Byla 2-693-180/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-704-614/2015, kurioje patvirtintas patikslintas akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ kreditinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidroelektromontažas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidroelektromontažas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-704-614/2015, kurioje patvirtintas patikslintas akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ kreditinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidroelektromontažas“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Hidroelektromontažas“, administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“.

4Atsakovo BUAB „Hidroelektromontažas“ administratorius UAB „Admivita“ kreipėsi į teismą ir nurodė, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ prašo patvirtinti 349 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad kreditorius finansinį reikalavimą kildina iš AB „Lietuvos elektrinė“ (užsakovas) ir AB „Alstom Power Sweden“ (rangovas) 2010 m. rugsėjo 10 d. preliminariosios sutarties pakeitimo, kuriuo AB „Alstom Power Sweden“ perdavė visus savo įsipareigojimus UAB „Hidroelektromontožas“ (vykdytojas) pagal 2005 m. lapkričio mėn. preliminarią sutartį. Šalys prie 2010 m. rugsėjo 10 d. sutarties sudarė priedą Nr. 1 „Defektų sąrašas“, kuriame nurodyti defektai ir kuriuos turėjo pašalinti AB „Alstom Power Sweden“. AB „Lietuvos elektrinė“ ir UAB „Hidroelektromontažas“ 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį dėl garantinio periodo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo sąskaita ir priemonėmis pradėti šalinti sutarties pakeitimo priede Nr. 1 nurodytus defektus. Šalys nebuvo nustačiusios defektų šalinimo išlaidų dydžio, neįvertino kreditoriaus patirtų nuostolių. Nurodė, kad nesutinka su AB „Lietuvos energijos gamyba“ kreditiniu reikalavimu.

5Bylos nagrinėjimo metu kreditorius AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikslino savo reikalavimą ir prašė patvirtinti 646 501, 43 Lt finansinį reikalavimą UAB „Hidroelektromontažas“ bankroto byloje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino patikslintą AB „Lietuvos energijos gamyba“ 187 699,70 Eur (648 089,51 Lt) kreditinį reikalavimą.

8Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi yra patvirtinęs AB „Lietuvos energijos gamyba“ 1 892,31 Lt kreditinį reikalavimą. Kreditorius patikslintą 646 501,43 Lt reikalavimą kildina iš 2010 m. rugsėjo 27 d. sutarties dėl garantinio periodo, sudarytos tarp AB „Lietuvos elektrinė“ (teisių ir pareigų perėmėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“) ir UAB „Hidroelektromontažas“. Kreditinį reikalavimą AB „Lietuvos energijos gamyba“ grindė įrodymais, kad defektai yra ištaisyti ir už šiuos darbus sumokėta, todėl reiškia reikalavimą atlyginti defektų šalinimo išlaidas, kurios yra ne planuojamos patirti, o realios. Buvo pateikta ir lokalinė sąmata bei biudžetinis techninis–komercinis pasiūlymas, kuriais kreditorius grindė patirtą žalą, nurodęs, kad šie defektų šalinimo darbai dar nėra atlikti. Teismas nustatė, kad atsakovo bankroto administratorius sutinka su 188 515,63 Lt kreditiniu reikalavimu, tačiau nesutinka su tais reikalavimais, kurie yra tik preliminarūs, t. y. 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėse nurodytais darbais, taip pat su paminėto rašto 14 eilutėje nurodyta suma, kuri matematiškai neteisingai apskaičiuota.

9Teismas nustatė, kad pagal šalių pasirašytą 2010 m. rugsėjo 27 d. sutarties dėl garantinio periodo 4 punktą užsakovui AB „Lietuvos energijos gamyba“ pašalinus defektus, jis turi teisę reikalauti iš vykdytojo UAB „Hidroelektromontažas“ atlyginti su tuo susijusias patirtas pagrįstas sąnaudas. Atsakovas neginčija to, kad dauguma defektų yra pašalinti ir kad patirtos išlaidos yra pagrįstos. Nėra ginčijamas žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti. Bankroto administratorius posėdžio metu sutiko, kad UAB „Hidroelektromontažas“ turėjo atlikti visus defektų šalinimo darbus, tačiau jų neatliko.

10Nustatė, kad administratorius nesutinka su 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto eilutėje Nr. 3 nurodyta darbų verte (400 018,82 Lt) ir eilutėje Nr. 28 nurodyta darbų verte (57 561 Lt) vien dėl to, kad defektų taisymo darbai realiai nėra atlikti, o paskaičiuota žala yra tik preliminari. Nors lokalinė sąmata sudaryta 2013 m. birželio mėnesį, tačiau joje nurodytos sumos paskaičiuotos pagal 2011 m. kainas. Tai leido teismui daryti išvadą, kad kreditorius yra sąžiningas ir nesiekia nepagrįstai praturtėti. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad defektų šalinimo darbai nebus atlikti, nėra įrodymų, kad defektų taisymo darbų kainos nepagrįstos, nebūtinos ar jų dydis būtų neprotingas.

11Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 14 eilutėje nurodyta defektų ištaisymo vertė nesutampa su sąskaitose nurodytomis sumomis, todėl kreditoriaus nurodytos 4 992,43 Lt išlaidos mažintinos iki 4 688,20 Lt.

12Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kreditorius įrodė patirtus nuostolius, todėl sprendė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti prašymą ir patvirtinti patikslintą 648 089,51 Lt (646 197,20 Lt + 1 892,31 Lt jau patvirtintas) kreditinį reikalavimą.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas BUAB „Hidroelektromontažas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ 187 239,76 Eur (646 501,43 Lt) finansinio reikalavimo ir patvirtinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ 54 597,90 Eur (188 515,63 Lt) finansinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Byloje esančiame 2012 m. spalio 9 d. nepašalintų defektų ištaisymo išlaidų paskaičiavimo akte yra nurodytos preliminarios darbų vertės, tačiau 2013 m. birželio 12 d. tarnybiniame rašte nurodytos atliktų darbų vertės, kurių sumos nuo preliminarios darbų vertės skiriasi daugiau nei dvigubai (preliminari darbų vertė – 349 000 Lt, atliktų darbų vertė – 646 501,43 Lt). Realiai atliktų darbų vertė pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus yra 188 515,63 Lt ir šios sumos administratorius neginčija.
  2. Nesutinka su tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėje nurodytomis sumomis už atliktus darbus. Eilutėje Nr. 3 nurodyta darbų vertė sudaro 400 018,82 Lt. Šiai vertei pagrįsti pateiktas komercinis pasiūlymas, kuris nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu atliktus darbus. Nurodyta suma (400 018,82 Lt) beveik 3 kartus viršija paties kreditoriaus nurodytą preliminarią vertę. Eilutėje Nr. 28 nurodyta darbu vertė – 57 561 Lt. Šiai vertei pagrįsti pateikta lokalinė sąmata, kuri sudaryta ir paskaičiuota paties kreditoriaus, todėl nėra objektyvi.
  3. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio rašto 14 eilutėje nurodyta neteisinga atliktų darbų vertė. Sudėjus kreditoriaus sąskaitose Nr. 12191 ir Nr. 12773 nurodytas sumas, atliktų darbų vertė būtų ne 4 992,43 Lt, o 4 586,45 Lt.
  4. Kreditorius reikalauja atlyginti 457 579,82 Lt (3 ir 28 eilutės) būsimas defektų šalinimo išlaidas, tačiau jos nelaikytinos patirta žala. Išlaidos turi būti realios, būtinos ir protingos. Kreditoriaus pateikta tik planuojama darbų atlikimo preliminari sąmata neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad apskaičiuoti ir tarnybiniame rašte nurodyti nuostoliai yra realūs, būtini ir protingi. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, o ne formaliai išspręsti kreditinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.

15Kreditorius AB „Lietuvos energijos gamyba“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, ją patikslinant ir nustatant, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas sudaro 187 122,18 Eur (646 095,45 Lt).

16Kreditorius iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. birželio 12 d. tarnybiniame rašte dėl UAB „Hidroelektromontažas“ nepašalintų defektų ištaisymo išlaidų 14 eilutėje įsivėlė skaičiavimo klaida. Tiek jis (kreditorius), tiek ir teismas padarė skaičiavimo klaidą. Tarnybinio rašto 14 eilutėje vietoje 4 992,43 Lt turi būti 4 586,45 Lt. Šią klaidą ištaisius, kreditinis reikalavimas vietoje 646 501,43 Lt būtų 646 095,45 Lt.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d., 338 str.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 7 p., 338 str.).

19Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).

20Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad administratoriui turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai, nes tik tokiu atveju gali būti patvirtintas reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str.).

21Byloje nustatyta, kad užsakovas AB „Lietuvos elektrinė“ (po reorganizavimo teisių ir pareigų perėmėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“) ir rangovas AB „Alstom Power Sweden“ 2005 m. lapkričio mėnesį sudarė preliminarią sutartį dėl dūmų nusierinimo įrenginių su bendra reagentų, galutinių produktų ir atliekų tvarkymo įranga ir dėl elektrostatinių nusodintuvų su orimulsijos ir mazuto pelenų tvarkymo įranga bei orimulsijos pelenų tankinimo įranga. AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Alstom Power Sweden“ 2010 m. rugsėjo 10 d. sudarė sutarties pakeitimą, kuriuo šalys sutarė dėl tam tikrų papildomų garantinio periodo sąlygų, taip pat prie 2010 m. rugsėjo 10 d. sutarties pakeitimo sudarė priedą Nr. 1 „Defektų sąrašas“, kuriame nurodyti defektai, kuriuos turėjo pašalinti AB „Alstom Power Sweden“ (4 t., 89-96 b. l.). Nustatyta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ (užsakovas) ir UAB „Hidroelektromontažas“ (vykdytojas), atsižvelgdami į AB „Alstom Power Sweden“ ir UAB „Hidroelektromontažas“ 2010 m. rugsėjo 10 d. sudaryta rangos sutartį, pagal kurią rangovas AB „Alstom Power Sweden“ perleido visus garantinio periodo įsipareigojimus vykdytojui UAB „Hidroelektromontažas“ pagal 2005 m. lapkričio mėnesio sutartį bei sutarties pakeitimus, 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė garantinio periodo sutartį, pagal kurią UAB „Hidroelektromontažas“ perėmė visus rangovo garantinio periodo įsipareigojimus ir prievoles. Paminėtos garantinio periodo sutarties 5 punkte UAB „Hidroelektromontažas“ įsipareigojo savo sąskaita ir priemonėmis pradėti šalinti sutarties pakeitimo priede Nr. 1 nurodytus defektus.

22Nustatyta, kad UAB „Hidroelektromontažas“ sutarties priede Nr. 1 nurodytų defektų nepašalino, dalį jų ištaisė pats užsakovas AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir kreipėsi į BUAB „Hidroelektromontažas“ bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti jo 646 504,43 Lt kreditinį reikalavimą. Paminėtą reikalavimą (656 501,43 Lt) ieškovas grindė 2012 m. spalio 9 d. nepašalintų defektų ištaisymo išlaidų paskaičiavimo aktu ir 2013 m. birželio 12 d. tarnybiniu raštu, kuriame nurodyti UAB „Hidrolelektromontažas“ nepašalinti defektai (4 t., 107-109 b. l., 6 t., 2-5 b. l.), lokaline sąmata, sudarytą pagal 2011 m. spalio mėn. kainas (6 t., 6 b. l.), AB „Axis Industries“ 2013 m. birželio 11 d. biudžetiniu techniniu–komerciniu pasiūlymu (6 t., 10 b. l.), atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis.

23Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas BUAB „Hidroelektromontažas“ turėjo atlikti visus defektų taisymo darbus, nurodytus priede Nr. 1. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl defektų šalinimo sumos – 646 504,43 Lt. Nustatyta, kad atsakovas neginčija kreditoriaus AB „Lietuvos energijos gamyba“ reikalavimo ir sutinka, kad būtų patvirtintas 188 515,63 Lt reikalavimas, t. y. sutinka su ieškovo realiai atliktų defektų šalinimo darbų verte, tačiau nesutinka su AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėje nurodytomis defektų šalinimo išlaidomis – 457 579,82 Lt, nes jos yra tik preliminarios ir faktiškai nėra patirtos, taip pat nesutinka su tarnybinio rašto 14 eilutėje nurodyta suma (4 992,43 Lt), nes ji matematiškai netiksliai apskaičiuota pagal byloje esančias PVM sąskaitas faktūras.

24Dėl 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 14 eilutėje nurodyto defekto

25Nustatyta, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 14 eilutėje buvo nurodytas vienas iš defektų – blogai dirba perforuotų plokščių nuplovimo sistema. Nurodyta, kad šio defekto šalinimo darbų vertė buvo 4 992,43 Lt ir tą įrodo PVM sąskaitos faktūros Nr. 12919 ir Nr. 12773 (6 t., 88, 95 b. l.). Apelianto teigimu, sudėjus paminėtose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas (be PVM), darbų vertė būtų ne 4 992,43 Lt, o 4 586,45 Lt. Su tokia apelianto pastaba sutiko ir kreditorius AB „Lietuvos energijos gamyba“, paaiškinęs, kad klaida įsivėlė dėl to, kad, išrašant PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12191, buvo pritaikyta 5 proc. nuolaida, be to, sumos turi būti skaičiuojamos be PVM. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, taisydamas tarnybinio rašto 14 eilutėje esančią klaidą, sudėjo abiejose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas be PVM, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad išrašant PVM sąskaitą faktūrą Nr. 12191, kaip minėta, buvo pritaikyta dar ir 5 proc. nuolaida. Atsižvelgiant į tai, tarnybinio rašto 14 eilutėje nurodyta defekto šalinimo vertė – 4 992,43 Lt, taisytina į 4 586,45 Lt. Ištaisius paminėtą klaidą, AB „Lietuvos energijos gamyba“ kreditinis reikalavimas, dėl kurio nėra ginčo, sudarytų 188 515,63 Lt (54 597,90 Eur).

26Dėl 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėse nurodytų defektų

27AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3 eilutėje nurodytas defektas – kietų dalelių matavimas po DVĮ; paskutinio DVĮ-8A ir 7 darbo metu aukšta kietų dalelių koncentracija (daugiau kaip 150 mg/Nm3), o 28 eilutėje nurodyta, kad neišlaikoma užduota pelenų transportavimo linijų temperatūra, blogai dirba elektrinis palydovinis vamzdynų šildymas. Nėra ginčo, kad tiek 3-ioje, tiek 28-oje eilutėje nurodyti defektų šalinimo darbai nėra atlikti (tai nurodyta ir pačiame tarnybiniame rašte). Tiek 2012 m. spalio 9 d. nepašalintų defektų ištaisymo išlaidų paskaičiavimo akte (4 t., 107-109 b. l.), tiek ir tarnybiniame rašte (6 t., 2-5 b. l.) esančioje lentelėje nurodyta, kad preliminari 3 eilutėje nurodyto defekto šalinimo vertė yra 159 500 Lt, o 28 eilutėje nurodyta preliminari defekto šalinimo vertė – 18 000 Lt, tačiau išlaidos, kurias prašo atlyginti kreditorius sudaro 400 018,82 Lt (3 eilutėje nurodyto defekto) ir 57 561 Lt (28 eilutėje nurodyto defekto). Nustatyta, kad tarnybinio rašto 3 eilutėje nurodytam defektui pašalinti būtinas 400 018,82 Lt išlaidas kreditorius grindė AB „Axis Industries“ 2013 m. birželio 11 d. biudžetiniu techniniu–komerciniu pasiūlymu (6 t., 10 b. l.), o 28 eilutėje nurodytam defektui pašalinti būtinas 57 561 Lt išlaidas grindė lokaline sąmata, sudaryta pagal 2011 m. spalio mėn. kainas (6 t., 6 b. l.). Įvertinęs šiuos duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie darbai nebus atlikti, į tai, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog preliminariai paskaičiuotos sumos defektų ištaisymo darbams atlikti būtų nepagrįstos ar jų dydis būtų neprotingas, teismas tenkino kreditoriaus AB „Lietuvos energijos gamyba“ finansinį reikalavimą.

28Taigi pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs ginčijamą kreditinį reikalavimą, iš esmės rėmėsi ieškovo pateiktu biudžetiniu techniniu–komerciniu pasiūlymu ir paties kreditoriaus sudaryta lokaline sąmata, tačiau nevertino atsakovo bankroto administratoriaus argumentų, jog 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėse nurodyti preliminarūs defektų šalinimo darbų įkainiai yra žymiai mažesni nei nurodyti lokalinėje sąmatoje ir techniniame–komerciniame pasiūlyme (minėta, kad 3 eilutėje nurodyta preliminari vertė yra 159 500 Lt, o techniniame–komerciniame pasiūlyme – 400 018,82 Lt, 28 eilutėje nurodyta preliminari vertė yra 18 000 Lt, o lokalinėje sąmatoje – 57 561 Lt). Sutiktina su apeliantu, kad kreditoriaus reikalaujami atlyginti būsimi nuostoliai (išlaidos) turi būti realūs, būtini ir protingi. Šiuo atveju atsižvelgiant į tokius žymius defektų šalinimo darbų kainų skirtumus (preliminarius ir kreditoriaus prašomus atlyginti), nurodytus 2012 m. spalio 9 d. akte ir 2013 m. birželio 12 d. tarnybiniame rašte bei komerciniame pasiūlyme ir lokalinėje sąmatoje, konstatuoti, kad kreditoriaus prašomi atlyginti būsimi nuostoliai yra realūs, būtini ir protingi, nėra pakankamo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, kas lėmė tokį darbų vertės skirtumą, kokiais duomenimis ir skaičiavimais remdamasis AB „Lietuvos energijos gamyba“ buvo paskaičiavęs preliminarią darbų vertę, nurodytą 2012 m. spalio 9 d. akte ir tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėse. Esant šiems nepašalintiems prieštaravimams iš esmės liko neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, turėjo galimybę skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Nors šalys, esant ginčui dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo, neprašė pirmosios instancijos teismo paskirti byloje ekspertizę, tačiau bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas lemia tai, kad teismas privalo būti aktyvus rinkdamas, tirdamas bei vertindamas įrodymus ir negali šios pareigos nevykdyti vien todėl, kad šalys nepageidavo atlikti ekspertizės, nes tą padaryti teismas gali ir savo iniciatyva (CPK 212 str. 1 d.).

29CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nereikalavo visų būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų įrodymų ir jų nevertino, dėl to liko neatskleista bylos esmė, nes nepašalinti prieštaravimai dėl defektų šalinimo darbų vertės (preliminarios vertės ir prašomos patvirtinti), neprašė kreditoriaus paaiškinti paminėtų darbų vertės skirtumų. Taigi byloje iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios AB „Lietuvos energijos gamyba“ kreditinio reikalavimo dydį, todėl yra pagrindas AB „Lietuvos energijos gamyba“ finansinį reikalavimą dalyje dėl 457 579,82 Lt (tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutės) grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 str. 1 d. 1 p.) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 2 d. 2 p.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Taigi įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, reikalautinų papildomų įrodymų, paaiškinimų byla dalyje dėl ginčijamo 457 579,82 Lt kreditinio reikalavimo turi būti nagrinėjama iš naujo, spręstino klausimo dėl teismo ekspertizės paskyrimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą dalyje dėl 457 579,82 Lt (tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutės) kreditinio reikalavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties dalį dėl trečios eilės kreditoriaus akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ 132 524,27 Eur (457 579,82 Lt) finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidroelektromontažas“ bankroto byloje panaikinti ir civilinę bylą dėl šio finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. Atsakovo BUAB „Hidroelektromontažas“ administratorius UAB „Admivita“... 5. Bylos nagrinėjimo metu kreditorius AB „Lietuvos energijos gamyba“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi prašymą tenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d.... 9. Teismas nustatė, kad pagal šalių pasirašytą 2010 m. rugsėjo 27 d.... 10. Nustatė, kad administratorius nesutinka su 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio... 11. Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 14 eilutėje... 12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kreditorius... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas BUAB „Hidroelektromontažas“, atstovaujamas bankroto... 15. Kreditorius AB „Lietuvos energijos gamyba“ pateikė atsiliepimą,... 16. Kreditorius iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo... 19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto... 20. Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad administratoriui turi... 21. Byloje nustatyta, kad užsakovas AB „Lietuvos elektrinė“ (po... 22. Nustatyta, kad UAB „Hidroelektromontažas“ sutarties priede Nr. 1 nurodytų... 23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas BUAB „Hidroelektromontažas“... 24. Dėl 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 14 eilutėje nurodyto defekto... 25. Nustatyta, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2013 m. birželio 12 d.... 26. Dėl 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3 ir 28 eilutėse nurodytų... 27. AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2013 m. birželio 12 d. tarnybinio rašto 3... 28. Taigi pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs ginčijamą kreditinį... 29. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 30. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties dalį dėl trečios... 33. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą....