Byla 2A-2419-467/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos ir jos narių apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo ir 2014 m. gegužės 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei jos narių UAB „Ida Basar“, UAB „Stiklių viešbutis“, UAB „Hago“, RCD Room Concept, Vlado Grybo turistų aptarnavimo agentūros „Grybo namai“, UAB „Rinno“, EAT & viešbutis Šarūnas, UAB „Europa Group“, UAB „Karolinos turas“, UAB „Žaliasis tiltas“, UAB viešbutis „Lietuva“, UAB „Centrum“, UAB „Draugystės viešbutis“, UAB „N. H.“, UAB „Villon“, UAB „Žemaitės“, UAB „Visana“, UAB „AAA Astorija“, UAB „Olizarų rūmai“, UAB „Edama“, UAB „V&G“, UAB „City gate“, UAB svečių namų „Paspara“, UAB „Amicus Hotel“, UAB „Mare Balticum“, UAB „Šventaragio slėnis“, UAB „A.C. Property partners“, UAB „Lausna“, UAB „Academia Remigum“, BĮ UAB „Kistela“, UAB „Minotel“, UAB „Liuks“, UAB „Kauno viešbutis“, UAB „Perkūno namai“, UAB „Vladira“, UAB „Nakties ratas“, UAB „Rimvirita“, UAB „Dileksima“, UAB BĮ „Kauno Žalgirio jachtklubas“, UAB „Reval Hotel Neris“, UAB „Inkontas“, AB „Nuova Invest“, UAB „Evlada“, UAB „Kauteksa“, UAB „Aradva“, UAB „Noringė“, UAB „Trys lelijos“, UAB „Sadovalis“, UAB „Branša“, UAB „Ramusis pamarys“, AB „Klaipėdos viešbutis“, UAB „Sėkmės tiltas“, UAB „Baltijos dorė“, UAB „Būrų užeiga“, UAB „Airarat“, D. Š. įmonės „Liepa“, UAB „Geras poilsis“, UAB „Nemuno viešbutis“, UAB „Gilija“, UAB „Eskom“, K. G. prekybos įmonės, UAB „Pajūrio Gabija“, UAB „Palangos tauras“, UAB „Palangos versmė“, UAB „Palangos vėtra“, UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Santa Elena“, UAB „Indesa“, UAB „Via Unica“, UAB „Tourex“, UAB „Asektas“, UAB „Masada“, UAB „Lietavira“, A. G. individualios įmonės „Valina“, UAB „Raminora“, UAB „Draugystės sanatorija“, UAB Druskininkų viešbučio „Pušynas“, UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“, UAB „Baltijos parkai“, UAB „Eicore“, UAB „Green Vilnius Hotel“, UAB „Bačkonys“, UAB „Vystyk“, UAB „Beržas“, UAB „SSPC R. E.“, Aktyvaus ekoturizmo centro „Babilonas“ viešbučio–restorano „Babilonas“, AB „Mikotelgroup“, UAB „Gamtos perlai“, UAB „Anupriškių parkas“, UAB „AAA Cathedral Square Hotel“, Valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“, UAB „Kreta“, UAB „Friedricho pasažas“, UAB „Big Gain“ ieškinį atsakovui Lietuvos gretutinių teisių asociacijai AGATA dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlyginimą atlikėjams bei fonogramų gamintojams nustatyti, atsižvelgiant į faktinį apgyvendinimo paslaugas teikiančių subjektų užimtumą, taip pat atsakovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA priešieškinį ieškovams Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nariams dėl atlyginimo atlikėjams bei fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą, kitokį viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (toliau – LVRA) ir 94 jos nariai 2013 m. vasario 6 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti atsakovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (toliau – AGATA) 2013 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdžio protokolu Nr. 14 priimto sprendimo dėl atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams tarifų už viešą fonogramų paskelbimą viešose vietose 3.1 dalį bei įpareigoti atsakovą pakeisti AGATA 2013 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdžio protokolu Nr. 14 priimto sprendimo dėl atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams tarifų už viešą fonogramų paskelbimą viešose vietose 3.1 dalį taip, kad tarifas būtų taikomas, atsižvelgiant į faktinį apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų užimtumą, t.y. „25 Lt per metus už vieną kambarį, atsižvelgiant į faktinį kambario užimtumą“, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad LVRA narių – asmenų, užsiimančių apgyvendinimo veikla, interesai pažeidžiami dėl to, jog atsakovas AGATA mokesčio už radijo ir televizijos stočių programų transliavimą tarifą nustatė neatsižvelgdamas į apgyvendinimo paslaugas teikiančio subjekto faktinį kambarių užimtumą. AGATA tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. posėdyje buvo patvirtinti tokie tarifai: viešbučiai, moteliai, svečių ir poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo, SPA centrai, kempingai, kitos panašios paskirties įstaigos, kai kambariuose transliuojamos eterinės radijo, televizijos stočių programos, moka po 12,5 Lt už vieną kambarį per metus; kai kambariuose papildomai transliuojamos satelitinės, kabelinės radijo, televizijos stočių programos – po 25 Lt už vieną kambarį per metus. Šie tarifai taikomi neatsižvelgiant į faktinį apgyvendinimo paslaugas teikiančių subjektų užimtumą. Ieškovai nekvestionavo gretutinių teisių subjektų teisės į teisingą atlyginimą už gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą, tačiau nesutiko su atsakovo pozicija, kad viešas paskelbimas vyksta ir privalu mokėti atlyginimą, jeigu viešbučio kambarys, kuriame yra galimybė klausyti ir (ar) žiūrėti radijo ir (ar) TV programų transliacijas, yra neapgyvendintas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2006-12-07 sprendime, priimtame byloje Nr. C-306/05 Sociedad General de Autores y Editores de Espana (SGAE) v Rafael Hoteles SAECJ yra konstatavęs, kad tik fizinių priemonių teikimas, kurį, be viešbučių, paprastai atlieka televizorius parduodančios ar nuomojančios specializuotos įmonės, nereiškia paskelbimo Direktyvos 2001/29 prasme. ESTT 2012-03-15 sprendime, priimtame byloje Nr. C-162/10 Phonographic Perfomance (Ireland) Ltd v Ireland viešo paskelbimo sąvoka atskleidžiama, akcentuojant kiekvieno konkretaus atvejo svarbą. Viešas paskelbimas viešbučio kambaryje galimas tik tada, kai tame konkrečiame kambaryje gyvena klientai; vien tik viešą paskelbimą įgalinančių fizinių priemonių įrengimas savaime negali būti prilyginamas viešam paskelbimui. Be to šalys 2002-10-14 buvo sudarę sutartį dėl atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams už atlikimo įrašų ir fonogramų viešą paskelbimą tarifų ir jų taikymo, pagal kurios 2.1.2 punktą AGATA buvo įsipareigojusi LVRA nariams taikyti nuolaidą, atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą. Nepaisant to, kad ši sutartis pasibaigė 2003-12-31, joje numatyta nuolaida viešbučiams buvo taikoma iki 2008-01-01. Tarifų nustatymas ir taikymas, atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą, atitiktų tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje galiojančią praktiką, neprieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, nepažeistų gretutinių teisių subjektų interesų, atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Tokių tarifų nustatymas yra praktiškai įgyvendinamas, nes viešbučiai turi visas galimybes operatyviai pateikti kambarių užimtumo statistiką.

5Atsakovas AGATA atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neturi subjektinės teisės prašyti panaikinti AGATA tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą. Ginčijamo sprendimo 3.1 dalis savo turiniu visiškai nesikeitė, lyginant su AGATA tarybos 2009-12-17 nustatyta atlyginimo dydžio sąlyga, taikytina ginčo subjektams ir santykiams. AGATA įstatų, patvirtintų 2013-12-03 punkte 32.2, anksčiau galiojusių įstatų 6.5 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad AGATA taryba nustato atlyginimų, priklausančių atlikėjams ir fonogramų gamintojams už gretutinių teisių objektų panaudojimą, tarifus, t.y. standartines gretutinių teisių objektų naudojimo sąlygas. Asociacijų įstatyme nenustatyta specialios asociacijos organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais tvarkos, vadinasi, turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis CK normomis dėl juridinių asmenų organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovai nėra kolektyvinio teisių administravimo subjekto – AGATA kreditoriai, dalyviai ar valdymo organai. Jų teisė apskųsti AGATA sprendimus nėra specialiai numatyta jokiuose teisės aktuose. Įstatymas nenumato tokio teisių gynimo būdo, kokį prašo taikyti ieškovai – įpareigoti AGATA pakeisti ginčijamo sprendimo 3.1 dalį taip, kad tarifas būtų taikomas, atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą. ATGTĮ 55 str. 2 d. nustatyta speciali ginčų dėl gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo dydžio sprendimo tvarka: jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio, kilusį ginčą galima spręsti: pirma, derybų būdu; antra, derybų būdu tarpininkaujant Lietuvos autorių ir gretutinių teisių tarybai (nagrinėjamu atveju šalių ginčas buvo sprendžiamas būtent taip); trečia, prašant, kad atlyginimo dydį nustatytų teismas. Ieškovai, siekdami kitokio, nei nustatytas AGATA tarybos, mokėtino atlyginimo dydžio, remdamiesi ATGTĮ 55 straipsnio 2 dalimi, turėjo kreiptis į teismą, prašydami, kad teismas nustatytų atlyginimo dydį, bet ne ginčyti AGATA tarybos sprendimą ir prašyti teismo įpareigoti atsakovą nustatyti kitą atlyginimo dydį.

6Dublike ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją, jog atsakovo pasirinktas atlyginimo apskaičiavimo būdas, neatsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą, yra neteisėtas, nes faktiškai neapgyvendintame kambaryje viešas gretutinių teisių objektų paskelbimas yra neįmanomas.

7Triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovų argumentais dėl viešo paskelbimo sąvokos aiškinimo. Pažymėjo, kad ieškovų teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinta specialiu ATGTĮ 55 str. 2 d. numatytu būdu.

8Atsakovas AGATA priešieškiniu prašė nustatyti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą, kitokį viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, nustatant, kad atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę „80 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, suteikiant galimybę indeksuoti 80 Lt ar teismo nustatytą didesnį tarifo dydį, jeigu metinis SVKI (infliacija) bus lygus ar didesnis negu 2 proc. Atsakovas nurodė, kad, nepaisant AGATA iniciatyvų susitarti dėl gretutinių teisių subjektams mokėtino protingo ir pagrįsto atlyginimo, susitarti nepavyko. Būtinybę didinti tarifą lemia: pasikeitusi ekonominė situacija; žymiai išaugęs atstovaujamų Lietuvos ir užsienio subjektų skaičius; tarptautiniuose dokumentuose ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos gretutinių teisių subjektų teisės į teisingą atlyginimą. 25 Lt tarifas buvo nustatytas dar 2002 m. Be to ieškovams nuo 2002-10-14 iki 2008-01-01 buvo taikoma ženkli nuolaida. 2008 m. prasidėjus šalių deryboms dėl naujų atlyginimo tarifų, buvo siekiama, kaip to pageidavo LVRA, mokėtiną atlyginimą susieti su jų užimtumu, bet taip, kad užimtumo nuolaida būtų taikoma jau padidintam, rinkos sąlygas ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų interesus atitinkančiam atlyginimo tarifui. AGATOS siūloma atlyginimo apskaičiavimo formulė esmingai nepadidina viešbučių mokėtino atlyginimo dydžio: šiuo metu viešbučiai moka 25 Lt už vieną kambarį per metus; 2012 m. viešbučių užimtumas buvo apie 41 proc.; vadinasi, apskaičiavus atlyginimą pagal naują siūlomą formulę, mokėtinas atlyginimas būtų apie 32,80 Lt už vieną kambarį per metus. 80 Lt tarifo dydis siūlomas, atsižvelgus į Kultūros ministro sudarytos tarpininkavimo komisijos pasiūlytoje formulėje naudojamą 60 Lt dydį, tačiau, įvertinus 2009-2012 m. suderinto vartotojų kainų indekso, kuris leidžia nustatyti infliacijos lygį, pokyčius (SVKI pokytis nuo 2009 iki 2012 m. buvo 12,7 proc., 2013 m. numatomas – 2,7 proc.), vietoje 60 Lt tarifo, turėtų būti naudojamas 69,24 Lt; nuolat didėjančius gretutinių teisių subjektų teisės gauti atlyginimą administravimo kaštus (nuo 2006 iki 2012 m. AGATA narių atlikėjų skaičius padidėjo daugiau negu tris kartus, fonogramų gamintojų – daugiau negu du kartus, be to atsakovo narių skaičius didėja kasmet). Administravimo kaštus didina ir didelis viešbučių su AGATA sudarytų sutarčių dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų ir (ar) jų kopijų panaudojimo viešo paskelbimo būdu skaičius – šiuo metu tokių sutarčių sudaryta daugiau kaip 360 ir šis skaičius nuolat auga.

9Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutinka, jog atlyginimas gretutinių teisių subjektams, vadovaujantis ATGTĮ 55 str. 2 d., būtų nustatytas teismo pagal formulę „X Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, tačiau nesutiko su AGATA siūlomu minimaliu 80 Lt tarifu, kuris yra nepagrįstai aukštas. AGATA kaip atskaitos tašką visiškai nepagrįstai nurodo nesėkmingai pasibaigusiose šalių derybose pasiūlytą 60 Lt tarifą, kuris LVRA visada buvo nepriimtinas kaip ekonomiškai per didelis. LVRA 2013 m. pasirašė sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA, kurioje autoriams teisingas atlyginimas skaičiuojamas pagal formulę „60 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, didinant kasmet tarifą ne daugiau kaip 5 Lt. Šis susitarimas yra reikšmingas orientyras, sprendžiant dėl teisingo atlyginimo gretutinių teisių subjektams. Pagal susiklosčiusią praktiką atlyginimai už autorių teisių objektų naudojimą visada yra didesni už tuos, kurie mokėtini už gretutinių teisių objektų naudojimą. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kolegijos 2002-01-23 nutarimu Nr. 1 nustatyti rekomendaciniai tarifai. Be to, nustatant teisingą atlygį gretutinių teisių subjektams, negali būti orientuojamasi į augančius AGATA administravimo kaštus.

10Dublike atsakovas AGATA nesutiko su atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais ir palaikė priešieškinį. Nurodė, kad AGATA pagrįstai vadovaujasi 60 Lt dydžiu, kaip atskaitos tašku, kuriuo remdamasis prašė nustatyti 80 Lt dydžio tarifą, atsižvelgiant į tam tikras papildomas aplinkybes: infliaciją, pasikeitusias rinkos sąlygas, padidėjusius kolektyvinio administravimo kaštus, kitas objektyvias aplinkybes, nurodytas priešieškinyje.

11Triplike ieškovai su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo siūlomas 80 Lt tarifo dydis yra neproporcingai didelis, lyginant jį su turtingų ekonomikų valstybių analogiško mokesčio dydžiais. AGATA surenkamas mokestis turėtų būti mažesnis už LATGA renkamą mokestį. Atsakovas galėtų išvengti tam tikrų administravimo kaštų, jeigu ieškovas įsipareigotų, jog viešbučiai tiesiogiai pateiks savo mokesčio apskaičiavimą ir šį mokestį iš karto sumokės.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies ir nustatė, kad atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą, kitokį viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, apskaičiuojamas pagal formulę „50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, indeksuojant 50 Lt tarifo dydį, jeigu metinis SVKI (infliacija) bus lygus ar didesnis negu 4 proc. Teismas nustatė, kad ieškovai prašė pripažinti ginčijamą AGATA tarybos sprendimo dalį neteisėta, panaikinti ir įpareigoti AGATA ginčijamą sprendimo dalį pakeisti. Ieškovų ginčijamą AGATA tarybos nutarimą teismas vertino, kaip juridinio asmens organo sprendimą, todėl sprendė, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti AGATA tarybos, kaip gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos organo, sprendimo dėl gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo tarifo. Ieškovai nėra AGATA kreditoriai, dalyviai ar valdymo organai. Ieškovų teisė apskųsti AGATA sprendimus nėra numatyta kituose įstatymuose. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Dėl antrojo ieškovo reikalavimo teismas nurodė, kad subjektai, siekiantys savo veikloje naudotis gretutinių teisių objektais, turi teisę arba sutikti su AGATA nustatytomis standartinėmis atlyginimo už šių objektų naudojimą sąlygomis, arba siekti individualių. Pagal ATGTĮ 55 straipsnio 2 dalį, jeigu fonogramų naudotojai ir kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba kitą tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose; jeigu šalys nepriima darybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas. Teismas nurodė, kad ginčo šalims, nepavykus pasiekti abiem pusėms priimtino susitarimo dėl mokėtino atlyginimo dydžio nei tiesioginėse derybose, nei per tarpininką, ieškovai, siekdami kitokio, nei nustatytas AGATA tarybos kaip standartinė sutarties sąlyga, mokėtino atlyginimo dydžio, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydami, kad teismas nustatytų atlyginimo dydį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų prašymas įpareigoti, kad AGATA taryba pakeistų priimtą sprendimą dėl atlyginimo tarifo ir nustatytų ieškovų norimą tarifą, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, negali būti tenkinamas ir ieškinį atmetė. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, jog byloje atsakovas sutiko gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo dydžiui apskaičiuoti taikyti faktinio kambarių užimtumo kriterijų. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo AGATA argumentus, kad ekonominė krizė Lietuvoje yra pasibaigusi, pagal Lietuvos statistikos departamento surinktus duomenis nuo 2008 m. didėja viešbučių užimtumas, išaugo apgyvendinimo įstaigų skaičius. Ieškovų argumentą dėl Lietuvoje apgyvendinimo paslaugoms taikomo gerokai didesnio nei kitose valstybėse PVM tarifo, teismas nelaikė teisiškai reikšmingu kriterijumi, sprendžiant dėl teisingo atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams. Nors abi šalys rėmėsi užsienio valstybėse taikomų tarifų pavyzdžiais, teismas sprendė, kad užsienio valstybėse nustatyti atlyginimo gretutinių teisių subjektams dydžiai negali būti vertinami kaip reikšmingi orientyrai, sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl ieškovų mokėtino atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą nustatymo. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad gretutinių teisių subjektams teisingo atlyginimo dydis turi būti nustatomas pagal LATGA taikomus atlyginimo autoriams tarifus ir pažymėjo, kad AGATA ir LATGA yra viena nuo kitos nepriklausomos asociacijos, kolektyviai administruojančios skirtingo pobūdžio turtines teises. Teismas nurodė, kad, nustačius ieškovų prašomą 30 Lt tarifą, jeigu būtų skaičiuojama pagal 2012 m. buvusį vidutinį viešbučių užimtumą – 45,5 proc., gretutinių teisių subjektams mokėtinas atlyginimas būtų 13,65 Lt už kambarį per metus; nustačius atsakovo prašomą 80 Lt tarifą, šis atlyginimas būtų 36,40 Lt už kambarį per metus. Skaičiuojant pagal 2013 m. vidutinį viešbučių užimtumą – 47,9 proc., taikant ieškovų prašomą 30 Lt tarifą, atlyginimas būtų 14,37 Lt; taikant atsakovo prašomą 80 Lt tarifą – 38,32 Lt už kambarį per metus. LVRA nariai, neturintys individualių sutarčių su AGATA, nuo 2008-01-01 moka AGATA tarybos nustatytą kaip standartinę sąlygą 25 Lt už kambarį per metus tarifą, kuris taikomas neatsižvelgiant į užimtumą. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tokius kriterijus, kaip ginčo šalių tarpusavio santykių praktika, derybų dėl didesnio atlyginimo tarifo ir jos metu teiktus pasiūlymus dėl tarifų dydžio, gretutinių teisių objektų naudotojų, t.y. viešbučių skaičiaus ir užimtumo augimą, taip pat gretutinių teisių subjektų skaičiaus didėjimą, sprendė, kad, siekiant teisingo atlyginimo gretutinių teisių subjektams ir kartu ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros, yra pagrindas nustatyti 50 Lt tarifą, taikytiną skaičiuojant gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo dydį pagal formulę: 50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas. Aplinkybė, kad, nustačius 50 Lt dydžio tarifą ir taikant užimtumo kriterijų, kai kurių gretutinių teisių objektų naudotojų mokėtinas atlyginimas bus mažesnis už 25 Lt atlyginimą, mokamą ieškovų nuo 2008-01-01, nereiškia gretutinių teisių subjektų padėties bloginimo, lyginant su ta, kuri buvo taikant 25 Lt tarifą, nepaisant užimtumo. Gretutinių teisių objektų naudotojai, kurių viešbučių užimtumas didesnis nei vidutinis, mokės didesnį atlyginimą. Taip pat teismas pripažino pagrįsta atsakovo AGATA poziciją, kad, nustatant taikytino tarifo dydį, yra pagrindas numatyti jo indeksavimą, atsižvelgiant į metinį suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) pokytį.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisė iš kiekvieno ieškovo po 72,37 Lt atsakovo AGATA naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir jos nariai apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priešieškinis buvo patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti ir įpareigoti atsakovą AGATA pakeisti AGATA 2013 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdžio protokolu Nr. 14 priimto sprendimo dėl atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams tarifų už viešą fonogramų paskelbimą viešose vietose 3.1 dalį tokiu būdu, kad tarifas būtų taikomas, atsižvelgiant į faktinį apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų užimtumą, tai yra ,,25 Lt per metus už vieną kambarį, atsižvelgiant į faktinį kambario užimtumą“, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad pirminis ieškinys buvo pateiktas tik LVRA asociacijos vardu, kiti ieškovai dalyvauti byloje buvo įtraukti AGATA prašymu. Visi ieškovai byloje gina kolektyvinį LVRA, o ne kiekvienas savo individualų interesą, visus ieškovus byloje atstovauja LVRA, kuri savo ruožtu yra atstovaujama advokato. Teismas laikė, kad ieškovas pateikė du reikalavimus - reikalavimą panaikinti AGATA 2013 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdyje priimtą sprendimą dėl atlyginimų atlikėjams ir fonogramų gamintojams nustatymo ir įpareigoti atsakovą 2013 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdžio protokolu Nr. 14 priimto sprendimo dėl atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams tarifų už viešą fonogramų paskelbimą viešose vietose 3.1 dalį pakeisti taip, kad tarifas būtų taikomas atsižvelgiantį į faktinį apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų užimtumą. Abu reikalavimai buvo atmesti. Ieškovai sutinka su teismo sprendimu atmesti reikalavimą panaikinti AGATA 2009 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdyje priimtą sprendimą dėl atlyginimų atlikėjams ir fonogramų gamintojams nustatymo. Tačiau antroji ieškinio reikalavimo dalis, susijusi su reikalavimu įpareigoti atsakovą AGATA nustatyti atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams tarifus, pagal savo turinį yra reikalavimas dėl atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų viešą paskelbimą apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms nustatymo, kurį pateikti saugomų objektų naudotojai turi pagal ATGTI 55 str. 2 d. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimą, jį nepagrįstai atmetė, tačiau iš dalies patenkino pagal prigimtį tokį patį atsakovo reikalavimą. Ieškovai nesutinka su teismo pozicija dėl viešo paskelbimo sąvokos. Teismui pateikiamų prašymų dėl prejudicinių sprendimų gausa ir Teisingumo Teismo išaiškinimai rodo, kad viešo paskelbimo sąvokos turinys yra besiformuojantis, o įvairūs su šios sąvokos aiškinimu susiję aspektai dar nėra atskleisti. Dvi pagal prigimtį panašios saugomų objektų panaudojimo situacijos - saugomų objektų transliacijų leidimas viešbučių kambariuose (sprendimai bylose Nr. C-306/05 ir Nr. C-162/10) ir saugomų objektų transliacijų leidimas odontologo kabinete - vertintos skirtingai (sprendimas byloje Nr. C-135/10). Šiuo metu nei viešo paskelbimo teisę reglamentuojančios normos, nei ES Teisingumo Teismo jurisprudencija neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad atlyginimo tarifo, mokėtino gretutinių teisių subjektams už objektų viešą paskelbimą viešbučiuose, nustatymas, neatsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą, neprieštarauja teisės aktams ir bendriesiems teisės principams. Priešingai, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 8 straipsnio 2 dalis numato ir bylose ES TT pabrėžia, kad atlikėjams ir fonogramų gamintojams turi būti mokamas teisingas atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2014 buvo pateikti reikšmingi išaiškinimai, pagal kuriuos AGATA gali patvirtinti atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams už atlikimo įrašų ir fonogramų viešą paskelbimą tarifus. Tačiau šie yra ne privalomojo, bet rekomenduojamojo pobūdžio, atlyginimas už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui nustatomas kolektyvinio administravimo asociacijos ir teisių naudotojo susitarimu. Be to bylos nagrinėjimo eigoje AGATA pripažino galimybę įgyvendinti reikalavimą nustatyti apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams mokėtiną tarifą, atsižvelgiant į faktinį apgyvendinimo paslaugų teikėjų užimtumą. Teismas, tenkindamas priešieškinį, nustatė tarifą, kuris taikytinas visoms įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, kas apima ne tik LVRA, byloje dalyvaujančius LVRA narius, bet ir visus apgyvendinimo ir reabilitacijos sferoje veikiančius subjektus. Taigi teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p. Sprendimu suteikiamas nepagrįstas prioritetas AGATAI, kuri gali teismo sprendimu nustatytus tarifus taikyti bet kuriam viešbučių verslu užsiimančiam subjektui, kuris netgi nebuvo informuotas apie šios bylos egzistavimą ir kuris galėtų vesti individualias derybas dėl atskiro tarifo jo atžvilgiu nustatymo. Priešieškinyje AGATA suformulavo labai konkretų reikalavimą nustatyti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, numatant, kad atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę ,,80 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, ir suteikiant galimybę indeksuoti nustatytą 80 Lt ar teismo nustatytą didesnį tarifo dydį, jeigu metinis SVKI (infliacija) bus lygus ar viršys 2 proc.“. Teismas pripažino, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai pagrindžia prašomą nustatyti 80 Lt tarifo dydį. Kitokio alternatyvaus reikalavimo pateiktame priešieškinyje atsakovas nebuvo suformulavęs. Todėl atsakovo priešieškinis turėjo būti atmestas. Patenkinęs priešieškinį iš dalies, teismas išėjo už diskrecijos ribų. Nustatyti tarifą ,,50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“ byloje nebuvo pareikšta, kaip ir nebuvo pareikštas joks kitoks konkrečia suma neapibrėžtas reikalavimas dėl tarifo dydžio. Be to teismas, nustatydamas atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą ,,50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas atsižvelgė į ginčo šalių tarpusavio santykių praktiką, vykusias derybas dėl gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo didinimo. Tačiau šie aspektai neturėtų būti suabsoliutinami, nes derybų metu šalių teikiami pasiūlymai yra aktualūs tik tuo konkrečiu momentu, esant derybų metu susiklosčiusioms aplinkybėms. Tuo tarpu jais remiantis po kelerių metų vykstančių teisminių ginčų metu, derybinė pozicija jau neatspindi tikrosios šalių valios. Tarptautinėje praktikoje, nustatant ir taikant tarifus už saugomų objektų panaudojimą, yra taikoma eilė visuotinai priimtinų principų – nediskriminavimo, skaidrumo ir teisingumo, pagrįstumo objektyviais ir patikimais kriterijais. Tačiau, nustatant tarifą nagrinėjamoje byloje, į šiuos principus nebuvo atsižvelgta. AGATA negalėjo nurodyti objektyvių ir patikimų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatomi tarifai už gretutinių teisių objektų naudojimą, bei negalėjo atsakyti į klausimą, kokia metodika remiantis jų prašomas nustatyti ,,80 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“ būtų traktuotinas kaip teisingas atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Nors ieškovų siūlomas dydis ,,25 Lt (arba 30 Lt) x kambarių skaičius x užimtumo procentas“ buvo vertinamas kaip neatitinkantis ekonominės situacijos ir rinkos sąlygų, tačiau teismas nenurodė jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis ekonomines ir rinkos sąlygas atitiktų sprendime nurodytas tarifas ,,50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“. Teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktų galiojančių sutarčių, sudarytų tarp AGATA ir atskirų viešbučių, kuriose tarifo dydis yra nustatytas ,,25 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“ ir kurios patvirtina, jog AGATA, taikydama tarifus, neprisilaiko nei konkrečios metodikos, nei atskirų naudotojų nediskriminavimo principo. Teismo išvada, jog Lietuvoje veikiantiems viešbučiams taikomas gerokai didesnis nei kitose kaimyninėse šalyse PVM tarifas, negali būti teisiškai reikšmingas kriterijus, sprendžiant dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams. Teismas nepagristai nesutiko, kad nustatant teisingo atlyginimo gretutinių teisių subjektams tarifus, privalu atsižvelgti į asociacijos LATGA taikomus atlyginimo autorinių teisių subjektams dydžius. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ne ieškovas, o AGATA pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašoma nustatyti tarifo dydį, todėl AGATAI ir tenka teisingo atlyginimo gretutinių teisių subjektams įrodinėjimo pareiga. Bylos tikslas buvo nustatyti teisingą atlyginimą gretutinių teisių subjektams, o ne padidinti atlyginimą jų teises administruojančiai kolektyvinio administravimo asociacijai. Teisingas atlyginimas turėtų būti nustatytas tiek jo gavėjų, tiek ir mokėtojų atžvilgiu. Neaišku, kaip teismas gali atsižvelgti į padidėjusias administravimo išlaidas, jeigu pats nurodė, kad AGATA byloje nepateikė tai pagrindžiančių konkrečių duomenų. Teismas nepagrįstai perkėlė apeliantui pareigą pateikti ir konkrečiai pagrįsti savo pasiūlymus dėl galimų AGATA administravimo kaštų mažinimo būdų, nes tai turėjo įrodyti ir pagrįsti AGATA. Byloje nebuvo įrodytas ne tik reikalavimas nustatyti atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą ,,80 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, bet nebuvo ir jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis atlyginimas turėtų būti skaičiuojamas pagal formulę ,,50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“.

15Atsakovas AGATA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog LVRA gina kolektyvinį interesą, o ne atstovauja savo nariams (viešbučiams). Pagal ATGTĮ 55 str. būtent fonogramų naudotojai ir kolektyvinio administravimo asociacija derasi dėl individualaus tarifo. Savaime LVRA neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dalyvauti derybose, kadangi LVRA neteikia apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugų ir viešai neskelbia fonogramų, todėl LVRA pati savaime nėra fonogramų naudotoju. Šioje civilinėje byloje LVRA yra ir LVRA narių (viešbučių) atstovė, atstovaujanti viešbučiams, kaip individualiems fonogramų naudotojams, kurie nesutinka su AGATA siūlomais standartiniais tarifais ir siekia individualaus tarifo. Siekiant, kad sprendimas įgytų res judicata galią ir taptų priverstinai vykdomu ir atskirų viešbučių (LVRA narių) atžvilgiu, LVRA ieškinį patikslino. Atsižvelgiant į iš ATGTĮ 55 str. 2 d. kylančio ginčo ypatumus ir specifiką bei ginčo istoriją, tampa akivaizdu, kad LVRA nariams atstovavo juos vienijanti asociacija bei advokatas. Todėl sprendimu nustatytas atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams dydis yra taikytinas kiekvienam iš LVRA narių individualiai. Ieškovai, neskųsdami sprendimo dalies dėl ieškinio atmetimo, prašo įpareigoti atsakovą pakeisti sprendimą, skųsdami tik sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies. Todėl apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik skundžiama sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies. AGATA taryba, remdamasi įstatuose įtvirtinta kompetencija, patvirtino standartines atlyginimo mokėjimo už gretutinių teisių objektų naudojimą sąlygas. Subjektai, siekiantys savo veikloje naudotis gretutinių teisių objektais, turi teisę arba sutikti su šiomis AGATA nustatytomis standartinėmis sąlygomis arba siekti individualių. ATGTĮ 55 str. 2 dalis numato, kad ieškovai, siekdami kitokio, nei nustatytas AGATA tarybos kaip standartinė sutarties sąlyga, mokėtino atlyginimo dydžio, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydami, kad teismas nustatytų individualiai. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad apeliantų reikalavimas įpareigoti AGATĄ pakeisti priimtą sprendimą dėl atlyginimo tarifo ir nustatyti ieškovų norimą tarifą negali būti tenkinamas. Įpareigojant AGATĄ pakeisti asociacijos tarybos priimtą sprendimą būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. numatytas asociacijų veiklos laisvės principas. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl viešo paskelbimo sąvokos aiškinimo yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovas sutinka, apskaičiuojant teisingo atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams dydį, į formulę įtraukti viešbučių užimtumą ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nei galiojantys teisės aktai, nei teisminė praktika nepateikia vienareikšmiško atsakymo, ar viešas paskelbimas yra galimas neapgyvendintame viešbučio kambaryje. Remiantis ESTT suformuota praktika, tiek ir ja besivadovaujančia Lietuvos teismų praktika, viešam atlikimų įrašų ir fonogramų paskelbimui kvalifikuoti yra pakankamas galimybių sudarymas naudoti televizorius ir (arba) radijo imtuvus, į kuriuos yra siunčiamas transliuojamas signalas. Faktinis viešbučio užimtumas nėra ir negali būti laikomas kriterijumi, kvalifikuojančiu viešą kūrinių viešbutyje paskelbimą. Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes, vertinant sprendimą kaip vientisą aktą, akivaizdžiai matyti, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytas tarifas yra nustatomas tik ieškovams. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra tiesiogiai nurodytas nė vienas papildomas asmuo, kuris nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Visiems kitiems asmenims, kurie teikia apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, šis ginčijamas sprendimas nesukelia teisinių padarinių. Šie subjektai, remdamiesi CK 6.156 str. numatytu sutarties laisvės principu, turi teisę sudaryti komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis pagal AGATOS nustatytus tarifus (standartines sąlygas). Ieškovai, nepateikdami argumentų bei įrodymų, deklaratyviai pareiškė, kad priešieškinis negalėjo būti tenkintas iš dalies. AGATA procesiniuose dokumentuose, remdamasi CPK 176 str. numatyta įrodinėjimo pareiga, pateikė argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius prašomą nustatyti atlyginimo dydį. Ieškovai taip pat teikė įrodymus, tariamai paneigiančius prašomą nustatyti atlyginimo dydį. Teismo pareiga nustatyti teisingo atlyginimo dydį yra nustatyta ATGTĮ 55 str. 2 dalyje. CPK 265 straipsnio taisyklės taikytinos ne tik ieškiniui, kurį byloje pareiškia ieškovas, bet ir atsakovo pareiškiamam priešiniam ieškiniui. Ieškovai klaidingai nurodo, kad teismas, nustatydamas teisingo atlyginimo dydį, vadovavosi tik ginčo šalių tarpusavio santykių praktika ir vykusiomis derybomis dėl gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo didinimo, nes teismas, nustatydamas teisingo atlyginimo dydį, rėmėsi visuma šalių pateiktų įrodymų. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nei AGATA, nei teismas nenurodė objektyvių ir patikimų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatomi tarifai už gretutinių teisių objektų naudojimą. Teisingo atlyginimo apskaičiavimas negali būti supaprastinamas iki nustatytos statinės matematinės formulės. PVM tarifas neturi ir nedaro jokios įtakos teisingo atlyginimo apskaičiavimui. Teismas pagrįstai nesivadovavo abiejų šalių pateiktais pavyzdžiais apie užsienio valstybėse taikomus tarifus, kadangi jose vyrauja esmingai skirtingi atlyginimo dydžiai bei nėra detalizuojami atlyginimo kriterijai ir principai. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į asociacijos LATGA taikomus atlyginimo autoriams dydžius. ATGTĮ nenumato jokių gairių ar kitokių taisyklių, kurios turėtų būti taikomos, siekiant nustatyti teisingo atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams dydį. AGATOS, kaip vienintelės gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos Lietuvoje, taryba yra vienintelis organas, turintis kompetenciją nustatyti teisingo atlyginimo tarifus. AGATA ir LATGA yra atskiros ir viena nuo kitos nepriklausomos asociacijos, kolektyviai administruojančios skirtingo pobūdžio turtines teises. Ieškovų teiginys dėl AGATOS siekio didinti atlyginimą sau yra deklaratyvus ir pažeidžia AGATOS, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją. Teisingo atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams nustatymas gina būtent atlikėjų ir fonogramų gamintojų interesus. Ši civilinė byla nėra skirta nustatyti atlyginimui, kuris tenkintų viešbučių ekonominius interesus ar net neštų jiems ekonominę naudą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo

18Apeliantas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p., nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tokį argumentą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies patenkinęs priešieškinio reikalavimus, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė tarifą, kuris yra taikytinas visoms įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas ir šioje sferoje veikiančius subjektus, netgi neatsižvelgiant į jų priklausymą ar nepriklausymą LVRA. Toks apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu, tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009). Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 str. 2 d. 2 p., susiaurindamas jame įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas, kaip ir anksčiau, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), tačiau absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) laikomi tie atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

19Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams už jų atlikimo įrašų ir fonogramų viešą paskelbimą viešbučiuose, dydžio, kuris kilo tarp LVRA bei jos atstovaujamų 94 narių (ieškovų) ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA (atsakovo). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 55 str., reglamentuoja atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisę į atlyginimą už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad, jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba į kitą tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose; jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas. Iš šios įstatymo normos matyti, kad atlyginimas už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui nustatomas kolektyvinio administravimo asociacijos ir teisių naudotojo (nekonkretizuojant, ar tai individualus naudotojas, ar tikslinė naudotojų grupė, asociacija) susitarimu, o nesusitarus – teismo. Nagrinėjamoje byloje ir buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp kolektyvinio administravimo asociacijos (atsakovo) ir tikslinės naudotojų grupės - LVRA ir jos 94 narių. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą, kitokį viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, apskaičiuojamas pagal formulę „50 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“, indeksuojant 50 Lt tarifo dydį, jeigu metinis SVKI (infliacija) bus lygus ar didesnis negu 4 proc. Šiame sprendime nustatytas atlyginimo skaičiavimo metodas ir tarifas yra privalomas šios bylos ieškovams, t.y. LVRA ir byloje dalyvavusiems 94 nariams. Tuo tarpu naudotojai, nepriklausomai nuo to teikia ar ne apgyvendinimo paslaugas, tačiau nebuvę šios bylos šalimis, yra laisvi pasirinkti savo teisių įgyvendinimo būdus: jie gali šia teises įgyvendinti tiek patys, tiek per jas atstovaujančius bei ginančius kolektyvinio administravimo asociacijas, sudaryti komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis pagal AGATOS nustatytus tarifus, o, nesutikdami su AGATOS siūlomomis sąlygomis, savo teises dėl teisingo atlyginimo nustatymo ginti ATGTĮ 55 str. įtvirtintais būdais. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą aptartą apelianto argumentą, kadangi skundžiamame teismo sprendime nėra nuspręsta dėl asmenų, kurie nėra įtraukti į bylą, materialiųjų teisių ir pareigų. Tokių asmenų neįvardijo ir apeliantas. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (b.l. 31-33, t.4) išaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies vykdymą, pažymėdamas ir tai, kad atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams dydžio nustatymo klausimas buvo sprendžiamas tik dėl byloje dalyvaujančių Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos narių, bet ne visų subjektų, naudojančių gretutinių teisių objektus. Nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

20Dėl priešieškinio reikalavimo

21Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad teismas, patenkinęs priešieškinį iš dalies ir nustatęs ne atsakovo prašomą 80 Lt tarifo dydį, bet 50 Lt tarifą, nepagrįstai peržengė priešieškinio reikalavimo ribas. Priešieškinyje be prašomo nustatyti 80 Lt tarifo dydžio jokio kito alternatyvaus reikalavimo nurodyta nebuvo, todėl apeliantų nuomone, toks priešieškinys negalėjo būti patenkintas iš dalies, o turėjo būti atmestas visa apimtimi. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Priešinis ieškinys – tai toje pačioje byloje, jau vykstant ginčui, pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo ieškinio reikalavimo. Pažymėtina, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos, t.y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Priešieškinis turi būti pareiškiamas pagal bendrąsias ieškinio pareiškimo taisykles (CPK 143 str.), išskyrus tai, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiama atskiruoju skundu. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 str. 2 d.). Vienas iš jų, kuomet tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d. 3 p.).

22Kaip jau buvo minėta, šioje byloje vyksta ginčas dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams už jų atlikimo įrašų ir fonogramų viešą paskelbimą įstaigose. Apeliantai, gindami savo teises, prašė panaikinti AGATA 2013 m. gruodžio 17 d. tarybos posėdžio protokolu Nr. 14 priimto sprendimo 3.1 dalį, taip pat prašė nustatyti įpareigojimą atsakovui pakeisti prašomą panaikinti sprendimo dalį, nurodant, kad tarifas būtų taikomas atsižvelgiant į faktinį apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų užimtumą, t.y. „25 Lt per metus už vieną kambarį, atsižvelgiant į faktinį kambario užimtumą“. Atsakovas AGATA, nesutikdamas su apeliantų reikalavimais, apsisprendė nuo jo atžvilgiu pareikšto ieškinio gintis pateikdamas priešieškinį, kuriame prašė nustatyti jo interesus tenkinantį atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą, kitokį viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, bei išdėstė tokio atlyginimo skaičiavimo formulę - „80 Lt x kambarių skaičius x užimtumo procentas“. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus ir spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, turėjo nustatyti ir atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams dydį. Tokia teismo pareiga - nustatyti tinkamo atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas įtvirtinta ATGTĮ 55 str. 2 d. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog teismui, padarius išvadą dėl kitokio, t.y. mažesnio dydžio, nei prašė atsakovas ir nustačius ne 80 Lt, bet 50 Lt tarifą, teismas savo iniciatyva peržengė priešieškinio ribas ar patenkino alternatyvų atsakovo reikalavimą.

23Dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams, nustatymo

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą, teisingai nustatė esmines bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams už jų atlikimo įrašų ir fonogramų viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas, dydžio.

25Civilinius santykius, susiklostančius autorių teisių ir gretutinių teisių įgijimo, įgyvendinimo ir gynimo srityje, taip pat sui generis teisių įgyvendinimo ir gynimo santykius reglamentuoja specialusis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ). Įstatymo 53 str. nustatytos atlikėjų, o 54 str. – fonogramų gamintojų turtinės teisės. Šiose normose įtvirtintos tokios išimtinės turtinės teisės, kaip atlikėjo teisė leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą (išskyrus kai pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida), įrašyti neįrašytą atlikimą, atgaminti atlikimo įrašą, padaryti jį viešai prieinamą, platinti ir pan., taip pat fonogramų gamintojo teisė leisti arba uždrausti atgaminti fonogramą, ją išleisti, padaryti viešai prieinamą, platinti ir kt. Tačiau įstatymas nei atlikėjams, nei fonogramų gamintojams nesuteikia išimtinių teisių leisti arba uždrausti komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Taigi šia teise be teisių turėtojo (gretutinių teisių subjekto – atlikėjo, fonogramos gamintojo) sutikimo gali naudotis bet kurie suinteresuoti asmenys. Kita vertus, toks naudojimasis nėra absoliučiai neribotas. ATGTĮ 55 str. 1 d. nurodyta, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą, kurį privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas transliavimui, retransliavimui ar kitokiam viešam paskelbimui. Jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas (ATGTĮ 55 str. 2 d.).

26Byloje nustatyta, kad ginčo šalims nei vykusiose derybose, nei tarpininkavimo būdu nepavyko susitarti dėl atlyginimo dydžio, todėl pagal ATGTĮ 55 str. 2 d. nuostatas šį klausimą išsprendė teismas. Kaip matyti, spręsdamas dėl teisingo atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginčo šalių tarpusavio santykių praktiką, vykusias derybas dėl gretutinių teisių subjektams mokėtino atlyginimo didinimo, taip pat gretutinių teisių objektų naudotojų, t.y. viešbučių, skaičiaus ir užimtumo augimą, gretutinių teisių subjektų skaičiaus didėjimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta ir dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su ekonominės krizės laikotarpiu, padidinto nei kitose valstybėse PVM tarifo taikymo, aptarta ir tai, dėl ko nagrinėjamos bylos atveju nesivadovautina užsienio valstybėse taikomų tarifų pavyzdžiais bei neatsižvelgta į susitarimus su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA-A autoriams nustatytus tarifus. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta ir į tarifus, kuriuos moka LVRA nariai, neturintys individualių sutarčių su AGATA, aptarti padidėję AGATA administravimo kaštai bei jų galima įtaka tarifų dydžiui. Nustatyta ir tai, kad teismas savo išvadas dėl atlyginimo gretutinių teisių subjektams nustatymo grindė ir šalių tarpusavio interesų pusiausvyros principais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams šioje ginčo dalyje ir jų nekartoja.

27Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai išsprendė atlyginimo atlikėjams bei fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą, kitokį viešą paskelbimą įstaigose, teikiančiose apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugas nustatymo klausimus, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas.

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (toliau – LVRA) ir... 5. Atsakovas AGATA atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas... 6. Dublike ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją, jog... 7. Triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovų argumentais dėl viešo... 8. Atsakovas AGATA priešieškiniu prašė nustatyti atlyginimą atlikėjams ir... 9. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutinka, jog atlyginimas... 10. Dublike atsakovas AGATA nesutiko su atsiliepime į priešieškinį... 11. Triplike ieškovai su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo siūlomas... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovų... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. priėmė papildomą... 14. Ieškovai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir jos nariai... 15. Atsakovas AGATA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo... 18. Apeliantas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 str. 2... 19. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių... 20. Dėl priešieškinio reikalavimo... 21. Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad teismas, patenkinęs... 22. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje vyksta ginčas dėl atlyginimo, mokėtino... 23. Dėl atlyginimo, mokėtino gretutinių teisių subjektams, nustatymo... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai... 25. Civilinius santykius, susiklostančius autorių teisių ir gretutinių teisių... 26. Byloje nustatyta, kad ginčo šalims nei vykusiose derybose, nei tarpininkavimo... 27. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti...