Byla 2A-177-603/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas buvo 1940 – 1990 metais veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariu, pogrindžio spaudos leidėju, bendradarbiu ir platintoju; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviu ir asmeniu, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavusiu kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-152 nepripažintas pareiškėjui laisvės kovų dalyvio statusas, nes trūko įrodymų. Lietuvos ypatingajame archyve nerasta duomenų apie tai, kad pareiškėjas vykdė pasipriešinimo veiklą sovietinei okupacijai. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pareiškėjas nurodė, kad priklausė pogrindinei grupei ir nelegaliai draugijai, buvo pasipriešinimo akcijų dalyvis, spaudos leidėjas ir platintojas. Pareiškėjas, būdamas mokinys, pradėjo skleisti lietuvybę, idėjas apie laisvę, kovą prieš bolševizmą. Pareiškėjas viską darė slapta. Jis, mokydamasis aštuntoje klasėje, spausdino pasipriešinimą skatinančius Laisvės lapelius. Platinti lapelius jam padėdavo A. V., R. K., G. V. ir kt. pareiškėjas lapelius mesdavo į pašto dėžutes, platino šokiuose, turistiniuose žygiuose. Būdamas dešimtokas, pareiškėjas siūdavo lietuviškas vėliavas. Vieną vėliavą su Laisvės lapeliu iškėlė ant mokyklos, vėliau – Vilniuje, Dzūkų gatvėje. Pareiškėjas 1970 metais įkūrė „Stoikų“ pasipriešinimo draugiją, 1981 metais įstojo į tarptautinę A. S. reforminę STO grupę, jos veikoje dalyvavo iki 1991 metų. Pareiškėjas nuo dešimtos klasės platino filosofinius straipsnius apie laisvę, pasirašinėdavo slapyvardžiu Žynys. Stoikų draugija platino Laisvės lapelius, eilėraščius, antimarksistinius straipsnius, kasmet susirinkdavo į jaunimo sueigas, jos nariai dainavo, skaitė Laisvės eiles, dalijosi uždrausta literatūra, giedodavo Lietuvos himną. Pareiškėjas visose darbovietėse kalbėjo ir skaitė lietuvių kalba.

93.

10Atsiliepime suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras prašo atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos ypatingajame archyve nerasta duomenų apie pareiškėjo pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiklą. Asmenys, pateikę informaciją apie pareiškėją, neturi laisvės kovų dalyvio teisinio statuso, todėl jų pateikta informacija neatitinka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2001 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5, patvirtinto Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento 6.2 punkto. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos ypatingajame archyve nėra duomenų apie pareiškėjo darbą ( - ).

114.

12Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė spręsti bylą teismo nuožiūra, nurodė, kad pareiškėjui mokama nukentėjusių asmenų valstybinė pensija.

135.

14Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė patenkinti pareiškimą, rėmėsi pareiškime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad atliko didelį darbą, bet jį įrodyti sunku. Pareiškėjas veikė slapta.

156.

16Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis ir pareiškėjas buvo klasės draugai. Jis iš pareiškėjo gavo skaityti šviesios formos knygelę. Liudytojo teigimu pareiškėjas visą laiką buvo patriotas.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

197.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

218.

22Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

239.

24Pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 straipsnį, Laisvės kovų dalyviai yra neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai: 1) partizanų ryšininkai ir rėmėjai; 2) 1940–1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

2510.

26Ištyrus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2015 m. birželio 10 d. protokole nutarė pasiūlyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui nepripažinti pareiškėjui Laivės kovų dalyvio teisinio statuso. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-152 pareiškėjui nepripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Lietuvos ypatingajame archyve nėra duomenų apie pareiškėjo pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiklą. Kai kurie duomenų apie pareiškėją pateikę asmenys neturi laisvės kovų dalyvio teisinio statuso. Kiti asmenys pateikė nesusijusią informaciją – rekomendacinius raštus. Laisvės kovų dalyvis J. M. neaprašė savo ir pareiškėjo bendros rezistencinės veiklos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Kitas laisvės kovų dalyvis G. J. spausdinimo mašinėlę su lietuviškomis raidėmis pardavė pareiškėjui, vėliau ją atpirko. Būtent G. J. spausdino Laisvės lapelius. Kitų Laisvės kovų dalyviai nepateikė patvirtinimo, kad pareiškėjas taip pat spausdino ir platino Laisvės lapelius. Pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų, kada išleista pareiškėjo knyga „Aš – mano žmogus“. Nurodyta knyga nepriskirtina antiokupacinei pogrindžio spaudai, apie kurią rašoma Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme. Pareiškėjas nepateikė nurodytos knygos originalaus egzemplioriaus. Knygoje daug rašoma apie Lietuvą po 1990 metų. Dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių pareiškėjo pareiškimo pirmosios instancijos teismas nepatenkino.

27III.

28Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

2911.

30Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas nepilnai rėmėsi liudininko A. V. liudijimu, taip pat netinkamai atsižvelgė liudininko G. V. parodymus bei į seniūno notariškai patvirtintus liudijimus. Teigia, kad byloje kaip įrodymą pridėjo 1985 m. apelianto rašytą ir platintą traktatą „Aš-mano žmogus“, kuris išplatintas penkiais egzemplioriais. Teismo teigimu, apelianto rašytas traktatas „( - )“, nepriskirtinas antiokupacinei pogrindžio spaudai. Su šia teismo pozicija apeliantas nesutinka, nes minėtas traktatas skatina žmonių savimonę ir patriotizmą, yra parašytas iš nepriklausomybės siekio ir iš centralizuotos sistemos pakeitimo decentralizuotą. Teismas tinkamai neišnagrinėjo pateiktų įrodymų, kurie patvirtino apelianto pareiškimą, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

3112.

32Savo pareiškime apeliantas nurodo pateikęs įrodymus, jog atitinka Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 straipsnį, t. y. platino atsišaukimo lapelius, kurie kurstė žmones patriotizmui ir skatino kovą už nepriklausomybę, o 1985-1987 m. platino traktatą „( - )“, kurio 5 egzempliorius buvo išplatinęs šviesiu fonu, o 200 egzempliorių melsvu fonu. Teismui nurodė, kad kiekvieną kartą susitikdamas su Stoikų draugijos nariais ir kitais asmenimis, giedodavo Lietuvos himną ir keldavo apelianto pasiūtą Lietuvos vėliavą, - tai paliudijo G. V. bei liudininkas A. V. teisme.

3313.

34Ginčijamame sprendime teismas nurodo, jog Laisvės kovų dalyvis J. M. neaprašė savo ir pareiškėjo bendros rezistencinės veiklos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Teismui nurodo pateikęs J. M. pareiškimą, kuriame jis teigia, jog apeliantą pažįsta, jog jam žinoma apelianto kova už Lietuvos valstybingumą, taip pat, J. M. pasirašė gavęs apelianto rašytą traktatą „( - )“ Vilniuje iš D. S., pseudonimas B. R.. Teismas nepakankamai atsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, kurios buvo pagrįstos įrodymais. Teigia, bijodamas KGB suėmimo viską darydavęs slapta. Mokydamasis aštuntoje klasėje spausdino pasipriešinimą skatinančius Laisvės lapelius, padėdavo juos platinti A. V., R. K., G. V. ir kiti. Lapelius mesdavo į pašto dėžutes, šokiuose, turistiniuose žygiuose. Būdamas dešimtokas slapta siūdavo su mamos siuvimo mašina lietuviškas vėliavas. Vieną iš jų buvo iškėlęs ant mokyklos su Laisvės lapeliu. Vėliau su grupe vėliavą iškėlė Dzūkų gatvėje. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat dėsto kitas aplinkybes, dėl antiokupacinės veiklos.

3514.

36Apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti: nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. B. buvo 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariu, pogrindžio spaudos leidėju, bendradarbiu ir platintoju; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviu ir asmeniu, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavusiu kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Prašo bylą nagrinėti žodine tvarka tam, kad apelianto paaiškinimai dar kartą būtų ištirti apeliacinės instancijos teisme.

3715.

38Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skunda, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 11-17-13776 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo A. B.“ nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2012 m. vasario 28 d. A. B. paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjui, sužalotam 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 11-17-6266 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo A. B.“ nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas A. B. pratęstas nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensija, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Prašo apeliacinio skundo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas teisės aktų nuostatas ir bylą nagrinėti nedalyvaujant VSDFV Vilniaus skyriaus atstovui.

3916.

40Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs pareiškimą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teigia, kad apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų nagrinėjęs. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

41IV.

42Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

43Apeliacinis skundas atmestinas.

4417.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

4618.

47Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Su pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas nesutinka. Teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo pateiktų įrodymų, kurie patvirtino apelianto pareiškimą, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

4819.

49Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

5020.

51Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

5221.

53Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kodėl byloje esantys duomenys turėtų būtų vertinami kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima patenkinti pareiškėjo prašymą, taip pat pareiškėjo pateikti duomenys nesudarė pagrindo abejoti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro priimtais sprendimais.

5422.

55CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Byloje pateiktas prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas tuo, kad apelianto paaiškinimai dar kartą turi būti ištirti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi yra pateikti visi bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys, jų vertinimą byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesiniuose dokumentuose.

5623.

57Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėja dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

5824.

59Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

6025.

61Kadangi apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra sprendžiamas.

62Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 9. 3.... 10. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos... 11. 4.... 12. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio... 13. 5.... 14. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė patenkinti pareiškimą,... 15. 6.... 16. Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis ir pareiškėjas buvo klasės draugai. Jis... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 7.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė... 21. 8.... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismas nustato juridinę... 23. 9.... 24. Pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms... 25. 10.... 26. Ištyrus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė,... 27. III.... 28. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 29. 11.... 30. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, teismo sprendimas... 31. 12.... 32. Savo pareiškime apeliantas nurodo pateikęs įrodymus, jog atitinka Lietuvos... 33. 13.... 34. Ginčijamame sprendime teismas nurodo, jog Laisvės kovų dalyvis J. M.... 35. 14.... 36. Apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo... 37. 15.... 38. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus... 39. 16.... 40. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras taip pat pateikė... 41. IV.... 42. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. 17.... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. 18.... 47. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl... 48. 19.... 49. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant... 50. 20.... 51. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 52. 21.... 53. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis... 54. 22.... 55. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 56. 23.... 57. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi,... 58. 24.... 59. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos... 60. 25.... 61. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi... 62. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 63. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje...