Byla 2-325-284/2014
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Nustatė

3Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą Nr. 2, esantį ( - ), buto unikalus Nr. ( - ). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1974 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 244 jos sutuoktiniui V. K. buvo paskirtas 3 kambarių (31,38 kv. m.) butas, adresu ( - ), dabartinė – V. D. g. (pavadinimas pakeistas 1989-03-03 Liaudies deputatų tarybos Pakruojo miesto Pakruojo rajono sprendimu). 1981 m. liepos 16 d. Pakruojo rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 209 skirtas dar vienas kambarys (6,56 kv. m.), esantis ( - ), dabartinė – V. D. g. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pagal 1992 m. sausio 29 d. Pakruojo rajono butų privatizavimo tarnybos mokėjimo pranešimą bei 1992 m. sausio 31 d. Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktą, už skirtą butą pareiškėja ir jos sutuoktinis sumokėjo 15510,14 rublių: dalį sumos sumokėjo grynaisiais pinigais – 1891,48 rublių, likusią dalį – 13618,66 rublių – investiciniais čekiais, ką patvirtina pareiškėjos pateikiami Lietuvos taupomojo banko ir mokesčių inspekcijos kvitai. 2001 m. kovo 1 d. Pakruojo civilinėje metrikacijoje įregistruota pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. K. ištuoka, po ištuokos bendru žodiniu sutarimu butas, esantis ( - ), atiteko pareiškėjai. Apie tai, kad į butą nėra įregistruotos nuosavybės teisės pareiškėja sužinojo tik 2013 metais, kai ( - ) namo gyventojai ėmė organizuoti namo atsijungimą nuo centrinio šildymo ir pradėtas ruošti projektas. Kadangi tam reikėjo pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jų pareiškėja nerado, todėl kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau ir pastarasis 2013-12-09 sprendimu nurodė, kad nuosavybės teisės į butą neįregistruotos, o pareiškėjai nuosavybės teisės į šį butą negali būti įregistruotos, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtino nuosavybės teisių atsiradimo į butą jos vardu. Susisiekusi su buvusiu sutuoktiniu V. K., iš jo gavo atsakymą, kad dokumentai yra tvarkingi, nes už buto pirkimą sumokėta, išduota buto knyga su 1991-12-30 žyma, patvirtinančia, kad pareiškėja įrašyta buto savininke. Pareiškėja taip pat nurodė, jog aplinkybes, kad pareiškėja butą įgijo sąžiningai santuokos metu su V. K., patvirtina minėti tuometinių organų priimti sprendimai, mokėjimo dokumentai, buto techninės apskaitos byloje esantys įrašai. Po ištuokos, butas atiteko jai, į butą niekas nepretenduoja, valdymas visą laikotarpį iki pat šiol buvo atviras ir nepertraukiamas, daiktinės teisės į šį butą nėra įregistruotos, duomenų apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nėra (1-4 b. l.).

4Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pateiktų reikalavimų šioje civilinėje byloje jokių pretenzijų neturi (31 b. l.).

5Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prieštaravimų dėl pareikšto prašymo neturi, daiktinės teisės į butą nėra įregistruoto jokių asmenų, tame tarpe ir valstybės nuosavybės teise, o pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina buto privatizavimo faktą, namo, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose (32 b. l.).

6Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu (33-34 b. l.).

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad, teismui nustačius sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, šis suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos pareiškime minimo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas (35-36 b. l.).

8Rengiantis bylą nagrinėti teisme 2014 m. balandžio 3 d. specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (21-22 b. l.), tačiau iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas išnagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 str. 1 d.).

9Pareiškimas tenkintinas visiškai.

10Kadangi pareiškėja nekilnojamąjį turtą, dėl kurio kreipėsi į teismą, pradėjo valdyti iki naujojo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, įsigaliojimo, o tęsė jo valdymą šiam kodeksui įsigaliojus, šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl įgyjamosios senaties taikytinos 2000 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso V skyriaus trečiojo skirsnio normos (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 33 str.).

11Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p., 4.69 str. 1 d.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys, išaiškinant, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kita vertus, kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

12Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų: VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo (6 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (7 b. l.), ištuokos liudijimo (8 b. l.), Pakruojo rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1974 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 244 (9 b. l.), Pakruojo rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. liepos 16 d. spendimo Nr. 209 (10 b. l.), Liaudies deputatų tarybos Pakruojo miesto Pakruojo rajono 1989 m. kovo 3 d. šaukimo Tarybos 8 sesijos spendimo (11 b. l.), 1992 m. sausio 29 d. Taupomojo banko pranešimų Nr. 7431/022 (12 b. l.), mokesčių inspekcijos kvito (13 b. l.), 1992 m. sausio 29 d. mokėjimo pranešimo (14 b. l.), gyvenamojo namo, 1992 m. sausio 20 d. buto įkainavimo akto (15-16 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos rašto (17 b. l.), Šiaulių apskrities archyvo rašto (18 b. l.), buto techninės apskaitos bylos (19 b. l.), matyti, kad 1974 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 244 pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui, rajono vykdomojo komiteto vairuotojui V. K., 3 asmenų šeimai, paskirtas dviejų kambarių (31,38 kv. m. gyvenamojo ploto) ir bendros virtuvės butas, esantis tuometiniu adresu ( - ), iškeldinant iš žinybinio buto, o 1981 m. liepos 16 d. Pakruojo rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 209 V. K. skirtas dar vienas kambarys (6,56 kv. m. gyvenamojo ploto), esantis tuometinėje ( - ), kurios pavadinimas pakeistas Liaudies deputatų tarybos Pakruojo miesto Pakruojo rajono 1989 m. kovo 3 d. šaukimo Tarybos 8 sesijos spendimu (11 b. l.). Iš 1992 m. sausio 20 d. buto įkainavimo akto (15-16 b. l.) matyti, kad butas, esantis ( - ), bendro 51,5 kv. m. ploto, perkamas pirkėjos J. K., 1992 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono butų privatizavimo tarnybos buto įkainojimo aktu įkainotas 15510,14 rublių, akte nurodyta, jog pirkėjas prieš notariškai tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį turi sumokėti atitinkamai pradinį įnašą grynais pinigais bei valstybinį mokestį, o visą buto kainą apmokant tokiomis dalimis: grynais pinigais - 1891,48 rublių, valstybės vienkartinėmis išmokomis – 13618,66 rublių, tuo tarpu pirkėja J. K. su buto kaina susipažino ir sutiko pasirašytinai (15-16 b. l.). Byloje esantis 1992 m. sausio 29 d. mokėjimo pranešimas (14 b. l.) patvirtina, jog Pakruojo rajono butų privatizavimo tarnyba 1992 m. sausio 29 d. mokėjimo pranešimu pranešė K. J., jog prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ji turi sumokėti 77,55 rublių valstybinį mokestį, 1891,48 rublių grynais pinigais į Pakruojo rajono butų privatizavimo tarnybos sąskaitą, atidarytą Lietuvos banko Pakruojo skyriuje bei 13618,66 rublių investiciniai čekiais ar kitomis tikslinėmis kompensacijomis, šias sumas nurašant iš buto pirkėjų J. K. bei V. K. investicinių sąskaitų. Iš 1992 m. sausio 29 d. Taupomojo banko pranešimų Nr. 7431/022 (12 b. l.) bei kvito (13 b. l.) matyti, kad paminėtos sumos sumokėtos, t.y. pareiškėja J. K. sumokėjo 77,55 rublių valstybinį mokestį mokesčių inspekcijai, o jos sutuoktinis V. K. 1992 m. sausio 29 d. sumokėjo Buto privatizavimo tarnybai už perkamą butą visą buto kainą - 15510,14 rublių. Ištuokos liudijimas Nr. AA106007 (8 b. l.) patvirtina, jog Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje 2001 m. kovo 1 d. įregistruotas pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. K. santuokos nutraukimas.

13Duomenų apie daiktinių teisių įregistravimą į butą, esantį ( - ), nėra (7 b. l.), VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę į šį butą pareiškėjos vardu, nes pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į šį butą (6 b. l.), dokumentų, patvirtinančių įvykusį notarinį buto pirkimo-pardavimo sandorį, nerasta (17, 18 b. l.). Pareiškėja po ištuokos su V. K. liko gyventi aukščiau paminėtų dokumentų pagrindu valdytame bute.

14Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos J. K. prašymo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą Nr. 2, esantį ( - ), buto unikalus Nr. ( - ), reikšminga yra tai, kad pareiškėja iš esmės savo reikalavimą įrodinėja dokumentais, patvirtinančiais, jog šį butą ji ir jos tuometinis sutuoktinis privatizavo, be to, duomenimis, jog šis butas nėra teisiškai įregistruotas nei valstybės, nei kokio kito asmens vardu. Tokiu atveju, kaip ir šiuo atveju, byloje turi būti sprendžiama, ar taikomos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Bylos duomenys šiuo atveju iš tiesų patvirtina, jog daiktinės teisės į šį butą neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kitų asmenų vardu (7, 32 b. l.). Tačiau kasacinio teismo ne kartą yra pabrėžta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, jog paminėtoje normoje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama šią normą analizuojant teleologiniu metodu bei atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 str.) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

15Teismo vertinimu, pareiškėja J. K. įgyjamosios senaties pagrindu norimos įgyti nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), buto unikalus Nr. ( - ), įgytos būtent specialiame teisės akte nustatyta tvarka, t.y. buto perleidimas privačion nuosavybėn vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką. Iš 1974 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 244 ir 1981 m. liepos 16 d. Pakruojo rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 209 akivaizdu, jog pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui V. K. ir jo šeimai buvo paskirtas trijų kambarių butas, esantis V. D. g. (tuometiniu adresu ( - )) (9-10 b. l.). Pakruojo rajono butų privatizavimo tarnyba 1992 m. sausio 20 d. buto įkainavimo aktu (15-16 b. l.) įkainojo parduodamą ir pirkėjų J. K. bei V. K. perkamą butą, nurodė sumokėtinas sumas (Butų privatizavimo įstatymo 4 str., 6 str.), kurią pirkėjai sumokėjo (12-14 b. l. Butų privatizavimo įstatymo 9 str.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buto pirkimo sandoris buvo įvykdytas pilnai, t. y. sudaryta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, kaip to reikalavo 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo 5 ir 9 straipsniai, tačiau pagal šį įstatymą, pirkėjas privalėjo pirkdamas gyvenamąjį namą ar butą, sumokėti valstybinį mokestį - perkant butą – 0,5 procento buto kainos dydžio valstybinį mokestį. Minėta, jog byloje esantis 1992 m. sausio 29 d. mokėjimo pranešimas (14 b. l.) patvirtina, jog Pakruojo rajono butų privatizavimo tarnybai 1992 m. sausio 29 d. mokėjimo pranešimu pranešus pareiškėjai J. K., jog prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ji turi sumokėti 77,55 rublių valstybinį mokestį, ji pastarąjį sumokėjo (13 b. l.) Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl kokių priežasčių nebuvo užbaigta buto privatizavimo procedūra, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro (Butų privatizavimo įstatymo 10 str. 2 d.), tačiau visų byloje nustatytų duomenų pagrindu pareiškėja J. K. ir suinteresuotas asmuo V. K. 1992 metais buto, esančio ( - ), įgijimas (pirkimas-pardavimas) vykdytas būtent tuo metu galiojusio 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, nors buto privatizavimo procedūra ir nebuvo pilnai užbaigta (17-18 b. l.).

16Byloje esantis ištuokos liudijimas Nr. ( - ) (8 b. l.) patvirtina, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. K. santuoka nutraukta, ištuoka įregistruota Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje 2001 m. kovo 1 d. 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis inter alia numatė, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Tiek pareiškėjai ir jos tuometiniam sutuoktiniui vykdant visas buto privatizavimo procedūras, siekiant įgyti nuosavybės teisėn butą, tiek ištuokos metu, galiojęs Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK) nustatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (SŠK 21 str. 1 d.). Bylos duomenys liudija, jog pareiškėjos J. K. ir suinteresuoto asmens V. K. santuoka nutraukta civilinės metrikacijos organuose, t. y. taip pat tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nustatyto reglamentavimo tvarka (SŠK 35, 37, 40, 198, 200, 203 str.). Nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjos J. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas pasidalintas kitaip, nei nurodo pareiškėja – po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių susitarimu butas, esantis ( - ), atiteko jai (sutuoktiniai patys susitarė dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, pasidalijimo būdo - SŠK 23-24 str.), nenustatyta ir kad įstatymo nustatytu terminu ištuokti sutuoktiniai pareiškė reikalavimus teisme padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 23 str. 4 d.), o nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 4 p., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19, 25 str.), todėl teismas konstatuoja, jog butas, esantis Pakruojo mieste, V. D. g. 27-2, po ištuokos natūra perduotas (atiteko) būtent pareiškėjai J. K.. Pastarųjų aplinkybių neginčija ir suinteresuotas asmuo (buvęs pareiškėjos sutuoktinis) V. K. (31 b. l.).

17Įvertinus visumą byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas konstatuoja, jog pareiškėja J. K. trijų kambarių, bendro 51,50 kv. m. ploto, butą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), įgijo 1992 metais teisėtai - 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo šį turtą valdė nuo valdymo teisės į šį daiktą įgijimo momento, t. y. daugiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 33 str.), tiek užvaldydama šį nekilnojamąjį daiktą, tiek šiuo metu pareiškėja yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį jo valdomą nekilnojamą turtą, pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas šio nekilnojamo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos reikalavimams, todėl pareiškėjos J. K. prašymas tenkintinas visiškai ir nustatytinas faktas, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ).

18Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

Nutarė

19Pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkinti.

20Nustatyti, kad J. K., a. k. ( - ) gyvenanti ( - ), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), buto unikalus Nr. ( - ).

21Teismo sprendimo patvirtintas kopijas nedelsiant nusiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

22Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 3. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti... 4. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame... 5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pateikė... 6. Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateikė... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė... 8. Rengiantis bylą nagrinėti teisme 2014 m. balandžio 3 d. specialiame... 9. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 10. Kadangi pareiškėja nekilnojamąjį turtą, dėl kurio kreipėsi į teismą,... 11. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo... 12. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių... 13. Duomenų apie daiktinių teisių įregistravimą į butą, esantį ( - ), nėra... 14. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos J. K. prašymo nustatyti faktą, kad ji... 15. Teismo vertinimu, pareiškėja J. K. įgyjamosios senaties pagrindu norimos... 16. Byloje esantis ištuokos liudijimas Nr. ( - ) (8 b. l.) patvirtina, jog... 17. Įvertinus visumą byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių,... 18. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 19. Pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkinti.... 20. Nustatyti, kad J. K., a. k. ( - ) gyvenanti ( - ), pagal įgyjamąją senatį... 21. Teismo sprendimo patvirtintas kopijas nedelsiant nusiųsti pareiškėjai ir... 22. Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...