Byla 3K-3-564-469/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G4S Lietuva“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracinei dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos pareigos sumokėti už paslaugas, suteiktas pasibaigus viešojo pirkimo sutarčių terminui.

6Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja) prašė priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 38 102,12 Lt (11 035,14 Eur) skolos, 228,49 Lt (66,18 Eur) delspinigių, žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė ir atsakovė viešųjų pirkimų būdu buvo sudariusios apsaugos paslaugų teikimo sutartis Nr. J12-160, J12-161, J9-931, kurių termino pabaiga – 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo teikti saugos paslaugas Klaipėdos miesto švietimo įstaigoms. Sutarčių Nr. J12-160, Nr. J12-161 24 punkte nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 15 darbo dienų nuo jų pateikimo užsakovei dienos, sutarties Nr. J9-931 6 punkte nustatyta, kad paslaugos gavėja už faktiškai suteiktas paslaugas sumoka paslaugos teikėjai pagal pateiktus ir abiejų šalių pasirašytus atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras per 20 kalendorinių dienų po atliktų paslaugų aktų pasirašymo.

82013 m. birželio 6 d. perkančioji organizaicja paskelbė naują konkursą dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų pastatų apsaugos paslaugų pirkimo, kuris apėmė ir pagal minėtas tris sutartis saugomus objektus. Tam tikras pirkimo dalis laimėjo ieškovė, 2013 m. rugpjūčio 13 d. su ja pasirašyta sutartis.

9Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras už 2013 m. rugpjūčio 1–12 d. suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė atsisakė jas apmokėti.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 38 102,12 Lt (11 035,14 Eur) skolos, 228,49 Lt (66,18 Eur) delspinigių, žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „G4S Lietuva“ naudai.

12Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad, pasibaigus šalių sudarytoms sutartims, nei raštu, nei žodžiu ieškovės neprašė pratęsti savo paslaugų teikimą, tačiau ieškovės atstovas regiono komercijos vadovas D. K. paaiškino, jog, gavus pranešimą iš atsakovės apie 2013 m. viešojo konkurso rezultatus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Socialinės infrastruktūros poskyrio vedėja R. G. žodžiu paprašė nepalikti be apsaugos švietimo įstaigų iki bus sudaryta šalių nauja sutartis, dėl to ieškovė iki jos sudarymo teikė savo paslaugas atsakovei. Iš paslaugų atlikimo–priėmimo akto Nr. J9-931 teismas nustatė, kad ieškovė sutartyje nurodytas paslaugas suteikė 2013 m. rugpjūčio 1–12 d., o atsakovė dėl atliktų paslaugų pretenzijų ieškovei neturi, aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų, be to, grąžindama ieškovei pateiktas sąskaitas faktūras, atsakovė paprašė perrašyti sąskaitas pagal naują šalių sudarytą sutartį, dėl to teismas atmetė atsakovės atstovės argumentą, kad ši nepripažįsta, jog paslaugos faktiškai buvo suteiktos, o paslaugų atlikimo–priėmimo aktas R. G. pasirašytas per klaidą. Teismas nustatė, kad ieškovė teikė paslaugas pagal sutarčių, kurių terminas baigėsi 2013 m. rugpjūčio 1 d., sąlygas, atsakovė paslaugas priėmė, todėl turi pareigą ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas.

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 8 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisė 183,14 Eur skolos, 1,06 Eur delspinigių, perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

14Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarčių galiojimo terminas buvo aiškiai apibrėžtas tiek sudarant sutartis, tiek pačiose sutartyse, be to, jų 21 punkte buvo nurodyta bendra dvejų metų sutarties kaina ir kaina su PVM per kalendorinį mėnesį, todėl išanalizavus sutarčių Nr. J12-160 ir J12-161 tekstus negalima padaryti išvados, jog atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas pagal šalių pasirašytus atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus (tokia nuostata buvo įtvirtinta tik sutartyje Nr. J9-931) ar kad sutartys galiojo iki kito viešojo pirkimo metu sudarytos sutarties, taigi sąskaitų pateikimo metu šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Byloje nėra įrodymų, kad paslaugų perdavimo–priėmimo aktai buvo sudaromi vykdant sutartis Nr. J12-160, J12-161, todėl kolegija padarė išvadą, jog ieškovė negali remtis aplinkybe, kad atsakovė privalo tinkamai vykdyti paminėtas sutartis po jų galiojimo laikotarpio.

15Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad buvo sutarusi su atsakove dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pratęsimo ginčo laikotarpiu, taigi atsakovė neturi pagrindo mokėti ieškovei sutartyje nustatyto atlyginimo, nes CK 6.720 straipsnio 3 dalyje tokia pareiga siejama su šalių pasirašyta sutartimi. Kolegija sprendė, kad, esant nesureguliuotiems sutartimi šalių santykiams, pagal CK 6.724 straipsnį taikytinos teisės normos, nustatančios bendrąsias rangos taisykles. Jei šalys nesusitaria kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį, bet ne papildomiems darbams, t. y. nenustatytiems rangos sutartyje; remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007, esančiais išaiškinimais, kolegija pažymėjo, kad nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų ieškovė privalėjo įrodyti, jog dėl darbų pagal pasibaigusias sutartis Nr. J12-160 ir J12-161 buvo sudaryti darbų perdavimo ir priėmimo aktai, vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymas teismų praktikoje aiškinamas kaip buhalterinis veiksmas, neįrodantis sutartinių santykių tarp šalių buvimo. Kadangi toks aktas šalių buvo pasirašytas tik pagal vieną sutartį, šios ieškinio dalies atmesti nėra teisinio pagrindo, tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį aktą aiškino plečiamai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo paslauga buvo perkama viešojo pirkimo būdu, taigi sutarties kainos padidinimas, t. y. viešojo pirkimo sutarties esminės sąlygos keitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, gali pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovė UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteisiant: iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 10 852 Eur skolos ir 65,12 Eur delspinigių; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat pagal civilinio proceso taisykles perskirstyti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl netinkamo sutartinių santykių sampratos aiškinimo bei nepagrįsto jos siejimo išimtinai su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytų procedūrų atlikimu. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutartinių santykių sampratą ir nesivadovavo CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatomis bei nepagrįstai ieškovės atsakovės naudai faktiškai teikiamas paslaugas vertino kaip situaciją, kai šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Šalių teisiniai santykiai visiškai atitiko nurodytus sutartyse, o VPĮ leidžia išimtiniais atvejais sudaryti sutartis ir žodžiu (VPĮ 2 straipsnio 34 dalis, CK 1.71 straipsnis). VPĮ iš esmės reglamentuojami viešųjų pirkimų procedūrų klausimai ir tik tam tikri su sutarčių vykdymu susiję klausimai, tačiau visiškai nereglamentuojami sutartiniai teisiniai santykiai ir perkančiųjų organizacijų pareiga atsiskaityti už faktiškai gautas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, neatlikusi ar netinkamai atlikusi pirkimų procedūras ir tinkamai bei laiku neįforminusi susitarimų su tiekėjais, neturėtų turėti galimybės nepagrįstai praturtėti tiekėjų sąskaita. Vien tai, kad iki sudarant naujas viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, beje, pačios atsakovės atstovams pageidaujant ir žinant (byloje neįrodyta, kad atsakovė nežinojo apie tai, kad ieškovė teikia paslaugas), buvo teikiamos identiškos sutartyse nurodytos paslaugos, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

192. Dėl nepagrįsto trijų analogiškų sutarčių skirtingo vertinimo, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo bei netinkamo sutarčių sąlygų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai (identiškus įrodymus ir situacijas vertindamas iš esmės skirtingai) nusprendė, kad tik vienoje sutartyje buvo nustatytas pagrindas atsakovei mokėti už faktiškai suteiktas paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl paslaugų teikimo sutarčių pagrindu 2013 m. rugpjūčio 1–12 d., todėl, esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms dėl paslaugų teikimo, nepagrįsta teigti, kad vien tik paslaugų perdavimo–priėmimo akto nebuvimas, kai tokio sudaryti neįpareigoja nei įstatymas, nei sutartis, gali paneigti susiklosčiusius prievolinius paslaugų teikimo teisinius santykius ir pareigą atsiskaityti už gautą atlygintiną paslaugą.

203. Dėl vadovavimosi ne tomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas ginčą nepagrįstai ir neteisingai taikė teisės normas, nustatančias bendrąsias rangos taisykles (CK 6.644–6.671 str.), o ne atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.716–6.723 str.), rėmėsi analogija į papildomų ir rangos sutartyse nenustatytų darbų įsigijimą, nors faktinis paslaugų teikimas buvo susijęs ne su kokybiškai naujomis ar nenurodytomis paslaugomis, o su sutartyse nurodytomis ir identiškomis paslaugomis bei jų teikimu per papildomą terminą. CK 6.724 straipsnis įtvirtina subsidiarų bendrųjų rangos sutarties nuostatų (6.644–6.671 straipsnių) taikymą paslaugų sutartims, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams, tačiau konkrečiu atveju teismas, taikydamas rangos sutarties nuostatas, jokio pagrindimo, kodėl taiko rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepateikė.

214. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose dėl papildomų atlygintinų paslaugų ar darbų įsigijimo, taip pat dėl sutarčių keitimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaina yra viena svarbiausių viešojo pirkimo sutarčių sąlygų, tačiau kartu pažymima, jog tai per se nereiškia, kad pagal VPĮ dėl jos apskritai negalimi jokie šių sandorių pakeitimai. Galimybė keisti viešojo pirkimo sutarčių nuostatas, susijusias su sandorio kaina, nors ir pripažinta išimtine, tačiau iš principo nėra paneigta, taigi perkančioji organizacija negali pateisinti savo neatsiskaitymo su tiekėju vien tuo, jog pirkimo sutartyje nustatyta fiksuota kaina, o perkančiosios organizacijos užsakytos papildomos paslaugos ar darbai ją viršija. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinę praktiką viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, tačiau jų reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus, nes tam tikrais atvejais, pvz., kai viešojo pirkimo sutartis sudaroma iš anksto nepaskelbus apie viešąjį pirkimą (tais atvejais, kai tai draudžiama VPĮ) ar netinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis, gali reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

22Taigi, jei perkančioji organizacija užsako savo iniciatyva papildomas paslaugas ir darbus, kaip šiuo atveju, nesilaikydama VPĮ nuostatų, tokie veiksmai gali reikšti perkančiosios organizacijos neteisėtą elgesį (neveikimą). Teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji kreipėsi į tiekėją, prašydama atlikti papildomus darbus ir už juos sumokėti, neinicijuojant atitinkamų viešųjų pirkimų procedūros, kaip šiuo atveju pasielgė atsakovė, nukrypsta nuo VPĮ įtvirtintos tvarkos, pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Tai – neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai (neveikimas). Toks neteisėtas perkančiosios organizacijos neveikimas laikomas prieštaraujančiu ne tik VPĮ nustatytai tvarkai, bet ir pažeidžia viešojo pirkimo tikslą – siekį racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo pareigų, išplaukiančių iš VPĮ, ar jas vykdo netinkamai, jai turi tekti neigiami padariniai. Jei būtų priešingai, galėtų susidaryti situacija, kai perkančioji organizacija turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę. Be to, šiuo atveju versti ieškovę išsiieškoti skolą iš atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, inicijuojant žalos atlyginimo procesą, taip pat nėra teisinga, nes žala kyla ne dėl VPĮ pažeidimo, o dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė neturėtų būti atleista nuo atsakomybės ir tuo atveju, jei jos konkretus pareigūnas vykdant tokią viešojo pirkimo sutartį viršijo savo kompetencijos ribas, nes juridinio asmens atstovai savo veiksmais jam sukuria teisinius padarinius prieš kitus sąžiningus asmenis.

235. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovo D. K. duotų paaiškinimų, atsakovės pateikto 2013 m. rugsėjo 6 d. rašto, neatsižvelgė į bylos medžiagoje pateiktus atsakovės raštus teikti saugos paslaugas ginčo laikotarpiu, taip pat Klaipėdos švietimo įstaigų apsaugos sistemų (CSP) ataskaitų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė atsakovei teikė saugos paslaugas šalių sutarčių pagrindu ir tomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė kilus ginčui sutiko ir neginčijo fakto, kad ieškovė teikė atsakovei saugos paslaugas, o ši jomis naudojosi. Kasatorės nuomone, vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu šalis siejo prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai. Kasatorės įsitikinimu, jei ginčo laikotarpiu nebūtų buvusios suteiktos saugos paslaugos tokioms įstaigoms, kaip vaikų laisvalaikio centras, mokykla–darželis ar pagrindinė mokykla, būtų buvęs pažeistas viešasis interesas. Viešojo intereso užtikrinimo aspektu ieškovės sąžiningai teiktos saugos paslaugos švietimo įstaigoms ir atsakovės vengimas atsiskaityti už tai negali būti pateisinamas. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, aiškiai išreiškė valią pirkti paslaugas, sukūrė pagrįstą lūkestį tiekėjai, kad su šia bus atsiskaityta, tačiau, vėliau paaiškėjus, kad pati atsakovė laiku neatliko jai pagal įstatymą būtinų pirkimo procedūrų (nors tam nebuvo objektyvių kliūčių), ji atsisakė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartyse Nr. J12-160 ir J12-161 nustatyta visai kitokia atsiskaitymo tvarka.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nesutinka su kasatorės argumentais, kad ginčo teisiniams santykiams turėjo būti taikomos CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatos, šalių ginčui pirmiausiai taikytinos VPĮ nuostatos; VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog viešojo pirkimo sutarčių sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai ir tikslai, ir kai tokiems sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Sutartyse nebuvo nurodytos nei kainos perskaičiavimo sąlygos, nei sutarties pratęsimo galimybė. Kasatorės argumentai, kad paslaugų perkančioji organizacija prašė ar jas kitaip užsakė, yra nepagrįsti, pratęsimo galimybių sutartyse nebuvo nustatyta, kitokių pirkimų atsakovė dėl paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu nevykdė ir paslaugų neužsakinėjo.

