Byla 2YT-5040-805/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. A., jo atstovui advokatui Aidui Venckui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. D. A., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. A., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas V. A. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. A., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po ( - ) mirusio dėdės K. S. G. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

5Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė (b. l. 21-24), kad ( - ) mirė jo dėdė K. S. G.. Iki mirties jo dėdė K. S. G. gyveno adresu ( - ). Pareiškėjas ir K. S. G., buvo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - viralinės, kurios unikalus Nr. ( - ), pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - malkinės, kurios unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - kluono, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bendraturčiai. K. S. G. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis nurodyto nekilnojamojo turto, o pareiškėjui - 2/3 dalys. K. S. G. testamento sudaręs nebuvo. Kadangi K. S. G. buvo nevedęs ir nei šeimos, nei vaikų neturėjo, po jo mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, t. y. pareiškėjo motina, K. S. G. sesuo A. D. A., ir pareiškėjas. Po dėdės mirties pareiškėjas kaip savo ir toliau valdo bei prižiūri visą dėdei priklausantį turtą. K. S. G. sesuo A. D. A. yra beveik 81 metų amžiaus, ji į brolio palikimą nepretenduoja. Po dėdės mirties pareiškėjui ir K. S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name bei kituose pastatuose liko visi dėdės K. S. G. asmeniniai daiktai, tai yra įvairūs įrankiai, knygos, namų apyvokos ir kiti daiktai, kuriais K. S. G. naudojosi iki pat savo mirties, visus juos pareiškėjas taipogi paveldėjo pradėdamas juos faktiškai valdyti ir tokiu būdu priėmė savo motinos brolio K. S. G., mirusio ( - ), palikimą.

6Pareiškėjas V. A. teismo posėdžiuose paaiškino, kad ( - ) mirus jo motinos A. A. broliui K. S. G. jis faktiškai priėmė mirusiojo palikimą, kurį valdo iki šiol. Nurodė, kad K. S. G. yra jo mamos tikras brolis, jo dėdė. Dėde buvo vienišas, jis be suinteresuoto asmens A. A. daugiau brolių ir seserų neturėjo, vaikų taip pat neturėjo. Daugiau pirmesnės eilės įpėdinių nėra. Paaiškino, jog palikėjas visą amžių pragyveno pareiškėjo senelės, savo motinos namuose vienkiemyje. Jis gebėjo savarankiškai tvarkytis, laikė gyvulius, o silpstant sveikatai pareiškėjas padėjo dėdei ūkiniuose darbuose. Pareiškėjas nuo vaikystės lankėsi šiuose namuose, sodybą laikė sava. Po K. S. G. mirties liko namai, žemė po pastatais yra senelės vardu, šalia buvo daržai, sodas. Po dėdės mirties jis rūpinosi ne tik savo sodybos dalimi, bet ir dėdės sodybos dalimi. Paaiškino, jog dalį sodybos pareiškėjas buvo paveldėjęs pagal testamentą po K. S. G. tėvų mirties. Be to, mirus dėdei liko knygos, įrankiai, kito vertingo turto jis neužgyveno. Pareiškėjas šienauja žolę, viduje patvarkė namus, kas savaitę lankosi tėviškėje. Mokėti už vandenį ir šiukšles nereikėjo, teko mokėti mokesčius tik už elektrą. Pareiškėjas palaidojo dėdę, prižiūri kapavietę, suinteresuotas asmuo prašymui neprieštarauja, kitų pirmesnės eilės įpėdinių nėra.

7Pareiškėjo atstovas advokatas Aidas Venckus teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje priešingų interesų nenustatyta, pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis. Sodyba, kurioje gyveno palikėjas, priklausė pareiškėjo seneliams. Pareiškėjas prižiūri, rūpinasi sodyba, tvarkosi joje kaip turto savininkas. Apklaustas liudytoju kaimynas patvirtino analogiškas aplinkybes. Prašo pareiškimą tenkinti.

8Suinteresuotas asmuo A. D. A. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 53, 91), per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog dėl sveikatos būklės ji negalėjo priimti mirusio brolio K. S. G. palikimo. Patvirtino, kad palikimą po brolio mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos sūnus, t. y. pareiškėjas V. A.. Atsiliepime patvirtino, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas, tarp jos ir pareiškėjo ginčo dėl faktinio palikimo priėmimo nėra (b. l. 39-40, 84).

9Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 50, 72). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 42-43), kuriame nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė K. S. G. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

10Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

11Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (( - ) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

12Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

13Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad jog K. S. G. mirė ( - ) (b. l. 7). Suinteresuotas asmuo A. D. A. – K. S. G. sesuo (b. l. 8-10, 74-77), pareiškėjo V. A. motina (b. l. 82, 86-88). Pareiškėjo V. A. dėdė K. S. G. mirė nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 27). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis K. S. G. vardu registruota 1/3 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - viralinės, kurios unikalus Nr. ( - ), pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - malkinės, kurios unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - kluono, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kitos 2/3 dalys minėtų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (b. l. 11-13). Pareiškėjui išmokėta vienkartinė 363, 34 Eur išmoka mirus palikėjui, tokias aplinkybes patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus duomenys (b. l.25). Paveldėjimo byla į K. S. G. palikimą nepradėta (b. l. 15). Pareiškėjas ir jo motina A. D. A. po K. S. G. mirties per įstatymo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. VĮ Registrų centras Testamentų registro duomenimis testatoriaus sudarytų testamentų, palikimo priėmimo, jo atsisakymo faktų nėra įregistruota (b. l. 54). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po ( - ) mirusio savo dėdės K. S. G. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Jokių kitų pirmesnės eilės įpėdinių nėra. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

15Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

16Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po ( - ) savo dėdės K. S. G. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, kadangi jam atiteko sodybos dalis, asmeniniai daiktai, jis dėdės vardu mokėjo mokesčius, patvirtino liudytojo R. D. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. D. paaiškino, kad yra kaimynas pagal gyvenamąją vietą, po palikėjo mirties yra likusi vienkiemio sodyba ( - ). Patikino, kad K. S. G. tėvai susilaukė dviejų vaikų, t. y. A. ir K., A. gyvena ( - ), o K. užaugo ir mirė šiuose namuose. Palikėjas gyveno ūkiškai, sodinosi bulves. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, ir esant gyvam palikėjui, lankydavosi sodyboje. Nurodė, kad yra likęs kluonas, tvartas, šulinys. Patvirtino, kad namus po K. mirties ir toliau prižiūri V. A., šienauja, atlieka remonto darbus.

17Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

18Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojo žodinius paaiškinimus ir suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėjas tuoj po savo dėdės K. S. G. mirties ( - ) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjo motina A. D. A. atsisako savo palikimo dalies. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir paties pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojo paaiškinimai dėl pastarojo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po dėdės mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, prieštaraujančių vieni kitiems, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo, kaip pripažino atsiliepime, jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po brolio mirties asmeniškai neatliko, sutinka, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tam neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo nenurodė jokių bylos duomenis paneigiančių aplinkybių ir nepateikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojo parodymais kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Nesant pirmesnės eilės įpėdinių bei prieštaravimų tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, teismo vertinimu, pateikti ir ištirti byloje įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas po ( - ) mirusio dėdės K. S. G. mirties priėmė mirusiojo turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo K. S. G. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

20Valstybė šioje byloje patyrė 17,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo šios išlaidos priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

22Patikslintą pareiškimą tenkinti.

23Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas ( - ) po dėdės K. S. G., asmens kodas ( - ) mirties ( - ), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

24Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

25Priteisti iš pareiškėjo V. A., asmens kodas ( - ) 17,00 Eur (septyniolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas V. A. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė... 5. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė (b. l. 21-24), kad ( - ) mirė... 6. Pareiškėjas V. A. teismo posėdžiuose paaiškino, kad ( - ) mirus jo motinos... 7. Pareiškėjo atstovas advokatas Aidas Venckus teismo posėdžio metu nurodė,... 8. Suinteresuotas asmuo A. D. A. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo... 9. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje... 10. Patikslintas pareiškimas tenkintinas.... 11. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 12. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus... 13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad jog K. S. G. mirė ( - ) (b. l. 7).... 15. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad... 16. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po ( - ) savo dėdės K. S. G.... 17. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog... 18. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis... 20. Valstybė šioje byloje patyrė 17,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 22. Patikslintą pareiškimą tenkinti.... 23. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas ( - ) po... 24. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 25. Priteisti iš pareiškėjo V. A., asmens kodas ( - ) 17,00 Eur (septyniolika... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...