Byla e2-5975-1030/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui N. Š., atsakovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Šokių partneriai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, ieškinį atsakovei O. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė BIĮ „Šokių partneriai“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-4) prašydama priteisti jai iš atsakovės O. R. 2 804,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi IĮ „Šokių partneriai“ iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo jos valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 27 d. Taigi bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus iki 2017 m. sausio 12 d., tačiau nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. Buvusi vadovė nesusisiekė su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, nebendradarbiavo su administratoriumi, įmonės dokumentai ir turtas administratoriui neperduoti iki šiol. Iš tokio bankrutuojančios įmonės valdymo organų elgesio galima spręsti, kad įmonės vadovė vengė vykdyti pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, nebendradarbiavo su administratoriumi ir galimas dalykas, kad tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti įmonės tikslams priešingą valdymo organų veiklą ir apsunkinti bankroto administratoriaus darbą. 2017 m. liepos 25 d. nutartimi teismas pripažino IĮ „Šokių partneriai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (eurais). 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi teismas nusprendė patvirtinti patikslintą BIĮ „Šokių partneriai“ antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 804,05 Eur kreditinį reikalavimą. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma 2 804,05 Eur. Bankroto procedūrų metu nustatyta, kad bendrovė VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinių atskaitomybių už visą veiklos laikotarpį. Pagal turimus duomenis iš bankroto bylos įsipareigojimai biudžetui susidarė dar 2008 metais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš teismo nutarties, bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę (įstatinio kapitalo), kadangi bendrovė jokio registruotino ir kito turto neturi, todėl vadovui, patvirtinus metinę bendrovės finansinę atskaitomybę, o juo labiau, ją registravus Juridinių asmenų registre kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, priešingu atveju, to nepadarius, bendrovės vadovui kyla atsakomybė. Taigi, vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir dokumentais, bendrovės direktorė dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo kreiptis nedelsiant dar 2009 metais. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, be kita ko, pažeisdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo — įmonės vadovas ir (ar) dalyvis — turi pareigą ją atlyginti. Šiuo atveju, žalos dydis skaičiuotinas, kaip kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 2 804,05 Eur (patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma), kuri priteistina iš atsakovės.

6Atsakovė O. R. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 64-66) prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovei.

7Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė turi individualios įmonės teisinę formą. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal VĮ Registrų centras išrašą individualios įmonės savininku nuo 2008 m. spalio 6 d. yra I. A. Atsakovė nesutinka, kad ji yra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad su ja buvo sudaryta darbo arba civilinė sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 4 dalis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad už neva įmonės vadovavimą atsakovė būtų gavusi atlyginimą ir vengdavo mokėti mokesčius. Kadangi atsakovei išvis nėra pažįstamas įmonės savininkas I. A., ji niekada nebuvo sudariusi jokių sutarčių su šia įmone, todėl niekada nedeklaravo savo darbo santykių šioje įmonėje, taip pat nebuvo gavusi šios įmonės dokumentų arba turto. Priešingai, tuo pačiu metu atsakovė dirbo užsienyje Italijoje, grįžusi į Lietuvą registravosi darbo biržoje kaip bedarbė, o gimus vaikui gavo iš savivaldybės socialinę pašalpą. Ieškinys kildinamas iš civilinės atsakomybės santykių, bet iš pateikto ieškinio neaišku kam ir kada padaryta žala, kokio dydžio ir kuo kalta atsakovė (kokius neteisėtus veiksmus ji atliko). Atsakovė taip ir negavo kartu su ieškiniu jokio kreditorinio reikalavimo, todėl atsiliepime neturi jokios galimybės įvertinti šį dokumentą. Atsakovei nesuprantama, jeigu tai skola, tai kaip ji atsirado, jeigu tai žala, tai kada ji atsirado, nes pagal CK žalos atlyginimui taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Už įmonės prievoles atsakomybė kyla individualios įmonės savininkui. Šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų apie kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus apdairų bei sąžiningą elgesį, priešingai, nesant jokių įrodymų atsakovė gali matyti tik piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bandymą pasipelnyti jos sąskaita.

8Teismo posėdyje ieškovės ir atsakovės atstovai davė paaiškinimus.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys tenkinamas visiškai.

11Dėl ieškinio senaties termino

12Atsakovė atsiliepime, pažymi, kad reikalavimui atlyginti žalą taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

13Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

14Teismo vertinimu, bankroto administratorės teisė kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsirado tik 2016 m. iškėlus įmonei bankroto bylą. Kreditorių reikalavimų pagrindas, jų dydis bei įmonės turimas turtas, iš kurių bankroto administratorė gali spręsti apie bendrovės vadovo laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jai galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, kai bankroto administratorė pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą. Ieškovės įrodinėjami atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), neperduodant bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, taip pat tampa žinomi bankroto administratorei tik iškėlus bankroto bylą ir suėjus teismo nustatytam terminui perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratorei. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje įrodinėjamas teisės pažeidimas (vėlavimas inicijuoti bankroto bylą) tęsėsi iki 2016 m. lapkričio 9 d., kai VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Esant tęstiniam teisės pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi tiek taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek tęstinio pobūdžio pažeidimams taikomą specialiąją ieškinio senaties termino nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepažeidė. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

15Dėl atsakovės atsakomybės

16Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (el. b. t. I, psl. 69-71) nustatyta, kad IĮ „Šokių partneriai“ buvo įregistruota 2008 m. spalio 6 d., nuo įmonės įregistravimo jos savininku yra I. A., vadove – O. B. (R.). Juridinių asmenų registre įregistruota, kad atsakovė O. R. įmonės vadove paskirta (išrinkta) 2008 m. rugsėjo 11 d., taip pat kad juridinio asmens vardu veikia vadovas.

17Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-423-479/2018 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Šokių partneriai“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 12-13) IĮ „Šokių partneriai“ iškelta bankroto byla ir nustatyta, kad individualios įmonės valdymo organai (vadovas) privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o jos savininkas per tą patį terminą privalo pateikti administratorei viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

18Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 6) buvo patvirtintas patikslintas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2 804,05 Eur kreditorinis reikalavimas.

19Dėl atsakovės atsikirtimų, kad ji apskritai nedalyvavo įmonės veikloje ir apie įsteigtą įmonę nežinojo, teismas pažymi, kad iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 2017-02-09 Nr. 11K-16(17) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje IĮ „Šokių partneriai“ steigimo JAR-PP formoje „4 Parašo pavyzdys“ pasirašė O. R. (B.) (el. b. t. 122-124). Todėl ta aplinkybė, kad atsakovė, steigiant įmonę, sutiko prisiimti jos vadovės pareigas laikytina tikėtinai įrodyta.

20Pažymėtina ir tai, kad registro duomenys laikytini prima facie įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kurie negali būti paneigti vien atsakovės paaiškinimais. Tai, kad atsakovė, būdama įregistruota įmonės vadove, registravosi darbo biržoje ar gaudavo socialines išmokas, taip pat neatleidžia jos nuo įmonės vadovės pareigų vykdymo ir (ar) atsakomybės už šių pareigų netinkamą vykdymą.

21Dėl atsakovės argumentų, kad su ja nebuvo sudaryta civilinė ar darbo sutartis, teismas pažymi, kad atsakovė nenuginčytais juridinių asmenų registro duomenimis yra jos vadovė. Įmonės dokumentai nei bankroto administratorei, nei bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti. Taigi toks atsakovės teiginys negali būti patikimas ir laikomas įrodytu jau vien dėl to, kad atsakovė pati nėra įvykdžiusi įstatymo ir teismo nustatytos pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus. Kartu, teismo vertinimu, atsakovė, ėjusi įmonės vadovo pareigas, negali pateisinti savo, kaip įmonės vadovės, netinkamo pareigų vykdymo tuo, kad jos darbo ir civiliniai teisiniai santykiai, jos teigimu, nebuvo tinkamai įforminti.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

23Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovė (vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos jo kaltės nėra, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

24Pažymėtina, kad Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas (redakcija galiojusi įmonės bankroto bylos iškėlimo metu) numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atsakomybę už įmonės dokumentų ir turto saugojimą, o vėliau pareigą turtą ir dokumentus perduoti bankroto administratorei įstatymas numato būtent individualios įmonės vadovui, t. y. šiuo atveju atsakovei. Kaip nurodo ieškovę atstovaujanti bankroto administratorė ir nepaneigė atsakovė, iki šiol įmonės vadovė nėra įvykdžiusi pareigos turtą ir dokumentus perduoti bankroto administratorei.

25Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip įmonės savininkė, privalėjo užtikrinti įmonės dokumentų bei turto apsaugą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja veiksmų neteisėtumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė būdama įmonės vadovė, įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, nevykdė jai pavestų pareigų, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos; pažymėtina, jog teisminėje praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji įmonės veikloje nedalyvavo, taigi turto ir dokumentų neturi, šiame kontekste galėtų būti vertinamos kaip itin didelis atsakovės nerūpestingumas, kuris sudaro pagrindą konstatuoti bendrosios rūpestingumo pareigos nevykdymą ir yra pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti. Būtent dėl tokių atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, įmonės turto, bankroto administratorė neturi galimybės išaiškinti tikrosios įmonės veiklos, debetinių skolų, jų išieškoti.

26Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės veiksmai, nesudarant įmonės turto balanso ir neperduodant įmonės dokumentų bankroto administratorei, vertinami kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

27Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismas pažymi, kad viena iš tokių pareigų, dėl kurios netinkamo vykdymo gali kilti vadovui civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), yra vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246, 6.249 straipsniai). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte), privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas.

28Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).

29Įmonės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas. Įmonės nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

30Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje (el. b. t. I, psl. 12-13), kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė nemoka privalomųjų mokėjimų VSDFV ir įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. spalio 26 d. sudarė 4 581,64 Eur. Iš byloje esančių VĮ Regitra, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro bei VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad jokio registruoto turto įmonė neturi. Atsakovės įsiskolinimas ieškovui yra susidaręs nuo 2008 metų, tačiau iki šiol nėra padengtas bei neišieškotas priverstine tvarka, todėl galima padaryti išvadą, jog atsakovė negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

31Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, jos veiklą ir šių duomenų nėra dėl atsakovės neveikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad labiau tikėtina, jog įmonė buvo nemoki jau 2009 m. Todėl konstatuotina, kad įmonės vadovė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė dar 2009 m. Šio pareigos pažeidimas taip pat pripažįstamas atsakovės neteisėtais veiksmais.

32Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, žala gali būti laikoma tik ta pinigų suma, kuri bankroto proceso metu nepadengs kreditorių patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taip pat yra konstatuota, kad iš esamo įmonės turto tenkinus kreditorių reikalavimus yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos (likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų), jeigu tokia yra, faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Ieškovės bankroto administratoriui nėra perduotos piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, ar įmonė turi turto, kurį būtų galima parduoti, ar turi debetinių skolų, kurias galima išieškoti, vadinasi laikytina, jog kreditorių finansiniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Pažymėtina, kad kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Dėl to atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 2 804,05 Eur. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, pripažįstama, kad jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigas, ieškovės nurodoma žala nebūtų atsiradusi, todėl darytina išvada, kad minėta žala ieškovei, kreditoriams yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

33Dėl atsakovės argumentų, kad už individualios įmonės prievoles atsako jos savininkas teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015). Byloje nėra duomenų, kad individualios įmonės savininkas turėtų turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas pagal įmonės prievoles. Pažymėtina ir tai, kad individualios įmonės savininko subsidiari atsakomybė už įmonės prievoles nepaneigia galimybės taikyti įmonės vadovui deliktinę atsakomybę, nustačius visas jos taikymo sąlygas.

34Nustačius atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.

35Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra įrodytos visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės 2804,05 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).

36Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

37Dėl baudos skyrimo

38Atsakovė atsiliepimu prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

39Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

40Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui; kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

41Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenustatyta. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neriboja ieškovės teisės pateikti ieškinį teismui. Ieškinys yra pateiktas pagrįstai, iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu atmetamas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 63 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

45ieškinį tenkinti.

46Priteisti ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Šokių partneriai“ iš atsakovės O. R. 2 804,05 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus 5 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 804,05 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturių eurų 5 euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

47Priteisti iš atsakovės O. R. 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

48Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. Ieškovė BIĮ „Šokių partneriai“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (el. b.... 5. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d.... 6. Atsakovė O. R. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 64-66) prašo ieškinį atmesti,... 7. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė turi individualios įmonės teisinę... 8. Teismo posėdyje ieškovės ir atsakovės atstovai davė paaiškinimus.... 9. Teismas... 10. Ieškinys tenkinamas visiškai.... 11. Dėl ieškinio senaties termino... 12. Atsakovė atsiliepime, pažymi, kad reikalavimui atlyginti žalą taikomas... 13. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties... 14. Teismo vertinimu, bankroto administratorės teisė kreiptis dėl įmonei... 15. Dėl atsakovės atsakomybės... 16. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (el. b. t. I, psl.... 17. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad... 18. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (el. b. t. I,... 19. Dėl atsakovės atsikirtimų, kad ji apskritai nedalyvavo įmonės veikloje ir... 20. Pažymėtina ir tai, kad registro duomenys laikytini prima facie įrodymais... 21. Dėl atsakovės argumentų, kad su ja nebuvo sudaryta civilinė ar darbo... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra... 23. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 24. Pažymėtina, kad Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje... 25. Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip įmonės savininkė, privalėjo... 26. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės veiksmai, nesudarant... 27. Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos... 28. Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei... 29. Įmonės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas. Įmonės nemokumas... 30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti... 31. Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, jos veiklą ir... 32. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, žala gali būti... 33. Dėl atsakovės argumentų, kad už individualios įmonės prievoles atsako jos... 34. Nustačius atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėtus veiksmus... 35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra įrodytos... 36. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 37. Dėl baudos skyrimo... 38. Atsakovė atsiliepimu prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą savo... 39. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 40. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 41. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenustatyta. Pažymėtina, kad jokie... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 63 Eur... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 45. ieškinį tenkinti.... 46. Priteisti ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Šokių... 47. Priteisti iš atsakovės O. R. 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminio... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...