25Pažymėtina, kad perkančiųjų organizacijų sudaromoms pirkimo–pardavimo sutartims, kurioms privalomas viešųjų pirkimų teisės normų taikymas, nustatyti formos ir turinio reikalavimai: VPĮ 18 straipsnio 10 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatyta, kad perkančioji organizacija, tvirtindama VPĮ 85 straipsnyje nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, jog pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio); kasacinio teismo taip pat spręsta, kad rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis); net tais atvejais, kai perkančioji organizacija priima sąskaitą ir ją apmoka, tai nelaikoma konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartimi. Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai. Ieškovė, būdama profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, galėjo ir turėjo suprasti, kad paslaugų teikimas be jokio teisinio pagrindo ir neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų nesukelia perkančiajai organizacijai nei pagrindo, nei pareigos mokėti už paslaugas. Tokie mokėjimai prieštarautų VPĮ ir pažeistų viešąjį interesą. Pažymėtina, kad kasatorė nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų procedūrose ir jai puikiai žinoma arba bent jau turėtų būti žinoma, kad VPĮ neleidžia sudaryti sutarčių be viešųjų pirkimų procedūrų ir kad įstatyme įtvirtinta specifinė viešojo pirkimo sutarčių keitimo procedūra.

26Kasatorė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir nepagrįstai praturtėjo. Pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog dėl paslaugų susitarta nebuvo ir jokie teisėti lūkesčiai dėl mokėjimo už paslaugas teikėjai kilti negalėtų. Tokia situacija, kai koks nors asmuo be jokio užsakymo suteiktų kokias paslaugas ar atliktų darbų, turėtų būti vertinama kaip paramos teikimas ir nėra jokio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra paramos gavėja pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas. Vienas iš paramos dalykų yra paslaugų teikimas. Teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojama situacija, kai tiekėjai įgyja teisę į paslaugų, kurios neužsakomos ir nenuperkamos laikantis VPĮ nuostatų, apmokėjimą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokio pagrindo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

30Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) faktinės aplinkybės apie tiekėjos perkančiosios organizacijos naudai teiktas paslaugas pasibaigus viešojo pirkimo sutartims nustatymo; b) šalių susitarimo teisinio kvalifikavimo ir atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

31Dėl faktinės aplinkybės apie tiekėjos perkančiosios organizacijos naudai teiktas paslaugas pasibaigus viešojo pirkimo sutartims nustatymo

32Šalys, inter alia, nesutaria, ar, pasibaigus trims viešojo pirkimo sutartims, tiekėja de facto teikė pastatų saugos paslaugas ar ne. Dėl to byloje pirmiausia spręstina dėl faktinio ginčo pagrindo, t. y. šalių valios ir jų galimai pasiekto susitarimo toliau prisiimti teises ir pareigas pagal besibaigiančias galioti viešojo pirkimo sutartis. Dėl šio ginčo aspekto teismų vertinimai išsiskyrė: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog ieškovė atsakovei paslaugas 2013 m. rugpjūčio 1–12 d. faktiškai suteikė pagal anksčiau sudarytų viešojo pirkimo sutarčių sąlygas; apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokia išvada nepagrįsta ir ji negalima daryti tik iš ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.

33Teisėjų kolegija dėl šios ginčo dalies pirmiausia pažymi, kad tai, ar tiekėja su perkančiąja organizacija iš tiesų bet kuria forma susitarė dėl saugos paslaugų teikimo pratęsimo, – fakto klausimas, dėl kurio, kaip nurodyta pirmiau, kasacinėje instancijoje nesprendžiama iš esmės. Atsižvelgdama į tai, kad dėl šios faktinės aplinkybės nesutaria proceso šalys, dėl jos vertinimo išsiskyrė teismų pozicijos, teisėjų kolegija pasisakys dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl jos (aplinkybės) egzistavimo.

34Kasacinio teismo praktikoje plačiai pasisakyta dėl CPK 185 straipsnio aiškinimo ir taikymo, todėl nagrinėjamoje byloje jurisprudencija dėl įrodymų vertinimo taisyklių atskirai nepristatytina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-529-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų vertinimą tiksliau, labiau argumentuotai bei pagrįstai atliko pirmosios instancijos teismas, todėl jo procesinis sprendimas, kuriuo šalių ginčas išspręstas teisingai, paliekamas galioti atitinkamai pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį. Tokia teismo pozicija grindžiama toliau pateikiamais argumentais.

35Dėl aptariamo šalių ginčo objekto, t. y. jų pasiekto susitarimo egzistavimo, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ir atsakovė iš dalies į vieną suplaka šio sandorio faktinį ir teisinį aspektus – galimu susitarimo neteisėtumu grindžiamas jo neegzistavimas de facto. Šiame kontekste kasacinio teismo pasisakyta, kad VPĮ nuostatų taikymas, sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus (bei kitais atvejais), kvalifikuoja šalių santykius, leidžia įvertinti viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų veiksmų teisėtumą, t. y. įpareigoja teismą spręsti šalių ginčą teisėtumo prasme, tačiau negali pakeisti faktinės realybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Dėl VPĮ nuostatų taikymo sprendžiant šalių ginčą teisėjų kolegija pasisakys kitoje šios nutarties dalyje.

36Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime kelis kartus akcentavo ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų reikšmę ir jų santykį su šalių pasirašytu paslaugų perdavimo–priėmimo aktu. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad iš esmės sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog paprastai PVM sąskaitų faktūrų išrašymu per se nepagrindžiamas jose nurodytų aplinkybių (pvz., darbų ar paslaugų teikimas) egzistavimas. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų visuma, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, išvadą apie šalių valią tęsti paslaugų teikimą leidžia daryti. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų duomenų reikšmės sprendžiant šalių ginčą, o procesinį sprendimą iš esmės pagrindė viena iš kelių bylos aplinkybių.

37Kita vertus, dėl nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo atlikto PVM sąskaitų faktūrų ir paslaugų perdavimo–priėmimo akto įrodomosios reikšmės vertinimo kasacinis teismas nurodo, pirma, kad ginčo šalių teisiniams santykiams pirmiausia taikomos paslaugas reguliuojančios teisės normos, o kitos, inter alia, dėl rangos taikytinos subsidiariai (CK 6.724 straipsnis), todėl paslaugos, priešingai nei darbai, nebūtinai privalo būti priimamos (perduodamos) atskiru, kontrahentų pasirašomu dokumentu (aktu) (CK 6.662 straipsnis); kita vertus, antra, perdavimo–priėmimo aktas buvo sudarytas tik dėl vienos iš trijų viešojo pirkimo sutarčių, kadangi būtent dėl tokios tvarkos šalys ir susitarė; trečia, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į paslaugų perdavimo–priėmimo akte nurodytų paslaugų laikotarpį (2013 m. rugpjūčio 1–12 d.), o skundžiamoje nutartyje aiškiai nenurodoma, ar iš tiesų ir kodėl šalys susitarė tęsti paslaugų teikimą tik pagal vieną sutartį iš trijų, nors pastatų saugos poreikis buvo tapatus visiems objektams – iki naujų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo (2013 m. rugpjūčio 13 d.) švietimo įstaigos būtų likusios be apsaugos.

38Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad šalių valią ir faktinį susitarimą dėl paslaugų teikimo, kaip dėl kai kurių teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodo ir kitos aplinkybės, neįvertintos apeliaciniame procese: i) ieškovės atstovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėta aplinkybė apie atsakovės atstovės žodžiu išreikštą prašymą nenutraukti paslaugų teikimo; ii) atsakovės 2013 m. rugsėjo 6 d. raštas, kuriame, inter alia, nurodyta perrašyti sąskaitas faktūras pagal sudarytas naujas viešojo pirkimo sutartis; iii) ieškovės į bylą pateikti raštai apie paslaugų teikimą, Klaipėdos švietimo įstaigų susirašinėjimas su ieškove dėl paslaugų teikimo po 2013 m. rugpjūčio 1 d.; iv) naujo viešojo pirkimo paskelbimas, užtrukęs sutarčių su jo laimėtojais pasirašymas, ieškovės ir atsakovės žinojimas, kad dar prieš šalių ginčui aktualių trijų paslaugų sutarčių galiojimo pabaigą ieškovė pripažinta kelių naujo pirkimo dalių nugalėtoja ir su ja bus sudarytos naujos sutartys.

39Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl paslaugų teikimo 2013 m. rugpjūčio 1–12 d. egzistavimo pripažįstami pagrįstais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai dėl proceso teisės normų taikymo pažeidimo kvalifikuojami kaip neteisėti, šio teismo procesinis sprendimas keičiamas iš dalies, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40Dėl šalių susitarimo teisinio kvalifikavimo ir atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas

41Byloje nustatyto šalių susitarimo kvalifikavimas – teisės klausimas, dėl kurio nagrinėjamoje byloje iš esmės pasisako kasacinis teismas.

42Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek šalys, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė ne vieną galimą ginčo sandorio kvalifikaciją: naujos sutarties sudarymas, papildomų paslaugų įsigijimas, sutarties keitimas. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoriai – asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir proceso šalių argumentus, sprendžia, kad ginčo sandoriu šalys siekė ne sukurti naujus ar panaikinti esamus teisinius santykius, bet šiuos pakeisti. Ši kasacinio teismo pozicija, inter alia, grindžiama, atsižvelgiant į tai, kad pastatų saugos paslaugas perkančioji organizacija įsigyja organizuodama viešųjų pirkimų konkursus, naujos viešojo pirkimo sutartys iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. nesudarytos dėl administracinių priežasčių (sutarčių projektus rengė perkančioji organizacija), nuo šios datos iki naujų sutarčių sudarymo atsakovės poreikis pastatų apsaugai nepakito, taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog perkančiajai organizacijai paslaugos de facto teiktos pagal pasibaigusių trijų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių nuostatas (įkainius, paslaugų technines sąlygas ir pan.). Kasacinis teismas nurodo, kad bylos duomenimis nepatvirtinama atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą teikiama pozicija dėl šalių susitarimo neatlygintinumo ir kvalifikavimo kaip labdaros (paramos), todėl šie jos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

43Dėl ginčo paslaugų įsigijimui ir atsiskaitymui už jas taikytinų teisės normų teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakove ir apeliacinės instancijos teismu, atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Šiame kontekste kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, ji aktuali ir nagrinėjamoje byloje: Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir perkančiųjų organizacijų su jais sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat inkorporuotas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo; atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kolegita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-534/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai santykiai, iš kurių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nepakankama šalių ginčui spręsti.

44Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą giežtą apeliacinės instancijos teismo ir atsakovės poziciją dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo ribojimo, atsižvelgiant į tai, kad jose expressis verbis buvo įtvirtintas sutarčių galiojimo terminas ir kad šalys nebuvo sutarusios dėl galimybės jį pratęsti. Šiame kontekste kasacinio teismo pasisakyta, kad iš anksto šalių nesuderėta viešojo pirkimo sutarties nuostatų modifikavimo tvarka – ne absoliuti kliūtis, o prielaida (sąlyga) administraciniu būdu (gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) ar teismo procese ją keisti, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta sujungtose civilinėse bylose UAB „AV investicija“ v. VĮ Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-132/2014).

45Kasacinis teismas taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo ir atsakovės argumentais (juos iš dalies teikia ir kasatorė), kad atlyginimas už paslaugas, teiktas pasibaigus viešojo pirkimo sutartims ir dar nesudarius naujų, iš esmės reiškia draudžiamą sutarties kainos keitimą. Kaip nurodyta pirmiau, byloje nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovė susitarė keisti paslaugų įkainį (jį didinti ar mažinti), atsakovė procese taip pat neatsikirtinėjo dėl ieškovės atsiskaitymo dokumentuose netinkamai nurodytų įkainių ar bendros kainos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys susitarė pakeisti trijų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo terminą, jį pratęsiant dviem savaitėms. Papildomos išlaidos, kurias padengti ieškovė reikalauja iš atsakovės, grindžiamos ne įkainio ar kitos kainos sudėtinės dalies pakeitimu, o kiekio (nagrinėjamu atveju termino) pokyčiu (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014).

