Byla 2A-2881-577/2013
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovui UAB „Jaros sauga“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas B. M. prašė teismo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 dalies į to paties straipsnio 2 dalį, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę 1 649 Lt išmoką, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas 18 546,77 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas 2009,60 Lt nuo 2010-06-01 iki 2012-08-01, vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-06-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 21 437 Lt, 10 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškinyje nurodė, kad 2007-10-18 šalys sudarė Darbo sutartį Nr. 177, pagal kurią ieškovas buvo priimtas specialistu. Taip pat ieškovas papildomai atlikinėjo apsaugos darbuotojo darbą už atskirą darbo užmokestį pagal pateiktus ir patvirtintus budėjimo grafikus saugomuose objektuose. Papildomas darbas apsaugos darbuotojo sutartyje nurodytas nebuvo. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų grafikų matyti, jog ieškovas per laikotarpį nuo 2007-10-19 iki 2010-05-31 papildomai dirbo apsaugos objektuose atliekant apsaugos darbuotojo funkcijas 2932 valandas. 2010-05-20 ieškovas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-06-01, o priežastis buvo laiku nemokamas atlyginimas. Ieškovo nuomone, jis turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 dalį ir gauti išeitinę išmoką. 2010 m. liepos 9 d. ir 20 d. atsakovas sumokėjo ieškovui po 400 Lt. Iki 2011 m. gruodžio mėnesio sumokėjo tik 4300 Lt. Iš viso atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 23 732 Lt sumą. Be to, ieškovas nurodo, kad jis patyrė ir neturtinę žalą, kadangi šeima laiku negavo pajamų, o ieškovas turėjo išlaikyti pilnametį studentą sūnų, žmonos pajamos labai nedidelės, todėl negavus laiku darbo užmokesčio, ieškovas turėjo skolintis pinigų iš kitų asmenų.

4Atsakovas UAB „Jaros sauga“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog darbo sutartis buvo nutraukta dėl bendrovės sunkios ekonominės padėties, o neišmokėto darbo užmokesčio likutis 2012-08-01 yra 6 786,45 Lt. Atsakovo nuomone, ieškovas gerai suprato, kad yra atleidžiamas pagal DK 127 str. 1 dalį, nes turi teisininko išsilavinimą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas, netinkamai organizavęs apsaugos darbuotojų darbą, atlikdavo jų pareigas pats, neinformavęs administracijos. Leidimo dirbti apsaugos darbuoju ieškovas neturėjo ir atlikti apsaugos darbuotojo pareigų atlikti negalėjo. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas dėl papildomo darbo užmokesčio niekada nekėlė jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu priteisti vidutinį darbo užmokestį už praleistą atsiskaityti laiką. Pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio pablogėjo jo sveikata ar turtinė padėtis, todėl atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui B. M. iš atsakovo UAB „Jaros sauga“ 6 786,45 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 25 830,88 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-06-01) iki ieškinio padavimo dienos (2012-08-01); 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimo dalį dėl 1000 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo nukreipė vykdyti skubiai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas savo valia, niekieno neverčiamas pateikė pareiškimą darbdaviui dėl jo atleidimo iš darbo darbuotojo pareiškimu, t.y. remiantis DK 127 str. 1 dalimi, ir tik praėjus daugiau nei dvejiems metams teikė ieškinį, prašydamas keisti atleidimo iš darbo pagrindą; kad ieškovas ne vienerius metus dalyvauja darbo rinkoje, turi teisinį išsilavinimą, nuo 2010-05-03 dirbo kitoje įmonėje apsaugos darbuotoju, ieškovo reikalavimą dėl atleidimo pagrindo pakeitimo bei išeitinės išmokos priteisimo atmetė. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl papildomo darbo už sutartimi sulygtą atlyginimą tarp šalių buvo kilęs ginčas ir ieškovas reikalavo papildomo užmokesčio už atliekamas papildomas funkcijas. Pirmos instancijos teismo vertinimu, už minėtą papildomą darbą ieškovui buvo atlyginama, mokant atitinkamą mėnesį didesnį nei nustatytą sutartimi darbo užmokestį (b.l. 127-128), todėl reikalavimas dėl 14 660 Lt darbo užmokesčio priteisimo už atidirbtą papildomą darbą taip pat buvo atmestas. Taip pat teismas, nustatęs, kad atsakovas atleisdamas B. M. iš užimamų pareigų su juo pilnai neatsiskaitė, nesumokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio net už pusantrų metų (b.l. 21), įsiskolinimas tęsėsi nuo 2009 metų sausio mėnesio iki pat atleidimo dienos, o atleidimo dieną – 2010 m. birželio 1 d. jokia išmoka ieškovui nebuvo sumokėta (b.l. 142-143), ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, atliekant tiesiogines darbo funkcijas, ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas tenkino; ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kuris, pirmos instancijos teismo skaičiavimais, sudaro 25 830,88 Lt (neatskaičius mokesčių) (46,88Lt x 551 d.d.). Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos; nurodė, jog kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37, 6.261 str. straipsnius dėl palūkanų, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 proc. metines palūkanas už apskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį atmetė. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pažeistos teisės yra pakankamai apgintos kitais DK numatytais darbuotojų teisių gynimo būdais; neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas, todėl reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos irgi atmetė.

6Ieškovas B. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal CPK 127 str. 2 d., įpareigoti atsakovą padaryti atitinkamus pakeitimus šioje sutartyje. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas priteisti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Jaros sauga“ ieškovo naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 1649 Lt. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Jaros sauga“ ieškovo naudai neišmokėtą darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir pagal budėjimo grafikus bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „Jaros sauga“ ieškovo naudai neišmokėtą darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir pagal budėjimo grafikus bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 18 546,77 Lt. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jo atleidimo iš darbo atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., nes darbdavys nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir pažeidinėjo įstatymus. Ieškovas nesutinka su teismo motyvais, kad jis nesilaikė CK 1.5 straipsnio reikalavimų, nes turėjo galimybę pasirinkti darbo sutarties nutraukimo būdą teikdamas pareiškimą darbdaviui, neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis turi teisinį išsilavinimą ir, kad teismui yra svarbu ir tai, kad ieškovas nuo 2010-05-03 dirbo kitoje bendrovėje ir todėl dviejų mėnesių išeitinės išmokos suma nutraukiant darbo santykius nuo 2010-06-01 jam nebuvo tiek aktuali ir kad jis į teismą kreipėsi daugiau kaip po dvejų metų. Apeliantas pažymi, kad jis kreipėsi į teismą tik po dvejų metų, nes atsakovas mokėjo ieškovui dalimis po 400 Lt iki 2011 gruodžio mėnesio ir tik po to, kai atsakovas nustojo mokėti, ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Apeliantas pažymi, kad nors teismas ir nustatė, kad ieškovas faktiškai dirbo papildomą darbą, tačiau neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kiek atsakovas turėjo sumokėti ieškovui pagal darbo grafikus ir kiek jis sumokėjo atskirais mėnesiais, kai darbo užmokestis buvo didesnis nei sutartimi sulygtas. Šioje dalyje, apelianto nuomone, teismo pozicija prieštaringa ir nenuosekli, nes iš vienos pusės teismas pripažino, kad ieškovas dirbo papildomą darbą pagal grafikus, t.y. per laikotarpį nuo 2007-10-19 iki 2010-05-31 papildomai atidirbo apsaugos objektuose atliekant apsaugos darbuotojo funkcijas 2932 valandas, tačiau iš kitos pusės teismas padarė išvadą, kad atsakovas neprivalo sumokėti ieškovui už atliktą darbą pagal grafikus ir todėl ieškovo reikalavimą dėl 14 660 Lt priteisimo už atidirbtą papildomą darbą pagal grafikus nepagrįstai atmetė. Taip pat atsakovas pažymi, kad jis dar dirbdamas pas atsakovą kreipėsi į atsakovą dėl papildomo darbo pagal grafikus apmokėjimo, tačiau vadovas vis žadėdavo sumokėti vėliau, kai bendrovės finansinė padėtis pagerės. Apelianto nuomone, už tai, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimas dirbti ieškovui pagal budėjimo grafikus nebuvo įformintas raštiškai, yra atsakingas darbdavys. Ieškovo nuomone, teismo argumentas, kad už papildomą darbą ieškovui buvo atlyginama, mokant atitinkamą mėnesį didesnį nei nustatytą sutartimi darbo užmokestį, niekuo nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovas neapmokėjo ieškovui už atliktą darbą pagal budėjimo grafikus. Apeliantas pažymi, kad teismo priteista vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma yra 25 830,88 Lt, tačiau teismo priteista suma atitinka tik 551 darbo dienas, t.y. laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-08-01. Apelianto nuomone, laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos 2010-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-05-13 sudaro 746 darbo dienos, todėl teismas turėjo priteisti 34 972,48 Lt. Nors ieškinyje ir buvo suformuluotas reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką tik iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau ieškovas pažymi, kad nagrinėjant darbo teisinių santykių kylančius ginčus, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 str. 3 d.), siekiant apginti silpnesnės šalies, t.y. darbuotojo, pažeistas teises, išeiti už ieškinio ribų ir padidinti ieškinio reikalavimo piniginę išraišką, todėl vidutinis darbo užmokestis turėjo būti priteistas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, apeliantas tvirtina, kad laiku negautas darbo užmokestis sudarė jam didelį nepatogumą ir finansinius sunkumus, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, kai už atliktą darbą negavo priklausančio jam atlyginimo, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

7Atsakovas UAB „Jaros sauga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad ieškovas 2010-05-20 prašė jį atleisti iš darbo nuo 2010-06-01 savo noru, tuo pagrindu ieškovas ir buvo atleistas, dėl atleidimo iš darbo formuluotės ieškovas neturėjo jokių pretenzijų iki kreipimosi į teismą dienos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą bei nepriteisė išeitinės išmokos. Taip pat atsakovas tvirtina, kad visiškai nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagal darbo grafikus priteisimo. Pasak atsakovo, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas jokių reikalavimų dėl papildomo darbo užmokesčio dirbdamas pas atsakovą nekėlė, o toks ieškovo elgesys, atsakovo vertinimu, rodė, kad jis sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, be to, už papildomą darbą ieškovui ir buvo atlyginta mokant mėnesinį didesnį nei nustatyta darbo sutartyje darbo užmokestį. Taip pat atsakovas tvirtina, kad nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo nuomone, vien faktas, kad su darbuotoju nebuvo laiku atsiskaityta, nesuponuoja moralinės žalos padarymo fakto. Ieškovo patirta moralinė žala yra kompensuota vidutinio darbo užmokesčio priteisimu.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas tarp šalių 2007 m. spalio 18 d. sudarytos darbo sutarties Nr.177 pagrindu buvo priimtas į darbą UAB „Jaros sauga“ į specialisto pareigas neterminuotam laikui (b.l. 14-15). Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį pagal LR Vyriausybės nutarimu nustatytą minimalią algą. Darbo sutartyje buvo nustatyta, kad darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį. 2010 m. gegužės 31 d. darbo santykiai nutraukti pagal LR darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu (b.l. 14-15,28-29). Ieškovas mano, kad jis atleistas iš darbo ne tuo pagrindu, todėl prašė pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 127 str. 1 dalies į DK 127 str. 2 dalį, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę 1 649 Lt išmoką, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas 18 546,77 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas 2009,60 Lt nuo 2010-06-01 iki 2012-08-01, vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-06-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 21 437 Lt, 10 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui B. M. iš atsakovo UAB „Jaros sauga“ 6 786,45 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 25 830,88 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-06-01) iki ieškinio padavimo dienos (2012-08-01); 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš apeliacinio skundu turinio matyti, kad ieškovas kelia šiuos klausimus: 1) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir išeitinės išmokos nepagrįsto nepriteisimo; 2) dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagal darbo grafikus nepagrįsto nepriteisimo; 3) dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti su ieškovu netinkamo priteisimo; 4) dėl neturtinės žalos nepagrįsto nepriteisimo, dėl kurių ir bus pasisakoma.

11Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir išeitinės išmokos nepagrįsto nepriteisimo

12Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas savo valia, niekieno neverčiamas pateikė pareiškimą darbdaviui dėl jo atleidimo iš darbo darbuotojo pareiškimu, t.y. pagal DK 127 str. 1 d.; su pareiškimu dėl savo ankstesnio pareiškimo atšaukimo ieškovas į darbdavį niekada nesikreipė ir tik praėjus daugiau nei dvejiems metams pateikė teismui ieškinį, prašydamas keisti atleidimo iš darbo pagrindą. Pažymėjo, kad apeliantas jau ne vienerius metus dalyvauja darbo rinkoje, todėl, vadovaujantis protingumo principu, ieškovo argumentus, kad jis anksčiau nekreipė dėmesį į atleidimo pagrindą dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo, atmetė. Tačiau apeliacinės instancijos nuomone, su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis sutikti negalima.

13Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 127 str. 1 d., nors tiek ieškovo paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, tiek iš atsakovo surašytų procesinių dokumentų turinio nustatyta, jog atsakovas laiku nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio ir buvo susidaręs didelis neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimas. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškovu po atleidimo iš darbo atsiskaitinėjo epizodiškai; visas įsiskolinimas neišmokėtas iki šiol. Sutiktina su pirmos instancijos padaryta išvada, kad neabejotinai darbuotojas savo valia, niekieno neverčiamas pateikė pareiškimą darbdaviui dėl jo atleidimo iš darbo darbuotojo pareiškimu, tačiau iš ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo turinio matyti, kad ieškovas atleidimo pagrindo nebuvo nurodęs (b.l. 18); tuo tarpu iš nustatytų byloje aplinkybių akivaizdu, jog buvo visos prielaidos, t.y. teisinis ir faktinis pagrindas darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d., nes būtent darbdavys nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį mokėti sulygtą darbo užmokestį laiku. Apeliacinio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad darbdavys jau po ieškovo atleidimo epizodiškai padengdavo darbo užmokesčio įsiskolinimus, vien tai, kad darbuotojas su pareiškimu dėl savo ankstesnio pareiškimo atšaukimo į darbdavį nesikreipė, o kreipėsi į teismą dėl atleidimo pagrindo pakeitimo tik po dvejų metu po atleidimo, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad tarp šalių buvo sulygta nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d.. Akivaizdu, kad darbuotojas yra silpnesnioji aptariamų santykių pusė ir teismo nuomone visiškai aišku, kad visų pirma jam buvo svarbu gauti neišmokėtą darbo užmokestį. Kaip minėta, ieškovas savo prašyme nebuvo nurodęs atleidimo pagrindo, todėl visiškai aišku, kad atleidimo pagrindą įrašė atsakovas. Akivaizdu, kad darbdavys nutraukdamas sutartį pagal DK 127 str. 1 d., parinko sau palankesnį ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, tokiu būdu išvengdamas pagal DK 140 str. 2 d. nustatytos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos mokėjimo, o toks darbdavio elgesys darbuotojo atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu; darbuotojo pažeistos teisės turi būti apgintos. Esant nurodytam, apeliacinis skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo naikintinas; šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas. Ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo tenkintini. Pripažintina, jog ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. (DK 295 str. 2 d. 2 p.); ieškovui iš atsakovo priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoką, t.y. 1649 Lt (atskaičius mokesčius).

14Dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagal darbo grafikus

15Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ir dėl apmokėjimo už atliktą budėjimo darbą, kuris darbo sutartyje nebuvo nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad darbo funkcijos priskiriamos prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 95 str. 1 d.), t.y. dėl darbo funkcijų pakeitimo darbo sutarties šalys turi susitarti raštu.

16Kaip matyti iš byloje esančio darbdavio 2012-05-31 ieškovo atstovui advokatui atsakymo Nr. 199 turinio (b.l. 25), ieškovo darbo funkcijos buvo darbo grafikų sudarymas bei postų darbo kontrolė, bei pats darbdavys raštu pripažino, kad būdavo tokių atvejų, kai ieškovas pavaduodavo susirgusius apsaugos darbuotojus. Aplinkybę, kad ieškovas pavaduodavo kitus darbuotojus, patvirtinto ir liudytojai A. L., V. I., M. S. (b.l. 173-175), be to, tai matyti ir iš į bylą pateiktų budėjimo grafikų (b.l. 30-60). Taigi, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad nors ieškovo darbo sutartyje nebuvo nurodytas papildomas budėjimo darbas, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų viseto darytina išvada, kad ieškovas faktiškai dirbo papildomą darbą. Taip pat, kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, iš minėto darbdavio atsakymo (b.l. 25) ir pateiktų duomenų apie priskaičiuotą ir mokėtiną atlyginimą visu darbo laikotarpiu (b.l. 26-27) matyti, kad ieškovui buvo mokami priedai, kadangi iš priskaičiuotų atlyginimų dydžio matyti, kad tam tikrais mėnesiais darbo užmokestis būdavo didesnis nei sulygtas sutartimi (b.l. 127-128, 25, 3). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas, dirbdamas UAB „Jaros sauga“, kėlė papildomai reikalavimus dėl apmokėjimo už papildomo, darbo sutartyje nenurodyto, darbo atlikimą. Ieškovas šį klausimą iškėlė tik po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2007-10-19 iki 2010-05-31, kai ieškovas atlikdavo apsaugos darbuotojo funkcijas, jų neginčijo ir nereikalavo už tą darbą užmokesčio, įrodo, kad ieškovas sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Be to, įvertinus bylos medžiagą, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad už minėtą papildomą darbą ieškovui buvo atlyginama, mokant atitinkamą mėnesį didesnį nei nustatytą sutartimi darbo užmokestį (b.l. 127-128). Apelianto teiginys, kad jis sutiko dirbti darbdavio prašymu pagal budėjimo grafikus pavaduojant apsaugos darbuotojus atlygintinai su sąlyga, kad darbdavys apmokės jam už kiekvieną išdirbtą valandą po 5 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl 14 660 Lt darbo užmokesčio priteisimo už atidirbtą papildomą darbą, todėl šioje dalyje apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti su ieškovu priteisimo

18Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, ką išnagrinėjęs bylą ir padarė pirmosios instancijos teismas, yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012 ).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu buvo priteista ieškovui B. M. iš atsakovo UAB „Jaros sauga“ 6 786,45 Lt neišmokėto atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 25 830,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-06-01) iki ieškinio padavimo dienos (2012-08-01). Apeliantas pažymi, kad teismo priteista suma atitinka tik 551 darbo dienas, t.y. laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-08-01. Apelianto nuomone, laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos 2010-06-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-05-13 sudaro 746 darbo dienos, todėl teismas turėjo priteisti 34 972,48 Lt, o ne 25 830,88 Lt.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta sankcija darbdaviui, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Tam tikrais atvejais, nustatant tik tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas, neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių, gali būti vertinamas kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nagrinėjamo klausimo kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovui jau yra iškelta bankroto byla (b.l. 214-217), taigi atsakovas yra pripažintas nemokiu. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga, taip pat buvo žinoma, todėl negalėjo būti teismo ignoruojama sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Taip pat pažymėtina, kad nors pats apeliantas ieškinyje buvo suformulavęs prašymą priteisti vidutinį darbo užmokestį būtent tik iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. iki 2012-08-01 (b.l. 9), tačiau visiškai sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nagrinėjant darbo teisinių santykių kylančius ginčus teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414, 417 str.str.), juolab jeigu įstatymas įsakmiai nurodo, už kokį laikotarpį darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis uždelsus su juo atsiskaityti jo atleidimo dieną. Todėl visiškai aišku, kad pirmos instancijos teismas turėjo analizuoti ir svarstyti DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių taikymą už visą uždelsimo laiką.

21Byloje nustatyta, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną ir dėl to ieškovo kaltės nėra. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad atsakovui iškelta bankroto byla; patvirtinti 1 196 194,39 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitinka teisės normos tikslus, nėra neprotingai didelis ir yra adekvati sankcija darbdaviui. Tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Taikant darbo teisės principus (DK 2, 35 str., str.), apeliacinio teismo nuomone, nors ir sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti svarstoma dėl ieškovui priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, beje papildomai, kaip jau buvo minėta, pažymėtina, jog įstatymas numato galimybę priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes (atsakovo nemokumas, neišmokėto darbo užmokesčio ir priklausančios kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką sumos ir kt.), šioje nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui sumažinimo. Priešingu atveju apeliacinės instancijos nuomone, šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui papildomai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir daug kartų viršijančios kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką; tokia situacija nebūtų suderinama taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (aukščiau paminėtos bylos, civ. byl. Nr. 3K-3-365/2010, ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iškelta bankroto byla, LITEKO duomenimis nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013-05-30, todėl ieškovui vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti skaičiuotinas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2013-05-30. Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. už 746 darbo dienas (34 972,48 Lt neatskaičius mokesčių). Pirmos instancijos teismas nors ir neanalizavo įstatymo nustatytų pasekmių taikymo per visą uždelstą laiką; svarstė tik laikotarpį nuo atleidimo 2010-06-01 dienos iki 2012-08-01, t.y. ieškinio padavimo dienos, tačiau sprendė, kad ieškovui priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju suma turi būti 25 830,88 Lt. Atsižvelgiant į priteistiną ieškovo neišmokėto atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei susidariusio vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžių (sumų) proporciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta pirmos instancijos teismo už uždelstą atsiskaityti laiką suma yra proporcinga ieškovui neišmokėtai išmokų daliai bei adekvati, šios bylos kontekste, atsakovo delsimo atsiskaityti priežastims. Esant pasakytam, pirmos instancijos teismo motyvai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dalyje dėl uždelsimo laikotarpio keistini; priteistina fiksuoto dydžio kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką – nuo atleidimo dienos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, o pirmos instancijos teismo parinktą kompensavimo dydį pripažinus optimaliu, sprendimo dalis, kuria priteista 25 830,88 Lt (neatskaičius mokesčių), paliktina nepakeista.

22Dėl neturtinės žalos priteisimo

23Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A.K., N.G. ir kt. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 str. formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), kurie turi būti įvertinami kompleksiškai. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos, kuria įrodyti pareiga tenka darbo teisinių santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tik tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl atleidimo jis patyrė itin didelių dvasinių sukrėtimų, turėjo būtent to sąlygotų akivaizdžių sveikatos problemų, kad sumenko ieškovo bendravimas su aplinkiniais ir pan., kad atleidimas neigiamai sąlygotų ieškovo galimybes įsidarbinti (CPK 178 str., 185 str.).

25Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su ieškovo argumentais, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio jis patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie CK 6. 250 str. bei DK 250 str. prasme gali būti suprantami kaip neturtinė (moralinė) žala, tačiau įvertinusi padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei faktinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp šalių susiklosčiusių santykių ir būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovo patirta neturtinė žala iš esmės gali būti kompensuojama teismo sprendimu pripažįstant ieškovo pažeistas teises ir tokiu būdu tenkinant turtinius reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Pastebėtina, kad ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis 25 830,88 Lt (neatskaičius mokesčių) už neatsiskaitymą laiku, yra tapatus beveik visam uždarbiui per trejus metus. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovo pažeistos teisės yra pakankamai apgintos kitais DK numatytais darbuotojų teisių gynimo būdais, o neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas.

26Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

27Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo, naikintinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas. Ieškovo reikalavimas pakeisti atleidimo pagrindą nurodant DK 127 str. 2 d. bei priteisti 1649 Lt (atskaičius mokesčius) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką tenkintinas. Pakeistini pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai dalyje dėl kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.2p.).

28Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, apeliantui iš atsakovo priteistini 120 Lt jo patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei keistina pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteista suma, ją padidinant iki 1000 Lt (CPK 93 str.) .

29Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kurią atmestas ieškovo reikalavimas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės išmokos pritesimo, panaikinti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą; pakeisti atleidimo pagrindą nurodant DK 127 str. 2 d. bei priteisti iš atsakovo ieškovui 1649 Lt (tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt devynių litų) (atskaičius mokesčius) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

31Pakeisti sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis dalyje dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, nurodant, kad 25 830,88 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis priteistinas už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2010-06-01) iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2013-05-30).

32Pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nurodant priteistiną sumą 1000 Lt (tūkstantis litų).

33Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo UAB „Jaros sauga“, j.a.k. 154283916, ieškovui B. M., a.k. ( - ) 120 Lt (šimtas dvidešimt litų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas B. M. prašė teismo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą... 4. Atsakovas UAB „Jaros sauga“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog darbo... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovas B. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 7. Atsakovas UAB „Jaros sauga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas tarp šalių 2007 m. spalio 18 d.... 11. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir išeitinės išmokos nepagrįsto... 12. Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 127 str. 1... 14. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagal darbo grafikus... 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ir dėl apmokėjimo už atliktą budėjimo... 16. Kaip matyti iš byloje esančio darbdavio 2012-05-31 ieškovo atstovui... 17. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti su... 18. Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, ką... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta sankcija darbdaviui, kaip ir bet kuri... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškovu jo... 22. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo teisinių santykių... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su ieškovo... 26. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs,... 27. Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia,... 28. Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, apeliantui iš atsakovo priteistini... 29. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį,... 31. Pakeisti sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis dalyje dėl... 32. Pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi... 33. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš atsakovo UAB „Jaros sauga“, j.a.k. 154283916, ieškovui B....