Byla 2K-37/2011
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio.

3Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų V. S. pinigų) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų E. V. S. pinigų) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų R. I. S. pinigų) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų M. V. pinigų) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų G. V. pinigų) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų B. A. pinigų) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu įgytų M. V. pinigų) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. įskaitytinai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai – 550,20 Lt – konfiskuoti. Iš R. V. priteista V. S. 1900 Lt, R. I. S.– 1400 Lt, B. A. – 2600 Lt, M. V. – 10 522,50 Lt, E. V. S. – 7000 Lt turtinei žalai atlyginti.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis dėl daiktinių įrodymų – 550,20 Lt – konfiskavimo valstybės naudai panaikinta; 550,20 Lt panaudoti nukentėjusiųjų V. S., R. I. S., B. A., M. V., E. V. S. civiliniams ieškiniams atlyginti; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. 15.51 val. į nukentėjusiosios V. S. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos anūkas K. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti vaikinas ir mergina, pareikalavus sumokėti 5000 Lt padarytai žalai atlyginti ir tam, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijimu kaip „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugpjūčio 27 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, nuvyko automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją V. S., gyvenančią Tauragėje, ( - ), ir paėmė iš jos 1900 Lt; taip R. V. apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą V. S. priklausantį turtą – 1900 Lt.

7Taip pat R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. 17.47 val. į nukentėjusiosios E. V. S. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota mergina ir sudaužytas jos kompiuteris, pareikalavus sumokėti 9000 Lt, kad nebūtų kreiptasi į policiją, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.25 val., nuvyko automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją E. V. S., gyvenančią Tauragėje, ( - ), ir iš jos paėmė 7000 Lt; taip R. V. apgaulės būdu savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą E. V. S. priklausantį turtą – 7000 Lt.

8Be to, R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. 13.24 val. į nukentėjusiosios R. I. S. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota mergaitė, pareikalavus sumokėti 8000 Lt, kad nebūtų nubaustas jos sūnus, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugpjūčio 28 d., tikslesnis laikas nenustatytas, automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) nuvyko netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją R. I. S., gyvenančią Tauragėje, ( - ), ir iš jos paėmė 1400 Lt; taip R. V. apgaulės būdu savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą R. I. S. priklausantį turtą – 1400 Lt.

9Taip pat R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. 13.37 val. į nukentėjusiosios M. V. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos sūnui E. atsitiko nelaimė, pareikalavus sumokėti 9000 Lt nukentėjusiojo motinai žalai atlyginti, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugpjūčio 28 d., dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, nuvyko automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją M. V., gyvenančią Tauragėje, ( - ), ir iš jos paėmė 3050 eurų (10 522,50 Lt); taip R. V. apgaulės būdu savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 3050 eurų (10 522,50 Lt).

10Be to, R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 14.00 val., į nukentėjusiosios G. V. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos anūkas pastūmė vaikiną, jį sužalojo, sudaužė jo kompiuterį, pareikalavus sumokėti 9000 Lt nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti ir kad nebūtų kreiptasi į policiją, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugpjūčio 29 d., dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) nuvyko netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją G. V., gyvenančią Tauragėje, ( - ), ir iš jos paėmė 6000 Lt; taip R. V. apgaulės būdu savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą G. V. priklausantį turtą – 6000 Lt.

11Taip pat R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. 13.46 val. į nukentėjusiosios B. A. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos anūkas padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota maža mergaitė, pareikalavus sumokėti 9000 Lt, kad nebūtų kreiptasi į policiją, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijamu „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugsėjo 2 d., dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) nuvyko netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją B. A., gyvenančią Tauragėje, ( - ), ir iš jos paėmė 2600 Lt; taip R. V. apgaulės būdu savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą B. A. priklausantį turtą – 2600 Lt.

12Be to, R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d., apie 12.00 val., į nukentėjusiosios M. V. fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. ( - ), paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonento Nr. ( - ), ir pranešus, jog jos sūnus A. V. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota mergaitė, pareikalavus sumokėti nenurodyto dydžio pinigų sumą, kad nebūtų kreiptasi į policiją ir mergaitės operacijos atlikimui, jis (R. V.), bendrai veikdamas su nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Žygis“, bei vykdydamas jo nurodymą, 2009 m. rugsėjo 7 d., apie 13.30 val., automobiliu „Renault 19“ (valst. Nr. ( - ) nuvyko netoli nukentėjusiosios namų, nuėjo pas nukentėjusiąją M. V., gyvenančią Tauragės r., ( - ), ir iš jos paėmė 6000 Lt; taip R. V. apgaulės būdu savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardijamo kaip „Žygis“, naudai įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 6000 Lt.

13Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, neviršijančią trejų metų laisvės atėmimo.

14Skunde kasatorius nurodo, kad, paskiriant bausmę, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki trejų metų, todėl kasatoriui negalėjo būti paskirta griežtesnė bausmė – penkeri metai laisvės atėmimo. Be to, padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Taip pat kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį devyneriems metams laisvės atėmimo ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi jo padaryta veika perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį. Kasatorius mano, kad pagal 2000 m. BK 27 straipsnį jis negali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistojo teigimu, teismas visiškai be pagrindo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad jis laikytinas pavojingu recidyvistu. Atitinkamai nepagrįstai pritaikius BK 56 straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskirta griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kasatorius įsitikęs, kad yra galimybė paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba neviršijančią trejų metų laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bausmės teisėtumą bei pagrįstumą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi neseniai gimusį vaiką, yra vedęs, turi vidurinį išsilavinimą ir be pagrindo netaikė teisingumo principo. Teisingumo kriterijaus taikymą skiriant bausmę kasatorius grindžia ir ta aplinkybe, kad jis nusikaltimų vykdymo metu, atėjęs pas nukentėjusiąsias, elgėsi pakankamai korektiškai (negrasino ir pan.). Tą iš esmės patvirtino ir pačios nukentėjusiosios.

15Be to, teismas turėjo pritaikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 2 punkto, 61 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kasatorius pažymi, kad nusikaltimus padarė nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Netekęs darbo, įkalbėtas mažai pažįstamo žmogaus, sutiko imtis neteisėtų veiksmų. Tiesa, jis atliko tik „kurjerio“ funkciją, t. y. jo, kaip bendrininko, vaidmuo buvo antraeilis. Be to, teismas pripažino R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to. Dėl šių priežasčių nuteistajam turėjo būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, už visas nusikalstamas veikas kasatoriui buvo paskirtos vienodos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, neatsižvelgiant nei į apgaulės būdu įgyto turto vertę, nuteistojo paaiškinimus, nei į nukentėjusiųjų nuomonę. Beje, vienodų bausmių už analogiškas veikas paskyrimas dar kartą patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį. Galiausiai kasatorius nurodo, kad jis labai gailisi dėl to, ką padarė, ir nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą bei grįžti į šeimą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

17Atsiliepime prokuroras nurodo, kad skunde nuteistasis iš esmės atkartoja savo apeliacinio skundo motyvus ir nepateikia jokių argumentų, kodėl nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis tais pačiais klausimais.

18Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais, kad R. V. padarytos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, prokuroras nurodo, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tokia nusikalstamų veikų daugėto forma, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli skirtingi BK straipsniai. Tuo tarpu kasatorius nuteistas už septynias sukčiavimo veikas, padarytas skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, skirtingu laiku ir skirtingose vietose, turint tikslą užvaldyti skirtingo dydžio pinigines lėšas. Dėl to idealios nusikaltimų veikų sutapties šiuo atveju nėra. Dėl tų pačių motyvų kasatoriaus veikų negalima kvalifikuoti ir kaip tęstinio nusikaltimo. R. V. padarytos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės teisingai subendrintos iš dalies jas sudedant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

19Dėl BK 56 straipsnio taikymo prokuroras nurodo, kad R. V., iki naujojo BK įsigaliojimo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, po naujojo BK įsigaliojimo laikomas pavojingu recidyvistu. Teismai pagrįstai pripažino, kad BK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, tik kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. R. V. teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl jo pripažinimas pavojingu recidyvistu nėra netekęs galios. Taip pat prokuroras teigia, kad, parinkami bausmę, teismai atsižvelgė į kasatoriaus nurodytas aplinkybes dėl bausmės švelninimo (nuoširdų gailėjimąsi, bendrininkavimo formą, šeiminę padėtį ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, jog paskirta galutinė bausmė ar bausmės už atskirus nusikaltimus yra aiškiai per griežtos.

20Nuteistojo R. V. kasacinis skundas netenkintinas.

22Dėl bausmės

23Nuteistojo kasacinio skundo motyvai atkartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė. Kasatorius, nekeipdamas dėmesio į apeliacinės instancijos teismo išvadas, ginčija šio teismo nutartį tais pačiais motyvais. Vien dėl šios priežasties laikytina, kad nuteistojo R. V. kasacinis skundas yra labiau deklaratyvus, nei pagrįstas teisiniais argumentais. Skirtingai nei tvirtina R. V., teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde keliamais klausimais teismai baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai.

24Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad R. V. negalėjo būti paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, nes BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies, kaip ir bet kurio kito BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją bausmė skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, galutinė bausmė skiriama už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrinant pagal BK bendrosios dalies nuostatas, nustatančias bausmių bendrinimo taisykles. Pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Kasatoriui už septynias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta penkeri metai laisvės atėmimo. Taigi baudžiamojo įstatymo reikalavimas, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, nebuvo pažeistas.

25Atmestinas neteisingas kasacinio skundo motyvas, kad už atskiras sukčiavimo veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nes padarytos veikos sudaro idealią sutaptį. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Visos kasatoriaus veikos padarytos skirtingu laiku ir atitinka tą patį BK specialiosios dalies straipsnį – BK 182 straipsnio 1 dalį, taigi idealios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro ir negalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

26Tie atvejai, kai asmuo skirtingu laiku savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tuose pačiuose BK straipsniuose, ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atitinka realią nusikalstamų veikų sutaptį. Taigi nuteistojo padarytos veikos atitinka realią nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal BK 63 straipsnį, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos jas visiškai ar iš dalies sudedant. Nuteistojo R. V. veikos, padarytos skirtingu laiku ir atitinkančios tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį ir yra subendrintos jam palankiu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), galutinę subendrintą bausmę nustatant penkerius metus laisvės atėmimo. Taigi, skiriant galutinę subendrintą bausmę ir parenkant bausmių bendrinimo būdą, baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

27Taip pat kasatorius visiškai pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį devynerių metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant pusę jo turto. Pritaikius 1961 m. BK 26 straipsnį, R. V. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 2003 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi nuteistojo padaryta veika iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, pagal senąjį BK pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Taigi teismai visiškai pagrįstai R. V., iki naujojo BK įsigaliojimo pripažintą itin pavojingu recidyvistu, po šio kodekso įsigaliojimo laikė pavojingu recidyvistu ir, skirdami bausmę, atitinkamai teisėtai vadovavosi BK 56 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

28Kasatoriaus prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nepagrįstas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, palankiai apibūdinančių nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį – R. V. Be to, skunde tokių aplinkybių nenurodo ir kasatorius. Kasaciniame skunde akcentuojama nuteistojo šeiminė padėtis arba kasatoriaus įgytas vidurinis išsilavinimas yra gyvenimiškai įprastos aplinkybės, todėl išimtinėmis nelaikytinos.

29Kolegija deklaratyviais pripažįsta skundo teiginius dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo. Tiek BK 62 straipsnio 1 dalies, tiek šio straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymas galimas tik nustačius šioms normoms taikyti būtinų aplinkybių visumą. Tokių aplinkybių visumos kasatorius nenurodo, teismai jų taip pat nenustatė. Sąlygų taikyti BK 61 straipsnio 4 dalį irgi nėra: nors R. V. prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi ir pagal teismų sprendimus nepripažinta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau byloje nenustatyta, kad jis aktyviai padėjo išsiaiškinti padarytas nusikalstamas veikas.

30Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, kai neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatoriui už atskiras nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo paskirtos vienodos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paskiriant vienodas bausmės už analogiškas veikas, kolegija neturi teisinio pagrindo šių bausmių švelninti ar juo labiau jų griežtinti, kai byla tikrinama pagal paties nuteistojo paduotą kasacinį skundą.

31Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiamas teismo sprendimas, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintinas teisėtu.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nuteistojo R. V. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu R. V.... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 7. Taip pat R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį... 8. Be to, R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas... 9. Taip pat R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį... 10. Be to, R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas... 11. Taip pat R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį... 12. Be to, R. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo... 14. Skunde kasatorius nurodo, kad, paskiriant bausmę, buvo netinkamai pritaikytas... 15. Be to, teismas turėjo pritaikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 17. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad skunde nuteistasis iš esmės atkartoja savo... 18. Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais, kad R. V. padarytos veikos sudaro... 19. Dėl BK 56 straipsnio taikymo prokuroras nurodo, kad R. V., iki naujojo BK... 20. Nuteistojo R. V. kasacinis skundas netenkintinas.... 22. Dėl bausmės ... 23. Nuteistojo kasacinio skundo motyvai atkartoja apeliacinio skundo argumentus, į... 24. Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad R. V. negalėjo būti paskirta... 25. Atmestinas neteisingas kasacinio skundo motyvas, kad už atskiras sukčiavimo... 26. Tie atvejai, kai asmuo skirtingu laiku savarankiškomis veikomis padaro dvi ar... 27. Taip pat kasatorius visiškai pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu.... 28. Kasatoriaus prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat... 29. Kolegija deklaratyviais pripažįsta skundo teiginius dėl BK 62 straipsnio... 30. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalį... 31. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 33. Atmesti nuteistojo R. V. kasacinį skundą....