Byla e2-252-266/2019
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė, sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, dalyvaujant ieškovės E. J. atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui, atsakovui S. Š., jo atstovui advokato padėjėju Laurynui Samoškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui S. Š. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Nustatė

2Ieškovė E. J. su ieškiniu atsakovui S. Š. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2016 m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą S. Š. vykdyti 2016m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutartį, panaikinti 2016m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutarties 10 punkto nuostatą, pagal kurią nuomotojas vienašališkai gali nutraukti šią sutartį ankščiau termino bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, bei priteistas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė , kad 2016m. rugsėjo 10d., tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuria atsakovas išnuomojo ieškovei 5 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ). Sutartis buvo sudaryta siekiant įgyvendinti verslo planą pagal 2015m. balandžio 29d., ieškovės pateiktą paraišką Nr. ( - ) paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti. Pagal paraišką ieškovei buvo suteikta 50 000 eurų paramos suma įsigyti traktoriui. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas padėjo ieškovei ruošti dokumentus teikiant paraišką, bei pats pasiūlė išsinuomoti ieškovei iš jo žemės sklypą , siekiant įgyvendinti būtinas paramos suteikimui ir verslo plano vykdymo sąlygas. Sutartis buvo paruošta atsakovo ir paskutiniu momentu 2017 metų balandžio mėnesį atvežta tiesiai į Registrų centrą, kur ieškovė pirmą kartą sutartį pamatė . Jokios derybos dėl sutartis nevyko, nes ieškovė atsakovu pasitikėjo ir sutartį pasirašė. Ieškovė turėjo skubėti, nes baigėsi terminas, per kurį ieškovė turėjo deklaruoti būtiną paramos gavimui žemės ūkio naudmenų plotą. Būtent atsakovas ieškovei pasiūlė išnuomotą žemės sklypą apsodinti graikiniai riešutmedžiais ir tą ieškovė padarė 2016 metų rudenį, todėl šiuo metu sklypas yra apsodintas graikiniais riešutmedžiais. Atsakovas jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamo sutarties vykdymo nėra pareiškęs. Nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį 100 eurų už vieną ha, ieškovė , viso 500 eurų už 2017 metus, atsakovui sumokėjo 2018 metų vasario 28d. Toliau ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2018 metų liepos mėnesį ji iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo , iš kurio paaiškėjo, jog ieškovei išnuomotas žemės sklypas yra deklaruotas ir kito asmens, siekiant gauti iš valstybės teikiamą paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Ieškovė norėdama išsiaiškinti situaciją kreipėsi į VĮ „Registrų centras“. 2018m. rugsėjo 25 d., VĮ „Registrų centras“ raštu ieškovei pateikė atsakovo 2018-04-20 sprendimą nutraukti 2016-09-10 žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove. Ieškinyje ieškovė teigia, jog atsakovo sprendimas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį su ja yra neteisėtas., nes nesilaikyta žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, kuri reglamentuota CK 6.564 straipsnyje. Visų pirma, tai atsakovas neinformavo ieškovės apie sutarties nutraukimą ir ieškovės neįspėjo apie sutarties nutraukimą prieš įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, tuo pažeisdamas CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvias nuostatas. Be to, teigiama, jog atsakovas iš viso ieškovės neinformavo apie sutarties nutraukimą. Pats sprendimas atsakovo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį surašytas 2018-04-20, tačiau sutarties galiojimo data Registrų centre nurodyta 2018-05-21, tai reiškia , jog atsakovas pats vienasmeniškai nutraukė sutartį ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus. Atsakovas nutraukdamas su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį elgėsi nesąžiningai, nes ir nutraukiant sutartį , šalims išlieka pareigą bendradarbiauti, elgtis sąžiningai , o atsakovas nepranešdamas ieškovei apie sutarties nutraukimą elgėsi nesąžiningai. Ieškovė nurodė, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė sutarties sąlygas vykdė, niekada iš atsakovo nebuvo gavusi pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo. Nutraukus sutartį gali būti sužlugdyta ieškovės , kaip ūkininkės veikla ir ji patirtų nuostolius, nes atsiranda didelė rizika , kad ieškovė turės grąžinti jai jau suteiktą paramą, todėl ieškovė siekia ir toliau nuomotis žemės sklypą. Dėl to ieškovė prašo pripažinti žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Pripažinus nutraukimą neteisėtu prašė panaikinti sutarties 10 punkto nuostatą pagal kurią nuomotojas (atsakovas) vienašališkai gali nutraukti žemės nuomos sutartį ankščiau termino bet kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis ir šį reikalavimą grindžia CK 6.288 straipsnio nuostatomis. Tokia sutarties sąlyga suteikianti atsakovui , kaip nuomotojui , bet kada ir bet kokiais pagrindais nutraukti žemės nuomos sutartį, suteikia jam perdėtą pranašumą , todėl atsakovas į sutartį nesąžiningai įtraukė tokią nuostatą. Ieškinyje nurodoma, jog derybos dėl sutarties turinio nevyko. Sutartį ruošė atsakovas. Ieškovė juo pasitikėjo, nes atsakovas padėjo ruošti ir dokumentus dėl paramos gavimo, todėl atsakovo paruoštos sutarties neskaitė ir ją pasirašė . Atsakovas pasinaudojo tuo, jog ieškovė neturėjo patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis, o sutartis buvo būtina siekiant užtikrinti su paramos gavimu susijusių įpareigojimų vykdymą. Dėl visų ieškinyje išdėstytų aplinkybių, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Pateiktame dublike , ieškovė ir jos atstovas nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentai. Nurodė, jog sutartis buvo surašyta 2016-09-10 ir žemės sklypas išnuomotas, kad būtų vykdomi su parama susiję įsipareigojimai, todėl 2016 rudenį ieškovė išnuomotame žemės sklype pasodino graikinius riešutmedžius. Pati sutartis Registrų centre buvo įregistruota tik 2017m . balandžio mėnesį ir atvežta tiesiai į Registrų centrą baigiantis terminui per kurį ieškovė turėjo deklaruoti būtiną paramos gavimui žemės naudmenų plotą. Pasirašant sutartį 2017 metais pavasarį, nebuvo aptarta, jog ieškovė turi mokėti žemės nuomos mokestį už 2016 metus, todėl mokestį už 2017 metus sumokėjo 2018 metais . Dėl to iš atsakovo jokių pretenzijų ieškovė nebuvo gavusi. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra PVM mokėtojai. Atsakovas vykdo individualią veiklą, todėl akivaizdu, jog mokėjimams pagal sutartį atlikti atsakovas ieškovei turėjo pateikti sąskaitą, nes kitiems žemės sklypo nuomininkas, tai kaip UAB „( - )“, atsakovas dėl mokesčio mokėjimo išrašo sąskaitas su PVM. Ieškovės vyras ir atsakovas buvo draugai, turėjo verslo reikalų ir žemės sklypo apsodinimu rūpinosi ieškovės vyras , ieškovė sklype nedirbo. Dublike ieškovė ir jos atstovas toliau teigė, jog atsakovas pažeidė CK 6.564 straipsnio 2 dalies numatytas žemės nuomos sutarties numatytas nutraukimo sąlygas, todėl prašė ieškinį tenkinti. Pripažinus žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu , panaikinti sutarties 10 punktą, nes tokia sutarties sąlyga suteikia atsakovui teisę bet kada ir bet kokiais pagrindais nutraukti žemės nuomos sutartį ir tokiu būdu atsakovui suteikia perdėtą pranašumą. Ieškovė toliau siekia žemės sklypą nuomoti.

4Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, o paskutinio teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus , prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė, jos atstovas paaiškino, jog atsakovas, kuris užsiima projektų rašymu, jai ir jos vyrui, su kuriuo atsakovas buvo pažįstamas ir turėjo verslo reikalų, pasiūlė reikšti paraišką NMA dėl paramos gavimo . Atsakovas padėjo suruošti paraišką paramai gauti ir jis viską surašė bei pasiūlė išsinuomoti jo žemės sklypą 5 ha ( - ) ir jį apsodinti graikiniais riešutmedžiais. 2016 metų rudenį ji išsinuomotame žemės sklype pasodino graikinius riešutmedžius. Tuos darbus organizavo ir vykdė jos vyras, ji juose nedalyvavo. 2017 metų balandžio mėnesį baigiantis terminui deklaruoti žemės ūkio naudmenas, kad būtų galima toliau vykdyti įsipareigojimus, reikėjo įregistruoti žemės sklypo nuomos sutartį , kuri buvo surašyta 2016 metais. Ieškovė nurodė, jog ji iki 2017 metų balandžio mėnesio sutarties nebuvo mačiusi, nes ją paruošė pats atsakovas. Kuomet 2017 metų balandžio mėnesį ji ir atsakovas susitiko Registrų centre, tai tik tada ji pamatė paruoštą sutartį ir ją pasirašė. Sutarties neskaitė, nes pasitikėjo atsakovu. Ji neplanavo pirkti žemės sklypo, todėl buvo sutarę, jog sklype pasodinti riešutmedžiai atiteks atsakovui, todėl į sutarties turinį ji nesigilino. Žemės nuomos mokestį už 2017 metus atsakovui sumokėjo 2018 metais. 2018 metais liepos mėnesį ji gavo iš NMA raštą, jog neatitinka deklaruoti žemės sklypo duomenis. Tuomet ji kreipėsi į Registrų centrą ir iš ten gavo atsakymą, jog atsakovas vienasmeniškai priėmė sprendimą nutraukti su ja žemės sklypo nuomos sutartį apie tai jai nepranešęs ir iš anksto neįspėjęs. Iki atsakovo sprendimo nutraukti žemės nuomos sutartį, ji iš atsakovo nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl žemės sklypo priežiūros, dėl nuomos mokesčio, todėl mano, jog atsakovas sutartį nutraukė nepagrįstai. Prašo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nes ji ir toliau nori tą sklypą nuomotis, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal paramą. Įvykus verslo konfliktui su ieškovės vyru, atsakovas nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį tokiu būdu siekdamas paspausti ieškovės vyrą. Tokius savo ketinimus atsakovas išsakė šalių bendram pažįstamam E. B.. Atsakovas taip darydamas elgėsi nesąžiningai, neteisėtai ir nepagrįstai. Pripažinus žemės klypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu , prašė panaikinti sutarties 10 punktą , nes atsakovas parengdamas sutartį pasinaudojo ieškovės nepatyrimu ir įrašė šį punktą, kuris įtvirtina esminę nelygybę ir suteikia atsakovui perdėtą pranašumą prieš ieškovę, nes atsakovas bet kada gali nutraukti sutartį. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2420 eurų. Teismo posėdžio metu prašė apklausti liudytojus Ž. J. ir R. K..

5Atsakovas S. Š. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog tarp šalių 2016-09-10 buvo pasirašyta žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartis 5 metams. Atsakovas priėmė sprendimą nutraukti nutartį pagrįstai ir nutraukimas yra teisėtas, todėl ieškovė sakydama, jog sutartis nutraukta neteisėtai nepagrįstai remiasi CK 6.564 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes šioje dalyje yra numatyta, jog žemės nuomos sutartį galima nutraukti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, tai reiškia, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos nėra imperatyvios. Šiuo atveju žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą numatė tarp šalių pasirašyta sutartis, jos 10 punktas, todėl atsakovas visiškai pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartį ankščiau termino. Ieškovė sutartį pasirašė pati, tuo patvirtindama savo sutikimą. Sutartis nėra nuginčyta, todėl ji teisėta ir abiems šalims turi įstatymo galią. Atsakovas neturėjo pareigos apie sutarties nutraukimą pranešti ieškovei, tačiau atsakovas ne kartą bandė ieškovę įspėti. Su pačia ieškove atsakovas nebendravo, nes neturėjo kontaktų, ir su ieškove bendravo per jos sutuoktinį Ž. J.. Be to, sutarties nutraukimas buvo įregistruotas viešajame registre, todėl ieškovė turėjo pareigą domėtis ir galėjo gauti visą informaciją. Niekuo nepagrįsti ieškinio argumentai, jog atsakovas privalėjo sprendime nutraukti sutartį nurodyti nutraukimo pagrindą ir nutraukimo pasekmes, nes pasirašyta sutartis atsakovo neįpareigojo tą daryti. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, jog sprendimas ieškovei suteikti paramą yra priimtas dar 2015-08-25 , t.y. iki šalims pasirašant žemės sklypo nuomos sutartį, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad nutraukus žemės nuomos sutartį ji nebegalės vykdyti įsipareigojimų. Taip pat ieškovė neturi pirmumo teisės sudaryti naują to paties žemės klypo nuomos sutartį, nes sutartis nutraukta ne pasibaigus terminui, o vienašališkai. Dėl reikalavimo panaikinti sutarties 10 punktą atsakovas atsiliepime nurodė, jog sutarties modifikavimas galimas tik esant galiojančiai sutarčiai, o šiuo atveju sutartis jau nutraukta. Sutartyje nurodytas 10 punktas atitiko šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškovas be jokio pagrindo teigia, jog sutarties 10 punktas atsakovui suteikia perdėtą pranašumą. Nesutiko su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju atsakovas pasinaudojo ieškovės pasitikėjimu, jog ji nesuprato sutarties 10 punkto. Sudarytoje sutartyje minėtas 10 punktas yra aiškiai suformuluotas , todėl ieškovė turėjo būti atidi ir rūpestinga pasirašydama sutartį. Prašė ieškinį atmesti.

6Triplike atsakovas nurodė, jog ieškovė turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį už 2016 metus, nes atsakovui priklausančiame žemės sklype ieškovė 2016 metų rudenį pasodino graikiškus riešutmedžius . Atsakovas žodžiu ne kartą yra sakęs ieškovės vyrui, jog ieškovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už 2016 metus, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji nėra gavusi iš atsakovų pretenzijų dėl nuomos mokesčio. Taip pat nurodo, jog nepagrįsti ieškovės argumentai dėl jai neva išnuomoto mažesnio žemės sklypo ploto. Atsakovas išnuomojo 5 ha žemės sklypą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas kokiais nors būdais ieškovės teisę naudotis visais 5 ha žemės sklypu būtų apribojęs. Triplike atsakovas toliau teigė, jog išnuomotą žemės sklypą ieškovei jis pats apsodino riešutmedžiais, jog jis mokėjo už sodinukus. Be to, atsakovas pats organizavo žemės sklypo paruošimą medelių sodinimui. Taip pat atsakovas triplike nurodo, jog ieškovė nepagrįstai remiasi viena Aukščiausiojo Teismo nutartimi , nes šiuo atveju faktiniai duomenys visiškai skirtingi, o ieškovė savaip interpretuoja minėtą AT nutartį ir pritaiko sau. Iš toliau nesutiko su ieškovės argumentai, jog atsakovas prieš nutraukdamas sutartį, privalėjo ieškovę informuoti prieš tris mėnesius. Sutarties 10 punktas tokių įpareigojimų atsakovui nenumato. Dėl ieškovės dublike nurodyto argumento, jog atsakovas turėjo ieškovės kontaktus ir privalo su ja bendradarbiauti, atsakovas nurodė, jog ieškovė su juo nebendradarbiavo ir netinkamai vykdė savo įsipareigojimus mokėti žemės nuomos mokestį. Mano, jog niekuo nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovas žemės nuomos mokesčio mokėjimui gauti ieškovei turėjo pateikti PVM sąskaitą- faktūrą. Atsakovas pats turėjo teisę apsispręsti kaip skaičiuoti mokestį ir šiuo atveju pasirinkto žemės nuomos mokestį be PVM. Triplike kategoriškai nesutiko su ieškovės dublike nurodytais argumentais, jog atsakovas iš sutarties sudarymo turėjo naudos ir siekia perimti riešutmedžiais užsodintą sodą. Atsakovas ir ieškovės vyras Ž. J. buvo draugai, todėl atsakovas siekdamas padėti draugui, jį konsultavo paramos gavimo klausimais, sudarė žemės nuomos sutartį palankiomis sąlygomis ir tikėjosi, jog ieškovė tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus. Triplike ir toliau teigia, jog sutarties nuostatos yra aiškios ir paprastai suprantamos, ji tikrai nesudėtinga. Ieškovė nėra atsakovui pateikusi jokių pretenzijų dėl sutarties aiškumo trūkumų, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog sutarties forma ir turinys turi trūkumų . Prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu apklausti liudytoją I. Š..

7Teismo posėdžio metu atsakovas S. Š., jo atstovas nurodė, jog palaiko savo išdėstytus argumentus atsiliepime į ieškinį ir triplike. Paaiškino, jog su ieškovės vyru Ž. J. yra pažįstami nuo 2007 metų, nes siejo verslo reikalai. Kartu su Ž. J. yra paruošę apie 30 projektų ir juose dalyvavo. 2015 metais ieškovės vyras sugalvojo parengti jaunojo ūkininko ūkio įkūrimui projektą , kad gautų traktorių ir paramą ūkiui vystyti. Kadangi Ž. J. buvo vyresnis nei 40 metų, o jaunasis ūkininkas laikomas tik iki 40 metų, tai projektą ruošė jo žmonos vardu. Jis dirba projektavimo srityje, žino kaip reikia rengti projektus, todėl konsultavo Ž. J. kaip reikia parengti projektą, kokius rodiklius nurodyti. 2015 merais ieškovės vardu buvo suteikta parama, gavo traktorių. Jis užsiima sodininkyste, todėl 2016 metais sutarė su Ž. J., jog jiems išnuomos žemės sklypą ir jį apsodins graikiniais riešutmedžiais ir kartu juos augins, prižiūrės žemės sklypą. Tam tikslui jis parengė žemės nuomos sutartį ir 2016 metų rudenį jis ir ieškovė sutartį pasirašė. 2016 metų spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, ieškovės išsinuomotas žemės sklypas buvo apsodintas graikiniais riešutmedžiais. Ieškovė nedalyvavo medelių sodinime. Sodino jis , jo brolis, šeima ir R,K., kuris su technika gręžė skyles medelių sodinimui. Ž. J. taip pat medelių nesodino, o tik atvežė techniką. Žodžiu buvo susitarę, jog kartu prižiūrės sklypą, rūpinsis medeliais, tačiau ieškovė šios pareigos nevykdė. Jis rūpinosi žemės sklypo priežiūra , medeliais. Dėl to pretenzijas žodžiu ne kartą išsakė Ž. J., nes su ieškove nebendravo. Ieškovė nesumokėjo ir už graikinių riešutmedžių medelius, nors sąskaita buvo išrašyta jos vardu. Žmogus reikalavo apmokėti, todėl sąskaita buvo perrašyta jo vardu ir jis už medelius sumokėjo. Ieškovė nemokėjo ir žemės nuomos mokesčio už 2016 metus , nors žodžiu jis ne kartą apie tai sakė Ž. J.. Kadangi ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų, tai jis vienasmeniškai priėmė sprendimą sutartį nutraukti ir šį faktą įregistravo Registrų centre. Apie tai, jog jis nutrauks sutartį, ieškovės neinformavo. Apie tai pasakė per tarpininką, jų bendrą pažįstamą E. B.. Mano, jog žemės nuomos sutartį nutraukė pagrįstai. Neprivalėjo apie nutraukimą pranešti ieškovei, nes sutarties 10 punktas ledo jam bet kada ir bet kokiomis sąlygomis vienasmeniškai nutraukti sutartį. Nuomos sutartį ruošė jisai ir tą 10 punktą įtraukė natūraliai. Nesutiko su ieškovės teiginiais, jog ieškovė sutartį pirmą kartą pamatė 2017 metais Registrų centre. Sutartį jis ir ieškovė pasirašė 2016 metų rudenį, o ją įregistravo registrų centre 2017 metų balandžio mėnesį, kai ieškovė Nacionalinėje mokėjimų agentūroje nurodė ,j og nuomojasi žemės sklypą ir tam, kad ieškovė gautų išmokas , žemės sklypo nuomos sutartį turėjo būtų įregistruota Registrų centre. Kadangi ieškovė visiškai nevykdė susitarimu prižiūrėti žemės sklypą, rūpintis sodinukais, nemokėjo žemės nuomos mokesčio, tai jis priėmė sprendimą sutartį nutraukti ir tai padarė teisėtai. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinys tenkintinas

9Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys 2016 m. rugsėjo 10d., pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas S. Š. 5 metams išnuomojo ieškovei E. J. atsakovui priklausantį žemės sklypą , viso 5 ha , kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Šalys susitarė, kad žemės nuomos mokestis per metus sieks 100 eurų vieną hektarą. (e.b.l ). Iš 2018 m. balandžio 20d., sprendimo dėl 2016-09-10 žemės sklypo nuomos sutarties žemės nuomos sutarties nutraukimo matyti, jog atsakovas S. Š. , remdamasis sutarties 10 p puntu , nutraukia 2016-09-10 su ieškove pasirašytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), nuomos sutartį. Šis sprendimas Registrų centre įregistruotas 2018m. gegužės 21d. (el. b.l.) Iš 2018m. liepos 11d., Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimo ieškovei , matyti, jog agentūra informuoja ieškovę , jog agentūra patikrinusi ieškovės 2018 metais pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenis, nustatė dvigubą žemės klypo deklaravimą. Po tokio pranešimo, ieškovė kreipėsi į Registrų centrą, kur ji gavo atsakovo įregistruotą sprendimą nutraukti su ja minėto žemės sklypo nuomos sutartį. Tai sužinojusi ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu. Po to ieškovės teikė dubliuką, o atsakovas tripliką. Taikaus susitarimo tarp šalių pasiekti nepavyko.

10Dėl 2016-09-10 žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

11Kaip byloje nustatyta, tai šalys 2016m. rugsėjo 10d. pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį . Atsakovas jam priklausantį žemės sklypą -5 ha, išnuomojo ieškovei 5 metų laikui. Nustatyta, jog pačią sutartį parengė atsakovas. Ginčas kilo dėl terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo atsakovo iniciatyva pripažinimo neteisėtu, būtina nustatyti ar yra pagrindas sutarties nutraukimui. Žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva pagrindus ir tvarką nustato CK 6.564 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė ir grindė savo ieškinį . CK 6.564 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti trys atvejai, kuomet žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, tai , kuomet žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar paskirtį ; jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nemoka ir trečias atvejis, tai kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame straipsnyje yra nurodytas baigtinis žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas. Išklausius šalis, jų atstovus, bei ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus, teismas nenustatė nei vieno pagrindo, kuriuo būtų galima remtis konstatuojant, jog atsakovas vienasmeniškai priimdamas sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį pasielgė teisėtai, todėl teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, jog sutarties nutraukimas yra neteisėtas . Nustatyta, jog ieškovė nuo 2016m. rugsėjo 10d., išsinuomojo iš atsakovo žemės sklypą graikinių riešutmedžių pasodinimui. Išklausius ieškovę, atsakovą, liudytoją ieškovės vyrą Ž. J., nustatyta, jog atsakovas ir ieškovės vyras Ž. J. buvo seniai pažįstami, turėjo bendrų verslo reikalų ir pats atsakovas pasiūlė ieškovės vyrui išsinuomoti jo žemės sklypą, jį užsodinti graikiniais riešutmedžiais ir tokiu būdu kartu užsiimti graikinių riešutų verslu . Pats atsakovas padėjo ieškovės vyrui rengti projektą. Taigi, ieškovė, išsinuomojusi žemės sklypą iš atsakovo , jį naudojo pagal paskirtį. Atsakovas jokių pretenzijų ieškovei, jog ji žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį , neteikė. Pasirašytoje šalių žemės nuomos sutartį buvo aptartas žemės nuomos mokestis. Sutarties 4 punkte nurodyta, jog šalys susitarė, kad užmokestis už žemės nuomą per metus sieks 100 Eur/ha. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2018-02-28 atsiskaitė su atsakovu ir už 2017 metus sumokėjo 500 Eur žemės nuomos mokestį. Atsakovas, teigdamas, jog sutarties vienas iš nutraukimo pagrindų buvo tas, jog ieškovė nemokėjo žemės nuomos mokesčio už 2016 metus. Toks atsakovo argumentas niekuo nepagrįstas. Kaip matyti sutartis sudaryta 2016m. rugsėjo 10d., tačiau Registrų centre įregistruota tik 2017 balandžio 13d. Graikiniai riešutmedžiai išnuomotame sklype buvo pasodinti 2016 metų spalio pabaigoje lapkričio pradžioje. Mokestis sutartyje numatytas už metus, taigi ieškovė nesinaudojo visus metus išsinuomotu žemės sklypu. Sudarytoje sutartyje nėra aptartas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, jo pradžia, tiesiog nurodyta jog mokestis mokamas per metus , todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė turėjo mokestį mokėti ir už 2016 metus. Atsakovas teigė, jog jis ne kartą raginęs sumokėti mokestį ir tai daręs žodžiu , sakydamas ieškovės vyrui. Ieškovės nepažinojo, neturėjo jos kontaktų, todėl jai pretenzijų nereiškė. Šių argumentų atsakovas nepagrindė ir neįrodė. Apklaustas liudytoju ieškovės vyras Ž. J. neigė gavęs žodžiu reikalavimą sumokėti žemės nuomos mokestį už 2016 metus. Byloje nustatyta, jog šalys susirašinėjo elektroniniu paštu . Tokius duomenis pateikė ieškovė kartu dubliku, todėl niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis neturėjo jokių kontaktų su ieškove.

12Siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi, kai nuomininkas daugiau kaip tris mėnesius nuo nustatyto žemės nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, tai nuomotojas gali vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris taikytinas kartu su CK 6.217 straipsniu. Šiuo atveju nebuvo nustatytas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, jo pradžia, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, nepranešė ieškovei , jog ji nemoka mokesčių ir nereikalavo sumokėti mokesčio už 2016 metus, todėl niekuo nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovė nemokėjo žemės numos mokesčio, ir tai buvo vienas iš pagrindų vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį.

13Atsakovas pasisakydamas , kodėl jis nutraukė sutartį prieš terminą , aiškino, jog ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo paruošimo graikinių riešutmedžių sodinimui , nesodino medelių ir jų neprižiūrėjo, visai nesirūpino sklypu. Ieškovė paaiškino, jog jos vardu buvo parengtas projektas ir verslo planas, tačiau realiai visais reikalais rūpinosi jos vyras ir jis bendravo ir kontaktavo su atsakovu. Apklausus liudytojus Ž. J., R. K. buvo nustatyta, jog medelius sodino atsakovas, jo šeima ir Ž. J. pasamdytas R. K., kuris su technika gręžė skyles medelių sodinimui. Techniką parūpino ir atvežė ieškovės vyras Ž. J.. Už medelius mokėjo tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Ieškovė dėl šių aplinkybių nurodė, jog žemės sklypas jai buvo reikalingas , kad vykdytų įsipareigojimus pagal verslo planą, o pasodinti atsakovo sklype riešutmedžiai ir toliau būtų likę atsakovui, nes ji neplanavo sklypo pirkti. Ir pats atsakovas nurodė, jog su ieškovės vyru Ž. J. sutarė bendrai vystyti graikinių riešutmedžių auginimo verslą. Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys tuo metu draugiškai susitarė ir dirbo. Dėl to, kad ieškovė netinkamai naudojosi sklypu, jo neprižiūrėjo, jog dėl to atsakovas patyrė nuostolių, atsakovas nėra pateikęs jokių pretenzijų ieškovei, todėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės nebuvo pagrindas priimti vienasmenišką sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą.

14Kasacinio teismo praktika aiškina, kad nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016).

15Byloje nustatyta, jog sutartis nutraukta pažeidus CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuomotojas prieš vienašališkai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį , apie žemės nuomos sutarties nutraukimą privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitos paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Išklausius ieškovę, atsakovą nustatyta, jog atsakovo sprendimas apie vienašališką sutarties nutraukimą yra neteisėtas, nes jis priimtas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Sutartyje nėra jokių nuostatų nustatančių sutarties nutraukimo tvarką, nėra aptarta sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka, todėl šiuo atveju taikytinos įstatymo nuostatos, numatytos CK 6.564 str., 2 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį surašė 2018m. balandžio 20d., tačiau jį Registrų centre įregistravo tik 2018 m. gegužės 21d. (el.b.l.) Atsakovas iš vis apie tokį savo sprendimą ieškovei nepranešė nei žodžiu, nei raštu. Atsakovas tai pripažino. Nurodė, jog per bendrą šalių pažįstamą pranešęs, jog nutrauks žemės nuomos sutartį. Teisme apklaustas liudytoju E. B. nurodė, jog jis yra pažįstamas su ieškovės vyru, atsakovu ir tuo metu su jais bendravo. Prieš metus atsakovas jo yra klausęs ar ieškovei dar reikalingas žemės sklypas , nes jis bet kada gali sutartį nutraukti. Tai liudytojas vertino , kaip S. Š. klausimą jam, todėl jis nematė reikalo tą sakyti ieškovei. Liudytojas nurodė, jog tuo metu jau buvo konfliktas kilęs tarp ieškovės vyro ir atsakovo ir atsakovas nutraukdamas sutartį tokiu būdu darė spaudimą ieškovės vyrui dėl kitų verslo reikalų. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Tik teigė pats nepranešė apie ketinimą nutraukti sutartį prieš terminą, nes neturėjo kontaktų su ieškove. Šią aplinkybę paneigė ieškovė , pateikdama duomenis, jog tiek ji, tiek jos vyras su atsakovu susirašinėjo elektroniniu paštu. Esant tokioms aplinkybėms , teismas konstatuoja, jog atsakovo vienašališkas sprendimas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą yra neteisėtas . Atsakovas, jo atstovas , sakydama, jog atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą, vadovavosi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kur yra numatyta, jog sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta ir kitais įstatymo nustatytais atvejais ir šiuo atveju jie rėmėsi žemės nuomos sutarties 10 punkto nuostatą, kuri nurodyta, jog nuomotojas gali nutraukti šią sutartį ankščiau laiko bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Tokie atsakovo, jo atstovo argumentai niekuo nepagrįsti ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai tokios kategorijos bylose.

16Byloje nustatyta, jog ieškovė siekia tęsti žemės nuomos teisinius santykius, nes jai yra svarbu vykdyti įsipareigojimus pagal verslo planą. Verslo plane yra numatytas graikinių riešutmedžių auginimas. (el.b.l.) Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį yra neteisėtas, dėl to ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl pripažinus žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovas įpareigotinas vykdyti 2016m. rugsėjo 10d. žemės sklypo nuomos sutartį.

17Dėl reikalavimo panaikinti 2016-09-10 žemės sklypo nuomos sutarties 10 punkto nuostatą, pagal kurią nuomotojas (atsakovas) vienašališkai gali nutraukti šią sutartį ankščiau termino ir bet kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis.

18Ieškovė prašydama panaikinti sutarties 10 p. rėmėsi CK 6.288 straipsnio nuostatomis. Kaip byloje nustatyta, tai žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 2016 - 09- 10. Sutartį parengė pats atsakovas, nes jis dirba su projektais , rengia įvairius dokumentus ir tame tarpe sutartis. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Ieškovė nurodė, jog ji atsakovo paruošą sutartį pamatė tik 2017 metų balandžio mėnesį Registrų centre, kai reikėjo sutartį įregistruoti dėl naudmenų deklaravimo. Atsakovas atvežė sutartį, ji pasirašė jos neskaičiusi, nes atsakovu pasitikėjo. Taigi, nustatyta, jog sutartis buvo iš anksto atsakovo paruošta, dėl jos nevyko jokios derybos. Atsakovas pasinaudojo tuo, jog ieškovė juo pasitikėjo, nes jis padėjo ruošti dokumentus , užtikrinančius paramos gavimą ir su tuo susijusių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė iš esmės neturėjo jokios patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis ir ieškovė nesitikėjo, jog sutartis gali būti nutraukta nesulaukus sutartyje nustatyto termino. Atsakovas, jo atstovas atsikirsdami teigė, jog ieškovė yra pakankamai išsilavinusi, dalyvauja versle, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga pasirašydama sutartį. Tokie argumentai niekuo nepagrįsti . Šalys sudarydamos sutartis turi elgtis sąžiningai. Atsakovas, jo atstovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė dalyvavo rengiant sutartį, jog su ja buvo derinamas sutarties tekstas, jog ji būtų su sutartimi susipažinusi ankščiau, o ne sutarties pasirašymo dieną. Kaip nurodė apklaustas Ž. J., tai pats atsakovas pasiūlė išsinuomoti jo žemės sklypą ir kartu užsiimti graikinių riešutmedžių auginimu. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad pagal CK 6.288 straipsnį, sprendžiant ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan.(LAT nutartys 3K-3-296/2006, 3K-3-124/2012) Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.288 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienasmeniškai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė- įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą. Šiuo atveju teismas išklausęs ieškovę, jos atstovą, atsakovą, jo atstovą, liudytojus, bei ištyręs visą bylos medžiagą sprendžia, jog šiuo atveju egzistuota sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą . Tokia esminė šalių nelygybė egzistuoja nuo pat sutartis sudarymo momento . Kaip jau teismas konstatavo, tai sutartis buvo paruošta paties atsakovo ir derybos dėl jos nevyko. Atsakovas pasinaudojo tuo, jog ieškovė juo pasitikėjo, nes atsakovas ruošė dokumentus užtikrinančius paramos gavimą ir su tuo susijusių įsipareigojimų įvykdymą. Tai patvirtino liudytojas Ž. J., pripažino ir pats atsakovas. Ieškovė neturėjo jokios patirties ruošiant tokias sutartis. Tuo tarpu atsakovas yra patyręs šioje srityje, nes nuomoja ne vieną žemės sklypą ir rengia įvairius projektus. Atsakovas dėl sutarties 10 punkto nurodė, jog toks punktas jam kilo natūraliai ir nieko negalėjo dėl to paaiškinti. Toks sutarties punktas suteikia teisę atsakovui nutraukti sutartį nesant sutarties pažeidimui iš ieškovės pusės . Tuo tarpu įstatymas įtvirtina priešingą interesų pusiausvyrą. Tokia teisė suteikiama ne nuomotojui , o nuomininkui. Dėl visų šių nustatytų aplinkybių , ieškovė ir prašė pripažinus žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, panaikinti sutarties 10 p. Atsakovas , jo atstovas dėl to nurodė, jog sutartis nutraukta ir jos modifikuoti nebegalima, tačiau tokie atsakovo argumentai nepagrįsti, nes tenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, teismas tenkina ir kitą reikalavimą – naikintinas 2016-09-10 žemės sklypo nuomos sutartis 10 punktas , pagal kurią nuomotojas vienašališkai gali nutraukti šią sutartį ankščiau termino bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Dėl visų aukščiau išvardintų motyvų, ieškovės ieškinys tenkintinas visikai.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 187 Eur žyminio mokesčio išlaidų, bei turėjo 2420 eurų atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovės patirtos nurodytos išlaidos jai priteistinos iš atsakovo.

20Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 8,86 Eur sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

21Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-10-24 nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

22Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį patenkinti visiškai.

24Pripažinti 2016 m. rugsėjo 10 d. Žemės sklypo nuomos sutarties tarp E. J. ir S. Š. nutraukimą neteisėtu.

25Įpareigoti S. Š. vykdyti 2016m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutartį .

26Panaikinti 2016m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutarties 10 punkto nuostatą, pagal kurią nuomotojas vienašališkai gali nutraukti šią sutartį ankščiau termino bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis.

27Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-10-24 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

28Priteisti iš S. Š. a. k. ( - ) E. J. 187,50 eurų sumokėto žyminio mokesčio ir 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

29Išieškoti iš S. Š. a. k. ( - ), 8,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistos išlaidos yra mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, kodas 5660)

30Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita... 2. Ieškovė E. J. su ieškiniu atsakovui S. Š. kreipėsi į teismą ir prašė... 3. Pateiktame dublike , ieškovė ir jos atstovas nesutiko su atsakovo atsiliepime... 4. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, o paskutinio teismo posėdžio metu ir... 5. Atsakovas S. Š. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog... 6. Triplike atsakovas nurodė, jog ieškovė turėjo pareigą mokėti nuomos... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas S. Š., jo atstovas nurodė, jog palaiko savo... 8. Ieškinys tenkintinas ... 9. Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais... 10. Dėl 2016-09-10 žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. ... 11. Kaip byloje nustatyta, tai šalys 2016m. rugsėjo 10d. pasirašė žemės... 12. Siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės,... 13. Atsakovas pasisakydamas , kodėl jis nutraukė sutartį prieš terminą ,... 14. Kasacinio teismo praktika aiškina, kad nukentėjusioji šalis negali remtis CK... 15. Byloje nustatyta, jog sutartis nutraukta pažeidus CK 6.564 straipsnio 2 dalies... 16. Byloje nustatyta, jog ieškovė siekia tęsti žemės nuomos teisinius... 17. Dėl reikalavimo panaikinti 2016-09-10 žemės sklypo nuomos sutarties 10... 18. Ieškovė prašydama panaikinti sutarties 10 p. rėmėsi CK 6.288 straipsnio... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios... 20. Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių... 21. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-10-24 nutartimi taikytos... 22. Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas... 23. Ieškinį patenkinti visiškai.... 24. Pripažinti 2016 m. rugsėjo 10 d. Žemės sklypo nuomos sutarties tarp E. J.... 25. Įpareigoti S. Š. vykdyti 2016m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutartį... 26. Panaikinti 2016m. rugsėjo 10d., žemės sklypo nuomos sutarties 10 punkto... 27. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Utenos apylinkės teismo... 28. Priteisti iš S. Š. a. k. ( - ) E. J. 187,50 eurų sumokėto žyminio... 29. Išieškoti iš S. Š. a. k. ( - ), 8,86 Eur išlaidų, susijusių su... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...