Byla 1-546-922/2018
Dėl nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai:

1Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, kaltinamajam K. B., jo gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba ( - ), gyv. ( - ), teistas:

31) 1995-09-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 str. 1 d., 271 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 metams ir 910 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

42) 2012-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant K. B. per laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti 6635,80 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam K. B.; 2013-05-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

5kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį.

6Teismas

Nustatė

7K. B. 2017 m. balandžio mėn., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Varėnos rajono Perlojos kaime, sklype Nr. ( - ), priklausančiame jam pačiam ir bendrasavininkėms A. K. ir I. J., esančiame Merkio ichtiologinio draustinio ir Merkio apsauginėje zonoje, kuriam 2006-03-09 nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, valstybės saugomoje teritorijoje pusamžiame pušyne, savavališkai organizavo miško kirtimus pasitelkęs nenustatytus asmenis, plynai iškirto 0,3 ha - 86,068 m3 ir 0,4 ha plote neplynai, tačiau paliekant kritinį 0,2-0,3 medyno skalsumą - 123,735 m3 žalių medžių, iš kurių dalis iškirsto ploto, t. y. 0,3 ha patenka į Merkio ichtiologinio draustinio teritoriją, kur II A miškų grupės (Ekosistemų apsaugos miške) medelyne iškirsta - 76,335 m3, kita dalis - 133,468 m3 iškirsta III miškų grupės Merkio apsauginėje zonoje, taip suniokojo draustinį, o taip pat organizuodamas neteisėtus kirtimus ir savavališkai iškirsto miško ištraukimo veiksmus pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2, 5, 6 d., numatančias, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), saugoti biologinę įvairovę, laikytis miškotvarkos ir aplinkosaugos reikalavimų bei draudžiančias atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintų Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkto reikalavimus, numatančius, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, draudžiama be Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės ir toliau ją gabenti; Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms), tokiu būdu saugomoje teritorijoje sunaikino dalį draustinio miško, iš viso iškirto 209,803 m3 žalių medžių, padarydamas didelės žalos medynui ir 102 065,39 Eur žalą aplinkai.

8Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, prašė viską įvertinti objektyviai ir priimti teisingą sprendimą, civilinio ieškinio nepripažino.

9Nors kaltinamasis neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai:

102017-06-21 Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyrio nutarimas, kuriuo nutarta perduoti medžiagą, nustačius nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. ž. sklype ( - ), kuriame nurodyta, kad 2017 metų birželio 15 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyraius Alytaus teritorinis poskyrio vyr. specialistas Juozas Mockevičius pateikė tarnybinį pranešimą ir surinktą medžiagą, kurioje nustatyta, kad 2017 m. balandžio mėnesio eigoje privačiame miško sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame K. B., A. K. ir I. J., neturint miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, valstybės saugomoje teritorijoje pusamžiame pušyne plynai iškirsta 0,3 ha - 86,068 m3 ir 0,4 ha plote neplynai, tačiau paliekant kritinį 0,2-0,3 medelyno skalsumą - 123,735 m3 žalių medžių. Dalis iškirsto ploto (0,3 ha) patenka į Merkio ichtiologinio draustinio teritoriją, čia IIA miškų grupės (Ekosistemų apsaugos miške) medelyne iškirsta 76,335 m3, likusi dalis - 133,468 m3 iškirsta III miškų grupės Merkio apsauginėje zonoje. Grubiu Miškų įstatymo 9 str. 6 p. pažeidimu, savavališkai iškirtus iš viso 209,803 m3 žalių medžių, saugomoje teritorijoje sunaikinus dalį draustinio miško padaryta didelė žala aplinkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 ir 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1090 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika ir joje nustatytais įkainiais, šiuo neteisėtu miško kirtimu padaryta žala aplinkai yra 102065,39 Eur. (1 t, b.l. 12-54)

11Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialisto Juozo Mockevičiaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017-05-05 buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl savavališko miško kirtimo privataus miško valdoje, kadastrinis numeris Nr. ( - ), kurio didesnė dalis patenka į Merkio ichtiologinį draustinį, visam sklypui nuosavybės dokumentuose yra nustatytas Apsauginių miškų naudojimo būdas. Tyrimo metu nustatyta, kad sklype savavališkai, neturint leidimo kirsti mišką, saugomoje teritorijoje pusamžiame pušyne plynai iškirsta 0,3 ha - 86,068 m3 ir 0,4 ha plote neplynai -123,735 m3 žalių medžių. Dalis iškirsto ploto patenka į draustinio teritoriją, čia IIA miškų grupės (Ekosistemų apsaugos miške) medelyne iškirsta 76,335 m3, likusi dalis - 133,468 m3 iškirsta III miškų grupės Merkio apsauginėje zonoje. Grubiu Miškų įstatymo 9 str. 6 p. pažeidimu, savavališkai iškirtus iš viso 209,803 m3 žalių medžių, saugomoje teritorijoje sunaikinus dalį draustinio miško padaryta didelė žala aplinkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 ir 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1090 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika ir joje nustatytais įkainiais, šiuo neteisėtu miško kirtimu padaryta žala aplinkai yra 102065,39 Eur. (1 t. b.l. 18)

12Liudytojo Juozo Mockevičiaus parodymai, kad jis dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriuje Alytaus teritoriniame poskyryje vyriausiuoju specialistu. 2017 metų gegužės mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, važiuodamas Perlojos girininkijoje Varėnos r., nuo Milioniškių kaimo, pastebėjo, kad yra sugadintas miško kelias. Norėdamas išsiaiškinti, kas kelią sugadino, nuvažiavo kelio sugadinimo kryptimi. Atvažiavus prie miško sklypo, kadastro Nr. ( - ), pamatė, kad miško sklype yra vykdytas kirtimas ir išvežinėjant medieną sugadintas kelias. Grįžęs į darbovietę, išsiaiškino, kad minėtame miško sklype leidimų kirsti mišką išduota nebuvo. Tada kreipėsi į Alytaus teritorinio poskyrio vedėją. 2017 metų gegužės 5 dieną gavo pavedimą atlikti patikrinimą minėtame privataus miško sklype, kadastro Nr. ( - ) Perlojos k., Varėnos sen., Varėnos r., priklausančiame K. B., A. K. ir I. J.. Pradėjus patikrinimą, pagal dokumentus, nustatė, kad privataus miško valdoje, kadastrinis Nr. ( - ) didesnė dalis miško ploto patenka į Merkio ictiologinį draustinį, visam sklypui dokumentuose yra nustatytas Apsauginių miškų naudojimo būdas. Patikrinimo metu su juo telefonu susisiekė miško savininkas K. B.. Su K. B. buvo susitarta kartu nuvykti į miško valdą ir patikrinti kirtimus. Dalyvaujant K. B. buvo atliktas iškirstų medžių apmatavimas. Atlikus apmatavimus, nubraižė brėžinius, paskaičiavo išvestą tūrį. K. B. su atliktais matavimais ir paskaičiavimais pasirašydamas dokumentuose susipažino. Miško savininkas K. B. dėl iškirtimo parašė paaiškinimą. Po atlikto patikrinimo buvo nustatyta, kad minėtame sklype savavališkai neturint leidimo kirsti mišką, saugomoje teritorijoje pusamžiame pušyne plynai iškirsta 0,3 ha - 86,068 kubiniai metrai ir 0,4 ha plote neplynai - 123,735 kubiniai metrai žalių medžių. Dalis iškirsto miško patenka į Draustinio teritoriją. Būtent Draustinio teritorijoje IIA miškų grupės medyne Ekosistemų apsaugos miške iškirsta 76,335 kubiniai metrai. Likusi dalis -133,468 kubiniai metrai iškirsta III miškų grupės Merkio apsauginėje zonoje. Iš viso savavališkai iškirsta 209,803 kubiniai metrai žalių medžių. Saugomoje teritorijoje buvo sunaikinta dalis draustinio miško. Atlikus paskaičiavimus pagal nustatytą metodiką nustatė, kad neteisėtu kirtimu padaryta žala aplinkai yra 102065,39 eurų. Po atlikto patikrinimo, surašė tarnybinį pranešimą ir su visa surinkta medžiaga perdavė skyriaus vedėjui. (1 t, b.l. 58-60)

13Liudytojo Juozo Mockevičiaus papildomi parodymai, kad 2017-05-05 į Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinį poskyrį, esantį adresu: Varėnos m., Miškininkų g. 5, buvo atvykęs K. B. su T. J.. T. J. Miškų tarnybai 2017-05-05 parašė paaiškinimą, kad jis išpjovė mišką, kurio ribas jam prieš tai buvo parodęs K. B. bei dalį medžių išpjovė savo nuožiūra, kad būtų lengviau iš miško ištempti nupjautus medžius. T. J. nesakė, koks asmuo ir kokia transporto priemonė ištempė iš miško nupjautus medžius. Taip pat nepaaiškino ir kur tą medieną realizavo. T. J. sakė, kad jis tik vykdė medienos išpjovimo darbus, o kas tą iš pjautą medieną paėmė, nieko neminėjo. Paaiškinimo metu T. J. visą kaltę prisiėmė sau dėl išpjautos medienos. Po priimto paaiškinimo kartu su K. B. ir T. J. nuvyko į įvykio vietą. Kartu su juo vyko ir kolega Algis Dusevičius. Jis su kolega matavo išpjautą miško plotą, prašė, kad kartu matavimuose dalyvautų ir K. B., tačiau jis atsisakė eiti kartu su jais. Leido vieniems matuoti. T. J. sėdėjo K. B. automobilyje, kai buvo vykdomi matavimai. K. B. su T. J. matuojant mišką savo automobiliu išvažiavo. Jam su kolega išmatavus iškirstą miško plotą, grįžęs į darbo vietą atliko paskaičiavimus. Po kelių dienų, tikslios dienos neprisimena, jis paskambino K. B. ir paprašė, kad jis atvyktų į Miškų tarnybą ir raštiškai susipažintų su atliktais paskaičiavimais. K. B. atvyko į tarnybą ir su atliktais matavimais ir paskaičiavimais susipažino, pasirašydamas dokumentuose, tai galėjo būti 2017-05-10. Netoliese esančiame miško sklype miško pjovimo darbus atliko Korociejaus firmos darbininkai. (1 t, b.l. 61-63)

14Liudytojo Juozo Mockevičiaus papildomi parodymai, kad 2017 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, važiuodamas Perlojos girininkijoje Varėnos r., nuo Milioniškių kaimo, pastebėjo, kad yra sugadintas kelias. Tikrinant, kas sugadino kelią, buvo privažiuota iki privataus miško sklypo, kadastro Nr. ( - ), kuriame pastebėjo atliktus kirtimus. Apie kertamą mišką tame sklypo plote nieko iki to laiko nežinojo, jokie leidimai miško kirtimui išduoti nebuvo. Pamačius minėtame miške atliktus kirtimus, apie 950 metrų atstumu nuo miško, kuriame buvo atlikti kirtimai ribos, elektros linijos teritorijoje pastebėjo medienos sandėlį. Medienos sandėlyje buvo susandėliuota apie 100 kūbinių metrų žalios medienos. Daugiausia susandėliuotos medienos buvo žalia pušis. Kilo įtarimas, kad ta susandėluota mediena yra iš miško, kuriame buvo atliktas kirtimas, tačiau tuo metu priklausomybė medienos sandėlio nustatyta nebuvo, nes dar nežinojo, kam priklauso ir pats miškas, kuriame buvo atlikti kirtimai. Susandėliuotos medienos jis jokių matavimų neatlikinėjo, nes nebuvo tam jokio pagrindo, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir nebuvo pradėtas tyrimas. Gavus pavedimą atlikti patikrinimą, išsiaiškino, kam priklauso minėtas miško sklypas, išsikvietė savininką K. B. ir jam dalyvaujant 2017 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, nuvyko į minėtą miško sklypą atlikti matavimų. Nuvykus, sandėlyje elektros linijos teritorijoje medienos jau nebuvo. Medienos sandėlyje buvo tik malkinės medienos likučiai, iš viso apie 10 kūbinių metrų medienos. Paklausus, K. B. apie medienos sandėlyje buvusią medieną, K. B. pripažino, kad tame sandėlyje buvo susandėliuota mediena iš jam priklausančio miško, tačiau daugiau nieko konkretaus nepaaiškino, tik kažką minėjo, kad medieną kažkas išvežė, kad mediena buvo pavogta. Pasiūlė K. B. dėl medienos vagystės kreiptis į policiją. Likusi malkinė mediena buvusi sandėlyje atliktų matavimų metu išmatuota nebuvo (1 t, b.l. 64-66).

15Juozo Mockevičiaus parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymai, kad Varėnos rajone Perkojos kaimo miško masyve miško sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), dėl kurio 2017-05-05 buvo priimtas pavedimas atlikti patikrinimą, nes miškas buvo iškirtsas. Parodė kirtimo ribas, kur buvo atliktas plynas kirtimas, kur buvo neplynas kirtimas, vietą, kur buvo sandėliuojama mediena. Buvo nustatytos ir užfiksuotos miško kirtimo vietų koordinatės. Sudarytas planas -schema. (t.1, b.l. 67-76)

16Liudytojo Algio Dusevičiaus parodymai, kad jis dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriuje Alytaus teritoriniame poskyryje (darbo vieta Varėnos m., Miškininkų g. 5) vyresniuoju specialistu. 2017-05-05 kartu su kolega vyriausiuoju specialistu Juozu Mockevičiumi vyko į Varėnos r., Perlojos girininkijoje esantį miško sklypą atlikti iškirsto miško matavimus. Kartu važiavo (savo atskiru transportu) K. B. ir T. J.. Atvykus į įvykio vietą, buvo pradėti iškirsto miško sklypo matavimai. J. Mockevičius liepė matuojant dalyvauti ir K. B., tačiau jis atsakė, kad matavimuose nedalyvaus, nes jam čia viskas aišku ir atsisėdęs į savo automobilį kartu su T. J. išvažiavo. K. B. atsisakius dalyvauti matavimuose, tuomet matavimus atliko kartu su kolega J. Mockevičiumi. Grįžus kolega atliko iškirsto miško paskaičiavimus, kokia žala buvo padaryta. Su atliktais matavimais ir atliktais paskaičiavimais K. B. kolega pasirašytinai supažindino po keleto dienų, kada galėjo atvykti pats K. B.. Kada ir kokias aplinkybes Miškų tarnyboje surašė paaiškinime T. J., apie tai nieko nežino. (1 t, b.l. 79-81)

17Liudytojo G. D. parodymai, kad jam priklausė miško sklypas, esantis Varėnos r., Perlojos k. Jis šį mišką yra paveldėjęs iš tetos I. J., kuri mirusi. 2017 metais jis savo sklypą pardavė K. B. ir pardavimą įformino notariškai. Apie iškirsto miško darbus nieko nežino, nes, pardavęs mišką, daugiau juo nesidomėjo. Kaip miškas buvo iškirstas, kokiame plote nežino. Apie miško patikrinimus taip pat nieko nežino. (1 t, b.l. 85-86)

18Liudytojo G. D. papildomi parodymai, kad laikydamasis savo ankstesnių parodymų, dar nurodė, jog, mirus motinai ir motinos sesei, jis paveldėjo du miško sklypus, Perkojos k., Varėnos r. Bendras sklypų plotas 1 ha (2 sklypai po 0,50 ha). Abu sklypai yra nacionalinio parko teritorijoje, todėl statybos darbai ar ištiso miško kirtimo dabar tuose sklypuose negalimi. Kadangi jokios veiklos šiuose sklypuose vykdyti negalėjo, nusprendė juos parduoti. Jo pusseserė L. Š. taip pat buvo paveldėjusi 0,50 ha miško sklypą tame pačiame nacionaliniame parke (skypai ribojosi) ir ketino šį mišką parduoti. L. Š. pati ieškojo pirkėjo, bet kokiu būdu - nežino. Pats buvo minėjęs, kad nori savo dalį parduoti. Po kurio laiko, ji pranešė, kad savo skypo dalį pardavė ar dovanojo K. B. ir kad šis nupirktų ir abu jam priklausančius sklypus. Šio vyro nepažįsta, su juo jokių anksčiau reikalų neturėjo. Jis pats telefonu susisiekė, nes L. Š. tikriausiai davė jo telefono numerį. Sklypus nusprendė parduoti 2017 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, kovo ar balandžio mėn. Tuomet su K. B. telefonu susitarė susitikti Alytaus m., pas notarą ir ten galutinai susitart dėl sklypų kainos bei pasirašyti miško pirkimo-pardavimo dokumentus. Susitiko Alytaus m., S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančiame notarų biure, pas notarę R. S.. Ten aptarė miško kainą, prisimena, kad sutarė apie 15000 eurų už abu skypus bei pasirašė miško pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties neturi, gali būti, kad ją paliko K. B.. Prisimena, kad sutartyje buvo nurodyta, kad miškas yra nacionalinio parko teritorijoje. Po sutarties pasirašymo K. B. sumokėjo pinigus grynais. Po to daugiau jo nematė ir reikalų daugiau su juo neturėjo. Ką jis veikė su nusipirktu mišku - nežino. (1 t, b.l. 89-90)

19Liudytojos L. Š. parodymai, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis, unikalus Nr. ( - ), buvo sudaryta 2017-04-13. Sklypą padovanojo K. B., kuris gyvena ( - ). Sutartis buvo sudaryta Alytaus m. pas notarę R. S.. Sudarant sandorį su K. B., jokie apribojimai minėtame žemės sklype aptarti nebuvo. Ji iš anksčiau žinojo, kad minėtame sklype negalima vykdyti jokios veiklos, nes sklypas yra draustinyje. Apie kirtimus minėtame miško sklype nieko nežino, nes po sandorio nesidomėjo, kas vyksta sklype, su K. B. nebendravo. Apie miške atliktus patikrinimus nieko pasakyti negali, po sandorio mišku nesidomėjo. (1 t, b.l. 94)

20Liudytojo V. K. parodymai, kad jis vykdo individualią veiklą, susijusią su miškų ruošos darbais, miškų pirkimu-pardavimu. 2017 metų pavasarį, tikslios datos nurodyti negali, neprisimena, teko vykdyti miško pjovimo darbus miško sklype, esančiame Milioniškių k., Varėnos r. Vykdant darbus, į jį telefonu kreipėsi iš matymo pažįstamas vyriškis vardu K., jo pavardės neprisimena. Suprato, kad jo sklypas, kuriame vykdomi miško kirtimo darbai, ribojosi su šio sklypu. Jis priekaištavo, kad sugadintas kelias. Kaip tik tuo metu buvo miške ir K., prie jo privažiavo. Jam parodė, kad vežė medieną per visai kitą kelią. Tuo pačiu kartu susitiko Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio darbuotoją Mockevičių. Visi sėdo į vieną automobilį ir nuvažiavo žiūrėti, kur veda sugadintas kelias. Važiuojant keliu, privažiavo mišką, kuris buvo visiškai iškirstas. Mockevičius apie tą miško iškirtimą tuo metu nieko nežinojo. Matėsi, kad miškas yra iškirstas pilnai, kirtavietė nesutvarkyta. Mediena buvo susandėliuota ant elektros linijos. Kieno buvo iškirstas miškas ir kas jį iškirto - nežino. Miškas, kuris buvo iškirstas nuo jo kertamo miško buvo apie penkių šimtų - kilometro atstumu. Miškas buvo iškirstas panašiu metu kaip ir jo atliekami darbai kitame miško sklype, tai yra 2017 metų pavasarį, tikslios dienos neprisimena. Darbai tame sklype buvo atlikti labai greitai, gal per kokias dvi dienas. Kas atliko tame miško sklype miško kirtimo darbus - nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Darbininkai, kurie atliko jo miške pjovimo, sandėliavimo darbus, tame kitame išpjautame miške jokių darbų neatlikinėjo. K. B. ir T. J. nepažįsta, su jais nebendrauja, nėra turėjęs jokių reikalų. (1 t, b.l. 97-99)

21Liudytojo V. K. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad 2017 metų pavasarį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, miško pjovimo darbus vykdė sklype unikalus Nr. ( - ) Perlojos k., Varėnos r., nuosavybės teise priklausančiame jam. Darbininkų, traktorininkų, kurie atliko minėtame miško sklype miško pjovimo darbus, medienos ištraukimo ir susandėliavimo darbus, pasakyti negali, nes jų neprisimena. Jam vykdant individualią veiklą, susijusią su miško ruoša, dažniausiai miško pjovimo ir sandėliavimo darbams suranda atskirus darbininkus. Dėl miško išpjovimo su darbininkais, kurie atlieka darbus sudaro sutaris. Tuo tarpu su traktorininkais dėl išpjautos medienos ištraukimo iš miško ir susandėliavimo sutarčių nesudarinėja, nes tenka ieškoti reikiamu metu laisvo darbuotojo, kuris turėtų tuo metu veikiantį traktorių ir nebūtų išvažiavęs dirbti kitame miške darbų. Nurodyti konkrečiai traktorininkų, kurie ištraukė ir susandėliavo medieną iš minėto žemės sklypo, nurodyti negali, vardų ir pavardžių neprisimena. Darbininkai ir traktorininkai, kurie dirbo jam priklausančiame miško sklype jokiame kitame miško sklype tuo pat metu nedirbo, kitų darbų kitame miško sklype neatlikinėjo. Tai žino, nes tuo metu, kai tik susandėliuojama mediena, jis iš karto vyksta susižymėti ir susiskaičiuoti medienos kiekio. Be to, prisimena, kad tuo metu, kai buvo susandėliuota mediena iš jam priklausančio miško, netoliese jokio kito medienos sandėlio nebuvo. Susandėliavus medieną, traktorininkas iš karto išvažiavo, miške atlikęs darbus pasilikęs nebuvo. Taip pat prisimena, kad naujai atsiradusį medienos sandėlį elektros linijos teritorijoje jis pastebėjo maždaug po dviejų-trijų dienų po jam priklausančios medienos susandėliavimo ir tai pastebėjo todėl, kad buvo kreiptasi į jį dėl sugadinto kelio. (1 t, b.l. 100-102)

22Liudytojo K. B. parodymai, kad jam Perlojos kaime, Varėnos r., nuosavybės teise priklauso trys miško paskirties sklypai. Visi trys sklypai yra vienas šalia kito. 2017 metų pavasarį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, buvo telefonu A. M. informuotas, kad pro jam priklausančius sklypus einantis kelias yra sugadintas, išrėžtos gilios provėžos. Pradėjo aiškintis, kas šalia jo sklypų pjovė mišką. Išsiaiškino, kad greta jam priklausančio miško kitame miško sklype kirtimo darbus vykdė N. K.. Tai išsiaiškinęs, telefonu su juo susisiekė ir jie susitiko miške. Jiems aiškinantis dėl kelio, pro šalį važiavo privačių miškų inspektorius Juozas Mockevičius. N. K. aiškino, kad tai ne jis sugadino kelią, bet nurodė, kad galbūt kelią sugadino toliau miško sklypą pjovę kažkokie žmonės. Tuomet visi trys su inspektoriaus automobiliu sugadintu keliu nuvažiavo iki kirtavietės. Atvykus N. K. nurodė, kad kirtimai dar buvo atliekami ir toliau esančiame sklype, maždaug už dviejų šimtų metrų. Pavažiavus toliau, prie pat Merkio upės, rado laužavietę ir praktiškai plynai iškirstą paupį. Inspektorius Juozas Mockevičius nustebęs nurodė, kad apie minėtame miško sklype atliktus kirtimus jis nieko nežinojo, nes jokių leidimų kirtimui nerašė. O N. K. pasakė, kad kelią tikriausiai sugadino būtent šito miško kirtėjai. Minėtoje kirtavietėje jokių asmenų nebuvo. Medienos išpjautos nesimatė. Matėsi tik netvarkinga kirtavietė, aukšti kelmai. Vietoje, kam priklauso minėtas miško sklypas, išsiaiškinta nebuvo, tad visi išsiskirstė. Lankantis minėtame miške medienos nebuvo, tačiau prisimena, kad matė medienos sandėlį elektros linijos teritorijoje. Medienos sandėlyje buvo nemažas kiekis medienos, kiek tiksliai pasakyti negali, nefiksavo. Matėsi, malkinė mediena supjauta apie 3 metrų ilgio rąstais ir taip pat padarinės medienos supjautos apie po 6 metrus ilgio. Medienos rūšies gerai neprisimena, lyg pušis ir alksniai. Kitą dieną užsukus pas inspektorių Juozą Mockevičių į jo darbo vietą ir jo paklausus dėl miško savininko, kad galėtų pareikalauti sutvarkyti kelią, inspektorius atsakė, kad teikti informacijos šiuo metu negali, nes bus atliekamas tyrimas. Po kurio laiko, pats susitvarkė miško kelią kartu su A. M.. Praėjus dar kuriam laikui, būdamas savo miške, sutiko važiuojantį iš matymo pažįstamą K. B.. Jį pažįsta tik iš matymo, kaip ( - ), gyventoją, su juo nebendrauja. Jį sutikęs nustebo ir paklausė, ką jis čia veikia. K. B. jam pasiskundė, kad kažkas išvogė jo mišką. Daugiau nieko jis konkretaus nesakė, o jo daugiau nieko ir neklausinėjo. Daugiau jo sutikęs nebuvo. Kas ir kada atliko miško pjovimo darbus sklype paupyje nežino, nieko apie tai pasakyti negali, nes pats apie tai sužinojo tik iš kitų žmonių. (1 t, b.l. 105-107)

23Liudytojo A. M. parodymai, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, miško paskirties, esantis Perlojos k., Varėnos r., prie pat Merkio upės. 2017 metų pavasarį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, nuvykęs į jam priklausantį mišką, pastebėjo suardytą miško kelią. Ant miško keliuko matėsi traktoriaus ratų vėžės, o ant elektros linijos buvo susandėliuota mediena. Susandėliuota mediena buvo įvairi, supjauta keliais ilgesniais rąstais ir medienos krūva supjauta apie 2 metrus ilgio pagaliais. Koks buvo susandėliuotos medienos kiekis nežino, nekreipė į tai dėmesio. Kam priklausanti mediena buvo susandėliuota nežino. Kadangi pažinojo savo miško sklypo kaimyną K. B., tad jam paskambino telefonu ir pasiteiravo, ar jam žinoma, kas suardė miško keliuką. K. B. nieko apie kelio suardymą nežinojo. Kas kelią sugadino nesiaiškino, tačiau suprato, kad kelią galėjo sugadinti kažkas kas netoliese atliko miško pjovimo darbus, tačiau nieko konkretaus apie tai nežino, nesiaiškino. Po kurio laiko jis bendrai kartu su K. B. kelią savo lėšoimis susitvarkė. Apie K. B. priklausančio miško prie Merkio upės iškirtimą nieko nežino ir nieko apie jo iškirtimą pasakyti negali. Nežino nei kada miško pjovimo darbai buvo atlikti, nei kas juos atliko, nežino jokių su to miško iškirtimu susijusių aplinkybių. (1 t, b.l. 110-112)

24Liudytojo T. J. parodymai, kad pastaruoju metu nedirba, gyvena asocialų gyvenimą, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, neturi pastovios gyvenamosios vietos, pernakvoja ūkiniame pastate. 2017 metų pavasarį, tikslaus laiko pasakyti negali, neprisimena, būnant ( - )., jį susirado K. B., kurį pažįsta kaip to paties kaimo gyventoją. K. B. paklausė, ar šis nori užsidirbti pinigų. Atsakė, kad nori. Tuomet K. B. pasiūlė prisiimti miško išpjovimą. Sutiko, bet paprašė mišką parodyti. K. B. savo automobiliu nuvežė į mišką, esantį Perlojos k., Varėnos r. Atvykus į mišką ir išlipus iš automobilio pamatė, kad miške yra išpjauti plynu kirtimu žali medžiai, netvarkingai suverstos šakos. Paklausė, ką jis čia padarė. K. B. atsakė, kad mišką išpjovė žaibiškai. Su kuo jis mišką išpjovė nesakė ir daugiau nieko apie tai nekalbėjo. Kiek tiksliai buvo išpjauta medžių - nežino, bet kiek matė, tai atrodė, kad buvo išpjautas nepilnas hektaras. Norėdamas gauti pinigų, sutiko prisiimti minėto miško išpjovimą. Jam sutikus, K. B. dar paaiškino, kad reikės nurodyti, jos pjaudamas mišką paklydo, neapžiūrėjo ribų. Sutiko, nes reikėjo pinigų. Tuomet K. B. jį parvežė į namus. Po kelių dienų, K. B. vėl jį susirado ir padavė pasirašyti jo užpildytuose kažkokiuose dokumentuose. Kokie tai buvo dokumentai, neskaitė, tik pasirašė. Dar po kurio laiko, tiksliai neprisimena, jį K. B. vėl ( - ) susirado ir nurodė vykti kartu su juo. Nurodė, kad gaus už tai pinigų. Sutiko ir jo automobiliu, jam vairuojant, atvažiavo į Varėnos miškų kontrolės skyrių. Atvykus, K. B. liepė likti automobilyje, o pats nuėjo į kabinetą. Netrukus jis atėjo kartu su dviem miškininkais, kurių nepažįsta, vardų, pavardžių nežino. Visi nuvažiavo į mišką, esantį Perlojos k., Varėnos r. Jis važiavo su K. B., jo automobiliu, o miškininkai važiavo su savo automobiliu. Atvažiavus į mišką, K. B. liepė likti automobilyje, nurodė iš automobilio nelipti. Tuo metu K. B. kartu su miškininkais skaičiavo ir matavo kelmus. Jis tame nedalyvavo, visą laiką buvo automobilyje. Atlikus matavimus, jis su K. B. išvažiavo. Jį parvežė į namus. Už tai, kad pasirašė kažkokiuose dokumentuose ir kad sutiko prisiimti miško išpjovimą, K. B. jokių pinigų nedavė, nors ir buvo pažadėjęs. Po to, su K. B. dar keletą kartų buvo susitikęs, jo vis paprašydavo pinigų, tačiau jis jokių pinigų neduodavo, sakydavo, kad neturi. Susitikus daugiau su juo apie miško išpjovimą nekalbėjo. Nurodė, kad jis tame miške jokių medžių pjovimo darbų neatlikinėjo, nei vieno medžio ten nėra nupjovęs. Tik sutiko prisiimti medžių išpjovimą, nes reikėjo pinigų maistui, pragyvenimui. Be to, K. B. aiškino, kad nieko nebus, bus tik kažkokia bauda. (1 t, b.l. 117-119)

25Akistatos tarp K. B. ir T. J. metu, K. B. duoti parodymai, kad miškas, esantis Perlojos k., Varėnos r., kurio dalis yra priklausantis jam nuosavybės teise, buvo iškirstas 2017 metų balandžio mėnesio pradžioje, gal apie 4-10 dienomis, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, darant miško valymą - tvarkant miško ribinių, sausuolių, vėlolaužų, tvarkymą. Miško kirtimo darbus atliko jis, padėjo T. J. pagal jų tarpusavio raštišką susitarimą. Pagal jį buvo išpjauta 200 kūbinių metrų įvairios - žalios, sausos, medienos - pušies, kuri buvo susandėliuota prie elektrinės stulpų linijos. Medienos traukimo darbus atliko šalia dirbantis traktorinininkas, kurio jokių duomenų neturi. 40 kūbinių metrų medienos realizavo pats savo reikmėms ir parduodamas pagal skelbimus, likusi mediena buvo susandėliuota ir palikta, vėliau pavogta. Dėl medienos vagystės kreipėsi į policiją. T. J. K. B. parodymus patvirtino tik iš dalies. Nurodė, kad jis tik K. B. prašymu sutiko apsiimti miško iškirtimą, pasirašė jo pildytuose dokumentuose, tačiau jokių realių miško kirtimo darbų niekada tame miške nevykdė, nėra išpjovęs ten nei vieno medžio. Kokiuose pasirašė K. B. jam pateiktuose dokumentuose nežino, jų neskaitė, pasirašė dokumentuose, nes buvo tuo metu neblaivus, be to dar pasiūlė už tai pinigų. Jokių pinigų iš K. B. nėra gavęs. (1 t, b.l. 121-124)

26Liudytojo T. J. parodymai, kad 2016-2017 metais nedirbo, gyveno asocialų gyvenimą, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nakvodavo ūkiniame pastate, ( - ). 2017 metų pavasarį, tikslaus laiko pasakyti negali, neprisimena, būnant ( - )., jį susirado K. B.. K. B. pažįsta kaip ( - ) kaimo gyventoją. K. B. paklausė, ar nori užsidirbti pinigų. Jam atsakė, kad užsidirbti pinigų nori. Tada K. B. pasiūlė prisiimti miško išpjovimą. Tai padaryti sutiko, bet jo paprašė mišką parodyti. K. B. savo automobiliu, jį pats vairuodamas, nuvežė į mišką, esantį Perlojos k., Varėnos r. Važiuojant nuo Varėnos iš pradžių važiavo link Marcinkonių kaimo, kažkiek pavažiavus, pasuko į dešinę ir toliau iki miško sklypo važiavo miškais. Atvykus į miško sklypą ir išlipus iš automobilio, pamatė, kad miške yra išpjauti plynu kirtimu žali medžiai, labai netvarkingai suverstos šakos. Matėsi, kad iš sklypo yra tik paimta išpjauta mediena, o pati kirtavietė netvarkyta. Paklausė, ką jis čia padarė. K. B. atsakė, kad mišką išpjovė žaibiškai. Tai akivaizdžiai matėsi. Su kuo K. B. mišką išpjovė nesakė ir daugiau nieko apie tai nekalbėjo, jo apie tai nieko ir neklausinėj. Kiek tiksliai minėtame miške buvo išpjauta medžių - nežino, bet, kiek matė, tai buvo išpjauta nepilnas hektaras. Kokie tiksliai medžiai buvo išpjauti - nežino, matėsi žalios pušų šakos. Norėdamas gauti pinigų, sutiko prisiimti minėto miško išpjovimą. Jam sutikus, K. B. dar paaiškino, kad reikės nurodyti, jog pjaudamas mišką paklydo, neapžiūrėjo sklypo ribų. Su tuo sutiko, nes labai reikėjo pinigų. Tuomet K. B. jį parvežė į namus, ( - ). Po kelių dienų, tikslios datos neprisimena, K. B. jį vėl susirado ir padavė pasirašyti jo užpildytuose kažkokiuose dokumentuose. Kokie tai buvo dokumentai - neskaitė, jų turinio nežino, juose tik pasirašė. Dar po kurio laiko, tiksliai neprisimena, K. B. jį vėl susirado ( - )., ir nurodė važiuoti kartu su juo. Paaiškino, kad gaus už tai pinigų. Sutiko ir jo automobiliu, jam vairuojant, atvažiavo į Varėnos miškų kontrolės skyrių, esantį Varėnos mieste. Atvykus, kartu su K. B. nuėjo į pastato vidų, kažkokį kabinetą. Kabinete viską derino ir su miškininkais kalbėjo K. B.. Pats tuo metu stovėjo koridoriuje, su niekuo nebendravo. Darbuotojo, su kuriuo K. B. bendravo, nepažinojo. Gali būti, kad būdamas miškų tarnyboje, galėjo dar pasirašyti kažkokiuose dokumentuose. Ar taip buvo iš tiesų, gerai neprisimena, jeigu ir pasirašė, tai dokumento, kuriame pasirašė neskaitė, jo turinio nežino. Viskam vadovavo K. B., jis ir pildė dokumentus. Pats jokių dokumentų nepildė, galėjo tik dokumentuose neskaitęs pasirašyti. Pasirašė dokumentuose K. B. nurodymu. Po kurio laiko du miškų tarnybos darbuotojai, kurių nepažįsta, vardų, pavardžių nežino, ir jis su K. B. visi nuvažiavo vėl į tą patį mišką, esantį Perlojos k., Varėnos r. Jis važiavo su K. B., jo automobiliu, o miškininkai važiavo su savo automobiliu. Atvažiavus į mišką, K. B. nurodė likti automobilyje. Tuo metu K. B. kartu su miškininkais vaikščiojo po mišką. Ką jie tiksliai miško sklype veikė nežino, nestebėjo. Tuo metu automobilyje gėrė alų. Maždaug po 20-30 minučių, K. B. grįžo prie automobilio. Abu išvažiavo. Miškininkai liko miške. K. B. jį parvežė į namus, ( - ). Važiuojant K. B. apie mišką, kuriame buvo, nieko nekalbėjo, jo nieko ir neklausinėjo. Už tai, kad pasirašė kažkokiuose dokumentuose ir kad sutiko prisiimti miško išpjovimą, K. B. jam tą kartą jokių pinigų nedavė, nors ir buvo pažadėjęs. Po to, su K. B. dar keletą kartų buvo susitikęs, jo vis paprašydavo pinigų, tačiau jis pinigų neduodavo, sakydavo, kad jų neturi. Susitikus daugiau su juo apie miško išpjovimą nekalbėjo. Jokių pinigų K. B. nedavė, jokių pinigų, susijusių su minėtu mišku, nėra gavęs. Minėtame miško sklype jokių medžių pjovimo darbų neatlikinėjo, nėra nupjovęs tame sklype nei vieno medžio. Sutiko tik prisiimti medžių išpjovimą, nes labai reikėjo pinigų maistui, pragyvenimui. Be to, K. B. aiškino nepergyventi, nurodė, kad nieko nebus. Kada tiksliai buvo atliktas minėto miško išpjovimas - nežino. Suprato, kad miško pjovimo darbus organizavo pats K. B., kas jam padėjo medžius išpjauti nežino. Kas iš miško sklypo medieną ištraukė ir susandėliavo - nežino. Kur mediena buvo susandėliuota - taip pat nežino. Kiek medienos buvo išpjauta ir kur išpjauta mediena buvo realizuota - nežino (1 t, b.l. 129-131).

27Duomenys, gauti iš Registrų centro savitarnos, iš kurių matyti, kad pagal 2006-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-21973 L. Š. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės, kartu su bendrasavininkais I. J. ir A. K. į 1,50 ha miško, esančio Varėnos rajono Perlojos kaime, sklypas Nr. ( - ) - miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypai. Pagal 2017-04-13 dovanojimo sutartį L. Š. padovanojo 0,50 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Perlojos k,. Varėnos r., K. B.. Sutartyje nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Pagal 2006-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-21972 A. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės, kartu su bendrasavininkais I. J. ir L. Š. į 1,50 ha miško, esančio Varėnos rajono Perlojos kaime, sklypas Nr. ( - ) - miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypai. Pagal 2006-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-21971 I. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės, kartu su bendrasavininkais L. Š. ir A. K. į 1,50 ha miško, esančio Varėnos rajono Perlojos kaime, sklypas Nr. ( - ) - miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypai. (1 t, b.l. 133-150)

282017-11-24 Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio raštas Nr. S-1K-66, kuriame nurodyta informacija, kad neteisėtu plynu ir beveik plynu kirtimu vandens telkinio apsaugos zonoje, kuomet nepataisomai suniokotas medynas Merkio pakrantėje, akivaizdžiai pažeista Saugomų teritorijų įstatymo 20 str., kuris nurodo, kad vandens telkinio apsaugos zonos vienas pagrindinių tikslų yra užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą, išsaugoti pakrančių gamtinį kraštovaizdį. (1 t, b.l. 153-154)

292017-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus raštas Nr. 3SD-7844-(14.3.7), kuriame nurodyti duomenys, kad pagal 2006-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-21973 L. Š. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės, kartu su bendrasavininkais I. J. ir A. K. į 1,50 ha miško, esančio Varėnos rajono Perlojos kaime, sklypas Nr. ( - ) - miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypai. Pagal 2006-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-21972 A. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės, kartu su bendrasavininkais I. J. ir L. Š. į 1,50 ha miško, esančio Varėnos rajono Perlojos kaime, sklypas Nr. ( - ) - miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypai. Pagal 2006-03-09 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-21971 I. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės, kartu su bendrasavininkais L. Š. ir A. K. į 1,50 ha miško, esančio Varėnos rajono Perlojos kaime, sklypas Nr. ( - ) - miškų ūkio paskirties, apsauginių miškų sklypai (1 t., b.l. 157-161).

30Mirties įrašų kopijos, iš kurių matyti, kad A. K. mirė ( - ) (1 t., b.l. 47; 2 t. b.l. 159).

31Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. ( - ) išduoto liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad po I. J. mirties palikimą priėmė įpėdinis, mirusiosios sūnėnas G. D.. (1 t. b.l. 48)

32Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. ( - ) išduoto liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad po A. K. mirties palikimą priėmė testamentinis įpėdinis G. D.. (1 t. b.l. 49)

33Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis Perlojos k. Varėnos r., priklauso I. J., A. K. ir K. B. po 50/150 dalį. Žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Antstolė Audronė Muzikevičienė uždėjusi areštą 50/150 sklypo daliai, tenkančiai K. B.. Apribota valdymo, disponavimo teisė nuo 2017-08-17. (1 t. b.l. 162-164, 190-193)

34Antstolės Audronės Muzikevičienės duomenys, kad pagal 2012-09-05 Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-331-231/2012, 2017-08-17 buvo uždėtas areštas K. B. žemės sklypui (50/150 dalis), esančiam Perlojos k. Varėnos r. (1 t, b.l. 173-176)

35Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S. duomenys, kad Alytaus m. 2-ajame notaro biure 2017 metais nebuvo sudaryta ir patvirtinta žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Varėnos r. Perlojos k., pirkimo-pardavimo sutartis tarp piliečių G. D. ir K. B.. Pateikė nuorašą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Varėnos r. Perlojos k., 2017-04-13 dovanojimo sutarties tarp L. Š. ir K. B.. (1 t, b.l. 181-188)

36Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25820-17 duomenys, kad 2017-05-19 į Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatą kreipėsi K. B., nurodydamas, jog 2017-05-15 – 2017-05-18 nenustatytas asmuo ar asmenys Varėnos r. Perlojos kaime, Lavyso kadastrinėje vietovėje iš jo miško sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), iš tarpinio sandėlio pavogė apie 10 kubinių metrų pušinių rastų, žala 200 Eur. 2017-05-19 apklausos metu K. B. nurodė, kad pats kirto medieną savo sklype, buvo susandėliuota apie 80 kubinių metrų medienos, o 2017-05-18 pastebėjo, kad yra dingę apie 10 kubinių metrų medienos. (2 t, b.l. 48-83)

37Kaip specialaus liudytojo, K. B. duoti parodymai, kad nuo 2017-05-05 jam nuosavybės teise priklauso dalis miško, esančio Perlojos k., Varėnos r. Jam priklauso viena trečioji iš viso sklypo. Kiti miško bendrasavininkai yra mirę. A. K. yra mirusi ( - ). Jų abiejų turto paveldėtojas yra G. D., gyvenantis ( - )., tikslaus adreso nežino. G. D. yra sudaręs notariškai patvirtintą sutartį, pagal kurią jam suteikia teisę tvarkyti paveldėtą jo turtą, susijusį su minėtu mišku. Pagal notariškai patvirtintą sutartį, jis gali mišką pjauti, tvarkyti, parduoti, perleisti tretiems asmenims savo nuožiūra. Miškas, kuris jam priklauso nuosavybės teise ir kuriuo jis disponuoja pagal notariškai patvirtintą G. D. sutartį, Registrų centre yra nurodytas kaip esantis paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsauginės juostoje. Tai nurodyta 2006 metų Apskrities viršininko sprendimu. Nuo 2017-04-15 jis minėtame miške atlikinėjo ribų, vėjovartų, malkų pagal leidžiamą įstatymą kirtimą. Dėl šių atliekamų kirtimų leidimų nereikia, todėl į agentūrą nesikreipė. Kirtimo darbus atliko pats kartu su pjūklininku T. J., gyvenančiu ( - ). Su T. J. dėl miško ruošimo darbų atlikimo 2017-04-14 buvo sudaryta tarpusavio susitarimas - sutartis. Atliekant darbus, miško sklypo ribos buvo paženklintos baltais nublukusiais dažais, tad ribos buvo aiškios. Vizualiai buvo aišku, kur išversti, apdžiūvę, pažeisti kenkėjų, aplaužyti viršūnėmis medžiai. Darbų eigoje šalia esančiame sklype dirbo kiti darbininkai. Su ten dirbusiu traktorininku, vardo ir pavardės nežino, jis sutarė, kad iš miško ištemptų apie 50 kūbinių metrų įvairios medienos. B. pabaigoje, tiksliai neprisimena, tas traktorininkas su traktoriumi ir ištempė iš miško dalį medienos, kurią susandėliavo prie keliuko, šalia elektros linijos. Buvo susandėliuota apie 30 kūbinių metrų įvairios medienos. Su traktorininku buvo suderinta dėl likusios medienos ištempimo. Ištempus dalį medienos, toliau pjovimo darbus darbus miške dirbo T. J., kurį jis atveždavo į mišką ir palikdavo, o pats rūpindavosi susandėliuotos medienos realizavimu. Apie 30 kūbinių metrų medienos realizavo, parduodamas privatininkams, kurių nurodyti negali. Juos rasdavo internetu, jokių jų duomenų tiesioginių neturi, vardų ir pavardžių nurodyti negali. Tolimesnių pjovimų nestebėjo, nes dar dirbo ir kitą darbą, nesusijusį su miško pjovimu. B. 29 dieną atvykęs į jam priklausantį mišką, pastebėjo, kad T. J. keliolika medžių buvo įkabinęs į dvilypius medžius ir nuėjęs nuo sklypo ribų. Darbus jis buvo beveik sustabdęs, nežinojo ką toliau daryti. Esant tokiai padėčiai kartu su juo tvarkė įkibusius, įlaužtus medžius. Tvarkant teko nupjauti kelias dešimtis žalių medžių. Kiek tiksliai žalių medžių buvo nupjauta neįvardino. Sutvarkius minėtą medieną, tas pats traktorininkas nupjautus medžius ištempė iš miško ir susandėliavo toje pačioje vietoje, ant keliuko prie elektrinės linijos. Ištempus medieną buvo susandėliuota apie 200 kubinių metrų medienos. Žalios medienos kiekio įvardinti negali, jo nenustatė. Už ištemptą medieną pagal kiekį atsiskaitė su traktorininku. Toliau niekieno neverčiamas, pasiėmęs nuosavybės teisės dokumentus, kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinį poskyrį, esantį Varėnoje, pas vyr. specialistą Juozą Mockevičių, kuriam miškas priklauso pagal kvartalus, dėl įvykusio nesusipratimo, dėl kurio teko išpjauti žalius medžius. Tarnyboje parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė visus faktus. Suderinus tam tikru laiku, jam dalyvaujant kartu su specialistu Juozu Mockevičiumi, buvo atliktas miške kelmų matavimas. Po kurio laiko sutvarkius visus dokumentus, buvo tarnyboje priimtas sprendimas, jog buvo išpjauta 209 kubiniai metrai įvairios medienos, kuri buvo susandėliuota sandėlyje. Dalis medienos neaiškiomis aplinkybėmis iš sandėlio dingo. Dėl vagystės kreipėsi į Varėnos rajono policijos komisariatą, kur buvo pradėtas dėl medienos vagystės ikiteisminis tyrimas. Tarnybos darbuotojas Juozas Mockevičius informavo, kad atlikus miško pjovimo darbus, buvo pažeistos draustinio ribos. Tai buvo paaiškinta abstrakčiai, į tai nesigilino. Valdydamas jam priklausantį miško valdos žemės sklypą apie tai, kad jis patenka į Merkio ichtiologinio draustinio teritoriją nieko pagal senus duomenis nežinojo. Išsamiau apie tai pradėjo domėtis tik kviečiamas apklausai į Varėnos rajono policijos komisariatą. Šiek tiek sužinojo, kad paskirtis yra pakeista, bet apie tai nebuvo informuotas. Pagal 2006 metų taikomus apribojimus jokių pažeidimų atlikdamas miško tvarkymo darbus nepadarė ir apie padarytus pakeitimus apsaugos zonos nieko nežinojo, nebuvo informuotas jokių institucijų (2 t., b. l. 121-123).

382018-04-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur užfiksuota, kad K. B. parodė miško, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Varėnos r. Perlojos k. ribas, taip pat kur atliko ribinių linijų kirtimus, vietas kur buvo atrankinis kirtimas, kur pjovė medžius netoli Merkio upės, kur buvo susandėliuota mediena (2 t., b.l. 141-148).

39Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visumos pakanka kaltinamojo K. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas, įvertinęs teisme apklaustų liudytojų bei kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis suniokojo draustinį ir pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, padarydamas didelės žalos miškui (iškirto žalius medžius) saugomoje teritorijoje. Kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas) bei 271 straipsnio 1 dalį (saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas).

40Pažymėtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis turi teisę nesutikti, gintis nuo pareikšto kaltinimo, keisti, papildyti savo parodymus, kelti savas įvykių versijas, kur šiuo atveju jis šiomis teisėmis nutrukdomai pasinaudojo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. B. buvo daromas koks nors spaudimas ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus ar teisme. Vis dėlto, pagal baudžiamojoje byloje esančius, ikiteisminio tyrimo metu surinktus išsamius duomenis neabejotinai yra įrodyta jo kaltė darant nusikaltimus, o vėlesnis kaltinamojo gynybinių versijų kėlimas, jų pildymas naujomis aplinkybėmis, teismui nesutrukdė įsitikinti jų neatitikimu objektyviai tikrovei ir nepaneigė kaltinamojo, kaip nusikaltimų darymo iniciatoriaus ir sumanytojo vaidmens. Pažymėtina, kad nepasitvirtino nei pradinė versija, kai K. B. buvo susitaręs, jog už piniginį atlygį kaltę dėl savavališko miško arba esant būtinąjam reikalingumui (esą kelios dešimtys medžių buvo įkabinti į kitus dvilypius) iškirtimo prisiims T. J., nei vėlesnės, jog esą K. B. mišką išvogė nenustatyti asmenys ar, kad jis įsigijo miško sklypą, kuris jau buvo iškirstas ir jis tik tvarkė, norėdamas sušvelninti padėtį, ar, kad kirtimus darė nepažeisdamas įstatymų, nes kirto tik sausus medžius, ribines linijas.

41Papildomai pažymėtina, kad miško žemės sklype Nr. ( - ) iškirtimas paaiškėjo būtent tada, kai buvo pradėta aiškintis dėl sugadinto miško keliuko, dėl kurio sugadinimo kilo problemų kitiems miškų savininkams. Atvykus Miškų kontrolės skyriaus pareigūnui Juozui Mockevičiui buvo pastebėta, kad miško kelias yra sugadintas būtent link to sklypo, kuris nepriklauso nei vienam tų savininkų, kurie į jį kreipėsi, t. y. B. Buvo išsiaiškinta, kad leidimai nebuvo išduoti, kad ten kirtimai negali būti vykdomi, nes yra draustinis ir buvo paskaičiuotas iškirstos medienos kiekis. Medienos kiekio skaičiavimo metu į mišką buvo atvykę ir B. su J., tačiau jie greitai išvažiavo, tačiau tuose paskaičiavimuose yra ir K. B. parašas, nurodyta, kad su tais skaičiavimais jis yra susipažinęs ir jokių pretenzijų neturi. Liudytojai, kurie apklausti byloje, gretimų sklypų savininkai nežinojo, kas atliko kirtimus minėtame miške, tačiau visi nurodė, kad tas miškas buvo iškirstas labai greitai, per kelias dienas. Kaip jie nurodo, mediena buvo sudėta maždaug vienoje vietoje prie elektros linijos. Apklausti gretimų sklypų savininkai nurodė, kad gretimų sklypų medienos sandėliai buvo kitoje vietoje ir mediena iš tų sandėlių buvo imama visiškai kitu keliuku. Visi nurodė, kad ta mediena, kuri buvo sukrauta prie B. sklypo, buvo vežama iš B. sklypo, nes ten buvo provėžos ir akivaizdu, kad buvo dirbta su technika. T. J. nurodė, kad jokių darbų tame miške neatliko, kai atvažiavo į tą mišką su B., visi darbai jau buvo atlikti ir B. paprašė jo apsiimti, kad mišką jis iškirto. Ši aplinkybė rodo, kad B. žinojo apie ten atliktus kirtimus ir nenorėjo, kad miškų apsaugos darbuotojai ir policija žinotų, kas atliko tuos darbus, nes tokie darbai yra nelegalūs. K. B. apklausoje yra nurodęs, kad nuo 2017 m. balandžio 15 d. atliko savo miško sklype vėjovartų, malkų kirtimo darbus, o ištempus medieną, buvo susandėliuota apie 200 kubinių metrų medienos. Tai ir yra tas kiekis, kurį nustatė miškotvarkos specialistai. Apibendrinant, tai kas išdėstyta, teismui byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ir paneigiančių keletą jo iškeltų gynybinių versijų.

42Byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

43Skirdamas bausmę kaltinamajam K. B., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą) bei į kaltinamojo asmenybę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis K. B. baustas už administracinius nusižengimus: 2017-03-12 pagal ANK 428 str. 6 d. (2 t. b.l. 104). Psichiatrinis gydymas netaikytas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ( 2 t. b.l. 103). Byloje yra 2012-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. B. pripažintas kaltu, jog savavališkai, neturėdamas leidimo kirsti miško, iškirto svetimą, kitam fiziniam asmeniui priklausantį mišką. Šis nuosprendis nesusijęs su kaltės klausimu nagrinėjamoje byloje, tačiau apibūdina kaltinamojo asmenybę. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.

44Kaltinamasis yra padaręs du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos, pagal nusikaltimų padarymo metu 2017 m. balandžio mėn. galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakciją, gali būti skiriama nuo 1 iki 1000 MGL (pagal dabartinę, nuo 2017-10-06 galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakciją numatyta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos skiriant bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54–64 straipsniai) apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 27, 2007) numatytą teismo diskreciją skirti bausmę mažesnę negu vidurkis, net ir tais atvejais, kai kaltininko veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas, mažesnes negu sankcijos vidurkis.

45Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). <…> Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. <…> Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ar jų dalyse. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1).

46Nagrinėjamu atveju abi kaltinamajame akte nurodytos, kaltinamajam inkriminuojamos veikos yra padarytos esant idealiajai sutapčiai. Pagal bylos aplinkybes nėra jokių požymių, pagal kuriuos turėtų būti konstatuota realioji nusikaltimų sutaptis, t. y. nė viena iš dviejų kaltinamajame akte nurodytų veikų nėra atsieta ar savarankiška viena kitos atžvilgiu (miško iškirtimas be leidimo, kuris nebuvo ir negalėjo būti gautas, neteisėtas medienos ištraukimas ir išvežimas yra kaip vieno sumanymo vykdyti neteisėtą ūkinę veiklą saugomoje teritorijoje dalys), todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti bausmių subendrinimą visiško arba dalinio sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 4 dalis.

47Dėl civilinio ieškinio.

48Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Nukentėjusioji Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 3-4) 102065,38 Eur sumai, kurią prašoma priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio (padariusių) asmens (asmenų). Nurodoma, kad vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau - Metodika) 1 p., "fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir iridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius". Žala aplinkai ieškinyje yra apskaičiuota vadovaujantis Metodika bei šios Metodikos priedu "Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai" (toliau - Metodikos priedas). Miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydis už neteisėtą medžių nukirtimą Merkio upės apsauginėje zonoje (didinantis koeficientas -1,5 Metodikos 3.1 p.)) pusamžiame medyne (koeficientas 1,5 (Metodikos 2.1 p.)), iškirtus neplynai II grupės miške - 290 Eur už 1 m3 (Metodikos priedo 1.2.2 p.), iškirstas tūris - 66,991 m3; iškirtus plynai 435 Eur už 1 m3 (Metodikos priedo 1.2.1 p.), iškirstas tūris - 9,344 m3; III grupės miške - iškirtus jplynai 115 Eur už lm3 (Metodikos priedo 1.3.2 p.), iškirstas tūris 56,744 m3; iškirtus plynai - 200 ur už lm3 (Metodikos priedo 1.3.1 p.), iškirsta 76,724 m3. Pagal šiuos rodiklius žala aplinkai yra: iškirtus neplynai: 66,991 m3 x 1,5 x 290 Eur x 1,5 = 43711,63 Eur 56,744 m3 x l,5 x 115 Eur x 1,5 = 14682,51 Eur. Iškirtus plynai: 9,344 m3 x 1,5 x 435 Eur x 1,5 = 9145,44 Eur 76,724 m3 x 1,5 x 200 Eur x 1,5 = 34525,80 Eur. Iš viso, bendra aplinkai padaryta žala neteisėtai iškirtus medžius miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra 102065,38 Eur.

49Bylos duomenimis yra nustatyta ir įrodyta K. B. kaltė (faktiniai veiksmai) dėl draustinio suniokojimo ir didelės žalos padarymo miškui, o kaltinamojo keltos abejonės dėl medienos apskaičiavimo nepasitvirtino ir yra nepagrįstos. Kadangi skaičiavimus atliko specialistas, turintis didelę tokio darbo patirtį, o bylos duomenimis, į medienos kiekį nebuvo skaičiuojamos ribinės linijos ir sausuoliai, buvo skaičiuojama tik žalia mediena, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai buvo padaryta žala būtent 102065,38 Eur sumai, kuri apskaičiuota realiais faktiniais duomenimis dėl medienos kiekių ir pagal teisės aktų nustatytas metodikas, todėl ieškinys kaltinamojo atžvilgiu tenkinamas. Teisinis ieškinio pagrindas yra pareiga visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnis, numatantis, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, vininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti.

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 302-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalimi ir 271 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

51pripažinti K. B., asmens kodas ( - ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam – 150 MGL dydžio baudą.

52Pripažinti K. B., asmens kodas ( - ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 120 MGL dydžio baudą.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, taikyti paskirtų bausmių apėmimą, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir skirti K. B., asmens kodas ( - ) subendrintą bausmę 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio baudą.

54Nustatyti K. B. 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui duomenis apie sumokėjimą.

55Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

56Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

57Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B., asmens kodas ( - ) 102065,38 Eur (vieną šimtą du tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus ir 38 centus) aplinkai padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, juridinio asmens kodas 302471705, naudai, priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. ( - ), esančią Luminor banke.

58Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.... 3. 1) 1995-09-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos... 4. 2) 2012-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos... 5. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2... 6. Teismas... 7. K. B. 2017 m. balandžio mėn., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas,... 8. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. parodė, jog kaltę pripažįsta iš... 9. Nors kaltinamasis neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo,... 10. 2017-06-21 Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų... 11. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio... 12. Liudytojo Juozo Mockevičiaus parodymai, kad jis dirba Valstybinės miškų... 13. Liudytojo Juozo Mockevičiaus papildomi parodymai, kad 2017-05-05 į Miškų... 14. Liudytojo Juozo Mockevičiaus papildomi parodymai, kad 2017 metų gegužės... 15. Juozo Mockevičiaus parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymai, kad Varėnos... 16. Liudytojo Algio Dusevičiaus parodymai, kad jis dirba Valstybinės miškų... 17. Liudytojo G. D. parodymai, kad jam priklausė miško sklypas, esantis Varėnos... 18. Liudytojo G. D. papildomi parodymai, kad laikydamasis savo ankstesnių... 19. Liudytojos L. Š. parodymai, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis, unikalus... 20. Liudytojo V. K. parodymai, kad jis vykdo individualią veiklą, susijusią su... 21. Liudytojo V. K. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad 2017 metų... 22. Liudytojo K. B. parodymai, kad jam Perlojos kaime, Varėnos r., nuosavybės... 23. Liudytojo A. M. parodymai, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 24. Liudytojo T. J. parodymai, kad pastaruoju metu nedirba, gyvena asocialų... 25. Akistatos tarp K. B. ir T. J. metu, K. B. duoti parodymai, kad miškas, esantis... 26. Liudytojo T. J. parodymai, kad 2016-2017 metais nedirbo, gyveno asocialų... 27. Duomenys, gauti iš Registrų centro savitarnos, iš kurių matyti, kad pagal... 28. 2017-11-24 Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų... 29. 2017-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus raštas... 30. Mirties įrašų kopijos, iš kurių matyti, kad A. K. mirė ( - ) (1 t., b.l.... 31. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. ( - ) išduoto liudijimo... 32. Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. ( - ) išduoto liudijimo... 33. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija,... 34. Antstolės Audronės Muzikevičienės duomenys, kad pagal 2012-09-05 Trakų... 35. Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S. duomenys, kad Alytaus m.... 36. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25820-17 duomenys, kad 2017-05-19 į Alytaus... 37. Kaip specialaus liudytojo, K. B. duoti parodymai, kad nuo 2017-05-05 jam... 38. 2018-04-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur užfiksuota, kad K. B.... 39. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal... 40. Pažymėtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu... 41. Papildomai pažymėtina, kad miško žemės sklype Nr. ( - ) iškirtimas... 42. Byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.... 43. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. B., teismas atsižvelgia į bendruosius... 44. Kaltinamasis yra padaręs du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos, pagal... 45. Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai... 46. Nagrinėjamu atveju abi kaltinamajame akte nurodytos, kaltinamajam... 47. Dėl civilinio ieškinio.... 48. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 49. Bylos duomenimis yra nustatyta ir įrodyta K. B. kaltė (faktiniai veiksmai)... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 302-305,... 51. pripažinti K. B., asmens kodas ( - ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 52. Pripažinti K. B., asmens kodas ( - ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi,... 54. Nustatyti K. B. 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo... 55. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.... 56. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti... 57. Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B., asmens kodas ( -... 58. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...