Byla 2A-1033-232/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – SĮ „Vilniaus miesto būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Daugiabučio namo P. V. savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo P. V. savininkų bendrijos ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – SĮ „Vilniaus miesto būstas“,

2Nustatė

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Daugiabučio namo P. V. savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1172,50 Eur skolą už laikotarpius nuo 2006 01 13 iki 2012 05 12 ir nuo 2012 05 15 iki 2014 04 17, susidedančią iš: 562,77 Eur administravimo mokesčio; 12,74 E. S. M. skolos; 88,34 Eur įmokos už žemės sklypo formavimą; 205,63 Eur bendrijos pirmininko išlaidų; 203,02 Eur teisminių išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad reikalavimas reiškiamas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei kaip juridiniam asmeniui, esančiam Daugiabučio namo P. V. savininkų bendrijos nariu ir bendrasavininkiu, turinčiam name nuosavybė teise penkis butus, t. y. 133,28 kv. m ploto. Visos prašomos priteisti sumos apskaičiuotos proporcingai nuosavybės teise valdomam gyvenamajam plotui (viso namo gyvenamasis plotas yra 455,67 kv. m, o atsakovo – 133,28 kv. m).
  3. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovas dalyvavo P. V. g. 30 DNSB steigiamajame susirinkime, pasirašė steigimo dokumentus, gavo registruotų bendrijos įstatų kopiją, todėl ieškovo teigimu pagal bendrijų įstatymą ir bendrijos įstatus Vilniaus miesto savivaldybė yra bendrijos narė. Atsakovas neginčijo, kad yra bendrijos narys.
  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo sumas, tačiau jų nedetalizavo, nepateikė jų apskaičiavimo už kiekvieną mėnesį konkrečiam butui, nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, daugelis sąskaitų neįskaitomos. Kartu su ieškiniu pateiktame sudarytame privalomųjų mokėjimų skaičiavime nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nesutampa su ieškinyje nurodytu skolos laikotarpiu.
  2. Reikalavimas priteisti skolą už administravimo paslaugas bei namo stogo remontą nėra įrodytas bei pagrįstas dokumentais, todėl atmestinas.
  3. Dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą už žemės sklypo formavimą, atsakovas nurodė, kad jis taip pat negali būti tenkintas, nes ieškovas nepateikė apskaitos dokumentų (skaičiavimų, sąskaitos) dėl žemės sklypo suformavimo ir administravimo išlaidų apmokėjimo.
  4. Atsakovas taip pat nurodė, kad neturi pareigos apmokėti bendrijos pirmininko išlaidų ar bendrijos išlaidų advokato ir antstolio veiksmams apmokėti, kadangi Antakalnio seniūnas P. V. g. 30 daugiabučių namų savininkų bendrijoje veikė ne kaip bendrijos narys, o atstovavo atsakovą, kaip butų savininką. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą dėl jo priėmimo P. V. g. daugiabučių namų savininkų bendriją.
  5. Atsakovo teigimu atmestinas ir reikalavimo priteisti S. M. skolą, kadangi minėto asmens be teisinio pagrindo ilgalaikis faktinis naudojimasis butu, esančiu P. V. g., Vilniuje, konstatuotas teismo sprendimais. Tai neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Be to pats ieškovas savo veiksmais patvirtino, kad už susidariusį įsiskolinimą atsako S. M., kadangi 2013 03 14 tarp ieškovo ir minėto asmens buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriuo tarp minėtų asmenų suderinta įsiskolinimo suma.
  6. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Nurodė, kad ginčo šalių nesieja piniginiai prievoliniai santykiai, o ieškovas nėra nurodęs jo manymu esamos piniginės prievolės įvykdymo termino.
  1. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Neginčijo aplinkybės, kad daugiabučiame name, esančiame P. V. g., Vilniuje, patikėjimo teise valdė butus ginčo name butą Nr. (bendras plotas 30,61 kv. m) nuo 2007 07 30 iki 2012 04 27; Nr. 8 (bendras plotas 17,21 kv. m) nuo 2007 05 31 iki 2014 01 01 29; Nr. 10 (bendras plotas 31,17 kv. m) - nuo 2007 05 05 31 iki 2012 04 27; Nr.13 (bendras plotas 17,41 kv. m) nuo 2007 05 31 iki 2014 04 17.
  2. Sutiko su ieškovu, kad patalpų valdytojas turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas, tenkančias kiekvienam objektui proporcingai, tačiau nurodė, kad ieškovas atsakovui nėra pateikęs konkrečių sumų ir paskirstymą pagrindžiančių duomenų bei teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.
  3. Prašė atmesti ieškovo reikalavimą atsakovui dėl 12,74 Eur skolos už butui, Nr. 11, suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas, priteisimo. Nurodė, kad minėtas butas trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti perduotas 2007 05 31. Butu ilgą laiką be teisinio pagrindo (savavališkai) naudojosi ir jame gyveno S. M., kurios ilgalaikis faktinis naudojimasis (susiklostę faktiniai nuomos santykiai) minėtomis patalpomis konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-32018/934/2013 ir Nr. 2-6094-934/2014, kuriose teismas visiškai tenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimą iškeldinti S. M. iš minėto buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos ir priteisė skolą už naudojimąsi patalpomis. Priverstinis iškeldinimas iš buto įvykdytas 2015 03 13. Trečiojo asmens nuomone, už faktiškai gautas paslaugas apmokėti turi pareigą S. M., o ne atsakovas.
  4. Prašė atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 205,63 Eur bendrijos pirmininko patirtas išlaidas, kadangi, jo nuomone, ieškovas neįrodė faktinio išlaidų patyrimo fakto bei išlaidų apskaičiavimo tvarkos.
  5. Dėl įsiskolinimo už namo stogo remonto defektinį aktą, išlaidas advokato ir antstolio paslaugoms apmokėti, trečiasis asmuo sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė šio reikalavimo netenkinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 578,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 578,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2015 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas ieškovo reikalavimus reiškiamus atsakovui kaip Daugiabučio namo P. V. savininkų bendrijos nariui, atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad pagal A. S. daugiabučių namų savininkų bendrijos tvarkos, patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 2001 07 12 sprendimu Nr. 1490V 1 punktą, Savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, daugiabučių namų savininkų bendrijose atstovauja seniūnas arba jo potvarkiu paskirtas asmuo. 2006 02 13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-223 „Dėl daugiabučio namo P. V. g. bendrojo naudojimo objektų perdavimo daugiabučio namo P. V. savininkų bendrijai“ 2.2 punktu Antakalnio seniūnas buvo įpareigotas atstovauti minėtame gyvenamajame name atsakovui priklausančioms 133,28 kv. m ploto Ginčo patalpoms. Be to ieškovo steigimo metu (2005 04 21) galiojusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 27 straipsnio 2 dalis numatė, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu. Tokio atsakovo prašymo būvimo fakto ieškovas teismui nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad Antakalnio seniūnas atstovavo atsakovo interesus, kaip butų, esančių ginčo name, savininko bei bendro naudojimo patalpų ir kitų įrenginių bendrasavininko atstovas teisės aktų nustatyta tvarka.
  3. Teismas remdamasis CK 4.76 str., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktu padarė išvadą, kad atsakovui kaip bendraturčiui Bendrijos priimtas sprendimas mokėti susirinkimo sprendimu nustatyto dydžio administravimo mokestį yra privalomas. Duomenų, kad atsakovas šią pareigą įvykdė byloje nėra. Teismo skaičiavimu, įvertinus UAB „Start Vilnius“ atliktus mokėjimus, atsakovas Butą Nr. 2 nuosavybės teise valdė 72 mėn., Butą Nr. 8 – 98 mėn., Butą Nr. 10 – 75 mėn., Butą Nr. 11 – 98 mėn., Butą Nr. 13 – 75 mėn. Įvertinęs butų plotus ir administravimo įkainį, teismas nurodė, kad atsakovas ieškovui administravimo mokesčio turėjo sumokėti už Butą Nr. 2 – 362,88 Lt, už Butą Nr. 8 – 252,84 Lt, už Butą Nr. 10 – 395,25 Lt, už Butą Nr. 11 – 584,08 Lt, už Butą Nr. 13 – 189,75 Lt, iš viso – 517,33 euro (1784,80 Lt), kuriuos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai.
  4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo 706,94 Eur išlaidos dėl žemės sklypo formavimo yra pagrįstos ir bendrasavininkių atlygintinos proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.83 straipsnio 6 dalis). Teismas konstatavo, kad minėtas išlaidas atlyginti proporcingai turimo turto daliai bendraturčiams pareiga atsirado išlaidų atsiradimo dieną. Kadangi pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2015 09 16 atsakovas nuosavybės teise valdė tik 39,71 kv. m ploto butą Nr. 11, todėl teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 61,61 Eur sumą (patirtos išlaidos 706,94 euro x buto Nr. 11 ploto 39,71 kv. m / namo gyvenamo ploto 455,67 kv. m).
  5. Teismas nustatė, kad S. M. faktiškai gyveno bute Nr. 11 be teisinio pagrindo ir naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Atsakovo iniciatyva minėtas asmuo iš gyvenamųjų patalpų iškeldintas. 2013 03 14 tarpusavio suderinimo skolų aktu S. M. pripažino skolą už komunalinių paslaugų suteikimą 2012 m. rugsėjo – 2013 m. vasario mėnesiais kaip asmeninę prievolę ir įsipareigojo ją sumokėti ieškovui. Byloje esantis 2014 0120 kasos pajamų orderis taip pat patvirtina, kad S. M. mokėjo už šias paslaugas ir 2014 m. sausio mėnesį. Todėl teismas padarė išvadą, kad S. M. konkliudentiniais veiksmais prisiėmė pareigą apmokėti ieškovui už jos faktiškai gautas paslaugas, atsakovui tokia pareiga nekyla. Šioje dalyje ieškovo reikalavimą teismas atmetė.
  6. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 203,02 Eur teisminių išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. 2-1437-430/2015. Teismas pažymėjo, kad prašomos priteisti išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidomis (CK 4.84 straipsnio 4 dalis, 8.82 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kam ir kokiu tikslu, kokioje byloje šios išlaidos patirtos, kaip reikalaujama suma apskaičiuota atsakovui. Be to Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovo nurodyta civilinė byla Nr. 2-1437-430/2015, kurioje, kaip teigia ieškovas, ir buvo patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, dar nėra baigta, todėl ieškovas turi procesinę galimybę patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti iš priešingos ginčo šalies.
  7. Teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymo, kad bendrijos pirmininkui A. J. A. iš bendrijos sąskaitos būtų apmokėta 2012 09 05 bendrijos susirinkimu patvirtinta suma. Nesant duomenų, kad ieškovas tokias išlaidas patyrė, jis netenka teisės jų reikalauti. Todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 205,63 Eur bendrijos pirmininko patirtas išlaidas teismas atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 1 198,97 Eur susidedančių iš: 570 Eur administravimo mokesčio, 206,80 Eur žemės sklypo formavimo įmokos, 12,74 Eur S. M. įmokos, 203,80 Eur teismo išlaidų įmokos, 205,63 Eur bendrijos pirmininko išlaidas; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palaūkanas ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Apelianto teigimu, skundžiama 2016 02 17 sprendimo dalis bendrijos atžvilgiu neteisinga, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
  3. Apeliantas sutinka su 2016-02-17 teismo sprendimo dalimi dėl administravimo mokesčio priteisimo, tačiau prašo ištaisyti aritmetinę klaidą ir apelianto naudai priteisti 570 Eur.
  4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bendraturčių pareiga apmokėti bendrijos išlaidas už žemės sklypo formavimo dokumentus atsirado išlaidų atsiradimo dieną. Apelianto teigimu tokia prievolė atsirado nuo 2012-12-13, kuomet pasirašyta sutartis su SĮ „Vilniaus planas“.
  5. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl S. M. 12,74 Eur įsiskolinimo už komunalinių atliekų išvežimą. 2013-03-14 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas neturi jokios juridinės galios, tai tik mėginimas paveikti S. M. savotišku gąsdinimu. Teismas klaidingai vertino 2014-01-20 kasos pajamų orderį, įvertindamas kaip pareigos prisiėmimą apmokėti ieškovui už gautas paslaugas. Apelianto manymu, savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijas, nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perleisti rizikos veiksmų bendrijai dėl asmenų, kuriems savivaldybė suteikė socialinį būstą.
  6. Apeliantas nesutinka su teismo priimtu sprendimu netenkinti ieškinio dėl 203,80 Eur teisminių išlaidų. Pažymėjo, jog už defektinį aktą, advokatės ir antstolio išlaidas reikėjo mokėti tuoj pat, o ne po teisminio proceso pabaigos. Namo stogas dėl kurio bylinėjasi bendrija civ.b.Nr.2-1437-430/2015 yra bendroji dalinė nuosavybė, patiriamos išlaidos, siekiant apginti visų bendrasavininkų interesus t.y. atlyginti žalą, kurią patyrė bendrija iš rangovo pusės dėl nebaigtų ir nekokybiškų darbų.
  7. Apeliantas neatsisako reikalavimo priteisti iš atsakovo 205,63 Eur pirmininko išlaidas. Tokias išlaidas pirmininkas patyrė. Teismas skundžiamu sprendimu teisingai nurodė, kad bendrijos susirinkimo metu dalyvavo teisėtas atsakovo atstovas, kuris žinojo apie priimtą sprendimą.
  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė 2016-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog šis apeliacinis skundas prieštarauja CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktuio, kadangi jame pateikiami iš esmės tapatūs argumentai tiems, kurie buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  2. Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas prašė priteisti 562,77 Eur, o ne 570 Eur, todėl apelianto prašymas ištaisyti aritmetinę klaidą negali būti tenkinamas, kadangi tai yra naujų reikalavimų apeliacinėje instancijoje kėlimas.
  3. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiga atlyginti išlaidas patirtas dėl poreikio formuoti žemės sklypą proporcingai turimo turto daliai bendraturčiams atsirado išlaidų atsiradimo dieną – 2015-09-16. Apelianto pasvarstymai, kad prievolė mokėti už žemės sklypo formavimo dokumentus bendrasavininkiams atsirado ne nuo išlaidų atsirado dienos, o nuo 2012-12-13, kai pasirašyta sutartis, yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys teisinei logikai. Atsakovas tokius apelianto argumentus vertina tik kaip siekį pasipelnyti vieno iš bendrasavininkių sąskaita.
  4. Vien faktas, jog su S. M. nebuvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, nereiškia, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir S. M. nebuvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Sutiko su 2016-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, jog byloje esantis 2013-03-14 tarpusavio suderinimo skolų aktas leidžia teigti, jog S. M. pripažino skolą už komunalinių paslaugų suteikimą 2012 m. rugsėjo - 2013 m. vasario mėn. kaip asmeninę prievolę. Todėl reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei sumokėti buvusios nuomininkės S. M. skolas už jai suteiktas komunalines paslaugas buvo atmestas pagrįstai.
  5. Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apelianto nurodyta civilinė byla Nr. 2-1437-430/2015, kurioje jis patyrė prašomas priteisti teismines išlaidas, šiuo metu dar yra nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2A-752-881/2016), todėl apeliantas turi procesinę galimybę patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti iš priešingos ginčo šalies.
  6. Vilniaus miesto savivaldybė Daugiabučio namo P. V. g. savininkų bendrijai privalo sumokėti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos ir bendrijos pirmininko išlaidos buvo skirtos bendro turto išlaikymui, todėl jie buvo atmesti pagrįtsai.
  1. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas vertindamas byloje esančius bei svarbius sprendimo priėmimui įrodymus/aplinkybes, dėl ko teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies.
  2. Apeliantas nenurodo, kur ar kokie teismo sprendime atlikti paskaičiavimai klaidingi. Bendro pobūdžio samprotavimai dėl butų valdymo laikotarpių nepagrindžia teismo sprendimo neteisingumo. Apelianto prašymas neva ištaisyti aritmetinę klaidą negali būti tenkinamas, kadangi tai yra naujų reikalavimų apeliacinėje instancijoje kėlimas, o sprendimų klaidų ištaisymas aptartas ir realizuojamas CPK 276 str. nustatyta tvarka.
  3. Apeliantas teisiškai nepagrindžia savo teiginio, jog prievolė mokėti už žemės sklypo formavimo dokumentus bendrasavininkiams atsirado nuo 2012-12-13, kai ieškovas pasirašė sutartis su SĮ „Vilniaus planas". Kritiškai vertintinas apelianto teiginys, kad apelianto (bendrijos) su trečiuoju asmeniu sudarytas sandoris gali įpareigoti patalpų savininką nuo tokio sandorio sudarymo dienos.
  4. Faktas, jog su S. M. nebuvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, nereiškia, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir S. M. nebuvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, kaip ir nepaneigia S. M. įstatymais nustatytos prievolės atsiskaityti už gautas paslaugas. Byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai - 2014-05-10 KPO serija SAC Nr. 00333262 bei 2014-01-20 serija SAC Nr. 00333259 patvirtina, kad S. M. už komunalinių atliekų išvežimą atsiskaitydavo tiesiogiai su apeliantu, todėl reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei sumokėti už buvusios buto nuomininkės S. M. skolas už jai suteiktas komunalines paslaugas buvo atmestas pagrįstai.
  5. Vilniaus miesto savivaldybė Daugiabučio namo P. V. g. savininkų bendrijai privalo sumokėti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Apeliantas privalo pateikti įrodymus patvirtinančius, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos ir bendrijos pirmininko išlaidos buvo skirtos bendro turto išlaikymui. Tokių įrodymų apeliantas į bylą nepateikė, todėl jie buvo atmesti pagrįstai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Ginčas byloje kilęs tarp daugiabučio namo butų savininkų bendrijos ir savivaldybės, kuriai name priklauso keli butai dėl daugiabučio namo butų savininkų bendrijos turėtų išlaidų (administravimo mokesčio, žemės sklypo formavimo išlaidų, bendrijos teismo išlaidų, bendrijos pirmininko išlaidų) atlyginimo. Byloje nustatytos toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra.
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovui ginčo name, ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė: laikotarpiu nuo 2006 05 12 iki 2015 05 04 butas Nr. 2; laikotarpiu nuo 2002 12 30 iki 2015 05 04 butas Nr. 8; laikotarpiu nuo 1999 09 08 iki 2015 05 04 butas Nr. 10; nuo 2002 12 30 iki šiol butas Nr. 11; nuo 2002 12 30 iki 2015 05 04 butas Nr. 13. Viso penki butai.
  4. 2006 02 13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-223 ieškovui (Bendrijai) perduotas ginčo namo bendro naudojimo objektų administravimas, atstovauti bendrijoje atsakovą, kaip ginčo butų savininką, įpareigotas Antakalnio seniūnas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
  5. Butu Nr. 11, be atsakovo žinios (be teisinio pagrindo) iki 2015 03 13 naudojosi S. M.. Butus Nr. 2, 10 ir 13, nuo 2012 05 15 iki 2014 04 17 valdė ir administravimo mokestį už šį laikotarpį sudarantį 192,59 euro sumokėjo UAB „Start Vilnius“. Nuo 2015 05 04 butai Nr. 2, 10 ir 13 perėjo UAB „Start Vilnius“ nuosavybėn.
  6. Apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma ištaisyti aritmetinę klaida netenkinama, nes remiantis CPK 276 straipsnio 1 dalimi rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos sprendime gali būti taisomos, teismo priėmusio sprendimą byloje nutartimi, tais atvejais, kai būtent sprendime įveliamos tokios klaidos. Tačiau šiuo atveju neina kalba apie klaidos teismo sprendime ištaisymą, nes kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas prašė priteisti 562,77 Eur, o ne 570 Eur, todėl apelianto prašymas laikytinas naujų reikalavimų apeliacinėje instancijoje kėlimu.
  7. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad namo bendraturčių pareiga apmokėti bendrijos išlaidas, turėtas dėl žemės sklypo formavimo dokumentų paruošimo kilo išlaidų atsiradimo dieną. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nustatė tokias aplinkybes, kurių apeliantas neginčija. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 206,79 euro už žemės sklypo formavimą, nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2012 11 14 įsakymu Nr. A30-340 ieškovui buvo leista pradėti rengti žemės sklypo P. V. g. planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suprojektuojant naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dauguma bendrasavininkių, tame tarpe ir atsakovo atstovas, raštu patvirtino savo pasiryžimą formuoti žemės sklypą. Bendrija 2012 12 13 su savivaldybės įmone „Vilniaus planas“ sudarė Žemės sklypo kadastrinių duomenų formavimo sutartį Nr. 103 ir jos pagrindu gavo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, 2440,93 Lt sumai už suteiktas paslaugas. Teismas, remdamasis Vyriausybės 2010 07 21 nutarimo Nr. 1124, 9 ir 9.1 punktų nuostatomis konstatavo, kad už žemės sklypo plano rengimą ieškovo turėtas išlaidas 706,94 euro, privalo sumokėti namo butų ir patalpų bendrasavininkiai, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 6 dalis). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 153) patvirtina, kad ieškovas šias 706,94 euro išlaidas patyrė 2015 09 16. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiga bendraturčiams atlyginti minėtas išlaidas, proporcingai turimo turto daliai atsirado išlaidų atsiradimo dieną. Iš pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų nustatęs, kad išlaidų atsiradimo dienai (2015 09 16) atsakovas nuosavybės teise valdė tik 39,71 kv. m ploto butą Nr. 11, teismas priteisė iš atsakovo jo dalį atitinkančią jo valdomų patalpų plotą sudarančią 61,61 euro sumą. Apeliantas byloje nėra pateikęs jokių duomenų patvirtinančių, kad pagal plano parengimo sutartį buvo mokamas koks nors avansas, kurį bendrija būtų rinkusi iki sąskaitos faktūros už paslaugų atlikimą pateikimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiga apmokėti paslaugas kilo nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos ir atsakovui tenkančią dalį išskaičiavo pagal sąskaitos gavimo dieną atsakovui priklausiusį plotą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, remdamasis nekilnojamo turto registre išviešintais duomenimis.
  8. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimą priteisti iš atsakovo S. M. gyvenusios bute Nr. 11, 12,74 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų išvežimą, o šios gyventojos ir ieškovo sudarytą 2013-03-14 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą bei 2014-01-20 kasos pajamų orderį, vertino kaip įrodymus, buvus susitarimą, jog ji apmokės ieškovui už gautas paslaugas tiesiogiai, kuris beje buvo vykdomas, ką liudija pagal minėtą kasos pajamų orderį sumokėtos lėšos.
  9. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepritesimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė kodėl netenkina ieškinio dalyje dėl 203,02 euro teisminių išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-1437-430/2015, kurioje bendrija reiškė ieškinį dėl namo stogo remonto defektų. Teismas pažymėjo, kad prašomos priteisti išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidomis (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalis, 8.82 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovui teko pareiga įrodyti jų pagrįstumą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kam ir kokiu tikslu, kokioje byloje šios išlaidos patirtos, kaip reikalaujama suma apskaičiuota atsakovui (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Taip pat pažymėjo, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nurodyta civilinė byla Nr. 2-1437-430/2015 sprendimo priėmimo metu nebuvo baigta, buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme (civilinė bylos Nr. 2A-752-881/2016), todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas turi procesinę galimybę patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti iš priešingos ginčo šalies. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas iš dalies tenkino apelianto skundą ir jam priteistas bylinėjimosi išlaidas padidino.
  10. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 205,63 eurus bendrijos pirmininko patirtų išlaidų apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde grindžia ta pačia aplinkybe, jog atsakovo atstovas dalyvavo Bendrijos 2012 09 05 susirinkime, kuriame buvo patvirtinta primininko turėtų išlaidų suma ir nuspręsta ją kompensuoti iš Bendrijos lėšų, paskirstant bendrasavininkams proporcingai jų valdomam naudingam plotui. Tačiau ieškinys šioje dalyje pagrįstai atmestas nepateikus į bylą įrodymo, kad bendrijos pirmininkui A. J. A. iš Bendrijos sąskaitos būtų apmokėta 2012 09 05 bendrijos susirinkimu patvirtinta suma (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Todėl teismas teisingai sprendė, jog nesant duomenų, kad ieškovas tokias išlaidas patyrė, jis netenka teisės jų reikalauti ir ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmetė.
  11. Pažymėtina jog apeliacinio skundo argumentai didžiąja dalimi remiasi kitokiu nei pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, įvertino visus šalių pateiktus įrodymus (tiek rašytinius duomenis, tiek šalių paaiškinimus), pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių ir priėmė motyvuotą, faktinius bylos duomenis atitinkantį sprendimą nepažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
  13. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  14. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliekant nepakeistu.

3Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai