Byla 2-887-230/2010

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovų atstovams adv. Laimonui Pivorui, adv. Mindaugui Lesčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų akcinės bendrovės DnB Nord banko, Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „GK projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas dėl pagrindinių kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir protokolo panaikinimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovai AB DnB Nord bankas ir Danske Bank A/S byloje pateiktais ieškiniais prašo pripažinti UAB „GK projektai“ 2009 m. liepos 31 d. pagrindinių kreditorių susirinkimą neteisėtu ir panaikinti šio susirinkimo protokolą. Ieškovai nurodo, kad 2009 m. liepos 31 d. įvykęs UAB „GK projektai“ pagrindinių kreditorių susirinkimas aptarė galimybes restruktūrizuoti įmonę. Sprendimai susirinkime buvo priimti UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ balsais, juos skaičiuojant pagal šių bendrovių reikalavimų procentinę išraišką. Ieškovų nuomone, sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatymus ir kreditorių interesus. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad nutarimas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu priimamas balsų dauguma, t.y. vienas kreditorius turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo reikalavimo dydžio ir statuso, o sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 4 d.). Sprendimai laikyti pagrindinių kreditorių susirinkimą pirmuoju ir restruktūrizuoti įmonę ginčijamame susirinkime buvo priimti tik dviejų nurodytų kreditorių balsais, nors dauguma kreditorių (3 kreditoriai) balsavo „prieš“. Todėl susirinkimo protokolas naikintinas. Be to, kreditoriams nebuvo atskleista visa informacija apie susirinkimą, kadangi pranešime buvo nurodyti 6 darbotvarkės klausimai, medžiaga pateikta tik 3 klausimu, o sprendimų projektai nebuvo parengti nei vienu klausimu. Kreditorių susirinkimas sušauktas pažeidžiant nustatytą tvarką, nes ĮRĮ 23 str. numato, kad apie pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pranešta visiems kreditoriams raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Taip pat nurodo, kad restruktūrizavimo procedūra negali būti taikoma ir iš esmės, nes UAB „GK projektai“ neplanuoja jokios veiklos, ir ji faktiškai nebus vykdoma, turtas nebus naudojamas, todėl net ir planuojamos pajamos neužtikrins veiklos pagerinimo ir mokumo atstatymo. Už įmonės restruktūrizavimą balsavo kreditoriai, kurie yra susiję su UAB „GK projektai“ (priklauso vienai įmonių grupei „Ranga group“, UAB „Gabijos investicijos“ yra vienintelis UAB „GK projektai“ akcininkas ir pan.) ir turi tiesioginį finansinį interesą, kadangi siekia ne atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar vystyti veiklą, bet nepagrįstai siekia bankrutavusio verslo turtą kuo ilgiau išlaikyti savo žinioje.

5Ieškovo DnB Nord banko atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pagrindinių kreditorių susirinkimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistos procedūros, kadangi nutarimai priimti ne susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma, taip pat susirinkimas sušauktas pažeidžiant nustatytą tvarką. Nors ginčijamas protokolas nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi teismo nutartimi yra atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau byla išspręsta tik apeliacine tvarka, todėl dar yra galima kasacija. Be to, ieškinio padavimo metu ieškovų teisės buvo pažeistos, o iškėlus bylą buvo patirtos teisminės išlaidos.

6Ieškovo Danske Bank A/S atstovas taip pat prašo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad pagrindinių kreditorių susirinkimas yra neteisėtas ir jo sprendimai turi būti panaikinti, nes kreditoriai buvo netinkamai informuoti apie susirinkimą, balsai buvo skaičiuojami ne pagal įstatymą, t.y. paskaičiuoti procentine išraiška, kai turėjo būti skaičiuojama dalyvavusių kreditorių balsų dauguma. Be to, įmonė neveikia ir restruktūrizavimas negalėjo būti taikomas. Kadangi sprendimai priimti pažeidžiant kreditorių interesus, todėl palikus sprendimus galioti lieka neaiškumas ir teisinis neapibrėžtumas dėl nutarimų traktavimo ateityje.

7Atsakovai UAB „GK projektai“, UAB „Ranga IV investicijos“, UAB „Gabijos investicijos“ ir tretysis asmuo AB SEB bankas, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 1 dalis) į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Atsakovas UAB „GK projektai“ raštu prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui, kartu nurodo, kad kitoje byloje atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „GK projektai“ kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimas negaliojančiu netenka prasmės. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovų ir trečiojo asmens atstovams (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnis).

8Atsakovas UAB „GK projektai“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 82-84) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ĮRĮ normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų prasmę ir leidėjo valią. ĮRĮ 15 str. 4 d., 21 str. 2 d. numato, kad sprendimai priimami atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų vertinę išraišką. Suteikiant kreditoriui vieną balsą, nepaisant jo reikalavimo dydžio, būtų pažeisti kreditorių interesai. Pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimų projektų parengimo ĮRĮ nenumato, klausimai, kuriuos turi išspręsti šis susirinkimas, numatyti pačiame įstatyme (20 str. 2 d.), o pagrindinių kreditorių susirinkimo tikslas yra aptarti ir apsvarstyti įmonės situaciją, todėl netikslinga būtų priimti sprendimus pagal iš anksto numatytus projektus. Atsakovo nuomone, ĮRĮ 23 str. numatyta pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka netaikytina pagrindinių kreditorių susirinkimui, nes šio susirinkimo sušaukimo tvarka numatyta specialioje normoje – ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 dalyse. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų konstatavimo faktas pats savaime nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimo, nes turi būti nustatyta, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Ieškovų argumentai dėl galimybės įgyvendinti restruktūrizavimo planą ir atkurti įmonės mokumą nesusiję su kreditorių susirinkimo protokolo teisėtumu ir jo galiojimu, todėl spręstini kitoje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

9Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 50-53) taip pat prašo ieškinį atmesti. Nurodo analogiškus kaip ir UAB „GK projektai“ motyvus.

10Tretysis asmuo AB SEB bankas ieškovų pusėje atsiliepimu į ieškinį (b.l. 55-57) prašo ieškinį patenkinti, palaiko ieškovų nurodytus argumentus.

11Ieškinys atmestinas. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu UAB „GK projektai“ pagrindinių kreditorių 2009 m. liepos 31 d. įvykusį susirinkimą neteisėtu ir panaikinti šio susirinkimo protokolą. UAB „GK projektai“ pagrindinių kreditorių susirinkime, įvykusiame 2009 m. liepos 31 d., buvo priimti nutarimai (b.l. 8-13) dėl restruktūrizavimo plano metmenų patvirtinimo ir kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei su tuo susijusiais klausimais (darbo reglamento nustatymo, pagrindinių kreditorių susirinkimo statuso, administratoriaus kandidatūros tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos, kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos nustatymo). Tai reiškia, kad ieškovų DnB Nord banko ir Danske Bank A/S, kaip UAB „GK projektai“ pagrindinių kreditorių, dalyvavusių nurodytame susirinkime teisės ir interesai galėjo būti pažeisti šio susirinkimo nutarimų pagrindu iškėlus restruktūrizavimo bylą, kadangi pagrindinių kreditorių susirinkimas ir buvo sušauktas tikslu parengti įstatyme numatytas procesines prielaidas restruktūrizavimo bylai iškelti, ką numato LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnis. Tačiau pareiškėjo UAB „GK projektai“ generalinės direktorės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nebuvo patenkintas ir šia nutartimi buvo atsisakyta iškelti UAB „GK projektai“ restruktūrizavimo bylą (civilinės bylos Nr. B2-2636-605/2009 b.l. 158-159). Ši nutartis palikta nepakeista ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi (nurodytos civilinės bylos b.l. 193-196). Šia nutartimi iš dalies yra pasisakyta ir dėl pagrindinių kreditorių susirinkimo, padarant išvadą, jog pareiškėjas nepateikė teismui ĮRĮ nustatytus reikalavimus ir sąlygas atitinkančio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 3 d.), dėl ko buvo konstatuota, kad nėra visų ĮRĮ 4 straipsnyje numatytų procesinių sąlygų UAB „GK projektai“ restruktūrizavimo bylai iškelti (ĮRĮ 7 str. 2 d.) Tokiu būdu ieškovų teisės dėl galimo nepagrįsto restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra apgintos nurodytoje byloje ir nebereikalauja papildomos teisių gynybos.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotas CPK 5 straipsnio nuostatų aiškinimas ir jų taikymas praktikoje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000, 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2003, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003, 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Todėl pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

13Todėl teisminės gynybos prieinamumo principas, įtvirtintas CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad asmens kreipimasis į teismą galėtų būti savitikslis. Šiuo atveju teisinis konfliktas, kurio esmė yra prielaidų restruktūrizavimo bylai iškelti konstatavimas ar jų paneigimas, jau yra išspręstas, išsprendus klausimą, kuriuo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Todėl šiuo metu nebėra būtinybės ginti ieškovų teises ar jų interesus, nes jie faktiškai jau apginti. Ieškovų nuoroda į tai, kad dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą dar yra galima kasacija, nėra pakankamas pagrindas reikalauti papildomos ieškovų teisių gynybos, iškeliant atskirą bylą. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, ieškovai kaip proceso dalyviai turi procesinę galimybę pareikšti savo poziciją, kuri gali būti įvertinta kasaciniame procese. Bandymas pareikštu ieškiniu siekti, kad teismas pasisakytų dėl konkrečių LR Įmonių restruktūrizavimo nuostatų (dėl balsų skaičiavimo, pagrindinių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir pan.) taikymo, nesant konkrečių teisių ar interesų pažeidimo, yra nepateisinamas, nes tokiu atveju nevykdoma teisminė gynyba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovai pareikštu ieškiniu šiuo metu nebesiekia apginti pažeistas teises, nes jos faktiškai jau apgintos, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

14Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

15Ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovų DnB Nord banko (įmonės kodas 112029270) ir Danske bank A/S Lietuvos filialo (įmonės kodas 301694694) po 22, 32 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai