Byla 2A-702/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-620-622/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Navalio jūrų agentūra“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Navalio jūrų agentūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 1 300 326,53 Lt nuostolių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog iškėlus UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto bylą, UAB „Bankroto administratorių biuras“ buvo paskirta UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto administratoriumi. Po bankroto bylos iškėlimo buvusiam bendrovės direktoriui A. J. kilo pareiga perduoti administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus. Atsakovui neįvykdžius šios pareigos, ieškovas patyrė 1 300 326,53 Lt žalą. Nurodytą žalos dydį patvirtina 2009-09-01 ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys, pagal kuriuos ieškovas turėjo turto už 1 300 326,53 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui A. J. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo BUAB „Navalio jūrų agentūra“, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, turto ar turtinių teisių areštą neviršijant 1 300 326,53 Lt sumos. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-22 nutartimi iškelta UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2010-11-23. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Navalio jūrų agentūra“ direktoriaus pareigas. Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-07 nutartimi atmetė BUAB „Navalio jūrų agentūra“ administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam UAB „Navalio jūrų agentūra“ vadovui A. J. už dokumentų ir turto neperdavimą. Teismas be kita ko nurodė, kad buvęs įmonės vadovas, nors ir pavėluotai, tačiau iš esmės perdavė įmonės dokumentus, dalį turto bei nurodė likusio turto buvimo vietą. Teismo teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog didžiąją dalį iš balanse nurodytos 1 300 326,53 Lt sumos sudaro debitoriniai įsiskolinimai. Ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog materialusis turtas ieškovui yra perduotas, perduoti dokumentai apie trumpalaikį turtą. Teismas nurodė, kad atsakovui nurodžius turto buvimo vietą, administratorius turi pats organizuoti jo perėmimą, gali imtis veiksmų siekiant išieškoti debitorines skolas. Jei šių veiksmų atlikimui trūksta tam tikrų dokumentų, galima jų reikalauti iš atsakovo, prašyti teismo taikyti sankcijas už dokumentų nepateikimą, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sudaręs neteisėtus sandorius, pasisavinęs įmonės turtą ir taip pažeidęs BUAB „Navalio jūrų agentūra“ kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad atsakovo veikoje nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 300 326,53 Lt žalą atmestinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas UAB ,,Navalio jūrų agentūra“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl buvusio direktoriaus A. J. kaltės pavėluotai perdavus BUAB ,,Navalio jūra agentūra“ turtą ir dokumentus, didžioji dalis turto tapo bevertė. Didžiąją dalį bendrovės balanse nurodyto turto sudaro debitoriniai įsiskolinimai – 905 229 Lt. Bankroto administratorius galėjo kreiptis į skolininkus, reikalaudamas sumokėti skolas, tik turėdamas tas skolas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovui uždelsus perduoti debitorinius įsiskolinimus patvirtinančius dokumentus, bankroto administratorius prarado galimybę tinkamai ir operatyviai administruoti šiuos įsiskolinimus. Dėl pradelstų procesinių terminų ir nepateiktų dokumentų nebėra jokios galimybės prisiteisti skolas pagal jau pradėtas bylas.

102. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neperdavė bendrovės balanse apskaityto finansinio turto 12 501 Lt, o perduotas materialus turtas vertas 1 200 Lt vietoj 21 728 Lt balansinės vertės. Atsakovas neperdavė vieno automobilio.

113. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-07 nutartimi, kuria buvo atmestas bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui. Tačiau teismas neįvertino, kad minėtoje nutartyje yra konstatuota, jog atsakovas dokumentus ir turtą perdavinėjo netinkamai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytus ir teismo nustatytus terminus. Vien dėl to, kad teismas neskyrė atsakovui baudos, visiškai nepaneigia ir nepanaikina atsakovo atsakomybės.

124. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovo veiksmais ir neveikimu padarytą žalą, netinkamai taikė juridinio asmens valdymo organui numatytą civilinę atsakomybę už pareigų nevykdymą pagal CK 2.87 straipsnį, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl bendrovės vadovo atsakomybės. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai juridinio asmens dalyvis yra ir įmonės valdymo organas (direktorius). Tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvis yra ir juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo interesų skirtumas labai sumažėja. Byloje nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip šešis mėnesius uždelsė perduoti bendrovės turtą ir dokumentus administratoriui, suprasdamas, kad toks turto neperdavimas daro žalą bendrovei. Šios aplinkybės yra pakankamas išvadai, kad atsakovo, kaip vienintelio bendrovės akcininko ir vadovo, elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų.

13Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas, būdamas UAB ,,Navalio jūrų agentūra“ vienas iš akcininkų ir direktorius, veikė nesąžiningai ir neperdavė bendrovės turto ir dokumentų administratoriui. Ieškovas, veikdamas kaip įmonės bankroto administratorius, neatvyko į bankrutuojančios įmonės buveinę ir neorganizavo įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Ieškovui neįrodžius įmonei padarytos žalos fakto bei nepateikus įrodymų dėl žalos dydžio, nelieka prielaidų, sąlygojančių vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo klausimą.

14IV. Apeliacinio teismo argumentai

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutavusi įmonė prašo priteisti žalą iš buvusio įmonės vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindžia įmonės turto, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavimu bankroto administratoriui.

18Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

19Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

20Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 str.).

21Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi iškelta UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 23 d. Atsakovas A. J. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei ėjo UAB „Navalio jūrų agentūra“ direktoriaus pareigas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, grindė įmonės 2009 m. rugsėjo 1 d. balansu, pagal kurį įmonė turėjo turto už 1 300 326,53 Lt, tačiau šis turtas administratoriui nebuvo perduotas.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).

23Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija administratoriaus nurodyto neperduoto turto vertę. Atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, atsakovas nurodė, kad pagal paskutinius finansinius atskaitomybės dokumentus – 2010 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtas sudarė 949 175 Lt, iš jų ilgalaikis turtas – 34 229 Lt, tame tarpe materialus turtas, kurio ieškovas teigia negavęs ir nepagrįstai nurodo, jog perduotas nebus – tik 21 728 Lt, tuo tarpu trumpalaikis turtas yra 914 946 Lt, iš kurių didžiausią dalį – 718 308 Lt sudaro debitoriniai įsiskolinimai. Atsakovo teigimu, įmonės materialus turtas, kurį įmanoma fiziškai perduoti, bei dokumentai buvo administratoriui dviejų mėnesių laikotarpyje reguliariai perdavinėjami siunčiant juos paštu, materialus turtas perduotas, išskyrus biuro baldus, kurie yra areštuoti, bei jūriniai konteineriai, apie kurių buvimo vietą administratorius buvo informuotas (t. 1, b. l. 81-142) .

24Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad buvęs įmonės vadovas, nors ir pavėluotai, tačiau iš esmės perdavė įmonės dokumentus, dalį turto bei nurodė likusio turto buvimo vietą, visiškai nesprendė ir nenustatinėjo, kokia dalis įmonės turto ir dokumentų yra neperduoti administratoriui. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tokiu atveju, kai nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą bendrovės turto perleidimą tretiesiems asmenims, valdymo organai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovas neperdavė bendrovės balanse apskaityto finansinio turto 12 501 Lt, o perduotas materialus turtas vertas 1 200 Lt vietoj 21 728 Lt balansinės vertės, taip pat atsakovas neperdavė vieno įmonės automobilio. Tačiau šių aplinkybių dėl turto neperdavimo bankroto administratoriui, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino, nereikalavo iš bylos šalių papildomų duomenų, nesprendė dėl neperduoto turto realios vertės nustatymo.

25Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.

26Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl atsakovo deliktinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, atmesdamas ieškinį galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

28Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Navalio jūrų agentūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas UAB ,,Navalio jūrų agentūra“ apeliaciniu skundu prašo... 9. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl buvusio direktoriaus A. J. kaltės... 10. 2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neperdavė bendrovės balanse... 11. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo... 12. 4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovo... 13. Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutavusi įmonė prašo priteisti žalą... 18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 19. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 20. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai... 21. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d.... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu byloje... 23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija administratoriaus nurodyto neperduoto... 24. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad... 25. Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir... 26. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir...