Byla 2K-361/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, kuria nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

4J. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 21 d., apie 10.40 val., viešoje vietoje, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo salėje Nr. 502, įžūliu elgesiu, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, ir vandališkais veiksmais (spardydamasis sulaužė teisiamojo aptvarą) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, J. R. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų konvojavimo skyriaus postiniui A. M., jį pastumdamas petimi.

5Kasaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

6Kasatorius neginčija savo kaltės, teisinės veikų kvalifikacijos, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai nurodė, jog veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarytos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, taigi konstatavo, kad yra idealioji nusikaltimų sutaptis, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių bausmes už šias veikas subendrino ne apėmimo, bet dalinio bausmių sudėjimo būdu.

7Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą, neįsigilinęs į bylos esmę bei skundo motyvus; byla apeliacine tvarka išnagrinėta skubotai ir formaliai, pati nutartis neatitinka jos surašymui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėta. Nutartyje neteisingai nurodyta skundžiamo nuosprendžio data, o apelianto prašyme – kad prašoma bausmes subendrinti BK 64 straipsnio 5 dalies pagrindu. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad iš pradžių buvo įvykdyti chuliganiški veiksmai, o tik po to pasipriešinta policijos pareigūnui, nustatė kitas aplinkybes, negu apylinkės teismas, tačiau padaręs tokią kardinaliai priešingą išvadą nuosprendį paliko galioti.

8Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta. Prokuroras nurodo, kad J. R. įvykdė chuliganiškus veiksmus, o po to pasipriešino policijos pareigūnui, t. y. veiksmai sekė vienas po kito, todėl negali būti vertinami kaip padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

9Atsiliepime nurodoma, kad J. R. už abi nusikalstamas veikas paskirtos tinkamos bausmės, kurios BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu pagrįstai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kasaciniame skunde nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumai nesukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl, prokuroro įsitikinimu, tai laikytina ne esminiu BPK pažeidimu, bet rašymo apsirikimu.

10Nuteistojo J. R. kasacinis skundas tenkintinas.

11Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo

12Prašymą taikyti jam bausmių apėmimo būdą nuteistasis J. R. motyvuoja tuo, kad jo padaryti nusikalstami veiksmai vertintini kaip idealioji BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas yra pagrįstas, nes jis atitinka tiek bylos medžiagą, tiek taikytinų BK normų nuostatas. Byloje nustatyta, kad J. R. 2010 m. gegužės 21 d. apie 10.40 val. viešoje vietoje – Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo salėje – įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenė rimtį bei tvarką: keikėsi necenzūriniais žodžiais ir spardydamas sulaužė teisiamojo aptvarą; tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pasipriešino valstybės tarnautojui, panaudodamas fizinį smurtą – petimi pastūmė Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato postinį A. M. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad pirmasis nusikaltimas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją, o antrasis – BK 286 straipsnio dispoziciją. Tačiau už tuos nusikaltimus paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas bendrino taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalį dalinio sudėjimo būdu; tai reiškia, kad tuos veiksmus teismas vertino kaip realiąją nusikaltimų sutaptį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad taip teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes toks sprendimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad abu nusikaltimus nuteistasis padarė toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, praktiškai viena veika – demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai jis tuo pačiu metu pastūmė ir jį bandžiusį sutramdyti policijos pareigūną. Tokia situacija vertintina kaip idealioji BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Todėl bausmės nuteistajam bendrintinos apėmimo būdu, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Dėl aptartų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos tesimo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis). Dėl tos pačios priežasties keistina ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti: pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, J. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

15Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.