Byla 2-488/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1522-553/2012 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, TEO LT, AB, UAB „Verslo investicijos“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys UAB „Lintel“, V. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. vasario 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-95, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir TEO LT, AB (toliau – Sutartis); 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 30 d. susitarimą Nr. K01/2009-36 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Verslo investicijos“ (toliau – Susitarimas); 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui UAB „Verslo investicijos“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo ( - ) (toliau – Žemės sklypas), teritorijų planavimo procedūromis ir pavesti kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo sklypo teritorijų planavimu bei uždrausti atsakovams TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ realizuoti ginčo sklype statytojo, užsakovo ir rangovo teises; uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei išduoti TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ Žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą ir tvirtinti šio žemės sklypo detalųjį planą. Nurodė, kad atlikus teritorijų planavimo procedūras, o juo labiau statybas ginčo sklype, teisinė situacija esmingai pasikeistų, teismo sprendimas taptų beprasmišku, kadangi statinių savininkas įgytų ne aukciono tvarka nuomotis ar pirkti ginčo žemės sklypą, kaip esantį po esamais statiniais.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui UAB „Verslo investicijos“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Žemės sklypo teritorijų planavimo procedūromis ir pavesti kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo sklypo teritorijų planavimu bei uždraudė atsakovams TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ realizuoti ginčo sklype statytojo, užsakovo ir rangovo teises; uždraudė Vilniaus miesto savivaldybei išduoti TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ Žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą ir tvirtinti šio žemės sklypo detalųjį planą. Teismas nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, UAB „Verslo investicijos“ teisė naudotis dalimi Žemės sklypo ir realizuoti jame statytojo, užsakovo ar rangovo teises būtų paneigta. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo užregistruotas UAB „Verslo investicijos“ prašymas, siekiant nustatyti Žemės sklypui paskirtį – kita, naudojimo būdas – komercinis, todėl teismas sprendė, kad iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje gali būti atliktos ginčo teritorijos planavimo procedūros, gauti statybos leidimai ir pradėtos/užbaigtos vykdyti statybos. Teismas nurodė, kad palankaus ieškovui sprendimo priėmimo atveju kiltų klausimas dėl teritorijos planavimo procedūrų, statybos leidimų bei pačių statybų teisėtumo, o tokių galimų pasekmių šalinimas neabejotinai apsunkintų sprendimo vykdymą, sudarytų sąlygas naujiems šalių ginčams, apspręstų didelių nuostolių atsiradimą abiems šalims.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atsakovai TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas ginčijamojoje nutartyje nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės ir sprendimo paskelbimo dieną atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės dėl vienintelės priežasties – ieškovo nurodytų ginčijamos Sutarties datų neatitikimo. Teismo nutartyje turėjo būti išdėstyti išsamūs motyvai dėl ieškinio reikalavimų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių santykio. Teismas neįvertino, kad ginčijami Sutartis ir Susitarimas prima facie yra teisėti. Teisės aktai suteikia nuomininkams teisę statyti valstybinės žemės sklype, o Žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio atsakovai nepažeidė.

102. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas arba apsunkintas. Pripažinus ginčijamus sandorius niekiniais, šių sandorių de jure neliktų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento ir papildomi vykdymo veiksmai nebūtų reikalingi. Ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais negalėtų įtakoti patvirtinto detaliojo plano teisėtumo, kadangi jis taikomas žemės sklypui ir privalomas visiems žemės sklypo naudotojams. Be to, naujo statinio statybos darbus galima pradėti tik gavus statybą leidžiantį dokumentą, neužtenka turėti detalųjį planą.

113. Teismo ginčijama nutartis iš esmės reiškia išankstinį ieškinio patenkinimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sukuriama faktinė situacija, pagrindžianti ieškinio teiginius, nes nesant pakankamo užstatymo atsakovų nuomojamame Žemės sklype, prokuroras galėtų teigti, kad atsakovai neturi teisės į Žemės sklypą. Taigi ginčijama nutartimi nepagrįstai teikiamas pirmumas prokuroro procesiniams interesams byloje užtikrinti. Įprastinė nuomininko veikla Žemės sklype, kuris yra skirtas statybai ir pastatų eksploatavimui, tampa visiškai neįmanoma neapibrėžtam laikotarpiui.

124. Ginčijama nutartimi teismas grubiai pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nebūtinos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir neprotinga apimtimi riboja atsakovų ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės teises. Ginčo nutartis atsakovams sukelia itin sunkias neigiamas pasekmes, nes atsakovai negali naudotis Žemės sklypu, turi stabdyti senų administracinių pastatų atnaujinimo projekto įgyvendinimą, priversti nuomotis kitas patalpas. Likinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia daug sunkesnes pasekmes nei jų netaikymas. Šalių sugrąžinimas į ankstesnę padėtį būtų neįmanomas arba labai brangus.

135. Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 30 straipsnyje įtvirtintą žmogaus teisę į teismą, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus, nesuteikė kitiems proceso dalyviams teisės pasisakyti, pažeidė interesų pusiausvyrą.

146. Teismas grubiai pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 1 dalies saugomas nuosavybės teises. Ginčo atveju yra paneigiama atsakovų nuomos teisė į Žemės sklypą ir įstatymų garantuojama atsakovų teisė atnaujinti pasenusius administracinius pastatus Žemės sklype ir valdyti juos nuosavybės teise.

157. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės potencialiai pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus pagal dvišalę Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį „Dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos“, kadangi Švedijoje įsteigta bendrovė TeliaSonera, AB valdo 88,15 procentų TEO LT, AB akcijų. Todėl visos TeliaSonera, AB atliktos investicijos Lietuvos Respublikoje yra saugomos ir ginamos tarptautinės teisės rėmuose.

168. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymų normas, laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendęs nepranešęs atsakovams ir Vilniaus miesto savivaldybei.

17Taip pat prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi apeliaciniame skunde apeliantų keliami svarbūs teisės taikymo klausimai, turintys įtakos asmens teisių apsaugai, taip pat valstybinės žemės nuomininko teisių teisinio reguliavimo klausimai.

18Atsakovai TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atsiliepimą į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir savo atskirąjį skundą.

19Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti sprendimą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neatsižvelgė į imperatyvią CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nevertino ieškinio pagrįstumo. Preliminariai vertinant ieškovo ieškinį darytina išvada, kad jis grindžiamas vien prielaidomis, neteisinga teisės aktų nuostatų interpretacija.
  2. Mano, kad teismas formaliai vertino, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas arba pasunkėtų.
  3. Teismas be pagrindo laikinąsias apsaugos priemones pritaikė trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė valstybinės žemės nuomos sutarčių sudaryme nedalyvavo, Vilniaus miesto savivaldybei ieškinyje nėra reiškiami jokie reikalavimai. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones trečiajam asmeniui atsirastų neigiamos pasekmės, nes Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimą Vilniaus mieste.
  4. Laikinosiomis priemonėmis pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi draudimas Vilniaus miesto savivaldybei išduoti TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ Žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą ir tvirtinti šio Žemės sklypo detalųjį planą užkerta galimybę Vilniaus miesto savivaldybei įgyvendinti įstatyme nustatytas pareigas.

20Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas jau buvo baigęs bylą nagrinėti iš esmės, todėl turėjo galimybę remtis ne tik prima facie įrodymais, bet ir visais byloje surinktais įrodymais.

21Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas pagrįstai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

23IV. Apeliacinio teismo argumentai

24Atsakovų atskirieji skundai netenkintini. Trečiojo asmens atskirasis skundas tenkintinas.

25Pagal atsakovų ir trečiojo asmens atskirųjų skundų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26Dėl atsakovų TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atskirojo skundo

27Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prima facie nesprendė ieškinio pagrįstumo klausimo. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nutarties, teismas preliminariai įvertino prokuroro pareikšto ieškinio pagrįstumą bei sprendė, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju kiltų klausimas dėl teritorijos planavimo procedūrų, statybos leidimų bei pačių statybų neteisėtumo. Preliminariai įvertinusi ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, kad, kaip teigia apeliantai, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje stadijoje ieškinio pagrįstumo klausimas iš esmės nesprendžiamas. Tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, neprieštarauja CPK nuostatoms, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).

28Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo palankaus ieškovui sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1565/2010). Byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti teismas uždraudė atsakovui UAB „Verslo investicijos“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Žemės sklypo teritorijų planavimo procedūromis ir pavesti kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo sklypo teritorijų planavimu bei uždraudė atsakovams TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ realizuoti ginčo sklype statytojo, užsakovo ir rangovo teises. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymui tai neturės jokios įtakos, nes pripažinus ginčijamus sandorius niekiniais, papildomi vykdymo veiksmai nebūtų reikalingi. Pažymėtina, kad atsakovai UAB „Verslo investicijos“ ir TEO LT, AB siekia gauti Žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą ir detalųjį planą tam, kad paskui galėtų nuomojamame Žemės sklype pradėti statybos darbus. Nors, kaip teisingai teigia apeliantai, statybos darbams vykdyti reikalingas statybos leidimas, tačiau teismas neturi duomenų, kad atsakovams būtų apsunkintos galimybės gauti tokį leidimą. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovams pradėjus realizuoti statybos ar su ja susijusius darbus Žemės sklype, ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. Sutarties ir Susitarimo pripažinimas negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas, galimai inicijuotų naujus ginčus tarp šalių dėl statinių nugriovimo ir tuo sąlygotų nuostolių abiems šalims atsiradimą.

29Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmos instancijos teismas, pritaikęs minėtas laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012). Nagrinėjamu atveju tai, kad įprastinė nuomininko veikla Žemės sklype, kuris yra skirtas statybai ir pastatų eksploatavimui, tampa visiškai neįmanoma neapibrėžtam laikotarpiui, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principų, nes, kaip minėta, priešingu atveju ieškovui palankus teismo sprendimas būtų sunkiai įvykdomas arba neįmanomas įvykdyti.

30Apeliantai, vadovaudamiesi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucijos 30 straipsniu, bei Konvencijos 1 protokolo 1 dalies ir Konstitucijos 23 straipsniu, suabsoliutina savo teisę į teisminę gynybą. Minėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad turi būti siekiama realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, sudaryti sąlygas, kad teismo sprendimas būtų įgyvendinamas. Be to, pirmos instancijos teismas nepažeidė ir Konvencijos 1 protokolo 1 dalies bei Konstitucijos 23 straipsnio, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sietinos su Žemės sklypu, kuris yra ne apeliantų, o valstybės nuosavybė. Be to, kadangi ieškiniu yra ginčijamas Sutarties ir Susitarimo, kuriais buvo išnuomotas valstybinės Žemės sklypas, teisėtumas, negalima daryti išvados, kad apeliantai turi neginčytinas nuomos teises į Žemės sklypą.

31Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė imperatyvias įstatymų normas, laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendęs nepranešęs atsakovams ir Vilniaus miesto savivaldybei. Kaip reglamentuojama CPK 147 straipsnio 1 dalyje, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi minėta teisės akto nuostata neįpareigoja teismo pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, imperatyvios įstatymų normos nebuvo pažeistos.

32Kiti atsakovų atskirojo skundo bei atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo apeliacine tvarka teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33Dėl prašymo nagrinėti atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka

34CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsakovai TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog skundą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir apeliantai. Dėl šios priežasties apeliantų prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka yra netenkintinas.

35Dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo

36Skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu taip pat buvo uždrausta Vilniaus miesto savivaldybei išduoti TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ Žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą ir tvirtinti šio žemės sklypo detalųjį planą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė šioje byloje yra trečiasis asmuo, o laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsakovo atžvilgiu. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne atsakovo atžvilgiu, įtvirtinta tik minėto straipsnio dalies 7 punkte, kuriame numatytas draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti kitas prievoles. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju pastaroji teisės norma neapima pirmos instancijos teismo sprendimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu.

37Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu atsižvelgti ir į tai, jog tai yra specifinis juridinis asmuo, kuris vykdo jam valstybės priskirtas funkcijas. Taigi savivaldybės veiklos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, atitinkamai uždraudus Vilniaus miesto savivaldybei vykdyti jai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte numatytą funkciją – teritorijų planavimą, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą – būtų nepagrįstai suvaržytos trečiojo asmens teisės bei užkirstas kelias įgyvendinti įstatyme numatytas pareigas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, pažeistų viešuosius interesus, padarant žalos planuojamos teritorijos vystymui, bendrai miesto infrastruktūrai.

38Pagal Teritorijų planavimo įstatymą detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) ( 2 str. 3 d.), o planavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti išduodamų planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos arba Aplinkos ministerijos išduodamas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiajam planui rengti skirtų planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos (2 str. 22 p.). Taigi minėti dokumentai pagal pareiškėjų prašymus yra išduodami konkrečiam žemės sklypui, o ne jo rengime dalyvavusiems asmenims, todėl ieškinio patenkinimo atveju detalusis planas ir planavimo sąlygų sąvadas pereitų kitiems subjektams. Kita vertus, trečiojo asmens atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kartu yra ir perteklinės, nes atsakovams TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ yra uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su Žemės sklypo teritorijų planavimo procedūromis, taigi ir kreiptis dėl detaliojo plano bei planavimo sąlygų sąvado. Nors, kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės atskirajame skunde, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. A30-2747 “Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijos“” 1 p. perdavė Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Verslo investicijos“, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ši bendrovė negali imtis tolimesnių veiksmų.

39Vadovaujantis ekonomiškumo principu, bylą sprendžiantis teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą, o teisingumo principas reikalauja, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus tikslus, nevaržytų asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės trečiojo asmens atžvilgiu yra neproporcingos siekiamiems tikslams bei nepagrįstai suvaržo trečiojo asmens teises ir pareigas daugiau nei reikia, norint užtikrinti ieškinio reikalavimus.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų ir trečiojo asmens atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atžvilgiu, tačiau nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Todėl atsakovų atskirieji skundai netenkinti, o trečiojo asmens atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo asmens atžvilgiu naikintina.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį pakeisti.

43Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria buvo uždrausta Vilniaus miesto savivaldybei išduoti TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ Žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą ir tvirtinti šio žemės sklypo detalųjį planą.

44Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

45Nutarties nuorašą išsiųsti viešo registro tvarkytojui vykdymui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikė laikinąsias... 7. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Atsakovai TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atskiruoju skundu prašo... 9. 1. Teismas ginčijamojoje nutartyje nepasisakė dėl ieškinio prima facie... 10. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos... 11. 3. Teismo ginčijama nutartis iš esmės reiškia išankstinį ieškinio... 12. 4. Ginčijama nutartimi teismas grubiai pažeidė šalių interesų... 13. 5. Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos... 14. 6. Teismas grubiai pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos 1... 15. 7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės potencialiai pažeidžia... 16. 8. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymų normas, laikinųjų apsaugos... 17. Taip pat prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi... 18. Atsakovai TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atsiliepimą į trečiojo... 19. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo... 20. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 22. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus... 23. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 24. Atsakovų atskirieji skundai netenkintini. Trečiojo asmens atskirasis skundas... 25. Pagal atsakovų ir trečiojo asmens atskirųjų skundų, kuriais... 26. Dėl atsakovų TEO LT, AB ir UAB „Verslo investicijos“ atskirojo skundo... 27. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto... 29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmos instancijos... 30. Apeliantai, vadovaudamiesi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucijos... 31. Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad pirmos instancijos teismas... 32. Kiti atsakovų atskirojo skundo bei atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį... 33. Dėl prašymo nagrinėti atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka... 34. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį... 35. Dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo... 36. Skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu taip pat buvo uždrausta... 37. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, todėl taikant laikinąsias... 38. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą detalusis planas – teritorijų... 39. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, bylą sprendžiantis teismas gali taikyti... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų ir trečiojo asmens atskiruosius... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 42. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį pakeisti.... 43. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį,... 44. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį palikti... 45. Nutarties nuorašą išsiųsti viešo registro tvarkytojui vykdymui....