Byla 1S-289-238/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria išteisintajam R. J. iš A. Z. priteistos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltintojo A. Z. atstovės advokatės Kristinos Lukauskaitės-Valatkės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria išteisintajam R. J. iš A. Z. priteistos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti.

3Teisėja

Nustatė

4

  1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu R. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  2. Išteisintojo R. J. atstovas advokatas Justas Vilys kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė priteisti R. J. naudai iš privataus kaltintojo A. Z. 1197,90 Eur proceso išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir papildomai 330 Eur proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo.
  3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi priteisė R. J. naudai iš A. Z. 1527,90 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl R. J. turi teisę į turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą ir šios išlaidos priteistinos iš šį procesą inicijavusio privataus kaltintojo A. Z..
  4. Skunde privataus kaltintojo A. Z. atstovė advokatė Kristina Lukauskaitė-Valatkė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – išteisintojo R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymą dėl proceso išlaidų atmesti ir priteisti A. Z. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
    1. Skunde nurodo, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. PK-1784-825/2016, klausimas dėl R. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo jau buvo išspręstas – R. J. nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų jo prašymas buvo atmestas.
    2. Skunde taip pat nurodoma, kad jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu. Pažymima, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu, tačiau ne jam pasibaigus. Šioje byloje proceso išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas ir R. J. prašymas buvo atmestas, todėl papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidų klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Advokatas, siekdamas kaip įmanoma greičiausio proceso, turėjo pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, jog atstovas negalėjo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymas turėjo būti atmestas. Skunde nurodoma ir tai, kad apmokėjimai pagal pateiktas sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitas buvo įvykdyti gerokai iki 2016 m. gruodžio 27 d., kuomet buvo priimtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis, todėl šių bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų pateikimas tik 2017 m. sausio 16 d. negali būti objektyviai pateisinamas ir vertintinas kaip paties išteisintojo (jo atstovo) subjektyvaus procesinio pasyvumo rezultatas.
  5. Atsiliepime į skundą išteisintojo R. J. atstovas advokatas Justas Vilys prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
  6. Privataus kaltintojo A. Z. atstovės advokatės Kristinos Lukauskaitės-Valatkės skundas tenkinamas iš dalies.
  7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
  8. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu R. J. prašymas iš A. Z. priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas, kadangi nebuvo pateikta šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Nagrinėjamu atveju proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimas nuosprendyje buvo išspręstas (prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas), taigi teismas šiuo klausimu priimti sprendimo BPK 361 straipsnio tvarka negalėjo. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmuo nesutinka su teismo priimtu sprendimu (taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo), jis turi teisę paduoti apeliacinį skundą aukštesniajam teismui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, šiuo metu yra įsiteisėjęs, taigi įsiteisėjo ir teismo sprendimas atmesti R. J. prašymą iš A. Z. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nepagrįstai priteisė R. J. naudai iš A. Z. 1527,90 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, kadangi šis klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje, kuris nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis panaikinama ir R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymas dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad šis klausimas teisminėje praktikoje sprendžiamas analogiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis 1S-76-453/2017)
  10. Skunde taip pat prašoma priteisti A. Z. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas.
  11. BPK 104 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
  12. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu R. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y., jis šioje byloje nepripažintas kaltu ir nėra nuteistas. Todėl vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo iš R. J. išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatės Kristinos Lukauskaitės-Valatkės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo A. Z. atstovė, paslaugoms apmokėti.
  13. Kauno apygardos teisme 2017 m. balandžio 13 d. taip pat gautas išteisintojo R. J. advokato Justo Vilio prašymas priteisti iš privataus kaltintojo A. Z. 163,35 Eur R. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014). Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. atstovės advokatės Kristinos Lukauskaitės-Valatkės skundas tenkinamas iš dalies ir R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymas dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paliekamas nenagrinėtas, priteisti R. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų šio proceso metu teisinio pagrindo nėra.

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Nutarė

6A. Z. atstovės advokatės Kristinos Lukauskaitės-Valatkės skundą tenkinti iš dalies.

7Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – R. J. atstovo advokato Justo Vilio prašymą dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti palikti nenagrinėtą.

8A. Z. atstovės advokatės Kristinos Lukauskaitės-Valatkės prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo atmesti.

9R. J. advokato Justo Vilio prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo atmesti.

10Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai