Byla e2A-35-357/2018
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo arba sutarties nutraukimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. S. dėl sutarties sąlygų pakeitimo arba sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti arba pripažinti pasibaigusia 2017 m. birželio 1 d. jo ir atsakovės V. S. (toliau – atsakovė) 2016-10-13 sudarytą preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti jam iš atsakovės 7000,00 Eur sumą, sumokėtą pagal 2016-10-13 sutartį, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-10-13 sudarė su atsakove preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 22 500 Eur parduoti, o ieškovas ateityje iki 2017-06-01 nupirkti 41,77 kv. m bendro ploto butą ir 299/1792 žemės sklypo, esančius ( - )(butas Nr. 3) ir pagal sutartį ieškovas sumokėjo atsakovei 8 000 Eur avansą. Sudarydamas sutartį ieškovas tikėjosi jos įvykdymui gauti banko kreditą, tačiau kreditas jam nebuvo suteiktas. Teigė, kad dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių jis negalėjo įvykdyti sutarties, todėl pageidautų iš sumokėto atsakovei 8000 Eur avanso susigrąžinti 7000 Eur, paliekant atsakovei 1000 Eur avansą, kaip satisfakciją dėl neįvykusio sandorio. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo giminaitis R. M. pasiūlė jam pirkti minėtus nekilnojamuosius daiktus, o D. B. žodžiu garantavo, kad bus gautas kreditas šiam turtui įsigyti ir dėl to jis iki 2017 m. vasario mėnesio nenutraukė sutarties. Patvirtino, kad preliminarios sutarties pasirašymo metu turėjo lėšų ir galėjo sumokėti didesnę pinigų sumą pagal sutartį. Pažymėjo, kad negalėjo iš karto sumokėti visos sumos už butą, nes apie 13 000 Eur skyrė automobilio remontui, investavimui į verslą, daiktų pirkimui, draudimui, iš viso sumokėjo 8 000 Eur avansą. Bute gyveno nuo 2016 m. lapkričio vidurio iki 2017 m. kovo pabaigos, už komunalinius mokesčius mokėjo atsakovei be pakvitavimo. Iki preliminarios sutarties sudarymo turėjo 200 Eur, vėliau nurodė, kad grynais turėjo apie 2000 Eur; nemokėjo kas mėnesį 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio pagal sutarties 5.6 punktą; 7000 Eur avansą sumą pasiūlė sumokėti ieškovo giminaitis R. M.; vėliau pats bandė pardavinėti butą už tą pačią kainą, dėjo skelbimą.
  2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal sutartį sumokėjo 7 000 Eur, o ne 8 000 Eur avansą. Sutarties šalys susitarė, kad nesudarius pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties iki 2017-06-01, sutartis yra nutraukiama ir avansas pirkėjui negrąžinamas. Ieškovas preliminarios sutarties sudarymo dieną disponavo didele pinigų suma, pakankama turtui įsigyti ir jis neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų turto įsigijimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo sumokėta 7 000 Eur suma yra skirta netesyboms sumokėti. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad preliminarios sutarties 5.6–5.8 punktai buvo padaryti preliminarios sutarties pasirašymo dieną.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl sutarties modifikavimo ir nutraukė civilinės bylos Nr. e2-6883-1042/2017 dalį dėl minėto ieškinio reikalavimo. Ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 605,93 Eur advokato pagalbos išlaidas. Teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
  1. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

83.2.

9Ieškovas turėjo finansines galimybes tiek preliminarios sutarties sudarymo metu, tiek jos galiojimo metu atsiskaityti (visiškai, didesne dalimi) už nekilnojamuosius daiktus, t. y. pats ieškovas kontroliavo sutarties įvykdymo galimybę: nors ieškovas nurodė, kad iki preliminarios sutarties sudarymo turėjo 200 Eur, vėliau pažymėjo, jog grynais turėjo apie 2000 Eur , taip pat banko sąskaitoje turėjo apie 13 000 Eur, kuriuos vėliau skyrė automobilio remontui, investavimui į verslą, daiktų pirkimui, draudimui. Iš 2017-04-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad 2016 metų gegužės–birželio mėnesį ieškovo motina pardavė žemės valdą ir padovanojo ieškovui 48 000 Eur. Ieškovas nuolat užsiimdavo įvairaus pobūdžio verslu ir turėjo pakankamai patirties įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir su sutarties sudarymu susijusią riziką: nurodė, kad nuo 2016 m. užsiima medienos verslu, anksčiau pagal verslo liudijimą parduodavo drabužius; prieš pasirašydamas preliminarią sutartį nėjo į banką paskolos suteikimo sąlygoms išsiaiškinti, nes tikėjosi gauti kreditą; susipažino su preliminarios sutarties turiniu, suprato jos turinį; teigė, kad nuo momento, kada jam buvo pasiūlyta pirkti nekilnojamuosius daiktus iki nuvažiavimo pas atsakovę praėjo apie savaitė laiko. Akivaizdu, kad ieškovas turėjo laiko ir galimybių iki preliminarios sutarties pasirašymo kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo galimybių įvertinimo, taip pat į teisininkus dėl preliminariosios sutarties turinio ir jos sudarymo.

103.3. Ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių gauti kreditą nekilnojamajam turtui pirkti: ieškovas nepateikė duomenų, parodančių, kad visos kredito įstaigos atmetė jo prašymus kreditui suteikti; ieškovas patvirtino, kad turi kito nekilnojamojo turto, taip pat turi sunkvežimį ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas bandė šį turtą parduoti, įkeisti ir kt.

113.4. Byloje nustatyta ir ieškovo neginčyta, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškovu ir dėjo pastangas susitarimui pasiekti, siūlydama įvairius turto pardavimo variantus, tačiau ieškovas neįrodė, jog iki pat kreipimosi į teismą siekė sudaryti sutarto pirkti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

123.5 Ieškovas neįrodė, kad atliko kitus veiksmus, išskyrus kreipimąsi į kelias kredito įstaigas, kurie patvirtintų jo siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat neįrodyti ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo žinomi sutarties 5.6–5.8 punktai. Priešingai, vėliau ieškovas nurodė, kad preliminarią sutartį nusprendė pratęsti, nes manė, kad vėliau gaus paskolą; patvirtino, kad buvo sutarties pratęsimo sąlygos; žinojo, kad pagal sutarties 5.8 punktą buvo sutarta, kad sandoriui neįvykus iki 2017-06-01 avansas bus negrąžintas, bet manė, kad gaus paskolą, aptarė sutarties papildymo sąlygas, nuolat turėjo sutarties egzempliorių.

133.6. Sutartyje nurodyta, jog 2016 m. spalio 13 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur (2.2 punktas). Nors ieškovas nurodė, kad sumokėjo atsakovei 8 000 Eur, jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas sumokėjo 6000 Eur grynais ir pavedimu pervedė 1000 Eur. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. B.. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes ir į tai, kad pagal preliminarią sutartį ieškovui nebuvo jokių prievolių mokėti didesnę avanso sumą, atmeta ieškovo teiginius dėl 8 000 Eur sumokėjimo kaip neįrodytus.

143.7. Atsakovė nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ji patyrė šiuos nuostolius: 4 000 Eur tarpininkavimo paslaugų už nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir 1500 Eur būsimas išlaidas, kurias turės sumokėti tarpininkui tuo atveju, jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas. Taip pat nurodė, kad ieškovas sugadino klozetą ir netinkamai sukomplektavo dujinį katilą, kuris šiuo metu neveikia. Atsakovė turėjo 30 Eur durų spynų keitimo išlaidas. Liudytojas G. S. paliudijo, kad ieškovas paliko sulaužytą klozetą (remonto kaina apie 100 Eur), sugadintą dujų katilą (remonto išlaidos apie 500 Eur), reikėjo keisti durų spynas (apie 30 Eur), nes ieškovas grąžino ne visus raktus. Ieškovas prieš tai minėtų aplinkybių dėl sugadintų daiktų neginčijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nevykdė preliminarios sutarties 5.6 punkto ir nemokėjo kas mėnesį 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio. Atsakovė nurodė, kad iki preliminarios sutarties sudarymo nuomojo butą ir gaudavo apie 150 Eur kas mėnesį nuomos mokestį, todėl dėl sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolius, negautų pajamų forma. Pats ieškovas patvirtino aplinkybes, kad nemokėjo 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio pagal sutarties 5.6 punktą. Bylos duomenimis, atsakovė už ieškovą taip pat mokėjo komunalinius mokesčius.

153.8. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Byloje nustatyta, kad šalys preliminarioje sutartyje susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, t. y., kad sandoriui neįvykus iki 2017 m. birželio 1 d., sutartis yra nutraukiama (sutarties 5.8 punktas). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki 2017 m. birželio 1 d. pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas nereiškė reikalavimų pratęsti preliminarios sutarties terminą, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė ir papildomas šio fakto pripažinimas yra perteklinis ir netikslingas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovui 6000,00 Eur sumą, sumokėtą pagal 2016-10-13 preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus ar iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, teisingai paskirstyti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

184.1.