46Vis dėlto pagrįstais pripažįstami atsakovės argumentai dėl ginčo sandorio formos ir tvarkos laikymosi ir šių reikalavimų reikšmės. Nors VPĮ expressis verbis nėra įtvirtinta nuostatų apie sandorių (ne)galiojimą, atsižvelgiant į jų sudarymo formos ir tvarkos nesilaikymą, tačiau griežta įstatymo aiškinimo ir taikymo praktika išplaukia iš kasacinio teismo jurisprudencijos, kuria siekiama užtikrinti imperatyviojo viešųjų pirkimų reguliavimo laikymąsi ir prevenciškai užkardyti teisės pažeidimus.

47Dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo administracinės tvarkos reikšmės kasacinio teismo nurodyta, kad sutarties pakeitimas priklauso nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, jam nesant, bet kokie jos nuostatų pakeitimai, reikalaujantys jai pritarti, niekiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012); dėl šalių susitarimo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas formos – viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis); konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-75/2013).

48Pažymėtina, kad nagrinėjamas šalių ginčas susijęs su viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimu bendra šalių valia, juolab kad ieškovė neteikė atskiro reikalavimo (pateiktų reikalavimų teismui taip pat nėra pagrindo perkvalifikuoti) pakeisti sutartį teismo sprendimu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad tam, jog kontrahentams kiltų teisės ir pareigos iš sandorio, kuriuo keičiami galiojantys viešojo pirkimo sutartiniai santykiai, šis sandoris turi atitikti ne tik materialiosios teisės reikalavimus – nepažeisti viešųjų pirkimų principų, kurie konkretizuojami tam tikruose sutarties keitimo ribojimuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą, bylos Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką), bet taip pat atitikti sudarymo tvarką ir formą, įtvirtintą specialiajame įstatyme.

49Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šalių susitarimas pakeisti trijų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo terminą neatitiko imperatyviųjų normų, todėl šie keitimai pripažįstami niekiniais sandoriais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, byloje konstatavus žodinį ieškovės ir atsakovės susitarimą tęsti sutartinius santykius, nėra pagrindo spręsti apie sandorių sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimui taikytinos rašytinės formos nesilaikymo reikšmės, nes bet kokiu atveju šių sutarčių keitimas atliktas be privalomos Viešųjų pirkimų tarnybos patikros.

50Sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų. Dėl to CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad taikant restitucijos instituto nuostatas niekinio sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį (buvusią prieš jo sudarymą de facto). Vis dėlto teismas išimtiniu atveju gali nukrypti nuo bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių ir, siekdamas sandorio šalių interesų sąžiningos pusiausvyros, jų iš dalies ar visiškai negrąžinti į buvusią faktinę situaciją (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

51Nagrinėjamoje byloje teismams nekilo poreikio šalių grąžinti į padėtį, buvusią prieš sudarant neteisėtus sandorius, nes ieškovės ir atsakovės ginčas kilo dėl skolininko atsiskaitymo kreditoriui pareigos nevykdymo. Niekinio sandorio šalims, kaip nurodyta pirmiau, nepripažįstami teisėti lūkesčiai į priešpriešinio atsiskaitymo prievolės įvykdymą. Vis dėlto ir tokiais atvejais, kai dėl tarpusavio neatsiskaitymo nėra pagrindo taikyti restitucijos, sandorio šalis (-ys) gali nepagrįstai nukentėti ar turėti naudos dėl teisės pažeidimo. Tai suponuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymą (CK 6.242 straipsnis).

52Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo dėl iš viešųjų pirkimų kylančių ginčų jau spręsta, jog iš imperatyviąsias normas pažeidusio šalių susitarimo dėl papildomų darbų perkančiajai organizacijai kyla atlyginimo (atsiskaitymo) tiekėjui prievolė, kiek ši atitinka kitas VPĮ nuostatas dėl papildomo objekto įsigijimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo konstatuota, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę.

53Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kasacinio teismo praktiką, įvertinusi ginčo susitarimo atitiktį viešųjų pirkimų principams ir nenustačiusi jų pažeidimo, teisėjų kolegija, iš dalies keisdama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl susiklosčiusių tarp šalių prievolinių santykių, konstatuoja, kad atsakovei dėl byloje nustatytų aplinkybių kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už pastatų saugos paslaugų teikimą 2013 m. rugpjūčio 1–12 d. Dėl to ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas iš esmės pagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas – ieškovei priteistina skolos ir delspinigių dalis, atitinkanti apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai patenkinto atsakovės apeliacinio skundo dalį.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą – padidinus ieškovei UAB „G4S“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteistinos skolos dydį iki priteisto pirmosios instancijos teismo procese, t. y. nutartyje konstatavus, kad kasatorės kasacinis skundas tenkintinas visa apimtimi, pirma, atkuriamas pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme ir, antra, iš naujo paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

56Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, patyrė 2088,94 Lt (605 Eur) išlaidų, todėl jos tiekėjai priteistinos iš perkančiosios organizacijos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad šios išlaidos nežymiai viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8 punkte įtvirtintus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Vis dėlto, atsižvelgdama į proceso eigą ir trukmę, ieškovei teiktų atstovavimo paslaugų mastą, aplinkybę, kad ji iš atsakovės reikalavo delspinigių tik už labai nedidelį laikotarpį, teisėjų kolegija sprendžia nemažinti ieškovės patirtų pirmiau nurodyto bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydžio.

57Ieškovė, teikdama kasacinį skundą, valstybei sumokėjo 249,80 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų. Visiškai patenkinus ieškovės kasacinį skundą, pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria atmesta ieškovės ieškinio dalis, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

60„Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ ( - ) iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ) 605 (šešis šimtus penkis) Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.“

62Priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ ( - ) iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ) 249,80 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis Eur 80 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą ir 605 (šešis šimtus penkis) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame procese apmokėti atlyginimo, iš viso – 854,80 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 80 ct).

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos... 6. Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė, tiekėja)... 7. Ieškovė ir atsakovė viešųjų pirkimų būdu buvo sudariusios apsaugos... 8. 2013 m. birželio 6 d. perkančioji organizaicja paskelbė naują konkursą... 9. Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras už 2013 m. rugpjūčio... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį... 12. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad, pasibaigus... 13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarčių galiojimo terminas buvo aiškiai... 15. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad buvo sutarusi su atsakove dėl... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos... 18. 1. Dėl netinkamo sutartinių santykių sampratos aiškinimo bei nepagrįsto... 19. 2. Dėl nepagrįsto trijų analogiškų sutarčių skirtingo vertinimo, CK 1.5... 20. 3. Dėl vadovavimosi ne tomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos... 21. 4. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų... 22. Taigi, jei perkančioji organizacija užsako savo iniciatyva papildomas... 23. 5. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės... 25. Pažymėtina, kad perkančiųjų organizacijų sudaromoms pirkimo–pardavimo... 26. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė savo prisiimtų... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 30. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios ir proceso teisės... 31. Dėl faktinės aplinkybės apie tiekėjos perkančiosios organizacijos naudai... 32. Šalys, inter alia, nesutaria, ar, pasibaigus trims viešojo pirkimo sutartims,... 33. Teisėjų kolegija dėl šios ginčo dalies pirmiausia pažymi, kad tai, ar... 34. Kasacinio teismo praktikoje plačiai pasisakyta dėl CPK 185 straipsnio... 35. Dėl aptariamo šalių ginčo objekto, t. y. jų pasiekto susitarimo... 36. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame... 37. Kita vertus, dėl nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo atlikto PVM... 38. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad šalių valią ir... 39. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija... 40. Dėl šalių susitarimo teisinio kvalifikavimo ir atsakovės prievolės... 41. Byloje nustatyto šalių susitarimo kvalifikavimas – teisės klausimas, dėl... 42. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek šalys, tiek pirmosios ir apeliacinės... 43. Dėl ginčo paslaugų įsigijimui ir atsiskaitymui už jas taikytinų teisės... 44. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą giežtą apeliacinės instancijos... 45. Kasacinis teismas taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo ir... 46. Vis dėlto pagrįstais pripažįstami atsakovės argumentai dėl ginčo... 47. Dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo administracinės tvarkos reikšmės... 48. Pažymėtina, kad nagrinėjamas šalių ginčas susijęs su viešojo pirkimo... 49. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šalių susitarimas... 50. Sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de... 51. Nagrinėjamoje byloje teismams nekilo poreikio šalių grąžinti į padėtį,... 52. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo dėl iš viešųjų... 53. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kasacinio teismo praktiką, įvertinusi... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą –... 56. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, patyrė 2088,94 Lt... 57. Ieškovė, teikdama kasacinį skundą, valstybei sumokėjo 249,80 Eur žyminio... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 60. „Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti... 61. Priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ ( - ) iš atsakovės Klaipėdos... 62. Priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ ( - ) iš atsakovės Klaipėdos... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...