Byla B2-4413-781/2016
Dėl BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys O. G. (O. G.), R. L. (buvusi pavardė G.), A. M., R. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, atstovei teisininkei R. M., suinteresuotiems asmenims A. M., R. L., O. G. (O. G.), jo atstovei advokatei G. M., R. V., jo atstovui advokatui S. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, pareiškimą dėl BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys O. G. (O. G.), R. L. (buvusi pavardė G.), A. M., R. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, ir

Nustatė

2Pareiškėjo BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto administratorius UAB ,,Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotą tyčiniu.

3Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4796-603/2011, iškėlė BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“. Bankroto administratorius pažymi, kad nagrinėjant bankrutuojančios įmonės dokumentus paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, jog įmonės bankrotas buvo sukeltas aktyviais, tyčiniais bendrovės buvusių vadovų: A. M., R. G. ir O. G. veiksmais. Aiškina, kad nuo įmonės veiklos pradžios valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, taip pat netinkamai ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Anot bankroto administratoriaus, minėtas aplinkybes patvirtina 2012 m. balandžio 17 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/65, 2013 m. vasario 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimo aktas Nr. (4.65)-06-77-2 bei 2013 m. kovo 26 d. VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (4.65)-256-33. Bankroto administratoriaus teigimu, FNTT išvadoje nurodyta, kad BUAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas ir pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes į PVM atskaitą įtraukė pirkimo paslaugas, kurių faktiškai VšĮ ,,Pažangi visuomenė“ ir Latvijos kompanijos ,,Pluss Eiro“, ,,Highlimint SIA“ ir ,,SIA Palmira Plius“ neperdavė; tokiu būdu BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ pažeidė pagrindinio savo kreditoriaus – VMI, interesus. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ūkinės operacijos neįvykusios, o nurodytų įmonių vardu nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės.

4Bankroto administratorius nurodo, kad nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ nepagrįstai sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas 40 329,53 Eur; tuo tarpu nurodytu laikotarpiu apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 217 050,47 Eur. Bankroto administratoriaus teigimu, svarbiausia aplinkybė yra tai, kad buhalterinėje apskaitoje nurodytos ūkinės operacijos, kaip buvo minėta anksčiau, neatitinka tikrovės, t. y. įformintos neįvykusios operacijos. FNTT specialisto išvadoje nustatyta, jog minėtų operacijų pagrindu buvo nepagristai atskaitytas padidintas PVM, be to, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas ir pelną, tokiu būdu sumažinti į biudžetą mokėtini mokesčiai. Administratorius pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių iš dalies negalima nustatyti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ 2007-2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, administratoriaus nuomone, akivaizdžiai matyti BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ neteisėti tyčiniai veiksmai, kuriais buvo pažeidžiami įmonės valdymo principai ir įstatymuose įtvirtintas tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Bankroto administratorius atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės akcininkas R. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ vykdė realią veiklą, tačiau per bendrovę buvo vykdomi ir fiktyvūs sandoriai, t. y. įmonė su kitomis įmonėmis – VšĮ ,,Pažangi visuomenė“, ,,Plus Eiro“, ,,Highlimit SIA“ ir ,,SIA Palmira Plius“, realiai jokios veiklos nevykdė, o buvo naudojama pinigų išgryninimui. Administratoriaus teigimu, BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. išvengė turtinės prievolės valstybei ir padėjo kitoms įmonėms neteisėtai suformuoti 16 174,12 Eur PVM atskaitą bei 87 885,19 Eur sąnaudas, dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Bankroto administratorius aiškina, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog bendrovė prie bankroto privesta tyčiniais, sąmoningais veiksmais; kiekvienais metais buvo daroma vis didesnė žala, sudarinėjant įmonei žalingus sandorius, ir tokiu būdu bendrovė privesta prie nemokumo.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad BUAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ ne visada laikėsi teisės aktų reikalavimų ir ne visada laiku mokėjo privalomas VSD įmokas. Vykdant susidariusio įsiskolinimo išieškojimą, VSDFV Vilniaus skyrius pradėjo taikyti draudėjui priverstines skolos išieškojimo priemones; lėšos VSD įmokų skolai padengti dažnai buvo nurašomos iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Pažymi, kad pirmas VSDFV Vilniaus skyriaus mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti buvo pateiktas 2008 m. birželio 20 d.; nuo 2010 m. I ketvirčio BUAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ įsiskolinimas pradėjo didėti. Tęsiant įsiskolinimo išieškojimą, vėlesni VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo perduoti vykdyti antstoliui, tačiau sprendimai liko neįvykdyti. Suinteresuoto asmens nuomone, BUAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto byloje yra tyčinio bankroto požymių.

6Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime pareiškimą ir teismo posėdžio metu su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad su FNTT specialisto išvadoje nurodytomis įmonėmis jis asmeniškai jokių sandorių nesudarė ir sutarčių nepasirašinėjo, nes neturėjo tam įgaliojimų (dirbo vadybininku). Pažymi, jog nuo 2008 m. vasario 13 d. buvo atleistas iš vadybininko pareigų, todėl tolimesne įmonės veikla nesidomėjo. Suinteresuoto asmens nuomone, jis be teisėto pagrindo įtrauktas nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu. Papildomai nurodo, kad jis jokių pareigų bendrovėje nėjo, nes tuo metu įmonė dar jokios veiklos nevykdė, tik kūrėsi.

7Suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė nei vieno tyčinio bankroto požymio, taip pat neįrodė ir nenurodė buvusių įmonės vadovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp galimo mokesčių vengimo ir įmonės nemokumo bei bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjo teiginiai paremti FNTT specialisto išvada, kuri atlikta apgaulingos apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo bei slėpimo aspektu; anot suinteresuoto asmens, minėtoje išvadoje nenagrinėtas tyčinis įmonės privedimo prie bankroto klausimas. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nenurodė kurio konkrečiai buvusio vadovo veiksmai buvo neteisėti įmonės atžvilgiu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad bendrovės akcininkas R. V. vykdė neteisėtą veiklą ir tai nuslėpė nuo buvusių įmonės vadovų, todėl buvę bendrovės vadovai nedalyvavo neteisėtoje veikloje ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis nėra priėmęs ir išdavęs jokių pinigų VMI akte nurodytoms įmonėms, tuo tarpu parašas, esantis minėtuose dokumentuose, gali būti suklastotas. Suinteresuotas asmuo teigia, kad vien fakto, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba buvo vengiama mokėti mokesčius, konstatavimas nepakanka spręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp anksčiau minėtų faktų ir įmonės bankroto. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad FNTT tyrė laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., VMI patikrinimas darytas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu bankroto byla bendrovei iškelta tik 2011 m. liepos 14 d., t. y. bendrovė dar pusantrų metų vykdė veiklą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bankroto administratorius neanalizavo nurodyto laikotarpio, per kurį tikėtina ir atsirado pagrindinės priežastys, lėmusios bendrovės nemokumą ir bankrotą. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, bankroto administratorius nepagrindė, kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas ar mokesčių vengimas lėmė bendrovės nemokumą. Papildomai nurodo, kad iš esmės bendrovės veikla sutriko po pagrindinio akcininko R. V. suėmimo, tačiau jo vadovavimo metu nematė galimybės kilti bendrovės bankrotui, nors ir pripažino, jog įmonė turėjo įsiskolinimų VMI (apie 100 000 Lt), nes nuolatos vėluodavo mokėjimai už atliktus projektus, tačiau su VMI buvo sutarta dėl mokėjimo atidėjimo. Pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto tyčinio pripažinimo, reikia vadovautis bankroto bylos iškėlimo metu galiojusia įstatymo redakcija.

8Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas iš esmės remiasi tik FNTT specialisto išvada, kuri, anot suinteresuoto asmens, nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamu klausimu. Pažymi, kad minėto tyrimo metu buvo nustatyti tik galimi sandoriai, kurių metu buvo siekiama sumažinti atsakovo mokamą PVM dydį, t. y. formaliai teigiamai veikti įmonės padėtį, o ne sukelti žalą ar sudaryti jai nenaudingus sandorius. Suinteresuotas asmuo aiškina, jog pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais apie tyčinio bankroto sukėlimą, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių. Be to, byloje nėra duomenų, kad bankrutuojančios įmonės buvusių vadovų įvykdyti sandoriai ar atlikti veiksmai turėjo neigiamos įtakos bendrovei ir atitinkamai jai sukėlė žalą. Suinteresuotas asmuo teigia, jog jokie veiksmai nebuvo susieti su konkrečia įmonei padaryta žala, o ir jokia konkreti žala įmonei nebuvo nurodyta, todėl, suinteresuoto asmens nuomone, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai ir samprotavimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami nepateikiant jokių įrodymų apie įmonei sukeltą žalą ir privedimą prie tyčinio bankroto. Papildomai nurodo, kad jos vadovavimo metu bendrovė buvo moki.

9Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jo atžvilgiu iki šiol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. vasario 27 d. buvo suimtas ir bendrovės veikloje nedalyvavo. Anot suinteresuoto asmens, būtent per šį laikotarpį ir pradėjo formuotis įmonės skolos. Aiškina, kad panaikinus jam kardomąją priemonę, iš dalies dengė bendrovės susidariusius įsiskolinimus – VMI ir Sodrai atitinkamai sumokėjo 50 000 Lt ir 12 000 Lt sumas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nenurodo, kokiais konkrečiais įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia įmonės veikla suinteresuotas asmuo nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės nemokumo, tyčia siekė dar labiau bloginti įmonės turtinę padėtį ir (ar) siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas neįrodė, kad tarp apgaulingo ir (ar) netinkamo bendrovės apskaitos tvarkymo (kuris dar nėra įrodytas) bei bendrovės bankroto yra tiesioginis priežastinis ryšys. Papildomai nurodo, kad bendrovės padėtis visą laiką iš esmės buvo gera, nors atsiskaitymai ir vėluodavo, tačiau su VMI buvo susitarta dėl įsiskolinimo padengimo vėliau. Pažymi, kad nei FNTT tyrimas, nei VMI aktas nepreziumuoja tyčinio bankroto. Suinteresuoto asmens atstovas aiškina, kad nagrinėjamu atveju R. V. visais įmanomais būdais (tiek teisėtais, tiek neteisėtais) stengėsi, jog pinigai būtų įnešti į bendrovės sąskaitą, o ne išimti iš jos.

10Pareiškimas tenkintinas, UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

11Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje įtvirtintas taisykles dėl tyčinio bankroto, padarė išvadą, kad tai materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą, todėl konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėtų būti vadovaujamasi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, galiojusia bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo metu, o ne paduodant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir teismų procesinių sprendimų priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Nagrinėjamu atveju bankroto byla BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ iškelta 2011 m. liepos 14 d., todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, vadovaujamasi bankroto bylos iškėlimo metu galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis tyčinį bankrotą.

12ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. ĮBĮ 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

13Taigi, viena vertus, ĮBĮ redakcijoje, galiojusioje bankroto bylos BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ iškėlimo metu, nebuvo nurodytos aplinkybės (požymiai), kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (šie požymiai ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tik nuo 2013 m. spalio 1 d.). Kita vertus, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje, t. y. įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

14Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Vėliau, plėtodamas nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

15Teismas pažymi, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo(-ų) veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

16Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

17Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. balandžio 4 d. Bendrovei vadovavo: nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. spalio 9 d. – A. M.; nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. – R. G. (dabartinė pavardė L.); nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 12 d. – O. G.; nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. – R. V.. Akcininku nuo 2011 m. vasario 28 d. įregistruotas R. V., o valdybos nariais nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. nurodyti O. G. (nuo 2008 m. rugsėjo 16 d.), J. V. ir R. V..

18Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Visum novum“ 2011 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu iškelti bankroto bylą UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4796-603/2011 (dabar Nr. B2-1133-603/2016), UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

19Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius kreipėsi dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės dviem pagrindais: 1) bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai. Šias aplinkybes bankroto administratorius grindžia FNTT specialisto 2012 m. balandžio 17 d. išvadoje dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, VMI 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo akte ir VMI 2013 m. kovo 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nustatytomis aplinkybėmis, o būtent, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į PVM ataskaitas buvo įtrauktas PVM už paslaugas, kurių faktiškai nepardavė, o buhalterinėje apskaitoje nurodytų operacijų turinys neatitiko tikrovės ir tuo buvo iškreipti duomenys apie ūkines operacijas, todėl dėl bendrovės neteisėtų tyčinių veiksmų negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2009 m.

20Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-4796-603/2011, iškeldamas bankroto bylą UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, be kita ko, konstatavo, jog UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas įvertintas 578 707 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 642 365 Lt. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pirmas mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms dėl UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti buvo pateiktas 2008 m. birželio 20 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ nemokumo būklė iš esmės atsirado dar 2008 m. Viena vertus, suinteresuoti asmenys (O. G., R. L., R, V.) teigė, kad bendrovė iš esmės visą gyvavimo laikotarpį buvo moki, kita vertus, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip neįrodyti.

21Viena vertus, teismas pažymi, kad, kaip nustatyta iš FNTT 2012 m. balandžio 17 d. išvados, UAB „Investiciniai ir technologiniai projektai, ekspertizės“ 2007-2009 m. laikotarpiu nepagrįstai 1 052 881,85 Lt suma padidino leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną, kita vertus, nustatyta ir tai, jog UAB „Investiciniai ir technologiniai projektai, ekspertizės“ minėtu laikotarpiu, o būtent nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. liepos 20 d. (pažymėtina, įmonei nuo 2008 m. jau būnant nemokiai) nepagrįstai padidino apmokestinamojo pelno sumą 303 450 Lt, sudarant fiktyvius sandorius. Pažymėtina, kad tokiu būdu bendrovė nepagrįstai padidino mokėtino pelno mokesčių sumą ir taip dar labiau blogino bendrovės finansinę padėtį (iš esmės įmonei jau būnant nemokiai), apsunkino galimybes kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.

22Pagal kasacinio teismo praktiką (suformuotą iki ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, kurioje detalizuoti bankroto pripažinimo tyčiniu požymiai), įmonės tyčiniu bankrotu laikyti ir įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vien dėl šių nustatytų aplinkybių (nepagrįsto apmokestinamojo pelno sumos ir mokėtino pelno mokesčio padidinimo) yra pagrindas nurodytos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

23Teismas pažymi, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai (buhalterinėje apskaitoje nurodytų operacijų turinys neatitiko tikrovės ir tuo buvo iškreipti duomenys apie ūkines operacijas); tai iš esmės patvirtina FNTT specialisto 2012 m. balandžio 17 d. išvadoje dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, VMI 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo akte ir VMI 2013 m. kovo 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nustatytos aplinkybės.

24Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar prieš įsigaliojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatai, kurioje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas, teismų praktikoje (suformuotoje iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo) buvo konstatuota, kad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, jei įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, apgaulingai ir šiais veiksmais įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1638/2011; 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-117/2010). Teismo vertinimu, nustatytas ir iš esmės byloje neginčytas netinkamas (apgaulingas) UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ buhalterinės apskaitos tvarkymas taip pat sudaro pakankamą pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nurodytos netinkamos ir (ar) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip nustatyta ir nurodytoje FNTT išvadoje, iš dalies negalima nustatyti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2009 m., t. y. tokiu būdu, be kita ko, apsunkintos kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto bylos iškėlimo metu) buvo nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl darytina išvada, kad bendrovės vadovai (kurie ėjo pareigas kai įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita) netinkamai vykdė savo pareigas. Suinteresuoto asmens O. G. argumentai, kad buvę įmonės vadovai nežinojo apie įmonės akcininko R. V. vykdomas neteisėtas veikas ir jose nedalyvavo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovės vadovai tinkamai vykdė savo pareigas.

26Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ valdymo organų (įmonės vadovų ir akcininkų) veiksmų (fiktyvių sandorių sudarymo, netinkamos ir (ar) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, netinkamo savo pareigų vykdymo) iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti, todėl pareiškimas tenkintinas – UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

27Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

28Pareiškimą tenkinant, suinteresuoto asmens O. G., kuris turėjo priešingą interesą byloje, patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

30Pripažinti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, j. a. k. 300668440, bankrotą tyčiniu.

31Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

32Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

33Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjo BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“... 3. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta... 4. Bankroto administratorius nurodo, kad nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m.... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 6. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime pareiškimą ir teismo posėdžio metu... 7. Suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio... 8. Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio... 9. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio... 10. Pareiškimas tenkintinas, UAB „Investiciniai ir techniniai projektai,... 11. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, įvertinęs... 12. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio... 13. Taigi, viena vertus, ĮBĮ redakcijoje, galiojusioje bankroto bylos BUAB... 14. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad,... 15. Teismas pažymi, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo... 16. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Investiciniai ir... 18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos... 19. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius kreipėsi dėl bendrovės... 20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14... 21. Viena vertus, teismas pažymi, kad, kaip nustatyta iš FNTT 2012 m. balandžio... 22. Pagal kasacinio teismo praktiką (suformuotą iki ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies... 23. Teismas pažymi, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog bendrovės... 24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar prieš įsigaliojant ĮBĮ 20... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21... 26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 27. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 28. Pareiškimą tenkinant, suinteresuoto asmens O. G., kuris turėjo priešingą... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 30. Pripažinti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, j.... 31. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 32. Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti... 33. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...