Byla e2A-115-186/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1044-730/2016 pagal ieškovės De Gooijer International BV ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė De Gooijer International BV kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo 40 802,92 Eur skolą, 5 578,55 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 6 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl skintų gėlių ir augalų tiekimo bei pristatymo sąlygų. Atsakovas naudodamasis ieškovės sąskaita ir pinginėmis lėšomis įsigydavo norimų skintų gėlių bei augalų iš Nyderlanduose elektroniniu būdu vykstančių skintų gėlių ir augalų aukcionų. Ieškovė atsakovo įsigytas gėles bei augalus supakuodavo į specialią tarą, pakraudavo į atsakovo nurodytą transporto priemonę bei už suteiktas paslaugas išrašydavo atsakovui sąskaitas faktūras. Atsakovas nėra apmokėjęs 17 ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų.
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas.
  3. Atsakovas pateikė prieštaravimus prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad visas ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras apmokėjo tarptautiniais pavedimais, todėl skolos už produkciją bei tarą neturi. Be to, atsakovo skaičiavimais, ieškovė skolinga atsakovui 1 734,83 Eur už grąžintą tarą. 2015 m. sausio 26 d. susitarimo pagrindu prekyba nebuvo vykdoma.
  4. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas iš ieškovės įsigijo prekių už 204 702,92 Eur sumą, tačiau sumokėjo tik 163 900 Eur, todėl atsakovo skola sudaro 40 802,92 Eur. Atsakovo padaryti tarptautiniai pavedimai bendrai 37 800 Eur sumai, kartu su prieštaravimais dėl pateiktos atsakovo kreditinės sąskaitos bendros 4 425 Eur sumos yra įtraukti į ieškovės balansą, atitinkamai sumažinant atsakovo skolą ieškovei už ankstesnes ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras bei iš dalies už ginčo sąskaitas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2016 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 40 802,92 Eur skolos, 1 400 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 42 202,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 324,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, įskaitytinai ir mokėjimo pavedimus, buhalterinės apskaitos ataskaitas, banko sąskaitų išrašus, ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendė, kad atsakovas pagal ieškovės nurodomas 17 ginčo sąskaitų faktūrų nėra atsiskaitęs. Iš ieškovės pateiktų balanso ir sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad paslaugų teikimo teisiniai santykiai tarp šalių vyko nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. liepos 2 d., o ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą pagal paskutines 17 atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. liepos 2 d. Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi iš atsakovo mokėjimą, jį užskaitydavo už tas sąskaitas, kurių mokėjimo terminas buvo seniausiai suėjęs. Kadangi šalių 2015 m. sausio 26 d. susitarime nebuvo numatyta piniginių lėšų priskyrimo tvarka, esant įsiskolinimui, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuorodos dėl lėšų priskyrimo į konkrečią PVM sąskaitą faktūrą atsakovo atliktuose mokėjimo nurodymuose nebuvo, sprendė, kad piniginių lėšų priskyrimas seniausiems įsiskolinimams dengti neprieštarauja šalių tarpusavio sutartiniams santykiams ir atitinka teisinį reguliavimą (CK 6.55 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad jo sumokėta suma sudaro 163 900 Eur ir nors atsakovas ginčijo aplinkybę, jog negavo sąskaitų faktūrų Nr.: 500834; 501010; 501131 501132; 501753 ir prekių pagal šias sąskaitas faktūras, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai (CMR važtaraščiai (jų vertimai), patvirtina, kad ieškovė vežėjai IĮ „Danlux“ perdavė vežti atsakovo įsigytas prekes pagal visas atsakovo ginčijamas sąskaitas faktūras, CMR važtaraščių kopijos su atsakovo parašais už atitinkamus vežimus ir dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą už šiuos pervežimus, patvirtina, kad atsakovas gavo jo ginčijamose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir pačias sąskaitas faktūras. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė negavęs dalies prekių, ir to, jog ieškovė neapskaitė atsakovo grąžintos taros ir nesumažino atitinkamai ta suma jo mokėtinos sumos ieškovei.
  3. Teismas taip pat nurodė, kad šalių sutartiniai santykiai tęsėsi pakankamai neilgą laiką (apie šešis mėnesius) ieškovė tik beveik po metų laiko nuo skolos susidarymo pradžios kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir apskaičiavo palūkanas už šį laikotarpį. 2015 m. sausio 26 d. susitarime dėl skintų gėlių ir augalų tiekimo bei pristatymo sąlygų šalys susitarė dėl palūkanų dydžio ir buvo numačiusios, jog atsakovo kredito limitas yra 10 000 Eur, o viršijus šį limitą sąskaita yra blokuojama. Nors atsakovas viršijo limitą beveik keturis kartus, tačiau ieškovė sąskaitos neužblokavo, tokiu būdu padidindama ir atsakovo mokėtinas palūkanas. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovo sąskaita nebuvo blokuojama jam nurodžius svarbias priežastis. Nesant įrodymų, kad dėl atsakovo prievolės neįvykdymo ieškovė būtų patyrusi žymiai didesnius nuostolius nei priteisiamos palūkanos, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti palūkanų sumą iki 1 400 Eur (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
  4. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 637,72 Eur vertimo išlaidų, 176,00 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 26 Eur išlaidų, sumokėtų VĮ Registrų centrui, sumokėjo 456 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2 777,50 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 620 Eur atstovavimo išlaidas. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19. punktu, teismas nurodė, kad ieškovės atstovavimo išlaidos mažintinos iki 897,38 Eur (735,10 x 5 x 0,1 + 756,90 x 7 x 0,1), o ieškovės kelionės išlaidos – iki 348,33 Eur. Todėl ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 2 419,04 Eur. Teismas nurodė, kad patenkinus 91 procentą ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 3 380,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 55,80 Eur. Atlikęs įskaitymą ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 3 324,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas V. P. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir sumažinti priteistą įsiskolinimą 6 521,50 Eur suma, atmesti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 936,25 Eur sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovas iš ieškovo negavo prekių pagal penkias sąskaitas faktūras, jam taip pat nebuvo pateiktos ir pačios sąskaitos, kurių bendra suma 6 521,51 Eur (t. y. 2015 m. vasario 19 d. sąskaita faktūra Nr. 500834 (1 821,95 Eur), 2015 m. vasario 25 d. sąskaita faktūra Nr. 501010 (503,07 Eur), 2015 m. kovo 4 d. sąskaita faktūra Nr. 501131 (1 572,93 Eur), 2015 m. kovo 4 d. sąskaita faktūra Nr. 501132 (216,72 Eur) ir 2015 m. kovo 30 d. sąskaita faktūra Nr. 501753 (2 406,84 Eur). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pagal šias sąskaitas faktūras įsigijo prekių, ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas gavo / priėmė prekės pagal šias sąskaitas.
    2. Teismas nepagrįstai nevertino to, kad prekės (gėlės) buvo perkamos aukcione, o jų kiekis bei asortimentas nurodomas būtent sąskaitose faktūrose. Ieškovė, siekdama įrodyti, jog prekes atsakovas nupirko ir gavo, privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras su atsakovo parašu). IĮ „Danlux“ pateikti CMR ir apmokėjimo už pervežimo paslaugas dokumentai neįrodo, jog pagal šiuos CMR buvo pristatytos prekės pagal visai kitas sąskaitas faktūras, išrašytas tomis pačiomis datomis. Ieškovės pateikta 2016 m. balandžio 18 d. sąskaitų suvestinė, patvirtina jog 2015 m. vasario 19 d. atsakovui buvo vežamos prekės ir pagal kitas sąskaitas faktūras t. y. Nr.: 1503169 ir 15003170, o 2015 m. kovo 15 d. pagal sąskaitas faktūras Nr.: 1504047, 1504048.
    3. Teismas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovės prašomos priteisti palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tokiu būdu laikytina, kad šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimui mutatis mutandis (liet. „atitinkamai“) turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kaip ir reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, nes atlieka tą pačią funkciją. Todėl teismas turėjo ne tik sumažinti šį reikalavimą, bet atmesti jį visiškai, kaip pareikštą suėjus ieškinio senaties terminui (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
    4. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė atlyginimą už advokatės kelionę. Advokatės registruota darbo vieta yra Klaipėdoje. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovui žyminį mokestį, kurį už jį sumokėjo jos atstovė. Nesant duomenų apie šios sumos sumokėjimą, ji turėjo būti įskaityta į bendras atstovavimo išlaidas. Be to, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 637,72 Eur vertimo išlaidų. Ši suma mažintina 131,92 Eur, nes bylos duomenys patvirtina tik 505,80 Eur vertimo išlaidų sumą. Teismas neturėjo pagrindo priteisti maksimalių išlaidų už ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas. Be to, teismas, priteisęs atsakovui 55,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atlikęs šios sumos įskaitymą išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė De Gooijer International BV prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. CMR važtaraščiai, su nurodymu, jog yra pridedamos atsakovo ginčijamos sąskaitos ir kiti vežimo dokumentai, patvirtina sąskaitų ir prekių gavimą. Be to, atsakovas jau pripažino gavęs prekes ir pripažino visą skolą ieškovei, todėl vien tariamas sąskaitų trūkumas nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo sumokėjimo už gautas prekes (CK 6.305 straipsnis). Be to, 40 802,92 Eur skolą iš atsakovo ieškovė prašė priteisti pagal kitas sąskaitas faktūras, kadangi atsakovas, atlikdamas mokėjimus už gėles, nenurodydavo už kurias sąskaitas moka, todėl ieškovė mokėjimus užskaitydavo už prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs pirmiausiai (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
    2. Ieškovė prašė priteisti ne netesybas (delspinigius / baudą), o palūkanas, kurioms, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo nebuvo suėjęs. Nepaisant to, kad palūkanoms yra taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, ieškovei buvo priteistos metinės palūkanos nuo skolos sumos, jas skaičiuojant už kiek mažiau nei 6 mėnesių laikotarpį. Taigi teismas ir taip jau nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja visiško atleidimo nuo palūkanų mokėjimo.
    3. Ieškovę atstovavusios advokatės darbo vieta (tiek registruota, tiek faktinė) yra Vilniuje, todėl advokatė į du teismo posėdžius turėjo vykti iš savo darbo vietos Vilniuje į Klaipėdą. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai, buvo mažesnės nei maksimaliai galėjo būti priteistos. Byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Paprastai naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje priimti atsisakoma, išskyrus CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai ieškovė, reaguodama į apelianto skunde dėstomus argumentus, teikia papildomus duomenis (duomenis apie advokatės darbo vietą), siekdama pagrįsti išlaidų, susidariusių dėl jos atstovės kelionės, faktą.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia, nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
  3. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė, kad ieškovė piktnaudžiautų savo teise pateikti įrodymus, pripažintina, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju teisėjų kolegija ieškovės pateiktą įrodymą (išrašą iš infolex duomenų bazės apie advokatės darbo vietą) prijungia prie bylos medžiagos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

6Dėl apelianto įsiskolinimo ieškovei ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

  1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad ieškovė byloje pagrindė savo ieškinio reikalavimus, apeliantas ieškovės argumentų leistinais objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl ieškovės ieškinys skundžiamu sprendimu pagrįstai laikytas įrodytu.
  2. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. sausio 26 d. susitarimo dėl skintų gėlių ir augalų teikimo bei pristatymo pagrindu buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. liepos 2 d. ieškovė iš viso pardavė atsakovui prekių už 204 702,92 Eur sumą, tačiau atsakovas atliko mokėjimus tik 163 900 Eur, todėl ieškovė, atlikdama įskaitymus už atsakovo užsakytas prekes ir laikydama, kad grąžinama seniausia skola (CK 6.55 straipsnio 2 dalis), suskaičiavo, kad liko neapmokėta 17 sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. liepos 2 d.
  3. Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, kad pagal kai kurias sąskaitas faktūras, jam nebuvo pateiktos (pristatytos) prekės, o būtent neigia gavęs prekes pagal 2015 m. vasario 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 500834, kurios suma 1 821,95 Eur, 2015 m. vasario 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 501010, kurios suma 503,07 Eur, 2015 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. 501131, kurios suma 1 572,93 Eur, 2015 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. 501132, kurios suma 216,72 Eur ir 2015 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 501753, kurios suma 2 406,84 Eur, t. y. apelianto įsitikinimu, iš jo nepagrįstai reikalaujama 6 521,51 Eur įsiskolinimo dalies priteisimo. Šią aplinkybę apeliantas įrodinėjo argumentais, jog išvardintos sąskaitos faktūros nebuvo pateiktos bylos svarstymui, o tik užfiksuotos bendroje ieškovės sąskaitų suvestinėje.
  4. Ginčo prekės buvo vežamos pagal CMR krovinio važtaraščius, kuriuose tiesiogiai įvardinti pridedami dokumentai (sąskaitos faktūros) nurodyta bei įvardinta, kad krovinio gavėjas yra apeliantas. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi prekių pristatymo (gavimo) tvarka, kuri, be kita ko, tiesiogiai įtvirtinta ir jų 2015 m. sausio 26 d. susitarime (t. y. tai, kad prekės gabenamos kliento rizika ir atsakomybe). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikomas, kai pirkimo – pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Laikytina, kad šiuo atveju prekės buvo perduotos pirkėjui jas perdavus vežėjui.
  5. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – „onus probandi“) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo pagal ieškovės išrašytas ir atsakovo nepamokėtas sąskaitas faktūras už pastarajam pateiktas prekes. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – „ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat“).
  6. Ieškovė prekių perdavimą ir įsiskolinimo likutį įrodinėjo sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už laikotarpį, kurio atsakovo mokėjimai jau nepadengė, ieškovės buhalterinės programos išrašais, banko sąskaitos išrašais, CMR važtaraščiais, patvirtinančiais prekių pagal ginčo sąskaitas faktūras įteikimą (pateikimą) vežėjui, elektroninio susirašinėjimo medžiaga ir kt. Apeliantas, apsiribodamas teiginiais, kad bylos svarstymui nebuvo pateiktos penkios sąskaitos faktūros, išrašytos 2015 m. vasario – kovo mėnesių laikotarpiu, pats jokių įrodymų (pavyzdžiui, jo buhalterinių išrašų apie užfiksuotas sąskaitų faktūrų / užsakymų suvestines ir pan. ), kurie leistų daryti išvadas apie nepristatytas prekes ir (ar) identifikuoti tokių prekių kiekius, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ir nors sąskaitos faktūros paskirtis, be ta ko, yra įforminti įvykusį prekių pateikimą, o kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje s Nr. 3K-3-484/2009, kt.), tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant šalių tarpusavio santykių pobūdį, jų teisių ir pareigų turinį (apimtį) sąskaitos faktūros nėra vieninteliai įrodymai.
  7. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė apelianto įsiskolinimo faktą bei jo dydį (CPK 185straipsnis).

7Dėl kompensacinių palūkanų

  1. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. susitarimu šalys taip pat nustatė, jog už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos 1,5 procento palūkanos per mėnesį. Ieškovė suskaičiavo, kad dėl apelianto laiku neatliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bendra palūkanų sumą sudaro 5 578,55 Eur, kurią ir prašė priteisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, jog yra pagrindas prašomą priteisti palūkanų sumą sumažinti iki 1 400 Eur (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
  2. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo skundžiama tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti šalių susitarimu nustatytas kompensuojamąsias palūkanas, nepagrįstai neatsižvelgė į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reglamentuojamą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Todėl apeliantas teigia, kad šis ieškovės reikalavimas turi būti atmestas dėl praleisto senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
  3. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensuojamoms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį laikotarpį iki ieškinio dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo šios palūkanos gali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliantas netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir, nepagrįstai kompensacines palūkanas sutapatinęs su netesybomis, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą šiam reikalavimui.
  4. Aktualu ir tai, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su apelianto procesiniais dokumentais matyti, kad reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas. CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliantas nepagrįstai kelia reikalavimą (dėl ieškinio senaties termino taikymo), kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
  5. Šiuo atveju dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik viena ginčo šalis, iškėlusi sutrumpinto ieškinio senaties instituto palūkanų dalyje netinkamo taikymo klausimą. Tokiu atveju šio apelianto nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (CPK 320 straipsnis) bei įstatymų leidėjo valia įtvirtintas principinis draudimas priimti apeliantui blogesnį, nei yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį (CPK 313 straipsnis), neleidžia vertinti šalių susitarimo dėl palūkanų priteisimo sąžiningumo ir protingumo aspektais (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Byloje taip pat ginčijimas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas, t. y., ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės atstovės (advokatės) kelionės išlaidas, žyminį mokestį, kurį sumokėjo ieškovės advokatė, apelianto įsitikinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių 131,92 Eur vertimo išlaidų sumą, teismas atstovavimo išlaidas turėjo sumažinti didesne apimtimi taip pat byloje nepagrįstai atliktas bylinėjimosi išlaidų įskaitymas.
  2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Nagrinėjamu atveju yra aktuali taisyklė, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus <...> tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
  3. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje, vienos iš tokių išlaidų yra sumos, be kita ko, išmokėtos vertėjams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą priteisti išlaidas vertimo paslaugoms apmokėti, pridėdama patirtų vertimų išlaidų faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus, UAB „Okas Languane Solutions“ išrašytas sąskaitas: 2016 m. vasario 29 d. sąskaita Nr. 010072, kurios suma 463,94 Eur, 2016 m. balandžio 18 d. sąskaita Nr. 010264, kurios suma 41,86 Eur, 2016 m. gegužės 30 d. sąskaita Nr. 010438, kurios suma 14,48 Eur, 2016 m. gegužės 25 d. sąskaita Nr. 010412, kurios suma 117,44 Eur. Susumavus, iš viso buvo suteikta vertimo paslaugų už 637,72 Eur sumą, todėl ieškovės sumokėta suma už į bylą teiktų dokumentų vertimą laikytina jos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias apeliantas, privalo atlyginti proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams.
  4. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo poziciją priteisti ne visas ieškovės turėtas (2 777,50 Eur) atstovavimo išlaidas bei pateikė paskirstytinos atstovavimo išlaidų dalies (2 419,04 Eur) apskaičiavimą bei jo teisinį įvertinimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), 2 punktas). Nagrinėjamu atveju, spendžiant dėl ieškovei priteistinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti (nei didinti, nei mažinti) nuo rekomendacijose numatytų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžių. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo atstovavimo išlaidos, patirtos šioje byloje sudaro kur kas mažesnę sumą taip pat nesudaro pagrindo mažinti ieškovei užmokestį už advokato teisines paslaugas.
  5. Kita vertus, ieškovės advokatės kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidos (348,33 Eur), kaip teisingai nurodo apeliantas, šiuo atveju nepagrįstai įskaičiuotos į bendrą atstovavimo išlaidų sumą. Šioje byloje nenustatyta būtinybė advokato iš kitos vietovės nei ta, kurioje vyko teismas, dalyvavimui (Rekomendacijų 3 punktas).
  6. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas žyminio mokesčio, kurį už ieškovę sumokėjo ją atstovaujantis advokatas, paskirstymo klausimas. Apelianto įsitikinimu, byloje nesat duomenų, kad 456 Eur žyminio mokesčio išlaidas patyrė tiesiogiai bylos šalis (ieškovė) ši suma nepagrįstai priteista iš apelianto.
  7. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 straipsnis), atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką (CPK 83 straipsnis), kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi žyminis mokestis yra tiesioginės besikreipiančio asmens išlaidos, patiriamos kiekvienoje byloje, šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurios tikslas netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Vadinasi šaliai, patyrusiai žyminio sumokėjimo mokesčio išlaidas dėl pagrįsto kreipimosi į teismą jos turi būti atlygintos.
  8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintose Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklėse nustatyta, kad Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimas ar kitas mokėjimą patvirtinantis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta: mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei žyminį mokestį moka juridinis asmuo); kitos šalies (atsakovo, skolininko ar kt.) vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei kita proceso šalis yra juridinis asmuo; mokėjimo data; įmokos kodas; mokesčio suma; mokėjimo paskirtis (6 punktas). Be to, nustatyta, kad jei žyminį mokestį moka proceso šalies atstovas (advokatas, advokato padėjėjas ar kitas asmuo, atstovaujantis proceso šalies interesams), mokėjimo pavedime ar kitame mokėjimą patvirtinančiame dokumente, be taisyklių 6 punkte nurodytų duomenų, turi būti nurodomas ir atstovaujamos proceso šalies vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei proceso šalis yra juridinis asmuo) (7 punktas).
  9. Byloje pateiktas 2016 m. kovo 1 d. SEPA mokėjimo orderis Nr. 650, patvirtina, kad mokėtojas, Averus advokatų kontora, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 456 Eur dydžio įmoką (kodas 5660), mokėjimo paskirtyje nurodydama „žyminis mokestis už ieškovę De Gooijer International BV, atsakovas V. P., asmens kodas ( - ) Klaipėdos apygardos teismui“. Byloje taip pat pateikta 2016 m. vasario 29 d. atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokatų kontoros Averus advokatės įgaliojimus atstovauti klientę De Gooijer International BV. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje pateiktų duomenų ir mokėjimo orderyje (pavedime) esančių indikacinių rekvizitų pakanka, konstatuoti žyminio mokesčio sumokėjimo šioje konkrečioje byloje faktą, todėl šios tiesioginės bylinėjimosi išlaidos, kaip atitinkančios realumo kriterijų, pagrįstai priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 3 dalis).
  10. Kadangi bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo priteisiamos iš abiejų ginčo šalių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikė bylinėjimosi išlaidų įskaitymą. Pastebėtina, kad šalių mokėtinų bylinėjimosi sumų įskaitymas taikomas ir kasacine tvarka nagrinėjamose bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016, 24 punktas).
  11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas materialinių reikalavimų dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi procesinio pobūdžio klausimo (bylinėjimosi išlaidų dalies paskirstymo) neteisingas išsprendimas nekeičia sprendimo esmės, teisėjų kolegija palieka skundžiamą sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau egzistuojant nutarties 31 punkte konstatuotoms aplinkybėms, yra pagrindas teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, jog iš atsakovo ieškovei priteistina 2 976,30 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 687,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus kriterijus, į šių rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 748 Eur), ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintina (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad iš atsakovo V. P. (asmens kodas ( - ) ieškovei De Gooijer International BV (juridinio asmens kodas 34094523) priteista 2 976,30 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų suma.

12Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas ( - ) ieškovei De Gooijer International BV (juridinio asmens kodas 34094523) 687,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai