Byla 2-1818-527/2012
Dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys: K. Š., Ž. G., V. U.)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, atsakovo ir trečiojo asmens K. Š. atstovei advokato padėjėjai Ievai Gulbinatei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Stogusta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro įgalioto asmens Vytauto Česonio ieškinį atsakovui N. R. dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys: K. Š., Ž. G., V. U.),

Nustatė

22012-05-02 ieškiniu (b. l. 34-35) ieškovės bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., įpareigojančiu administratorių ginti kreditorių teises ir teisėtus interesus, kuriam pritarė ir ieškovės kreditorių komitetas, prašoma priteisti iš atsakovo (ieškovės buvusio vadovo) 11.394.011,44 Lt (nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma) žalos, atsiradusios atsakovui savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, t. y. neįvykdžius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2009-04-06 nutartimi (įsiteisėjo 2009-04-17) UAB „Stogusta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Kauno apygardos teismo 2010-06-21 nutartimi (įsiteisėjusia 2010-07-01) įmonė pripažinta bankrutavusia. Kauno apygardos teismas 2009-04-06 nutartyje iš 2009-02-28 balanso duomenų konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonė yra nemoki, jos turtas siekia apie 12,3 mln. Lt, o pradelsti finansiniai įsipareigojimai apie 8,6 mln. Lt. 2007-12-31 BUAB „Stogusta“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 2.094.836,58 Lt (turto balansinei vertei esant 12.528.942,54 Lt), 2008-12-31 — 4.269.396,70 Lt (turto balansinei vertei esant 16.408.807,71 Lt) (b. l. 40). BUAB „Stogusta“ tapo nemoki per 2009 m. pirmąjį ketvirtį. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę paduoti įmonės kreditorius, savininkas ar įmonės vadovas. Šiuo atveju BUAB „Stogusta“ bankroto byla buvo iškelta pagal kreditoriaus pareiškimą. Nors ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti jos vadovas, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus (pvz., jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ar teiktų paslaugas) (LAT 2011-03-25 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-130/2011). UAB „Stogusta“ tapus nemokia per 2009 m. pirmąjį ketvirtį, ieškovės administracijos vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas, direktoriaus pareigas pradėjęs eiti nuo 2004-12-01, todėl nuo 2008-12-31 iki 2009-02-28 atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne toliau vykdyti įmonės veiklą. Tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, tuo padarydamas žalą BUAB „Stogusta“ ir jos kreditoriams. Patirta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sumažėjo visų kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kuris bankroto atveju yra ribotas (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kauno apygardos teismas bankroto byloje 2009-09-14 nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimų sąrašą, kuris buvo tikslinamas 2009-09-18, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-11-1 2009-11-05, 2009-11-16, 2009-11-30, 2009-12-01, 2009-12-15, 2010-01-05, 2010-01-14, 2010-02-10, 2010-02-19, 2010-03-15, 2010-04-12, 2010-05-03, 2010-06-18, 2010-06-21, 2010-09-16, 201 11-26, 2011-01-26, 2011-02-14, 2011-04-13, 2011-05-11, 2011-05-25, 2011-08-22, 2011-104 2011-10-20 nutartimis. BUAB „Stogusta“ administratorius įmonės bankroto proceso metu ėmėsi visų įstatymuose įtvirtintų būdų ir priemonių realizuoti įmonės turtą ir iš jo maksimaliai padengti kreditorinius reikalavimus, tačiau net ir realizavus įmonės turtą liko nepatenkinti 11.394.011,44 Lt kreditoriniai reikalavimai ieškovei. Šiai dienai ieškovė jokio realizuotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Tiek BUAB „Stogusta“ bankroto administratoriaus, tiek kreditorių komiteto, kuris 2011-12-21 vykusio kreditorių komiteto susirinkimo metu įpareigojo administratorių reikšti atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nuomone, nepatenkinti 11.394.011,44 Lt kreditoriniai reikalavimai susidarė dėl to, kad atsakovas kaip įmonės vadovas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Dėl šios priežasties įmonė (o per ją ir įmonės kreditoriai) patyrė žalą, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas privalo atlyginti atsakovas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (LAT 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai, yra imperatyvi. Imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų bei fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas pripažįstamas neteisėtu neveikimu, kas lemia įmonės vadovo civilinę atsakomybę (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, nes atsakovui toliau vykdant įmonės veiklą (ką patvirtina 2008-12-31, 2009-04-28 ir 2009-04-18 balansų duomenys), užuot kreipusis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vėlesnis bankroto bylos iškėlimas sąlygojo visų kreditorių galimybių gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą sumažėjimą. Šiuo metu liko nepatenkinti 11.394.011,44 Lt kreditoriniai reikalavimai. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimą nustato įstatymas. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtina, kad įmonės vadovui nevykdant arba netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti dėl to juridiniam asmeniui padarytą žalą. Atitinkamai ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas, turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, t. y. sprendimą dėl kreipimosi su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Atsakovas bei trečiasis asmuo K. Š. atsiliepimais į ieškinį (1 t., b. l. 78-81, 96-99) prašo ieškinį atmesti šiais motyvais:

41. Iš 2009-02-28 UAB „Stogusta“ balanso matyti, kad jos turtas iš viso sudarė 12.353.775,38 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8.584.400,07 Lt. Būtent šiuos finansinius rodiklius sprendžiant įmonės mokumo klausimą nurodė ir Kauno apygardos teismas 2009-04-06 nutartyje, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje prasme, nes balanso duomenyse įtraukti mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai bendroje 8.584.400,07 Lt sumoje nėra laikytini įmonės pradelstais įsipareigojimais, o iš 2009-02-28 balanso apskritai negalima daryti išvados apie įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Kauno apygardos teismas 2009-04-06 nutartimi bankroto bylą UAB „Stogusta“ iškėlė dėl to, kad: (1) UAB „Stogusta“ direktorius atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo viešai paskelbė, kad įmonė dėl nemokumo nebegali vykdyti savo veiklos bei dengti esamus ir būsimus įsipareigojimus kreditoriams, todėl neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui; (2) UAB „Stogusta“ įsiskolinimas įmonės darbuotojams siekė 24.388,24 Lt pagal įmonės administracijos vadovo pateiktą pažymą. Kadangi direktorius neprieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pripažino, kad įmonė nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, Kauno apygardos teismo 2009-04-06 nutarties, kuria teismas neteisingai vertino įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, UAB „Stogusta“ direktoriui nebuvo pagrindo skųsti apeliacine tvarka, nes iš esmės teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitiko jo poziciją.

52. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų 2007-13-31 BUAB „Stogusta“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 2.094.836,58 (turto balansinei vertei esant 12.528.942,54 Lt, o mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams esant 9.688.209,88 Lt), 2008-12-31 pradelsti įsipareigojimai sudarė 4.269.396,70 Lt (turto balansinei vertei esant 13.481.328,32 Lt, o mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams esant 11.610.430,74 Lt), tai patvirtina 2012-04-30 buhalterinė pažyma. Per 2009 m. pirmąjį ketvirtį BUAB „Stogusta“ turtas iš viso sumažėjo nuo 16.411.438,71 Lt iki 13.353.775,38 Lt (skirtumas 4.057.663,33 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 13.479.100,49 Lt iki 10.410.198,83 Lt (skirtumas 3.068.901,66 Lt). Taigi pirmajame 2009 m. ketvirtyje įmonė realizavo dalį turimo turto, tuo pačiu padengdama ir dalį įsipareigojimų, todėl pripažinti, kad tokiais veiksmais atsakovas ar tretieji asmenys padarė žalą kreditoriams dėl pavėluoto kreipimosi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad bankroto bylos iškėlimas tik patvirtinus 2009 m. pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus buvo savalaikis ir ankščiau kreiptis į teismą bendrovės direktoriui nebuvo jokio pagrindo. O žinant, kad kreditorius UAB „Kauno kranai“ buvo įteikęs pranešimą dėl kreipimosi į teismą ir 2009-03-25 pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui, lygiagrečiai tokiu pačiu metu teikti analogišką pareiškimą bendrovės direktoriui nebuvo reikalo, savo poziciją bendrovės direktorius išreiškė atsiliepime į UAB „Kauno kranai“ pareiškimą.

63. Bankroto byla UAB „Stogusta“ buvo iškelta 2009-04-06 nutartimi (įsiteisėjusia 2009-04-17), atsakovas ir įmonės akcininkai Ž. G., V. U., K. Š. tikslią įmonės finansinę būklę sužinojo 2009-03-20, kuomet buvo baigtas rengti 2009 m. pirmojo ketvirčio bendrovės balansas. Nuo 2009-03-20 iki 2009-04-06 praėjo 17 kalendorinių dienų, todėl akivaizdu, kad bendrovės direktorius ir akcininkai, pastebėję prastus finansinius rodiklius, susijusius su Lietuvoje vyravusia finansų krize, atsiliepime į kreditoriaus UAB „Kauno kranai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko, kad būtų iškelta bankroto byla, nes UAB „Stogusta“ toliau vykdyti veiklos buvo nepajėgi. Pažymėtina, kad kreditorius UAB „Kauno kranai“ apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo informuoti UAB „Stogusta“ raštu ne vėliau nei prieš 30 dienų (ĮBĮ 6 str. 2 d.). UAB „Kauno kranai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismui pateikė 2012-03-25, todėl informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius turėjo ne ankščiau kaip 2009-02-23. Kadangi įmonės 2009 metų pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentai tokiu laiku nebuvo parengti, bendrovės direktorius ir akcininkai negalėjo žinoti tiksliai apie būtinybę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ įtvirtintais pagrindais. Pripažinti, kad atsakovas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo, nes nuo pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumento sudarymo dienos (2009-03-20) iki kreditoriaus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos (2009-03-25) praėjo vos 5 kalendorinės dienos, tai yra labai trumpas laiko tarpas.

74. Atsakovui kyla abejonių dėl bankroto administratoriaus veiklos realizuojant bendrovės turimą turtą. Kaip matyt iš 2009-02-28 balanso, BUAB „Stogusta“ turėjo 12.353.775,38 Lt turto, o realizavus šį turtą vis tiek liko nepatenkinti 11.394.011,44 Lt kreditorinių reikalavimų, kurių prašoma priteisti iš bendrovės direktoriaus. Akivaizdu, kad bankroto administratorius netinkamai administravo BUAB „Stogusta“ ir galimai dėl jo kaltės nebuvo patenkinti kreditorių reikalavimai didžiąja dalimi. Todėl būtent ne dėl bendrovės direktoriaus tariamo delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl bankroto administratoriaus veiksmų kreditoriai patyrė žalos. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju pareigas įvykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tik tokiu atveju susiklosto civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, dėl jų atsiradusios žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys neįrodytas, nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Akivaizdu, kad tiek atsakovo, tiek ir trečiųjų asmenų kaltės dėl bankroto bylos iškėlimo nėra. Įmonės vadovas elgėsi atidžiai ir sąžiningai, tinkamai valdė įmonę, sutiko su bankroto bylos iškėlimu tik sužinojęs apie įmonės nemokumą. Taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmų ir bendrovės kreditoriams padarytos žalos. Bankroto procedūra buvo pradėta nepavėluotai. Bankroto administratoriui buvo perduota pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti.

8Ieškinys atmestinas.

9Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, jog ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

10Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, kuria vadovaujantis šioje byloje pareikštas ieškinys, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, teisės normas taikant sistemiškai, akivaizdu, jog šiuo atveju (kai ieškinyje nesiremiama sąlygos, nurodytos ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, buvimu) įmonės vadovo atsakomybei kilti būtina nustatyti ne vien tai, kada susidarė visos sąlygos konstatuoti, jog nemoki įmonė (ĮBĮ 2 str. 8 d.) negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), bet ir tai, kad šis kreditorius (šie kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, būtų visiškai neprotinga ir nelogiška ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą aiškinti ir taikyti atsietai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies. Įstatymas neapibrėžia, kiek ilgai laike turi trukti nemokios įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir kiek ilgai galima laukti kreditoriaus, su kuriuo neatsiskaitoma, kreipimosi į teismą, todėl teismas šioje byloje taiko bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

12Iš 2009-02-28 ieškovės balanso, sudaryto ir pasirašyto atsakovo 2009-03-20, matyti, kad 2009-02-28 jos turtas sudarė iš viso 12.353.775,38 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10.410.198,83 Lt, iš jų per vienerius metus - 8.584.400,07 Lt ir po vienerių metų 1.825.798.76 Lt. Pažymėtina, jog būtent šiuos finansinius rodiklius, konstatuojant įmonės nemokumą, nurodė ir Kauno apygardos teismas 2009-04-06 nutartyje (1 t., b. l. 3-4), kuri yra įsiteisėjusi ir turinti šioje byloje prejudicinę galią.

13Kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos (1 t., b. l.40), 2007-13-31 BUAB „Stogusta“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 2.094.836,58 (turto balansinei vertei esant 12.528.942,54 Lt, o mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams esant 9.688.209,88 Lt, iš jų per vienerius metus – 7.717.980,29 LT), 2008-12-31 pradelsti įsipareigojimai sudarė 4.269.396,70 Lt (turto balansinei vertei esant 13.481.328,32 Lt, o mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams esant 11.610.430,74 Lt, iš jų per vienerius metus – 11.610.430,74 Lt). Pačios ieškovės teigimu, per 2008 m. finansinius metus įmonės turto balansinė vertė svyravo nuo 12.528.942,54 Lt iki 16.408.807,71 Lt, o pradelsti vykdyti įsipareigojimai svyravo nuo 2.094.836,58 Lt iki 4.269.396,70 Lt ir neviršijo pusės įmonės turto balansinės vertės.

14Vadinasi, atsakovui apie tikslią įmonės finansinę būklę ir įmonės nemokumą tapo aišku tik sudarius 2009-02-28 balansą, t. y. 2009-03-20. Akivaizdu, kad bankroto bylos iškėlimas tik patvirtinus 2009 m. pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus buvo savalaikis ir ankščiau kreiptis į teismą bendrovės direktoriui nebuvo jokio pagrindo. Teismas pritaria atsakovui, jog, žinant, kad kreditorius UAB „Kauno kranai“ ne mažiau kaip prieš 30 d. iki kreipimosi į teismą buvo įteikęs įmonei pretenziją dėl skolos sumokėjimo per 30 d. ir įspėjimą dėl kreipimosi į teismą, jei skola nebus sumokėta per nurodytą terminą (ĮBĮ 6 str. 2 d.), o taip pat žinant apie kreditoriaus UAB „Kauno kranai“ 2009-03-25 pateiktą teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (kurio vieną egzempliorių kreditorius privalėjo pateikti ir įmonei), lygiagrečiai tokiu pačiu metu ruošti bendrovės direktoriui analogišką pareiškimą teismui nebuvo jokio reikalo (tuo labiau, kad iki 2009 metų pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės parengimo bendrovės direktorius negalėjo tiksliai žinoti apie būtinybę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ įtvirtintais pagrindais), o savo poziciją į gautą kreditoriaus UAB „Kauno kranai“ pareiškimą bendrovės direktorius išreiškė atsiliepime. Pripažinti, kad atsakovas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo, nes nuo pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumento sudarymo dienos (2009-03-20) iki kreditoriaus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos (2009-03-25) praėjo vos 5 kalendorinės dienos, tai yra labai trumpas laiko tarpas, kuris, teismo nuomone, negali būti pripažįstamos pakankamu ir protingu laiko tarpu paruošti visą dokumentaciją kreipimuisi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo.

15Ar įmonės vadovas (atsakovas) konkrečiu atveju pareigas įvykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tik tokiu atveju susiklosto civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, dėl jų atsiradusios žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Atsakovo kaltė dėl bankroto bylos įmonei ankstesnio neiškėlimo nenustatyta. Be to, teismo nuomone, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės kreditoriams padarytos 11.394.011,44 Lt žalos (nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma). Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų pie tai, jog visa teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma (11.394.011,44 Lt) arba bent jau tam tikra jos dalis bankroto proceso metu būtų patenkinta, jei ieškovės nurodytu laiku, t. y. 2009 m. pirmame ketvirtyje, atsakovas būtų kreipęsis į teismą su ieškiniu.

16Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą ir neįrodytą ieškinį atmeta, nebepasisakydama dėl kitų ieškinio ir atsiliepimų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmingų šios bylos baigčiai.

17Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268 ir 270 straipsniais,

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai