsakymu, kuris vėliau buvo panaikintas šalims nutarus išspręsti ginčą taikiai, jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad klientų akivaizdoje jis užsipuolė atsakovės vadovą, t. y. už kitą darbo drausmės pažeidimą. Atsakovės vertinimu, ieškovo daromas darbo drausmės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, kitiems pažeidimams nėra suėjęs šešių mėnesių naikinamasis terminas, todėl ieškovo argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų laiko nepagrįstais.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 1996 m. sausio 2 d. darbo sutartis Nr. DS-004, sudaryta tarp ieškovo P. B. ir atsakovės VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“, 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. P-1347 nutraukta neteisėtai; panaikino atsakovės 2017 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. P-1347 „Dėl darbuotojo P. B. atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“; negrąžino ieškovo į ankstesnį jo darbą ir laikė, kad darbo sutartis su juo nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 8730,54 Eur (priskaityta suma) išeitinę išmoką, 391,29 Eur (priskaityta suma) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir šią sprendimo dalį pavedė vykdyti skubiai; priteisė ieškovui iš atsakovės 1712,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovės – 281,45 Eur žyminio mokesčio.

186.

19Teismas nustatė, kad ieškovas 1996 m. vasario 2 d. sudarė su atsakove darbo sutartį Nr. DS-004, pagal kurią buvo priimtas dirbti kultūrinių mainų jaunimui programų vadovu, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – programų direktoriumi, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos – programų vadovu. 2017 m. kovo 31 d. atsakovės vadovo įsakymu Nr. P-1345 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri buvo panaikinta atsakovės 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. P-1346, vykdant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą DGKS-2040 darbo byloje Nr. APS-2-5791, kurioje patvirtinta šalių (ieškovo ir atsakovės) taikos sutartis, numatanti atsakovės pareigą panaikinti 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. P-1345. Atsakovė 2017 m. birželio 7 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. P-1347 „Dėl darbuotojo P. B. atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2017 m. birželio 7 d.

207.

21Pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, teismas konstatavo, kad ginčijamame 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. P-1347 išvardinta eilė pažeidimų, kuriuos atsakovė laikė šiurkščiais, tačiau jų nekonkretizavo, nenurodė nei jų padarymo laiko, nei konkrečių aplinkybių. Todėl teismas sprendė, kad toks darbdavio įsakymo turinys yra ydingas, neatitinka aiškumo ir konkretumo reikalavimų, keliamų tam, kad darbuotojas aiškiai suprastų už kokius konkrečius pažeidimus jam yra skiriama drausminė nuobauda.

228.

23Teismas nustatė, kad ginčijamame įsakyme šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nurodomas ieškovo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. Kilus ginčui, ar už nurodytą pažeidimą ieškovas jau buvo baustas 2017 m. kovo 31 d. atsakovės įsakymu Nr. P-1345, teismas, vadovaudamasis minėto įsakymo turiniu, atsakovės vadovo V. K. paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojos J. K. paaiškinimais, prie bylos pridėtu vaizdo įrašu, sprendė, kad 2017 m. kovo 31 d. įsakymu drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už netinkamą jo elgesį įteikiant paaiškinimą vadovui, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad už tą patį pažeidimą jis baudžiamas pakartotinai. Iš 2017 m. kovo 2 d. atsakovės vadovo pasirašyto „Akto dėl neatvykimo į darbą“ teismas sprendė, kad atsakovė apie aptariamą darbo drausmės pažeidimą sužinojo 2017 m. kovo 2 d., todėl konstatavo, kad skirdama drausminę nuobaudą už šį darbo drausmės pažeidimą atsakovė praleido naikinamąjį vieno mėnesio terminą skirti nuobaudą už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. (DK 241 str. 1 d.), kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti nuobaudą už tokio pažeidimo padarymą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju atsakovės vadovo V. K. paaiškinimai teisme dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo itin nenuoseklūs, 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje V. K. teigė, kad ieškovo nebuvimas darbe 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kita vertus, paaiškino, kad ginčijamu 2017 m. birželio 7 d. įsakymu jis nebuvo atleistas iš darbo už minėtą darbo drausmės pažeidimą.

249.

25Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu ieškovas nubaustas ir už tai, kad pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 52.3 punktą, draudusį darbuotojams „baigus darbą įstaigoje dvejus metus įsidarbinti panašia veikla užsiimančioje įstaigoje ar patiems organizuoti tokią veiklą“, su kuriomis ieškovas supažindintas pasirašytinai. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas į savo 2016 m. birželio 29 d. įsteigtą įstaigą VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ perkėlė atsakovės įstaigoje savo paties per 20 darbo metų kuruotos veiklos – programų „Dirbk ir keliauk JAV“ bei su tuo susijusių veiklų vykdymą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo atstovės argumentus, kad Darbo tvarkos taisyklių 52.3 punktas gali būti taikomas tik buvusiems atsakovės darbuotojams, kadangi toks aiškinimas prieštarautų šio punkto pagrindiniam tikslui – konkurencinio pranašumo įgijimui, kuris taikomas tiek dirbančiam, tiek ir atleistam iš darbo darbuotojui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 52.3 punkte įtvirtintą draudimą. Iš atsakovės vadovo 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovo įstaigos įkūrimą jis sužinojo 2016 m. rugsėjo mėn., VSDF duomenimis ieškovas savo įstaigoje įsidarbino nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl teismas sprendė, kad apie ieškovo įstaigos darbo pobūdį atsakovė sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. spalio 1 d. Kadangi atsakovė pažeidė tiek vieno mėnesio naikinamąjį terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo apie pažeidimą dienos, tiek ir 6 mėnesių naikinamąjį terminą, skaičiuotiną nuo pažeidimo padarymo dienos, teismas konstatavo, kad tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti už minėtą pažeidimą paskirtą drausminę nuobaudą.

2610.

27Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu ieškovas nubaustas už „veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių (nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), konkrečiai – už įstaigos programų „Dirbk ir keliauk JAV“ ir kitas lydinčias paslaugas veiklos užvaldymą, įstaigos interesantų/klientų klaidinimą, įstaigos gautinų lėšų savinimąsi (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas)“, taip pat už „dalyvavimą veikloje, kuri nesuderinama su darbo funkcijomis, pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų, savivaliavimą, konkrečiai – už veikimą savo asmeniniais ir kito juridinio asmens VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ interesais periminėjant įstaigos klientus, gautinas pajamas ir veiklą, klaidinant įstaigos klientus ir interesantus, kenkimą įstaigos veiklos vykdymui (DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 punktas; Darbo tvarkos taisyklių 51.10, 51.12, 521.3, 57.2, 57.4, 57.7, 57.9 punktai)“.

2811.

29Pasisakydamas dėl minėtų darbo drausmės pažeidimų, teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovas įsteigė VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ su atsakovės ir jos dalininkų žinia, ar savavališkai. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus (atsakovės dalininkų 2015 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 50 turinį, šalių elektroninį susirašinėjimą) teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo gavęs kitų atsakovės dalininkų pritarimą perkelti minėtas paslaugas (programas) iš atsakovės į ieškovo naujai įsteigtą įstaigą. Iš atsakovės vadovo 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai teismas nustatė, kad atsakovė dar 2016 m. rugsėjo mėn. sužinojo apie 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. P-1347 įvardintus darbo drausmės pažeidimus, nurodytus šios nutarties 10 punkte. Be to, atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, turinčių vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, atsakovei atsirado žalingų padarinių, taip pat duomenų, patvirtinančių buvus priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtos veikos ir žalingų padarinių. Kadangi apie nurodytus pagrindus skirti ieškovui drausminę nuobaudą atsakovė sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d., o drausminė nuobauda buvo paskirta 2017 m. birželio 7 d., t. y. praėjus 7,5 mėn. nuo pažeidimo sužinojimo dienos, teismas sprendė, kad atsakovė praleido DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus 1 mėnesio ir 6 mėnesių naikinamuosius terminus drausminei nuobaudai paskirti, todėl nurodytais pagrindais drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad veiklos perkėlimas į kitą įstaigą ir su tuo susiję kiti darbo drausmės pažeidimai yra tęstinio pobūdžio ir DK 241 straipsnyje nurodyti terminai nėra pažeisti, kadangi terminas drausminei nuobaudai skirti prasidėjo nuo momento, kada darbdaviui tapo žinoma apie ginčijamų veiklų perkėlimą į ieškovo įstaigą. Minėtą išvadą, kad atsakovei apie nurodytus pažeidimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d. patvirtino 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje pats atsakovės vadovas V. K. ir 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. A..

3012.

31Vertindamas ginčijamame įsakyme atsakovės įvardintą darbo drausmės pažeidimą – „patalpų atidarymo ir uždarymo laiko - 10.1 darbo dienomis įėjimas į patalpas centriniame biure Kaune S. D. g. 11 – atrakinamos 8.30 val. ir užrakinamos 17.30 val.“ – teismas pažymėjo, kad toks pažeidimas negalėtų būti priskiriamas šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, ypatingai nepateikus įrodymų, jog dėl tokio pažeidimo atsakovei kilo kokie nors neigiami padariniai. Todėl už tokį pažeidimą griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – negalėtų būti skiriama. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra patalpų, kuriose įsikūrusi atsakovės įstaigą (S. D. g. 11, Kaunas), bendraturtis, todėl jis turi savarankišką teisinį pagrindą lankytis ginčo patalpose ir tuo metu, kai jis nesutampa su atsakovės darbo laiku.

3213.

33Teismas nurodė, kad anot atsakovės, šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad ieškovas neteisėtai užėmė patalpas, esančias S. D. g. 11, Kaune, bei ( - ). Įvertinęs ginčijamo įsakymo turinį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė ieškovo šiurkščiu drausmės pažeidimu vertino neteisėtą nurodytų patalpų užėmimą, juolab, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog paminėtos patalpos Kaune ir Vilniuje bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ir ieškovui bei jo sutuoktinei. Todėl minėtų patalpų bendraturčių ginčas dėl naudojimosi tvarkos niekaip neįrodo ieškovo, kaip darbuotojo, darbo drausmės pažeidimo.

3414.

35Teismas pažymėjo, kad atsakovė teisme įrodinėjo, jog ieškovas pažeidė ir Darbo tvarkos taisyklių 51.12 punktą, t. y. „laikytis etikos, bendravimo kultūros normų darbe su įstaigos klientais, svečiais bei bendradarbiais“. Anot atsakovės vadovo V. K. 2017 m. lapkričio 9 d. teisme duotų paaiškinimų, nurodytas darbo drausmės pažeidimas padarytas 2017 m. kovo 31 d. (ieškovo paaiškinimo įteikimas filmuojant) bei 2017 m. birželio 6 d., kai ieškovas buvo „pričiuptas fotografuojant“ atsakovės vadovo stalą, vartant vadovo darbo knygą. Teismas sprendė, kad nei vienas iš teismo posėdžiuose V. K. įvardintų konkrečių darbo drausmės pažeidimų nėra įrašytas į 2016 m. birželio 7 d. įsakymą. Tokiu būdu, ginčijamas įsakymas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų aiškiai ir konkrečiai įvardinti, už kokį konkrečiai pažeidimą darbuotojui yra skiriama drausminė nuobauda. Be to, atsakovės nurodomam 2017 m. kovo 31 d. darbo drausmės pažeidimui, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda, yra suėjęs vieno mėnesio naikinamasis terminas; ieškovas už tą patį pažeidimą nubaustas pakartotinai, nes už tai jam 2017 m. kovo 31 d. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kuri vėliau darbdavio panaikinta vykdant DGK sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo; toks pažeidimas negali būti vertinamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį galėtų būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Vertindamas atsakovės nurodytą 2017 m. birželio 6 d. darbo drausmės pažeidimą teismas konstatavo, kad atsakovė minėtą pažeidimą iš esmės įrodinėjo liudytojos A. K. 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kuri yra atsakovės steigėjo, dalininko ir vadovo V. K. sutuoktinė, dirbanti atsakovės įstaigoje. Todėl šios liudytojos parodymus teismas vertino kritiškai, laikydamas, kad ji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi atsakovės naudai. Nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2017 m. birželio 6 d. fotografavo atsakovės vadovo darbo stalą, ir/ar vartė vadovo darbo knygą, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė buvus šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ir V. K. santykiai jau daugiau nei 1,5 metų buvo itin konfliktiški, kad ieškovo ir V. K. darbo stalai buvo bendroje patalpoje, konstatavo, kad V. K., kaip darbdavio atstovui teko pareiga užtikrinti darbo organizavimą tokiu būdu, kad įstaigos konfidenciali informacija būtų tinkamai apsaugota.

3615.

37Pasisakydamas dėl ieškovo grąžinimo į darbą, teismas nurodė, kad nuo 2016 m. ieškovo ir atsakovės vadovo V. K. santykiai yra itin konfliktiški, vienas kito atžvilgiu jie yra surašę pareiškimus ikiteisminio tyrimo įstaigai, ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą, todėl sprendė, kad ieškovas į ankstesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, jog jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Remiantis nurodytu ir vadovaudamasis DK 300 straipsnio 4 dalimi, taip pat nustatęs, kad ieškovas atsakovės įstaigoje nepertraukiamai išdirbo daugiau kaip 21 metus, teismas taikė alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą, pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisė ieškovui DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 8730,54 Eur (priskaityta suma) (1455,09 Eur x 6 mėn.).

3816.

39Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo (DK 300 str. 4 d.), teismas pažymėjo, kad nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. birželio 7 d.) iki šio sprendimo priėmimo (2018 m. vasario 20 d.) praėjo 175 darbo dienos (8 mėn. x 21 d.d. + 7 d.d.). Todėl ieškovui už priverstinę pravaikštą paskaičiuota suma sudarytų 12 125,75 Eur (69,29 Eur x 175 d.d.). Sprendžiant dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, svarbu įvertinti, ar abiems iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas sprendė, jog priteistina suma turėtų būti mažinama 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma – 8730,54 Eur (priskaityta suma), kurią teismas priteisė kaip išeitinę išmoką. Atėmus priteistą išeitinės išmokos sumą, liktų 3 395,21 Eur (12 125,75 Eur - 8730,54 Eur) vidutinio darbo užmokesčio suma, priskaityta už priverstinę pravaikštą. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie jo darbą VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ direktoriumi ir 2017 m. birželio–spalio mėnesiais šioje darbovietėje jam priskaitytą darbo užmokestį bendrai 5 814,00 Eur sumai (5 t., b. l. 59) teismas sprendė, kad šis darbo užmokestis viršija teismo apskaičiuotą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą - 3 325,92 Eur. Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, teismas nusprendė nepriteisti ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4017.

41Pasisakydamas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teismas nustatė, kad atsakovė su atleidžiamu iš darbo ieškovu pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 55,28 Eur už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuriuos išmokėjo 2018 m. sausio 10 d., t. y. pavėlavusi 7 mėnesius ir 2 darbo dienas. Nustačius, kad ieškovui nebuvo išmokėta dalis kompensacijos už kasmetines papildomas atostogas, taikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės.

4218.

43Teismas nurodė, kad uždelsta išmokėti 55,28 Eur suma sudaro 3,79 procentus (100 x 55,28)/1455,09)) ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio. Uždelstas atsiskaityti laikas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. sausio 10 d. sudaro 7 mėnesius ir 2 darbo dienas. Tokiu būdu vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo sekančios po atleidimo iš darbo dienos (2017 m. birželio 8 d.) iki pilno atsiskaitymo dienos (2018 m. sausio 10 d.) sudarytų 10 324,21 Eur (priskaityta suma) (7 mėn. x 21 d.d. = 147 d.d.+ 2 d. d.) x 69,29 Eur = 10 324,21 Eur). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais sprendžiant darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio klausimus, teismas konstatavo, kad apskaičiuotos išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką – 10 324,21 Eur (priskaityta suma) – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, būtų nesuderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl sprendė nurodytą išmoką sumažinti proporcingai neišmokėtai darbo užmokesčio daliai, t. y. iki 391,29 Eur (priskaityta suma) (10 324,21 Eur x 3,79 proc. = 391,29 Eur) ( DK 2, 35 straipsniai, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos.

4419.

45Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo dydį, kaip į vieną šios žalos dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgiama ir į tai, kaip darbuotojo teisės apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abi ginčo šalys nuo 2015 m. spręsdamos savo tarpusavio nesutarimus ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kilus konfliktinėms situacijoms kvietė policijos pareigūnus. Atsižvelgdamas įminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo į bylą pateiktas 2017 m. birželio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas pats savaime negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu ieškovui kilusios neturtinės žalos faktą. 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog neturėjo laiko apsilankyti pas gydytojus, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjus sveikatai ėmė vartoti maisto papildus (kalį, magnį, omega3). Teismas sutiko, kad ieškovas patyrė įtampą ir nepatogumus dėl neteisėto atleidimo, tačiau pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų turinį, teismas nenustatė ieškovo reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių. Pažymėjo, kad paties darbuotojo veiksmai nebuvo nepriekaištingi, t. y. jis padarė darbo drausmės pažeidimų, todėl sprendė, jog ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas bei išeitinės išmokos priteisimas laikytinas pakankamu ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu ir prašomos neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.

46III.

47Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4820.

49Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

501.1.

51Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė praleido naikinamąjį vieno mėnesio terminą skirti nuobaudą už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. (DK 241 str. 1 d.). Visų pirma, teismas neįvertino, kad šis 2 pravaikštų pažeidimas buvo įvardintas kaip papildoma priežastis atleisti ieškovą. Ginčijamame 2017 m. birželio 7 d. įsakyme yra nurodomos ne viena ir ne dvi savarankiškos DK 235 straipsnio 2 dalyje numatytos priežastys, iš kurių bent vienos pakanka ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumui pripažinti. Antra, neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių dvi darbo dienas iš eilės ieškovo nėra niekaip ginčijamas ar pateisintas. DK 241 straipsnis turi dvi dalis, kurių tik antrojoje dalyje yra nustatyti naikinamieji terminai, kurių atsakovė nepraleido. Teismas teisingai nustatė momentą, kada atsakovė sužinojo apie ieškovo nebuvimą darbe (2017 m. kovo 2 d. aktas), tačiau nepagrįstai ir netinkamai taikė bei aiškino naikinamųjų terminų trukmę apibrėžiančias teisės normas ir kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Teismas padarė teisės taikymo klaidą, dėl kurios buvo netinkami įvertinti įrodymai ir neteisingai išnagrinėta byla.

521.2.

53Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą ir teisėtai be rašytinio pareikalavimo raštu pasiaiškinti, vertindama ieškovo elgesį darbe pastaruosius mėnesius, galėjo skirti ir skyrė jam tinkamos rūšies adekvačią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kadangi dėl ieškovo netinkamo darbo, kitos ta pačia veikla užsiimančios viešosios įstaigos įsteigimo ir dalies darbuotojų į ją perviliojimo, atsakovės nekilnojamojo turto neteisėto naudojimo ir patentų biure saugomos intelektinės nuosavybės – įstaigos logotipo „PLC“ – neteisėto naudojimo nesuderinus su atsakove ir negavus jos sutikimo, atsakovės interneto svetainėje atliktų pakeitimų, kurių pagalba visi interesantai jiems nežinant ir to nesuprantant būdavo nukreipiami į ieškovo naujai įsteigtos kitos klaidinamai panašiu pavadinimu veikiančios viešosios įstaigos interneto svetainę, kurioje interesantai būdavo kviečiami teikti prašymus, registruoti, siųsti mokestį už ieškovo įsteigtos įstaigos paslaugas, susikaupė itin nepalankių aplinkybių, keliančių grėsmę tolimesniam atsakovės įstaigos darbui, visuma.

541.3.

55Teismo sprendime daug išvadų, nepalankių ieškovui, ir konstatavimo, kad ieškovas, o ne atsakovė pažeidė lokalinius bei norminius darbo teisės aktus. Todėl nesuprantama, kodėl teismas sprendė dėl ginčo įsakymo pagrįstumo ir esant akivaizdiems bei šiurkštiems darbo drausmės pažeidimams tenkino ieškinio reikalavimų dalį bei pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino ginčo įsakymą ir priteisė jam prašomas išmokas.

561.4.

57Ieškovui priteistos 8730,54 Eur bei 391,29 Eur sumos yra neproporcingai didelės per praėjusius metus nuostolingai dirbusiai atsakovės įstaigai (įstaigos pajamos – 37 136 Eur, išlaidos – 69 941 Eur). Teismas posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neteiktų į bylą jokių naujų duomenų (balansų, sąskaitų išrašų), todėl tokie įrodymai nebuvo teikiami siekiant neapkrauti bylos ir vykdant teismo nurodymus. Kadangi atsakovės finansinių dokumentų būtinybė iškilo vėliau, šie įrodymai teikiami su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi kitą darbą ir gauna dideles pajamas, susijusias su atsakovės vykdyta veikla. Teismo priteista kompensacija neatliktų savo socialinės paskirties, dėl to, net ir pripažinus atleidimą neteisėtu (su kuo atsakovas visiškai nesutinka), kompensacija turėtų būti sumažinta iki minimalaus 200 Eur dydžio.

5821.

59Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

602.1.

61Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė itin grubiai pažeidė įstatyme nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką (DK 35 str. 1 d., 240 str. 1 d.), šį pažeidimą vertino pasisakydamas kitų aplinkybių, reikšmingų paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, kontekste. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo skundžiamo įsakymo neteisėtu minėtu pagrindu, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas atmetė ieškovo ieškinio argumentus dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

622.2.

63Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, tinkamai pritaikė materialines teisės normas, dėl ko pagrįstai sprendė, jog atsakovė praleido naikinamąjį vieno mėnesio terminą skirti nuobaudą už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. (DK 241 str. 1 d.), kas yra savarankiškas pagrindas naikinti už minėtą pažeidimą paskirtą drausminę nuobaudą.

642.3.

65Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne tarp įstaigos dalininkų dėl jų veiklos ir priimamų sprendimų teisėtumo, o darbo ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo būtent šiai bylai svarbias aplinkybes, patvirtinančias atsakovo priimto įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, ką visiškai pagrįstai konstatavo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir teigia, kad neva ieškovas visus neteisėtus veiksmus, susijusius su naujo juridinio asmens įkūrimu, atliko slaptai, tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių sprendime nekonstatavo. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, į bylą buvo pateikta visa eilė rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovei buvo žinoma aplinkybė apie ieškovo įsteigtą įstaigą.

662.4.

67Teismas iš esmės pripažino, kad ieškovas, perkeldamas programą „Dirbk ir keliauk JAV“ ir kitas lydinčias paslaugas iš atsakovės įstaigos į ieškovo įstaigą, jokios žalos atsakovei nepadarė, tuo pačiu nenustatė ir jokio priežastinio ryšio. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovė būtų apskritai patyrusi kažkokią žalą (CPK 178 str.).

682.5.

69Atsakovas apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli, jog pirmosios instancijos teismas panaikino ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą už Darbo tvarkos taisyklių 52.3 punkto pažeidimą, kadangi atsakovė ir šiuo atveju neteisėtai patraukė ieškovą drausminėn atsakomybėn pažeisdama tiek naikinamąjį vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo sužinojimo, tiek ir naikinamąjį 6 mėnesių terminą nuo darbo drausmės pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikino ieškovui skirtą drausminę nuobaudą už Darbo tvarkos taisyklių 52.3 punkto pažeidimą, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovas yra laikomas pažeidęs minėtų taisyklių nuostatas ir padaręs darbo drausmės pažeidimą. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nekonstatavo nė vieno atvejo, kuomet ieškovas galimai padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

702.6.

71Konstatavęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir spręsdamas dėl ieškovui priteistinų kompensacijų dydžių, teismas iš esmės vadovavosi vien tik atsakovės interesais, dėl ko vietoje ieškovui pagal tuo metu galiojusias DK normas priklausiusios 31 180,50 Eur sumos priteisė tik 9 121,83 Eur (29,2 proc.). Todėl dar labiau mažinti ieškovui priteistą sumą nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Priešingu atveju dar didesnis ieškovui priklausančių išmokų sumažinimas reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7522.

76Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

77Dėl naujų įrodymų prijungimo

7823.

79Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8024.

81Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į minėtame straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 314 straipsnyje nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas, tačiau, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.

8225.

83Apeliantė prašo prijungti prie bylos jos finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus (įstaigos balansus, atsiskaitomųjų sąskaitų banke išrašus), siedamas juos su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydžio nustatymu, kurią tektų mokėti apeliantei pagal teismo sprendimą. Atsižvelgdama į prašymo motyvus, teismo vaidmenį darbo bylose (CPK 414 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ne tik teisinį, bet ir faktinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu prijungti prašomus įrodymus prie bylos.

84Dėl bylos faktinių aplinkybių

8526.

86Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 1996 m. vasario 2 d. sudarė su atsakove darbo sutartį Nr. DS-004, pagal kurią buvo priimtas dirbti VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ kultūrinių mainų jaunimui programų vadovu, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – programų direktoriumi, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos – programų vadovu. (t. 1, b. l. 17–20). 2017 m. birželio 7 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-1347 ieškovas informuotas, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. yra atleidžiamas iš užimamų pareigų už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: 1) už dalyvavimą veikloje, kuri nesuderinama su darbo funkcijomis, pasinaudojimą pareigomis gauti neteisėtų pajamų, savivaliavimą, o konkrečiai – už veikimą savo asmeniniais ir kito juridinio asmens VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ interesais periminėjant įstaigos klientus, gautinas pajamas ir veiklą, klaidinant įstaigos klientus ir interesantus, kenkimą įstaigos veiklos vykdymui (DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai; Darbo tvarkos taisyklių 51.10, 51.12, 521.3, 57.2, 57.4, 57.7, 57.9 punktai); 2) už padarymą veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių (nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), konkrečiai – už įstaigos programų „Dirbk ir keliauk JAV“ ir kitas lydinčias paslaugas veiklos užvaldymą, įstaigos interesantų/klientų klaidinimą, įstaigos gautinų lėšų savinimąsi (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas); 3) už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas); 4) už komercinę vertę turinčios informacijos ir asmenų duomenų, įskaitant įstaigos programų dalyvių duomenis) naudojimą ir perdavimą ir perdavimą VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“, siekiant gauti finansinės naudos (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 5) už vidaus darbo tvarkos taisyklių III; IX; X skyrių 10.1 p., 51.10 p., 51.12 p. 52.3 p. 57 p. pažeidimą (t. 1, b. l. 34–35).

87Dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų taikymo

8827.

89Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdama ieškovui ginčijamu 2017 m. birželio 7 d. įsakymu drausminę nuobaudą už neatvykimą į darbą 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d., drausminės nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė, o pirmosios instancijos teismo išvados nagrinėjamu klausimu yra nepagrįstos, kadangi teismas netinkamai taikė bei aiškino naikinamųjų terminų trukmę apibrėžiančias materialinės teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, dėl ko padarė teisės taikymo klaidą.

9028.

91Pagal DK 241 straipsnį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai. Toks reguliavimas suteikia reguliuojamiems darbo teisiniams santykiams apibrėžtumo, yra darbuotojo ir darbdavio teisių ir teisėtų interesų derinimo pavyzdys.

9229.

93Kasacinio teismo išaiškinta, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014kt.).

9430.

95DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

9631.

97Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, suformavo poziciją, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytų naikinamųjų terminų, apibrėžiančių laikotarpį, už kurį darbuotojas gali būti baudžiamas, taikymas neeliminuoja būtinybės vadovautis DK 241 straipsnio 1 dalimi ir laikytis joje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų, per kuriuos darbdavys privalo apsispręsti ir imtis tam tikrų priemonių dėl pažeidimą padariusio darbuotojo. Tai yra skirtingos prigimties ir paskirties terminai, todėl kiekvienu atveju sistemiškai turi būti taikomi abu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

9832.

99Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei apie ieškovo neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 1 d. tapo žinoma (paaiškėjo) ne vėliau kaip 2017 m. kovo 2 d., kuomet buvo pasirašytas atsakovės vadovo „Aktas dėl ieškovo neatvykimo į darbą“. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati apeliantė. Ginčijama drausminė nuobauda už šį pažeidimą ieškovui paskirta 2017 m. birželio 7 d., t. y. akivaizdžiai praleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą. Minėta, kad šis terminas yra naikinamasis, jam pasibaigus išnyksta su juo saistomos suinteresuoto asmens teisės bei pareigos.

10033.

101Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paminėtu atveju tinkamai taikė ir aiškino DK teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimo terminus, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju teismas padarė teisės taikymo klaidą ar kitaip pažeidė įstatymą.

10234.

103Apeliantė teigia, kad byloje buvo nustatytos atsakovės komercinių paslapčių atskleidimo, ieškovo dalyvavimo kitos įstaigos veikloje, kuri nesuderinama su jo darbo funkcijomis pas atsakovę, aplinkybių (šios nutarties 20.2 punktas), teismo sprendime daug išvadų, nepalankių ieškovui, ir konstatavimo, kad ieškovas, o ne atsakovė pažeidė lokalinius bei norminius darbo teisės aktus. Todėl apeliantei nesuprantamos teismo išvados dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo.

10435.

105Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą darbo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai, konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiškėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010; kt.).

10636.

107Iš ginčijamo 2017 m. birželio 7 d. įsakymo turinio matyti, kad jame nenurodyta nei ieškovui inkriminuojamų pažeidimų, nurodytų šios nutarties 34 punkte, nei vieta, nei laikas, nei nuostolių atsiradimo pagrindas ir jų dydis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio įsakymo turinys yra ydingas ir neatitinka aiškumo bei konkretumo reikalavimų, keliamų tam, kad darbuotojas aiškiai suprastų, už kokius konkrečius pažeidimus jam yra skiriama drausminė nuobauda.

10837.

109Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, dar dirbdamas pas atsakovę, 2016 m. birželio 29 d. įsteigė naują įmonę – VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“, perkėlė į savo vadovaujamą įstaigą pas atsakovę jo kuruojamą programą „Dirbk ir keliauk JAV“ bei su minėta programa susijusias paslaugas; 2016 m. birželio 29 d. tarp atsakovės ir ieškovo naujai įsteigtos įstaigos buvo atidalijami telefonų bei interneto abonentai, orgtechnika, patalpos ir kitas inventorius (t. 1, b. l. 161-164, 173-175, t. 4, b. l. 105-106); nuo 2016 m. spalio 17 d. atsakovė atleido iš darbo savo darbuotojas N. M., J. B., R. P., L. G., R. J.. K. M., A. B., kurios ieškovo įstaigoje pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. (t. 4, b. l. 39-45, 47-53, t. 5, b. l. 171-177, t. 6, b. l. 56-78). Apeliantės internetinio puslapio duomenys patvirtina, ji atsisakė nuo 2016 m. birželio 12 d. teikti paslaugas pagal anksčiau vykdytas programas „Programos JAV“, „Dirbk ir keliauk JAV“, „Stažuotės/praktika JAV“, „Studijų programos JAV“, „Dirbote užsienyje – susigrąžinkite mokesčius“ (3 t., b. l. 81-85). Ieškovo 2016 m. lapkričio 22 d. elektroninis laiškas atsakovės vadovui ir kitiems asmenims patvirtina, kad ieškovas tikėtinai su atsakovės vadovu rugsėjo mėn. susitarė, kad ieškovo įstaiga tęs veiklas programos „Dirbk ir keliauk JAV“ srityje, kad programų koordinatorės pereis visu etatu dirbti į ieškovo vadovaujamą įstaigą, o atsakovė toliau tęs kitų veiklų vykdymą (kelionių pardavimus, tarptautinių studentų pažymėjimų forminimą, „Ecolines“ bilietų pardavimus, leidybą, dizainą) (t. 4, b. l. 67).

11038.

111Šios nutarties 37 punkte aptartos aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės programos „Dirbk ir keliauk JAV“ perkėlimas į naujai įsteigtą ieškovo įstaigą – VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ buvo vykdomas su atsakovės žinia ir jai pritarus (CPK 185 straipsnis).

11239.

113Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės vadovas 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi pareiškimu į Kauno apygardos prokuratūrą, iš esmės nurodydamas tuos pačius ieškovo neteisėtos veikos požymius, kurie atsispindi 2017 m. birželio 7 d. įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, liečiančius atsakovės dalies programos perkėlimą į ieškovo įstaigą, kurie nesuderinami su ieškovo darbo funkcijomis ir atitinkančius DK 237 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose; Darbo tvarkos taisyklių 51.10, 51.12, 52.3, 57.2, 57.4, 57.7, 57.9 punktuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų sudėtį (t. 2, b. l. 18-20, 21-23). Iš pareiškimo turinio matyti, kad apie neteisėtus ieškovo veiksmus atsakovė sužinojo 2016 m. rugsėjį.

11440.

115Minėta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, už kurį darbuotojui gali būti skiriama drausminė nuobauda, ir tai yra garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (vienas mėnuo, šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Iš byloje surinktų duomenų (nutarties 37, 39 punktai) akivaizdu, kad apie ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą darbdaviui tapo žinoma ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d. Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad už paminėtus pažeidimus skirti ieškovui drausminę atsakomybę nebuvo pagrindo, kadangi pasibaigė naikinamieji terminai drausminės atsakomybės taikymui.

11641.

117Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti kai kurie ieškovo darbo drausmės pažeidimo požymiai, neteikia pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas panaikinti ginčijamą įsakymą yra prieštaringas ir nesuprantamas, kadangi teismas aiškiai nurodė, kad atsakovė pažeidė nuobaudos skyrimo terminus, kas sudaro savarankišką ieškinio patenkinimo pagrindą. Todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

118Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pasekmių

11942.

120Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

12143.

122Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

12344.

124Nagrinėjamu atveju teismas priteisė iš atsakovės šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (8730,54 Eur) ir 391,29 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, išeitinės išmokos dydžius reguliuoja imperatyvios DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl mažinti jų negalima. Ieškovui priteista 391,29 Eur dydžio išmoka nesudaro nė pusės ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, todėl mažinti šią sumą taip pat nėra pagrindo. Todėl remdamasi nurodytu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas priteisė iš atsakovės ieškovui nepagrįstai didelę kompensaciją.

125Dėl bylos procesinės baigties

12645.

127Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

128Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12946.

130Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

13147.

132Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantų šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13348.

134Įvertinus tai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos ir atitinkančios teisingumo ir protingumo principus, jos ieškovui priteistinos iš apeliantės.

13549.

136Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 246 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

137Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

138Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

139Priteisti ieškovui P. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ (juridinio asmens kodas 235050680) 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

140Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ (juridinio asmens kodas 235050680), 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

141Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad 1996 m. vasario 2 d. sudarė su atsakove darbo sutartį... 10. 3.... 11. Ieškovo nuomone, skirdama drausminę nuobaudą atsakovė pažeidė DK 240... 12. 4.... 13. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovas 1996 m. vasario 2 d. sudarė su atsakove darbo... 20. 7.... 21. Pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, teismas konstatavo,... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad ginčijamame įsakyme šiurkščiu darbo drausmės... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu ieškovas nubaustas ir už tai, kad... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu ieškovas nubaustas už „veiką,... 28. 11.... 29. Pasisakydamas dėl minėtų darbo drausmės pažeidimų, teismas nurodė, kad... 30. 12.... 31. Vertindamas ginčijamame įsakyme atsakovės įvardintą darbo drausmės... 32. 13.... 33. Teismas nurodė, kad anot atsakovės, šiurkštus darbo drausmės pažeidimas... 34. 14.... 35. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teisme įrodinėjo, jog ieškovas pažeidė... 36. 15.... 37. Pasisakydamas dėl ieškovo grąžinimo į darbą, teismas nurodė, kad nuo... 38. 16.... 39. Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos... 40. 17.... 41. Pasisakydamas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teismas nustatė,... 42. 18.... 43. Teismas nurodė, kad uždelsta išmokėti 55,28 Eur suma sudaro 3,79 procentus... 44. 19.... 45. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos... 46. III.... 47. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 48. 20.... 49. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir... 50. 1.1.... 51. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė praleido naikinamąjį vieno... 52. 1.2.... 53. Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą ir teisėtai be rašytinio... 54. 1.3.... 55. Teismo sprendime daug išvadų, nepalankių ieškovui, ir konstatavimo, kad... 56. 1.4.... 57. Ieškovui priteistos 8730,54 Eur bei 391,29 Eur sumos yra neproporcingai... 58. 21.... 59. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. B. prašo apeliacinį skundą... 60. 2.1.... 61. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė itin grubiai... 62. 2.2.... 63. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualia kasacinio teismo... 64. 2.3.... 65. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne tarp įstaigos dalininkų dėl jų... 66. 2.4.... 67. Teismas iš esmės pripažino, kad ieškovas, perkeldamas programą „Dirbk ir... 68. 2.5.... 69. Atsakovas apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli, jog pirmosios instancijos... 70. 2.6.... 71. Konstatavęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir spręsdamas dėl... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 75. 22.... 76. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 77. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 78. 23.... 79. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 80. 24.... 81. Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės... 82. 25.... 83. Apeliantė prašo prijungti prie bylos jos finansinę padėtį patvirtinančius... 84. Dėl bylos faktinių aplinkybių... 85. 26.... 86. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 1996 m. vasario 2 d. sudarė su... 87. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų taikymo ... 88. 27.... 89. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki... 90. 28.... 91. Pagal DK 241 straipsnį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus... 92. 29.... 93. Kasacinio teismo išaiškinta, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra... 94. 30.... 95. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj... 96. 31.... 97. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse... 98. 32.... 99. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei apie ieškovo neatvykimą į darbą... 100. 33.... 101. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 102. 34.... 103. Apeliantė teigia, kad byloje buvo nustatytos atsakovės komercinių... 104. 35.... 105. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą darbo teisės normų... 106. 36.... 107. Iš ginčijamo 2017 m. birželio 7 d. įsakymo turinio matyti, kad jame... 108. 37.... 109. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, dar dirbdamas pas atsakovę, 2016 m.... 110. 38.... 111. Šios nutarties 37 punkte aptartos aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti... 112. 39.... 113. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės vadovas 2016 m. spalio 21... 114. 40.... 115. Minėta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241... 116. 41.... 117. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti kai kurie ieškovo... 118. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pasekmių ... 119. 42.... 120. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo... 121. 43.... 122. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl... 123. 44.... 124. Nagrinėjamu atveju teismas priteisė iš atsakovės šešių mėnesių... 125. Dėl bylos procesinės baigties... 126. 45.... 127. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 128. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 129. 46.... 130. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 131. 47.... 132. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantų šios instancijos... 133. 48.... 134. Įvertinus tai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos... 135. 49.... 136. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovei buvo... 137. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 138. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti... 139. Priteisti ieškovui P. B. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės viešosios... 140. Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „Pasaulio lietuvių... 141. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....