Byla 2-3481-294/2017
Dėl teisės privatizuoti nuomojamą būstą pripažinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo A. Š. atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovo atstovei A. M., vertėjai Erikai Vencevičienei

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamą būstą pripažinimo,

Nustatė

5Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad sudegus jo tėvui nuosavybės teise priklausančiam namui, buvusiam ( - ) , 1991 metais Vilniaus miesto valdyba garantiniu raštu jo šeimai iš manevrinio butų fondo išnuomojo dviejų kambarių butą, (duomenys neskebtini) (po atliktos rekonstrukcijos adresas - (duomenys neskebtini)). Nuomos sutartys visus 25 metus, kol ten gyveno kasmet buvo pratęsiamos. Iš pradžių nuomininku buvo jo tėvas E. Š., o nuo 2015 m. kovo 31 d. nuomininku tapo ieškovas pagal neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0918. Ieškovo tėvas 1990 metais buvo įrašytas į socialiai remtinų asmenų antrą (lengvatinę) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis. 1994 m. jo šeimos eilė buvo 1327, 1995 m. -2226, 1996 m. - 2260, 1997 m. - 2302, 1999 m. 1461, 2000 m. - 1463, 2001 m. - 1507, 2002 m. - 1519. Pareiškėjas iš šio sąrašo buvo išbrauktas 2003 metais visiškai apie tai jo neinformavus. 1994 m. sausio 6 d. E. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto merą prašydamas manevrinio fondo butą Aguonų g. 18-5 suteikti jam kaip komunalinį, nes kito būsto neturėjo. Į šį prašymą buvo atsakyta, kad minėtas butas yra suteiktas laikinai, kad sūnaus šeima gavo ir privatizavo 23,44 kv.m. gyvenamąjį plotą bendrabutyje, todėl prašymas nebuvo tenkintas. E. Š. 1994 m. gegužės 9 d. ir 1994 rugpjūčio 22 d. vėl tuo pačiu klausimu kreipėsi į miesto merą, prašydamas pakeisti jo nuomojamo manevrinio buto statusą. Prašymas taip pat nebuvo tenkintas. E. Š. prašymą pakeisti manevrinio buto statusą 1996 m. sausio 10 d. svarstė ir miesto valdyba, kuri nutarė statuso nekeisti. Butas Aguonų gatvėje 18-5A, Vilnius, buvo avarinis ir netinkamas gyventi. Ieškovo šeimos lėšomis buvo atliktas remontas, pakeista elektros instaliacija, įrengtas san. mazgas ir kiti darbai. Ieškovo nurodymu butui šiuo metu vėl reikėtų atlikti remonto darbus. 2015-09-15 pareiškėjas pateikė prašymą pirkti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą Aguonų gatvėje 18-5A, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybė pareiškėjui nurodė, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. minėtas būstas galėtų būti parduodamas tik už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, kai parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Taip pat savivaldybė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi Savivaldybės būsto pardavimo tvarką ir sąrašus, todėl vykdys Vilniaus miesto savivaldybės būstų pardavimų procedūras. Vilniaus miesto savivaldybė kitu raštu pranešė, kad būsto pardavimo kaina būtų 67 000 Eur. Nurodyta kaina ieškovo šeimai yra per didelė, iš eilės socialiam būstui gauti jie yra išbraukti, manevrinio buto statusą atsakovas pakeisti atsisako, būstą nuomojasi 25 metus, skolų neturi, atliko minėto buto kapitalinį remontą, todėl su šiuo raštu nesutinka. Prašo pripažinti teisę privatizuoti nuomojamą būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

6Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti žemiau nurodytais motyvais. Atsakovas mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje, nes atsakovu turi būti patraukta Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nuosavybės teise valdo butą, o ne savivaldybės administracija. Atsakovas taip pat teigia, kad Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2016 m. sausio 21 d. posėdžio protokolu Nr. A16-81/16(2.1.28-TD2) buvo nutarta pritarti buto (duomenys neskebtini), nustatytai rinkos vertei ir gavus ieškovo sutikimą, pavesti Finansų departamentui rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl buto (duomenys neskebtini), pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento 2016-02-25 raštu Nr. A51-13948/16(2.14.1.18-EK5) ieškovas A. Š. buvo informuotas, kad nustatyta buto pardavimo kaina 66685,40 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad tokia kaina jam yra per didelė. Jis mano, kad turi teisę įsigyti ginčo butą už kainą, numatytą Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d., t. y. pardavimo kaina nedidesne negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pažymi, kad manevrinio butų fondo butai įtraukti į neprivatizuotinų butų sąrašą.

7Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais.

8Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

9Teismo posėdžio pabaigoje į teismo salę įėjo ieškovas, kuris buvo aiškiai neblaivus. Dėl šios priežasties teismas ieškovui neleido dalyvauti teismo posėdyje, kadangi ieškovas negalėjo prisiekti ir suprasti priesaikos esmės.

10Teismo protokoline nutartimi atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeitė tinkamu atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe. Atsakovą atstovauja tas pats teisės skyrius, todėl pirminio atsakovo atsiliepimo argumentai, pakeitus atsakovą nagrinėjami šioje civilinėje byloje.

11Ieškinys atmestinas

12Iš ieškovo, ieškovo atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1991 metais Vilniaus miesto valdyba garantiniu raštu ieškovo šeimai iš manevrinio butų fondo išnuomojo dviejų kambarių butą, (duomenys neskebtini) (po atliktos rekonstrukcijos adresas - (duomenys neskebtini)). Ieškovo tėvas 1990 metais buvo įrašytas į socialiai remtinų asmenų antrą (lengvatinę) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovo tėvo, o vėliau ir paties ieškovo prašymai dėl manevrinio buto statuso pakeitimo buvo atmesti.

13Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

141991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

15Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

16Iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad bute, kurio statusas manevrinis, teisė gyventi ieškovui nebuvo suteikta remiantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatomis, t. y. butas ieškovui nebuvo išnuomotas kaip socialinis butas. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad savivaldybių butų fondui priskiriamas ir manevrinis butų fondas, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos perkeliamiems piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius.

17Kaip jau aukščiau buvo minėta, pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 3 d. pagal įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą, turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Šiam įstatymui įsigaliojus ieškovas buvo šio buto nuomininko šeimos narys ir gyveno bute. Kaip matyti iš 1991-01-28 butų skirstymo skyriaus garantinio rašto ieškovo šeimai butas suteiktas laikinai, todėl ieškovas neįgijo teisės šį butą privatizuoti, nes po Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo jam butas gyventi nebuvo suteiktas laikantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatyta tvarka gyventi nuolatinai. Šio buto statusas nebuvo pakeistas iš manevrinio į socialinį. Taigi iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos privatizavimo teisiniai santykiai tarp šalių negalėjo susiformuoti, nes iki tol ginčo butas buvo priskirtas prie manevrinio butų fondo.

18Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-548/2009).

19Pažymėtina ir tai, kad butų privatizavimo procesas buvo naujas socialinis ekonominis reiškinys, kurioje pradžioje buvo įvairių procedūrinių netikslumų, apie ką yra pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-538/2012; kt.).

20Kita vertus, iš surinktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų byloje matyti, kad jokios privatizavimo procedūros nebuvo pradėtos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė (valdyba, taryba ar meras) atsisakė pakeisti manevrinio buto statusą. Nors ieškovas savo ieškinį grindžia teisėtų lūkesčių apsaugos principu, tačiau, teismo manymu, toks vertinimas nepagrįstas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Iš pateiktų prašymų matyti, kad šiuo atveju ieškovas (ar jo tėvas) žinojo apie negalėjimą privatizuoti esamo buto dėl jo statuso, tačiau statusas nebuvo pakeistas, o buto valdymas nuomos sutarties pagrindu – laikinas. Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka jau pasinaudojo ieškovo sutuoktinė bendrabučio kambario tipui privatizuoti, todėl ieškovo teiginiai dėl neva neteisėto asmens išbraukimo iš asmenų sąrašų, siekiančių lengvatine tvarka įsigyti būstą, niekuo nepagrįsti.

21Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

23Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

24Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs šalių ir liudytojo pasisakymus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus daro išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog ieškovas (ar jo tėvas) būtų įgijęs teisę privatizuoti butą. Teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovas būtų pradėjęs privatizavimo procedūrą.

25Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl jos ieškinys atmestinas visiškai.

26Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

27Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

28Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

29Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

30Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus, pastarosios atsakovui neatlyginamos (CPK 93, 98 str.).

31Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis). Nurodytos išlaidos sudaro 0,52 EUR.

32Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str. teismas

Nutarė

33Ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo A. Š. atstovei advokatei Aušrai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad sudegus jo tėvui nuosavybės... 6. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 7. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus... 8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš... 9. Teismo posėdžio pabaigoje į teismo salę įėjo ieškovas, kuris buvo... 10. Teismo protokoline nutartimi atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės... 11. Ieškinys atmestinas... 12. Iš ieškovo, ieškovo atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimų ir... 13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 14. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo... 15. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m.... 16. Iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad bute, kurio... 17. Kaip jau aukščiau buvo minėta, pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 3... 18. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių... 19. Pažymėtina ir tai, kad butų privatizavimo procesas buvo naujas socialinis... 20. Kita vertus, iš surinktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų... 21. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 23. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 24. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs šalių ir... 25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje... 26. Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai... 27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 29. Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas, ieškovui nėra atlyginamos... 30. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė... 31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra... 32. Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str. teismas... 33. Ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...