19Teismas, vadovaudamasis tik pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariojoje sutartyje sutartu terminu faktu, konstatavo faktą, kad ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesigilinant į tai, jog nenustatyta nei atsisakymo, nei vengimo sudaryti pagrindinę sutartį iš ieškovo pusės aplinkybių. Teismas apsiribojo paviršutinišku ieškovo elgesio vertinimu, nepakankamai dėmesio skyręs atsakovės elgesiui, labiau patikėjęs atsakovės ir jos iniciatyva apklaustų liudytojų žodiniais paaiškinimais nei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

204.2. Įvertinęs ne visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Vienas aplinkybes teismas nepagrįstai atsakovės naudai sureikšmino (iškreipė), kitas – naudingas ieškovui – apskritai nevertino (CPK 270 str. 4 d. 3 d.). Be to pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pabaigą ir sutartinės atsakomybės taikymą pažeidus preliminariosios sutarties nuostatas, aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė ne tik procesines, bet ir materialinės teisės normas.

214.3. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų negalima daryti vienareikšmiškos ir netgi labiau tikėtinos išvados, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieškovas arba tik ieškovas. Laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), jeigu teismas teisiškai vertina ieškovo elgesį, tai lygiai taip pat turėtų būti teisiškai įvertinti ir atsakovės veiksmai.

224.4. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad ieškovas nepateikė duomenų, parodančių, kad visos kredito įstaigos atmetė jo prašymus kreditui suteikti, atrodo absurdiškai, nes yra perteklinis. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi su prašymais suteikti kreditą būstui pirkti į AB Šiaulių banką, AB SEB banką, Swedbank, AB. Manytina, kad gavus nurodytų populiariausių Lietuvoje bankų neigiamus atsakymus nebuvo prasmės kreiptis į kitas kredito įstaigas.

234.5. Sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai faktiniai duomenys patvirtina atsakovės bendradarbiavimą su ieškovu ir jos pastangas susitarimui pasiekti. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės pakviesti liudytojai neabejotinai suinteresuoti bylos baigtimi, nes liudytojas G. S. yra atsakovės sutuoktinis, o liudytoja D. B. nurodė, kad pažįstama su atsakove nuo vaikystės. Skundžiamo sprendimo nepagrįstas išvadas apie ieškovo pasyvumą paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, pirmiausia, aukščiau aptarti bankų raštiški atsakymai ieškovui. Antra, sprendime nutylimas rašytinis įrodymas – su 2017-05-22 ieškiniu pateiktas ieškovo atsakovei registruotu laišku siųstas 2017-03-29 prašymas pakeisti sutartį. Taigi, kitaip nei teigiama skundžiamu sprendimu, ieškovas įrodė, jog iki pat kreipimosi į teismą siekė sudaryti sutarto pirkti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ne tik kreipdamasis į kelias kredito įstaigas, kaip teigiama skundžiamo sprendimo 21 p., bet ir kreipdamasis į pačią atsakovę, o atsakovė neįrodė, kad bendradarbiavo su ieškovu ir dėjo pastangas susitarimui pasiekti.

244.6. Bendrais bruožais ieškovui 5.6–5.8 punktų turinys buvo žinomas, konkrečiai, kad įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį terminas buvo pakeistas iš „2017-02-01“ į „2017-06-01“. Tačiau nėra normalu arba prieštarauja įprastai praktikai tai, kad preliminariąją sutartį pakeičiančius ir papildančius 5.6-5.8 punktus, t. y. papildomą susitarimą, pasirašė ne sutarties šalys, o trys liudytojai. CK 6.165 str. 2 d. įtvirtinta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Antra, atsakovė ir jos kviesti liudytojai patvirtino, kad sutarties tekstą, įskaitant 5.6-5.8 punktus, parengė atsakovės pusė, todėl preliminariosios sutarties turinys turi būti aiškinamas atsakovės nenaudai ir ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

254.7. Preliminariosios sutarties 2.3 punkto 2.2.1 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, kad „septynis tūkstančius eurų (suma žodžiais) Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui 2016-10-13. Ši suma įskaitoma į 2.2 p. kainą.“ Kitais žodžiais 7000,00 Eur atsakovė gavo iš ieškovo grynais prieš pasirašant preliminariąją sutartį. Šis faktas aiškiai užfiksuotas raštu. 2017-05-22 ieškinio priede pateiktas rašytinis įrodymas 2016-10-13 mokėjimo nurodymas, kuriuo patvirtinamas faktas, jog ieškovas pavedimu į atsakovės banko sąskaitą papildomai pervedė dar 1000,00 Eur avanso. Tačiau, minėta, teismas nepagrįstai atmeta šiuos akivaizdžius įrodymus.

264.8. Teismas nepaisydamas ieškovo atsikirtimų nesigilino į tai, ar atsakovės nurodyti nuostoliai turi priežastinį ryšį su ieškovo veiksmais. Teismas ne tik teisiškai nevertino atsakovės 2017-07-27 susitarimo su UAB „Laineva“, kurią atstovauja minėtas D. N., sudaryto po to, kai ši byla jau buvo paskirta nagrinėti iš esmės, bet ir nevertino atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas dydžio protingumo.

274.9. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu galima būtų preliminariojoje sutartyje nurodytą avansą, kartu neįvardintą kaip netesybos baudos forma, aiškinti netesybomis. Avanso paskirtis tik preliminarios sutarties 2.2.1 papunktyje aiškiai atskleidžiama kaip nekilnojamojo turto kainos dalis. Kadangi susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.), t. y. turi būti aiškiai išreikštas raštu, todėl, atsižvelgiant į preliminariosios sutarties turinį, joje nesusitarta dėl atsakomybės taikymo ieškovui netesybų forma. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino preliminariosios sutarties aptartą avanso sąvoką išplėsdamas iki netesybų, užtikrinančių galimų nuostolių atlyginimą.

284.10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

294.11. Ieškovas pasibaigus preliminariajai sutarčiai atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus susiaurino ieškinio reikalavimus atsisakęs reikalavimo modifikuoti sutartį. Todėl vietoje dviejų reikalavimų likus vienam (apytiksliai 50 proc. nuo pradinių reikalavimų) paskirstant bylinėjimosi išlaidas atmetus 50 proc. reikalavimų atitinkamai turėjo būti sumažinta priteistina bylinėjimosi suma. T. y. 302,96 Eur.

  1. Atsiliepimu atsakovė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

305.1. Šalių susitarimas sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį po daugiau nei pusės metų nuo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neprieštarauja nei teisės aktams, nei elementariai logikai – tokio pagrindinės sutarties sudarymo termino prašė ieškovas, motyvuodamas tuo, kad turimas pinigines lėšas jis ketina panaudoti savo versle, o susigrąžinus iš verslo šias lėšas jis jas panaudos nekilnojamojo turto įsigijimui; atsakovę, gavusią 7 000 Eur dydžio avansą, kuris ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, lieka atsakovei kaip netesybos, taip pat tenkino ši preliminariosios sutarties sąlyga. Byloje yra nustatyta, to neginčija nė viena šalių, kad po preliminariosios sutarties sudarymo nekilnojamuoju turtu naudojosi ieškovas, o ne atsakovė, todėl preliminariojoje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas ieškovo, o ne atsakovės iniciatyva ir interesais.

315.2. Ieškovas, kreipęsis į 3 kredito įstaigas iš 64, neišnaudojo visų galimybių gauti kreditą iš kredito įmonių, įvertinus ir tai, kad kredito unijos taiko mažesnius reikalavimus kredito gavėjui. Bylos duomenimis, ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, tačiau šio turto, siekdamas prisiimti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesvarstė nei parduoti, nei įkeisti.

325.3. Apie apelianto finansinius sunkumus atsakovei tapo žinoma tuo metu, kai ji gavo iš apelianto 2017-03-29 Prašymą pakeisti Preliminariosios sutarties sąlygas. Iki tol atsakovei nebuvo abejonių, kad apeliantas yra finansiškai pajėgus ir nėra pakeitęs savo nuomonės dėl Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas pradėjo faktiškai naudotis ketinamu įsigyti turtu, pagal savo poreikius atliko turto pertvarkymo darbus. Apeliantas raštu informavo atsakovę, kad jis negali sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties Preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, o nesibaigus Preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, kreipėsi į teismą ieškiniu šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kaltas yra tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovė visą Preliminariojoje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį galėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis, buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Jokių atsakovės kliūčių pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui apeliaciniame skunde nenurodo ir apeliantas. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo yra kaltos abi šalys, yra visiškai nepagrįstas.

335.4. Apeliacinio skundo argumentus dėl sumokėto 8000 Eur avanso paneigia byloje esantys įrodymai: preliminarioji sutartis, kuria šalys susitarė dėl 7 000 Eur dydžio avanso; atsakovės paaiškinimai; liudytojos D. B. parodymai; ieškovo paaiškinimai, kad jis preliminariosios sutarties sudarymo momentu turėjo kelis šimtus Eur grynųjų, bei jo banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad jis 2016 10 11 – 13 dienomis išgrynino 6 000 Eur bei 1 000 Eur mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės sąskaitą banke.

345.5.

35Tiek iš paties ieškovo teiktų paaiškinimų byloje, tiek iš Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovui nuo pat pradžių buvo žinoma, kad atsakovė butą parduoda per tarpininkus. Ieškovui, esant vidutiniškai protingu asmeniu, o be to verslininku, turėjo būti ir yra suprantama, kad asmenys nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas teikia atlygintinai. Tiek įstatymai, tiek teismų praktika nenumato privalomos rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino jos ir UAB „Laineva” sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties kainos nustatymo tvarką: UAB „Laineva” gaunamas atlyginimas už paslaugas yra pirkėjo mokama už butą suma, viršijanti 17 000 Eur, šiuo atveju - 22 500 – 17 000 = 5 500 Eur.

365.6. Ieškovas nesutinka, kad išsikeldamas paliko sugadintą unitazą, tačiau tai paneigia atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos. Nors atsakovas teigia, kad kompensavo atsakovei buto išlaikymo mokesčius, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

375.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl ieškovo prievolės neįvykdymo yra ne mažesni nei 7 000 Eur, todėl pagrįstai šių netesybų nemažino. Pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtų nuostolių dydžio šioje byloje net neprivalėjo nustatinėti. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šalys susitarė dėl netesybų baudos forma atsisakius sudaryti sutartį, todėl atsakovė šiuo atveju neturi įrodinėti nuostolių dydžio, nebent ji būtų patyrusi didesnius nuostolius nei nurodyta sutartyje.

385.8. Ieškovas ieškinio dalies atsisakė ne todėl, kad atsakovė patenkino jo reikalavimus, ar dėl to, kad pasikeitė ginčo teisinio santykio reglamentavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė visas pirmosios instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

42Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

43Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 13 d. šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo, bendra daiktų kaina (22 500 Eur) (sutarties 2.1 punktas). 2016 m. spalio 13 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur (2.2 punktas). Sutartis buvo papildyta 5.6–5.8 punktais, kuriuose nustatyta, kad terminas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį gali buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 1 d., o sandoriui neįvykus iki šios datos, sutartis yra nutraukiama ir ieškovui avansas yra negrąžinamas. Iki nustatyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

44Dėl nuostolių atlyginimo ir jų dydžio

  1. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. spalio 13 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 7 000 Eur (2.2 punktas). Nors ieškovas nurodė, kad sumokėjo atsakovei 8 000 Eur, jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas sumokėjo 6000 Eur grynais ir pavedimu pervedė 1000 Eur, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. B.. Apeliantas nepagrįstai interpretuoja Preliminariosios sutarties 2.3 punkto 2.2.1 papunkčio sąlygą -„septynis tūkstančius eurų (suma žodžiais) Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui 2016-10-13. Ši suma įskaitoma į 2.2 p. kainą“, nes teisėjų kolegijos vertinimu, tokia formuluotė nereiškia 7000,00 Eur apmokėjimo grynais, bet įrodo, kad šalys prieš pasirašant preliminariąją sutartį susitarė dėl tokio dydžio avanso. Todėl atmestini ieškovo teiginiai dėl 8 000 Eur sumokėjimo kaip neįrodyti.
  2. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė paties ieškovo neapdairus elgesys, neįvertinimas sutarties neįvykdymo rizikos dėl priežasčių susijusių ne su pardavėja bet su pirkėju (CK 1.5 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kad atliko kitus veiksmus, išskyrus kreipimąsi į kelias kredito įstaigas, kurie patvirtintų jo siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat neįrodyti ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo žinomi sutarties 5.6–5.8 punktai.
  1. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino preliminariosios sutarties aptartą avanso sąvoką išplėsdamas iki susitarimo dėl netesybų, užtikrinančių būsimų minimalių nuostolių atlyginimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas preliminariosios sutarties esmę, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Tačiau pažymėtina, kad šiuo nutarimu nebuvo sprendžiama byla, kurioje būtų kilęs sutarties nuostatų, galimai įtvirtinančių iš anksto aptartus nuostolius, vertinimo klausimas. Nutarime iš anksto aptarti nuostoliai minimi tarp teorinių pavyzdžių, kaip galėtų būti kvalifikuojami pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais atvejais turėtų būti sudaromas toks susitarimas, nedetalizuojamas teismo vaidmuo, nenustatomi kriterijai dėl tokios nuostatos vertinimo ir galimo preliminariojoje sutartyje nustatytos pinigų sumos mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016).
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016, yra išaiškinęs, kad iš anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages) taikomas Jungtinėje Karalystėje ir kitose bendrosios teisės tradicijos valstybėse. Tose valstybėse sutarties šalių sutartos dėl sutarties pažeidimo mokėtinos sumos gali būti traktuojamos kaip iš anksto aptarti nuostoliai arba kaip baudinio pobūdžio sumos (baudos). Ar konkrečioje sutarties nuostatoje įtvirtinta bauda, ar iš anksto aptarti nuostoliai, visais atvejais yra vertinimo klausimas (angl. question of construction), kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes ir kitas sutarties nuostatas, vertinant jas sutarties sudarymo momentu. Teisės doktrinoje nurodoma, kad iš anksto aptartų nuostolių institutas turi keletą tikslų: 1) palengvinti nuostolių išieškojimą išvengiant išlaidų ir apsunkinimų įrodinėjant tikruosius patirtus nuostolius; 2) išvengti rizikos, kad bus priteista per maža kompensacija (angl. undercompesation), kai teismas netiesioginius ar labai išskirtinius (angl. idiosyncratic) nuostolius laikys pernelyg nutolusiais ir nekompensuotinais; 3) suteikti sutarties šaliai patikinimą, kad ji gali kliautis prievolės įvykdymu. Iš anksto aptartų nuostolių sąlyga yra ir skolininko atsakomybės apribojimas (pvz., Edit. Prof. Hugh Beale, Chitty on Contracts, 32nd edition, Sweet & Maxwell, 2015, Part 8, Chapter 26, Section 10).
  4. Pagal kasacinio teismo praktiką, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Išskiriami tokie netesybų instituto tikslai: 1) sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius ir su tuo susijusias išlaidas; 2) sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes tais atvejais, kai šalis nepatyrė daugiau nuostolių nei sutartimi nurodytose netesybose, netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra iš anksto žinoma pinigų suma; 3) skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-234-248/2016).
  5. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą netesybų institutą nuo išankstinių nuostolių skiria kitokia kompensuotinų sumų apimtis (netesybos nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą), kitokios teismo veikimo ribos taikant netesybų dydžio kontrolę (netesybos įstatymų nustatytais atvejais gali būti mažinamos), nustatant netesybų sumų pagrįstumą taikomas kitoks vertinimo momentas laiko atžvilgiu (atliekamas retrospektyvus vertinimas).
  6. Siekiant įvertinti, ar šiuo atveju šalys išreiškė valią susitarti dėl iš anksto aptartų nuostolių instituto taikymo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Preliminariosios sutarties 5.2. punkte šalys pasirinko sutarčiai ir iš jos kylančių ginčų sprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kurioje iš anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas, todėl sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos taikant CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-46/2012; kt.).
  7. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
  8. Šalių sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad jei dėl kurios nors iš šalių kaltės sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį taps neįmanoma, šalis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti nekilnojamojo turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, privalės atlyginti antrosios sutarties dėl to patirtus nuostolius. Tuo tarpu sutarties 5.8. punkte nustatyta, kad sandoriui neįvykus iki 2017 m. birželio 1 d., sutartis yra nutraukiama, avansas pirkėjui yra negrąžinamas. Įvertinus sutarties sąlygų visumą ir jų tarpusavio ryšį nėra pagrindo spręsti, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai ir valia buvo susitarti ir vienai iš sutarties šalių taikyti Lietuvos teisinėje sistemoje nereglamentuotą iš anksto aptartų minimalių nuostolių institutą.
  9. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir įvertindama tai, kad savo esme sutarties 5.1. punkte numatytas nuostolių atlyginimas dėl sutarties nesudarymo ir 5.8. numatyta sąlyga, kad sandoriui neįvykus avansas negrąžinamas, atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėtinos sumos laikytinos netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda) (CK 6.71 str. 1, 2 d.).
  10. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas. Tačiau nagrinėjamu atveju sutarties 5.8. sąlyga, kad sandoriui neįvykus iki 2017 m. birželio 1 d., sutartis yra nutraukiama, avansas pirkėjui yra negrąžinamas, laikytina kaip pažeidžianti protingumo ir sąžiningumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą.
  11. Nepaneigiant aukščiau nurodytų sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
  12. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.
  13. Pažymėtina, kad preliminarioje sutarties 3.5 pardavėjui buvo numatyta 3000 Eur bauda už sutarties sąlygų pažeidimą ir vengimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis sutarties 5.8. punktu, atsakovei tenkanti 7000 Eur netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga, jos dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovei bei pažeidžia ieškovo interesus.
  14. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Toks ribojimas užtikrina, kad netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios šalies interesų.
  15. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; kt.).
  16. Kasacinis teismas yra nurodęs, nors netesybų dydis nėra tapatinamas su patirtais nuostoliais ir nuostoliai yra tik žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tam tikrais atvejais būtent toks jų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Tais atvejais, kai iškyla netesybų mažinimo klausimas, atsiranda ir papildomos įrodinėjimo pareigos. Pažymėtina, kad netesybas mažinti prašanti šalis turi pagrįsti, jog jos yra neprotingai didelės. Tačiau kreditorius, turintis priešingą interesą – gauti kuo didesnes netesybas, tokiu atveju turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad būtų nustatyta jam palanki riba, iki kurios gali būti mažinami nuostoliai. Šalių pateiktus įrodymus vertina teismas, jų pagrindu nustato tikėtiną nuostolių dydį.
  17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas neginčija, jog atsakovės bute gyveno nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos, tačiau teigia, kad už buto komunalinius mokesčius atsakovei mokėjo be pakvitavimo. Atsakovė nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ji patyrė šiuos nuostolius: 4 000 Eur tarpininkavimo paslaugų už nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir 1500 Eur būsimas išlaidas, kurias turės sumokėti tarpininkui UAB „Laineva“ tuo atveju, jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas sugadino klozetą ir netinkamai sukomplektavo dujinį katilą, kuris šiuo metu neveikia. Atsakovė turėjo 30 Eur durų spynų keitimo išlaidas. Ieškovas paliko sulaužytą klozetą (remonto kaina apie 100 Eur), sugadintą dujų katilą (remonto išlaidos apie 500 Eur), reikėjo keisti durų spynas (apie 30 Eur), nes ieškovas grąžino ne visus raktus. Atsakovė taip pat mokėjo už ieškovą komunalinius mokesčius. Atsakovė iki preliminarios sutarties sudarymo nuomojo butą ir gaudavo apie 150 Eur kas mėnesį nuomos mokestį, todėl dėl sutarties netinkamo vykdymo patyrė nuostolius, negautų pajamų forma. Pats ieškovas patvirtino aplinkybes, kad nemokėjo 200 Eur sutarties pratęsimo mokesčio pagal sutarties 5.6 punktą, taip pat neginčijo aplinkybių dėl sugadintų daiktų.
  18. Pažymėtina, kad remiantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, nuostatomis, būtent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis, paslaugų teikėjas atsako už tinkamą paslaugų sutarties vykdymą. Kliento interesų prioritetas reglamentuotas CK 6.718 straipsnyje, kurio 1-3 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.
  19. Teismo vertinimu, atsakovė sudarydama tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Laineva“, siekė, pasinaudojant jos paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta atsakovo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – ieškovo nekilnojamojo turto pardavimą, atsakovės tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus akivaizdu, kad atsakovė ir UAB „Laineva“ sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad remiantis CK 6.717 straipsniu ir vykdant pareigą užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kad tarpininkavimo paslaugas teikiantis asmuo, kaip paslaugų teikėjas, turi suteikti paslaugos gavėjui, kaip vartotojui, tinkamą paslaugą – surasti nekilnojamojo turto pirkėją, pajėgų sumokėti už įsigyjamą turtą sutartą kainą ir realiai nupirkti nekilnojamąjį turtą. Tarpininkavimo paslaugas teikianti įmonė, siūlydama paslaugos gavėjui surasti pirkėją, turi prisiimti ir riziką, kad pirkimo-pardavimo sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jai nebus sumokėtas ir atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-137/2011).
  20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad atsakovė sudarydama žodinę atlygintų tarpininkavimo paslaugų sutartį bei vėliau, pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui t.y. 2017 m. liepos 27 d. pasirašydama susitarimą ir numatydama sąlygas retrospektyviai, kaip protingas ir apdairus asmuo privalėjo suprasti, kad šie sutartiniai santykiai asmeniškai sieja tik atsakovę ir tarpininkavimo paslaugas teikiančią įmonę, ir, kad tai negali įtakoti ieškovo teisių ir pareigų. Taigi, 2017 m. birželio 1 d. pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, UAB „Laineva“ ir atsakovės 2017 m. liepos 27 d. susitarimo sąlygos retrospektyviai netaikomos apeliantui.
  21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 4 000 Eur mokestis tarpininkavimo paslaugų už nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir 1500 Eur būsimos išlaidos, kurias turės sumokėti tarpininkui tuo atveju, jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas, vertintini kaip nepagrįstai dideli, juolab atsižvelgiant į sutartyje nustatytos parduodamo nekilnojamojo turto kainos 22 500 Eur (sutarties 2.1. p.), proporcingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė naudodamasi tarpininkavimo paslaugomis tikėjosi parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, remdamasi protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad ieškovas turi atlyginti atsakovei ne daugiau kaip 1 MMA dydžio tarpininkavimo mokestį, t. y. 400 Eur.
  22. Kadangi ieškovas nemokėjo sutarties 5.6. punkte numatyto 200 Eur dydžio per mėnesį sutarties pratęsimo mokesčio, spręstina, kad sutartis nebuvo pratęsta, todėl negauti sutarties pratęsimo mokesčiai negali būti laikomi atsakovės patirtais tiesioginiais nuostoliais.
  23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės nuostolius sudaro: 332,36 Eur komunaliniai mokesčiai; 630 Eur išlaidos už sugadintus daiktus; 675 Eur nuomos mokestis, skaičiuojant už ieškovo bute pragyventą laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2017 m. kovo mėnesio pabaigos po 150 Eur per mėnesį (150 Eur x 0,5 mėn. + 150 Eur x 4 mėn. = 675 Eur); 400 Eur tarpininkavimo mokestis. Be to, atsižvelgus į tai, kad išsikėlus ieškovui, atsakovė turėjo galimybę susirasti naujus nuomininkus, tačiau įvertinant ir tai, kad naujų nuomininkų paieška galėjo užtrukti, spręstina, kad ieškovė patyrė nuostolius už negautą nuomos mokestį ir už 2017 m. balandžio mėnesį (+ 150 Eur). Taigi iš viso atsakovės patirtus nuostolius sudaro 2187 Eur suma, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4813 Eur suma.
  24. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, tenkinant ieškinį iš dalies, teisėjų kolegija turi peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1158 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (69 proc.) – 799 Eur. Atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 605,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovo atsakovei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (31 proc.) priteistinos 188 Eur bylinėjimosi išlaidos.

46Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  2. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

47Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui A. K. iš atsakovės V. S. 4812 Eur sumą, sumokėtą pagal 2016-10-13 preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

  1. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 560,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė – 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (tenkinta 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos 448 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovei iš ieškovo priteistinos 70 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1-2 d.).

49Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

51Sprendimo rezoliucinę talį išdėstyti taip.

52Ieškinį tenkinti iš dalies.

53Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės V. S. (asmens kodas ( - ) 4813 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų trylikos eurų) sumą, sumokėtą pagal 2016-10-13 preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės V. S. 799 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

55Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovo A. K. 188 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

56Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

57Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės V. S. 448 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

59Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovo A. K. Eur 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

60Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017... 8. 3.2.... 9. Ieškovas turėjo finansines galimybes tiek preliminarios sutarties sudarymo... 10. 3.3. Ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių gauti kreditą... 11. 3.4. Byloje nustatyta ir ieškovo neginčyta, kad atsakovė bendradarbiavo su... 12. 3.5 Ieškovas neįrodė, kad atliko kitus veiksmus, išskyrus kreipimąsi į... 13. 3.6. Sutartyje nurodyta, jog 2016 m. spalio 13 d. ieškovas sumokėjo atsakovei... 14. 3.7. Atsakovė nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ji patyrė... 15. 3.8. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti... 18. 4.1.... 19. Teismas, vadovaudamasis tik pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariojoje... 20. 4.2. Įvertinęs ne visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes pirmosios... 21. 4.3. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų... 22. 4.4. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad ieškovas nepateikė duomenų,... 23. 4.5. Sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai faktiniai duomenys patvirtina... 24. 4.6. Bendrais bruožais ieškovui 5.6–5.8 punktų turinys buvo žinomas,... 25. 4.7. Preliminariosios sutarties 2.3 punkto 2.2.1 papunktyje aiškiai ir... 26. 4.8. Teismas nepaisydamas ieškovo atsikirtimų nesigilino į tai, ar... 27. 4.9. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu galima būtų... 28. 4.10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad netesybos yra... 29. 4.11. Ieškovas pasibaigus preliminariajai sutarčiai atsižvelgdamas į... 30. 5.1. Šalių susitarimas sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo... 31. 5.2. Ieškovas, kreipęsis į 3 kredito įstaigas iš 64, neišnaudojo visų... 32. 5.3. Apie apelianto finansinius sunkumus atsakovei tapo žinoma tuo metu, kai... 33. 5.4. Apeliacinio skundo argumentus dėl sumokėto 8000 Eur avanso paneigia... 34. 5.5.... 35. Tiek iš paties ieškovo teiktų paaiškinimų byloje, tiek iš Nutarimo... 36. 5.6. Ieškovas nesutinka, kad išsikeldamas paliko sugadintą unitazą, tačiau... 37. 5.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė, kad... 38. 5.8. Ieškovas ieškinio dalies atsisakė ne todėl, kad atsakovė patenkino jo... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. ... 42. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
        1. Bylos... 43. Dėl faktinių bylos aplinkybių
          1. Bylos duomenimis... 44. Dėl nuostolių atlyginimo ir jų dydžio
            1. Kaip... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
                1. Europos... 47. Dėl bylos procesinės baigties
                  1. Teisėjų... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
                      49. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d.... 51. Sprendimo rezoliucinę talį išdėstyti taip.... 52. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 53. Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės V. S. (asmens... 54. Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės V. S. 799 Eur (septynių šimtų... 55. Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovo A. K. 188 Eur (vieno šimto... 56. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 57. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 58. Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės V. S. 448 Eur (keturių šimtų... 59. Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovo A. K. Eur 70 Eur (septyniasdešimties... 60. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....