Byla e2A-1227-577/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ES8“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kitoks požiūris“ ieškinį atsakovui UAB „ES8“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Kitoks požiūris“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininko UAB „ES8“ atžvilgiu išdavimo. Skolininkui pateikus prieštaravimus, bei priėmus ieškovo ieškinį, 2015-04-21 nutartimi 2015-01-20 teismo įsakymas panaikintas. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3546,04 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. liepos mėn. šalys susitarė, kad ieškovas parduos atsakovui 360 kv.m PVC dangos bei papildomas medžiagas, reikalingas šiai dangai patiesti. 2013-08-01 atsakovas sumokėjo 10 000 Lt avansą, o 2013-08-08 ieškovas, pardavęs prekes, atsakovui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AAA1001304 16 552,80 Lt sumai. Vėliau šalys susitarė dėl 400 kv.m. PVC dangos, 200 m ilgio suvirinimo siūlo, 60 kg klijų, 50 kg remontinės masės pardavimo, taip pat dėl 140 kv.m. PVC dangos paklojimo darbų atlikimo. Pateikęs šias prekes bei atlikęs rangos darbus, 2013-08-19 ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą- faktūrą Nr.AAA1001316 dėl 20 691,00 Lt sumos, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2013-09-03. Atsakovas 2013-10-11 bei 2013-11-11 atliktais mokėjimais padengė įsiskolinimą pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AAA1001304. Ieškovas 2014-02-12 pateikė atsakovui pretenziją dėl 20 243,80 Lt skolos pagal antrąją PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovas 2014-02-24 sumokėjęs 2500 Lt, 2014-03-03 - 1500 Lt, 2014-03-06 - 1500 Lt bei 2014-06-25 - 2500 Lt, kitų mokėjimų neatliko ir liko skolingas ieškovui 3 546,04 Eur. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas mokėdamas nurodė konkrečią sąskaitą Nr. AAA1001316, t.y. pripažino joje nurodytą skolą. Be to, atsakovas el. paštu siuntė bendrovės rekvizitus sutarties sudarymui, sutartis atsakovui buvo išsiųsta 2013-07-31, ir nors pastarasis jos nepasirašė, - sumokėjo avansą, nurodydamas sutarties numerį. Pažymi, kad rangos darbai sudaro tik nežymią sumos dalį.

5Atsakovas UAB „ES8“ prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros paslaugų suteikimo ir prekių perdavimo fakto savaime neįrodo. Teigia iš ieškovo jokių jo nurodomų medžiagų ir paslaugų negavęs, perdavimo aktų nepasirašęs. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.662 str., visais atvejais perduodant rangos darbus būtinas perdavimo aktas, o tokio akto nebuvimas leidžia spręsti, kad paslaugos arba nebuvo teiktos, arba suteiktos netinkamai. Pasak atsakovo, jis negavo ir pretenzijos, todėl teigė, kad ieškovas nepasinaudojo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Taip pat nurodė, kad rekvizitų siuntimas, įgalioto asmens nepasirašyta sutartis neįrodo rangos sutarties sudarymo; atsakovas tokios sutarties nėra patvirtinęs.

6II.

7 Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 3546,04 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1038,34 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat 4,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš šalių paaiškinimų, kitų šalių bendradarbiavimo praktiką fiksavusių dokumentų, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos žodinės prekių pirkimo - pardavimo ir rangos darbų atlikimo sutartys. Nurodė, kad atsakovas perduodamas prekes ir darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl perduodamų daiktų ir darbų kokybės ar kainos nei žodžiu, nei raštu nereiškė, ant PVM sąskaitų - faktūrų pasirašė, su PVM sąskaitose - faktūrose nurodytomis sumomis sutiko. Taip pat pažymėjo, kad rangos darbų perdavimo – priėmimo akto nesurašymas savaime negali paneigti rangos santykių buvimo. Teismo nuomone, sutarimo tarp šalių sudarymo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas reikalaujamos skolos neginčijo bei skolą dengė dalimis atskirais mokėjimo pavedimais. Atsakovui į bylą nepateikus duomenų, kad savo prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes bei paslaugas – įvykdė laiku ir tinkamai, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3546,04 Eur skolos, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu - 6 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „ES8“apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 sprendimą, tenkinti apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismo spendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl žodinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nurodė, kad juridinis asmuo savo teises įgyja bei prisiima civilines pareigas per savo organus, o tuo metu apelianto vadovo pareigas vykdė E. K.. Pasak apelianto, jis nei žodžiu, nei raštu neišreiškė valios sudaryti pirkimo-pardavimo ar rangos darbų atlikimo sutartį su ieškovu, nepasirašė pateiktos sutarties bei PVM sąskaitų – faktūrų, įgaliojimų ar prokūrų tretiesiems asmenims; PVM sąskaitų-faktūrų (sandorio) nepatvirtino (CK 2.133 str. 6 d.). Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz. 2009-03-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-259/2009), pagal kurią PVM sąskaita-faktūra nėra pirkimo-pardavimo sutartis ir savaime neįrodo tokios sutarties sudarymo. Taip pat vadovaudamasis CK 6.317 str., 6.318 str. 1 d., 6.181 str. 5 d., pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus, dokumentai ir prekės nebuvo perduoti, o remtis vien PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios nebuvo patvirtintos apelianto, ir daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė žodiniai pirkimo-pardavimo santykiai, apelianto nuomone, yra nepagrįsta ir prieštarauja materialinės teisės normoms. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos darbų atlikimo teisiniai santykiai. Teigia, kad neaišku, kokiais įrodymais rėmėsi teismas darydamas šią išvadą. Pasak apelianto, jokie perdavimo aktai dėl atliktų darbų ir perduotų medžiagų nebuvo sudaryti ir pasirašyti, o vadovaujantis CK 6.644 str., nesant rezultato perdavimo, rangos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taip pat, vadovaudamasis CK 6.662 str., 6.652 str., 6.681 str. 1 d., nesutinka su teismo išvada, kad rangos darbų perdavimo –priėmimo akto nesurašymas savaime negali paneigti rangos santykių nebuvimo. Šią poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, 2007-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, 2009-01-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, pažeidė CK 330 str., ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą.

12Ieškovas UAB „Kitoks požiūris“ prašo UAB „ES8“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad apeliantas savo elgesiu, t.y. visiškai apmokėdamas vieną PVM sąskaitą-faktūrą bei kitos dalį, pripažino skolos faktą, pinigų grąžinti nereikalavo. Atkreipė dėmesį, kad PVM sąskaitas pasirašė atsakovo darbuotojai, o teisės aktai nereikalauja bendrovės vadovui patvirtinti priimtų PVM sąskaitų-faktūrų. Pasak ieškovo, vadovas veikia bendrovės vardu paskirstydamas atitinkamas funkcijas bendrovės darbuotojams, todėl faktas, kad pasirašė bendrovės darbuotojai nereiškia, kad sandorį sudarė būtent jie. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje nurodoma, jog pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir kitas aplinkybes, įrodančias tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, t.y. tai, kad apeliantas jokių pretenzijų dėl perduodamų daiktų ir darbų kokybės ar kainos nei žodžiu, nei raštu nereiškė, PVM sąskaitas-faktūras pasirašė, su jose nurodytomis sumomis sutiko. Pabrėžė, kad susitarimo faktą patvirtina, kad apeliantas skolos neginčijo ir dalimis ją dengė. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2013-07-29 el. paštu gavęs atsakovo įmonės rekvizitus, 2013-07-31 atsakovui išsiuntė sutartį dėl PVC dangos pirkimo, nurodydamas, kad laukia pasirašytos sutarties ir avanso. Byloje nustatyta, kad atsakovas sutarties nepasirašė, tačiau 2013-08-01 pervedė ieškovui 10 000 Lt avansą pagal sutartį KP1-2013/08/3 1-1, o ieškovas 2013-08-08 išrašė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AAA1001304 (16 552,80 Lt sumai) už 360 kv.m PVC dangos Mystique PUR 3410, 200 m suvirinimo siūlo bei 60 kg klijų KU320 (apmokėjimo terminas iki 2013-08-18). Šią sąskaitą atsakovo įmonės vardu pasirašė D. P.. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2013-08-19 išrašė atsakovui PVM sąskaitą- faktūrą Nr. AAA1001316 (20 691,00 Lt sumai) už 400 kv.m. PVC dangos Mystique PUR 3410, 200 m suvirinimo siūlo, 60 kg klijų KU320, 50 kg remontinės masės Forbo 940 pardavimą, taip pat už 140 kv.m. PVC dangos klojimo darbų atlikimą (apmokėjimo terminas iki 2013-09-03). Šią sąskaitą atsakovo įmonės vardu pasirašė J. R.. Ieškovas pateikė išrašą iš buhalterinės apskaitos programos, iš kurios matyti, kad atsakovas 2013-10-11 sumokėjo 5000,00 Lt, o 2013-11-11 – 2000 Lt, tokiu būdu padengdamas įsiskolinimą pagal pirmąją PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AAA1001304. Ieškovas 2014-02-13 faktinės buveinės adresu išsiuntė atsakovui pretenziją dėl nepadengto 20 243,80 Lt likučio pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr.AAA1001316. Aukščiau minėtas buhalterinės programos išrašas, taip pat banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad po pretenzijos pateikimo, t.y. 2014-02-24, atsakovas sumokėjo 2500 Lt (nurodyta mokėjimo paskirtis - pagal sąskaitą-faktūrą AAA1001316), 2014-03-03 sumokėjo 1500 Lt, 2014-03-06 sumokėjo dar 1500 Lt bei 2014-06-25 – 2500 Lt. Kadangi daugiau mokėjimų atsakovas neatliko, ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios skolos pagal 2013-08-19 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. AAA1001316, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: atsakovo įmonės vadovas, per kurį juridinis asmuo prisiima civilines pareigas, neišreiškė valios sudaryti pirkimo-pardavimo ar rangos sutartį, PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašė; sandorių nepatvirtino; PVM sąskaita-faktūra neįrodo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; nesant darbų atlikimo perdavimo-priėmimo fakto, rangos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

16Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių bei ieškovo reikalavimo pagrįstumo, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne vien ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

17Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.

18Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-259/2009, kuria vadovaujasi apeliantas, nurodyta, kad civilinės teisės normos nenustato specialių pirkimo-pardavimo sutarties formos reikalavimų tarp privačių juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo-pardavimo sutarčiai. Todėl tokia sutartis gali būti sudaroma bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, notarine forma). Tokiu atveju kilus ginčui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, jį galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, šioje nutartyje pažymėta, jog PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama kaip įrodinėjimo priemonė, tačiau net ir šio mokestinio dokumento nebuvimas ar nepateikimas teismui neatima iš asmens teisės reikalavimą grįsti kitais rašytiniais ar nerašytinais įrodymais.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). (...) PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. (...) Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

20Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

21Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovas, pagrįsdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo bei rangos teisinius santykius, pateikė elektroninio susirašinėjimo duomenis, patvirtinančius ikisutartinius santykius, atsakovo įmonės vardu pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimus, atliktus iš atsakovo įmonės sąskaitos. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad tokius veiksmus atliko su atsakovo įmone nesusiję asmenys, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent mokėjimų iš įmonės sąskaitos atlikimas neleidžia abejoti sutartį sudariusių asmenų įgaliojimais ir sutartinių santykių tarp šalių egzistavimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam pastebėjimui, kad teisės aktai nereikalauja bendrovės vadovui patvirtinti priimtų PVM sąskaitų-faktūrų, o faktas, kad PVM sąskaitas-faktūras pasirašė bendrovės darbuotojai nereiškia, kad jie sandorį sudarė savo vardu.

22Taip pat apeliantas skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui perdavė su daiktais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Apeliantas net neįvardina privalomų šios kategorijos prekėms dokumentų, kuriuos būtina perduoti kartu su daiktu, kokiuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas pasirašytinai ar kitokiu būdu patvirtinti dokumentų perdavimo faktą ar pan.

23Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangos darbų perdavimo-priėmimo akto nesurašymas savaime negali paneigti rangos santykių nebuvimo. Pasak atsakovo, tokio akto nebuvimas, vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad darbai nebuvo atlikti arba atlikti netinkamai. Apeliacinės instancijos šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Visų pirma, perdavimo - priėmimo akto reikšmė negali būti suabsoliutinta. Įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese leidžia darbo rezultato perdavimo – priėmimo faktą patvirtinti ir kitais duomenimis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į jau minėtas aplinkybes, kad PVM sąskaitą-faktūrą, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas, pasirašė atsakovo įmonės darbuotojai, šiame dokumente aiškiai išvardintos prekės bei darbai, už kuriuos ji išrašyta, į tai, kad po ieškovo pateiktos pretenzijos dėl skolos pagal ginčo sąskaitą, ne tik kad nereiškė jokių pretenzijų dėl negautų prekių bei neatliktų darbų, tačiau ją iš dalies apmokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina tiek prekių, tiek atliktų darbų perdavimą atsakovui, nepaisant to, kad šalys nebuvo pasirašiusios darbų perdavimo-priėmimo akto.

24Apeliantas remiasi kasacinio teismo suformuota praktika dėl rangos darbų perdavimo – priėmimo akto vertinimo, jo reikšmės. Tačiau pažymėtina, kad nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz. 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-17/2007, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009), nėra išaiškinta, jog nesant rašytinio darbų priėmimo – perdavimo akto, atliktų darbų fakto negalima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ir tai reiškia, kad darbai nebuvo atlikti.

25Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007;2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Taigi vien byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nesudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad jis neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų ir todėl atsakovui neatsirado pareiga už juos sumokėti.

26Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 338,80 Eur išlaidų, todėl ši suma priteisina iš apelianto.

28Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo UAB „ES8“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Iš atsakovo UAB „ES8“ (j.a.k. 300651747) ieškovui UAB „Kitoks požiūris“ (j.a.k. 300071203) priteisti 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Kitoks požiūris“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo... 5. Atsakovas UAB „ES8“ prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „ES8“apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. Ieškovas UAB „Kitoks požiūris“ prašo UAB „ES8“ apeliacinį skundą... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas... 16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo... 17. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog asmens prievolė įforminti prekių... 18. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 20. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 21. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovas, pagrįsdamas ieškinyje nurodytas... 22. Taip pat apeliantas skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovas nepateikė... 23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangos darbų... 24. Apeliantas remiasi kasacinio teismo suformuota praktika dėl rangos darbų... 25. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui... 26. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo... 27. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos... 28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 29. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti... 31. Iš atsakovo UAB „ES8“ (j.a.k. 300651747) ieškovui UAB „Kitoks...