Byla 3K-3-296/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sauluva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauluva“ dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė B. R., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad 2001 m. vasario 8 d. jos ir atsakovo UAB „Sauluva“ buvo sudaryta 52,46 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo patalpas aštuonerių metų terminui, kuris prasideda 2001 m. balandžio 1 d. ir baigiasi 2009 m. kovo 31 d. (Sutarties 2 straipsnio 1 dalis); atsakovas ieškovei įsipareigojo mokėti 1875 Lt nuompinigių per mėnesį (už laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.), kai oficialus lito ir JAV dolerio santykis yra 4:1, šiam santykiui keičiantis, atitinkamai perskaičiuojami ir nuompinigiai (Sutarties 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teigė, kad kai kurios Sutarties sąlygos neatitiko sąžiningumo ir protingos, sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, nes jos pasirašymo metu suteikė atsakovui pranašumą, ieškovė su jomis buvo priversta sutikti, nes turėjo ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių ir buvo ekonomiškai silpna. Pasikeitus ieškovės padėčiai atsakovui buvo siūlyti nuomos sutarties sąlygų pakeitimai, tačiau šis su jomis iš esmės nesutiko. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas aiškus susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo nacionaline valiuta litais, tačiau nuo 2002 m. vasario mėn. atsakovas pradėjo mokėti ne visą sutartą nuomos mokestį, motyvuodamas JAV dolerio ir lito kurso pasikeitimu. Atsakovo mokamas nuomos mokestis kas mėnesį buvo mažesnis, dėl ko yra susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2004 lapkričio mėn. – 13 898,38 Lt. Ieškovė teismo prašė iš dalies pakeisti Sutarties 1 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 1 dalį; papildyti 4 straipsnį 8 ir 9 dalimis; pakeisti 5 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnio 4 dalį laikyti negaliojančia; pakeisti 5 straipsnio 6 dalį; 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 2 dalį laikyti negaliojančiomis; pakeisti 7 straipsnio 5 dalį, 4.3 punktą laikyti 5.3 punktu; 8 straipsnio 6 dalies 6.2 punktą laikyti negaliojančiu; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai nesumokėtus nuompinigius už laikotarpį nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. 13 898,38 Lt, taip pat 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną praleistą dieną, t. y. 4 190,88 Lt už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 16 d. iki 2004 m. lapkričio 15 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. už 18 089 Lt, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pakeitė bei papildė kai kurias Sutarties dalis: Sutarties 1 straipsnio 3 dalį išdėstė taip: ,,nuomotojas pareiškia, kad patalpos nuosavybės teise priklauso nuomotojui pagal 1993 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1436. Jokių trečiųjų asmenų reikalavimų į nuomojamas patalpas nėra. Nuomotojas garantuoja, kad nuomininkas gali ir galės netrukdomai, be jokių trukdymų iš nuomotojo pusės, ar bet kokių kitų asmenų, veikiančių nuomotojo įgaliojimu, vardu, jo reikalavimu ar jam vadovaujant, naudotis nuomojamomis patalpomis visą nuomojamo termino laikotarpį. Nuomotojas garantuoja, kad nuomininkas bus apsaugotas nuo bet kokių trečiųjų asmenų reikalavimų, pretenzijų, priemonių ar veiksmų, susijusių su nuomojamomis patalpomis“; papildė Sutarties 4 straipsnio 8 ir 9 punktais ir juos išdėstė taip: ,,8 punktas. Kapitalinis išnuomotų patalpų remontas, kuris susijęs su nuomininko veikla, atliekamas nuomininko lėšomis, raštu sutikus nuomotojui“; ,,9 punktas. Padengti nuomotojo nuostolius, jei nuomojamų patalpų būklė pablogėjo dėl nuomininko kaltės“; pakeitė Sutarties 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstė taip: “Nuomininkas moka nuomotojui 1 875 Lt dydžio nuomos mokestį. Nuompinigiai už einamąjį mėnesį turi būti sumokėti iki einamojo mėnesio 15-os kalendorinės dienos. Nuomos mokesčio dydis peržiūrimas kiekvienų metų vasario 1 dieną, suderinant nuomos mokesčio dydį surašomu sutarties priedu”; Sutarties 5 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį nutarė laikyti negaliojančiomis; Sutarties 5 straipsnio 6 dalį išdėstė taip: ,,Visa patalpų įranga, išskyrus nurodytą priede Nr. 3 yra laikoma nuomininko nuosavybe ir ją nuomininkas pasiima ne vėliau kaip sutarties pasibaigimo dieną. Nuomos sutarčiai pasibaigus ir nuomininkui nepasiėmus savo įrangos, jis moka nuomotojui šios sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą nuomos mokestį“; 7 straipsnio 2 dalį išdėstė taip: ,,Nuomotojas, neįvykdęs 2 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nutraukęs sutartį prieš terminą dėl savo kaltės, atlygina nuomininkui kilusią dėl to žalą“; Sutarties 7 straipsnio 5 dalies 4.3 punktą nutarė laikyti 5.3 punktu ir jį išdėstė taip: ,,Nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ilgiau nei du mėnesiai iš eilės nuo tos dienos, kai jis turėjo sumokėti, arba, kai moka nereguliariai, ne visą nuomos sumą, nurodytą sutartyje, kurios suma viršija dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydį“. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo nesumokėtus 13 898,38 Lt nuompinigių už laikotarpį iki 2004 m. lapkričio mėn., 4 190,88 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas nuo 13 898,38 Lt sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2004 m. lapkričio 5 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalimi, 6.195 straipsniu ginčo sutarties sąlygos gali būti pakeičiamos. Ginčijama sutarties sąlyga, nustatyta Sutarties 1 straipsnio 3 dalyje, iš esmės pasikeitė panaikinus nuomojamų patalpų įkeitimą, ieškovės prisiimta garantija dėl trečiųjų asmenų teisių į nuomojamas patalpas neturėjimą atitinka faktinę padėtį. Toks sąlygos pakeitimas nepažeidžia atsakovo teisių, jo teisėtų interesų ir neprieštarauja įstatymui. Teismas laikė, kad nėra pagrindo pakeisti nuomos sutarties 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti pagal ieškovės prašymą, nurodė, kad nors ginčo šalys patalpų perdavimo aktą surašė 2001 m. vasario 8 d., tačiau pačioje sutartyje sulygo dėl konkretaus nuomos termino, tai atitiko abiejų šalių valią. Teismas taip pat nurodė, kad prašymas papildyti Sutarties 4 straipsnį naujais 8 ir 9 punktais atitinka sąžiningumo principus, teisėtus šalies lūkesčius, taip pat atitinka CK 6.492, 6.489, 6.500 straipsniuose įtvirtintas teisės normas. Teismas laikė, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl Sutarties 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo, konstatavo, kad ginčo šalys sulygo dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio valstybine valiuta – 1875 Lt, ir nustatė, kad nuomos mokestis 1875 Lt yra JAV dolerio ir lito kursui esant 1:4, šalys dėl valiutos kurso susitarė tam atvejui, kai toks atsiskaitymas vykdomas atitinkama valiuta. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sulygto nuomos mokesčio – 1 875 Lt per mėnesį – nemokėjimas prieštarauja sutarčiai, per laikotarpį iki 2004 m. lapkričio mėn. susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas yra 13 898,38 Lt, taip pat iš atsakovo ieškovei priteistini jos apskaičiuoti delspinigiai. Teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo nustatyti šalių nesulygtą ieškovės nurodyto dydžio nuomos mokestį nurodė, kad šalys yra sudariusios ilgalaikę sutartį, joje turi būti aptarta galimybė peržiūrėti nuomos mokesčio dydį bei nustatyti sumokėjimo terminą. Teismas nurodė, kad prašymas Sutarties 5 straipsnio 4 dalį pripažinti negaliojančia yra pagrįstas, nes ji prieštarauja CK 6.487, 6.477 straipsniams, yra nesąžininga, nes nuomos sutartis yra atlygintinė ir sutarties galiojimo laikui nuomininkui tenka pareiga mokėti sulygtą nuomos mokestį. Ieškovės prašymą dėl sutarties 5 straipsnio 6 dalies pakeitimo teismas taip pat laikė pagrįstu, nes jis atitinka teisėtus lūkesčius, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo, vienai iš sutarties šalių nesuteikia išskirtinių lengvatų bei sąlygų. Teismas CK 1.67 straipsnio pagrindu pripažino Sutarties 6 straipsnio 3 dalį negaliojančia, nes laikė, kad ji uždeda nuomotojui nepagrįstai didelę piniginę atsakomybę; ištaisė Sutartyje padarytą eiliškumo klaidą: 7 straipsnio 5 dalies 4.3 punktą laikė 5.3 punktu ir nurodė, kad ištaisius šį numeracijos klaidingumą yra iš dalies nustatomas nuomos nutraukimo pagrindas, šalys susitarė dėl Sutarties nutraukimo, kai nuomos mokestis nemokamas du mėnesius, tačiau sąžiningumo principui įtvirtinti sutartyje yra konkretizuojama atitinkama sąlyga, nustatant, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta, kai nuomininkas nemoka du mėnesius nuomos mokesčio iš eilės arba nemoka jo dalimis, kai bendra nuomos mokesčio suma yra didesnė už dviejų mėnesių nuompinigių dydį.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2005 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atmesdamas ieškovės argumentą, kad nuomos termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo patalpų perdavimo nuomininkui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuomos sutarties termino eigos pradžia sutartyje gali būti nustatyta ir ne nuo daikto perdavimo ar atitinkamo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Tokios nuostatos įtvirtintos ir Civilinio kodekso 6.479 straipsnyje, nustatančiame, kad nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Teismas pažymėjo, kad Sutarties šalys susitarė, jog nors daiktas faktiškai nuomininkui buvo perduotas Sutarties pasirašymo dieną, tačiau nuomos termino pradžia yra balandžio 1 d. Įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl Sutarties sudarymo teismas konstatavo, kad toks šalių susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos bei nuomos terminų skaičiavimo neprieštarauja įstatymų normoms ir negalėtų būti vertinamas kaip esminis ieškovės, kaip nuomotojos, interesų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad visi pirmosios instancijos teismo padaryti sutarties pakeitimai bei aiškinimai yra nesąžiningi, atitinkantys tik ieškovės interesus. Teisėjų kolegija nurodė, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas panaikino Sutarties 5 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad paskutinius du nuomos sutarties mėnesius nuomininkas nuomos mokesčio nemoka, negali būti pripažįstama atsakovo teisėtų interesų pažeidimu, nes nuomos mokestis mokamas už visą nuomos laikotarpį, taip pat ir už 2009 m. vasario-kovo mėnesius, tik šis mokėjimas atliekamas iš anksto avansu, todėl sutarties sąlyga, kuri prieštarauja tikrajai faktinei padėčiai bei šalių susitarimui, teismo sprendimu pagrįstai panaikinta. Teisėjų kolegija laikė, kad teismas pagrįstai panaikino Sutarties 6 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog nuomotojas turi atlyginti nuomininkui 30 000 Lt žalą, jeigu nutrauktų sutartį prieš terminą, nes ji suteikė nuomininkui perdėtą pranašumą (Civilinio kodekso 6.228 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors Sutarties 1 straipsnio 3 dalies pakeitimas yra formalus, t. y. vietoje nuomotojo pareiškimo apie išnuomotų patalpų įkeitimą deklaruota, kad patalpos nebėra įkeistos, argumentas, jog sutarties vykdymui tai neturi jokios reikšmės, nėra pagrįstas, nes tokiu pakeitimu nuomotojas ne tik deklaruoja faktinės padėties pasikeitimą, tačiau ir informuoja nuomininką apie patalpų teisinio statuso pasikeitimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi esminį atsakovo apeliacinio skundo argumentą dėl nuomos mokesčio dydžio, nurodė, kad Sutarties 5 straipsnio 1 dalyje šalys susitarė, jog nuomininkas mokės nuomotojui 1875 Lt nuompinigius per mėnesį už laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., o vienintelė išlyga, numatyta sutartyje, yra oficialaus lito ir JAV dolerio santykio pasikeitimas, kuriam įvykus, t. y. pasikeitus oficialiam lito ir JAV dolerio santykiui, atitinkamai turi būti perskaičiuojami ir nuompinigiai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad sutartyje numatytas faktas, įgalinantis perskaičiuoti nuompinigių dydį, neįvyko, todėl atsakovo argumentai, jog jis, keičiantis lito ir JAV dolerio santykiui, pagrįstai perskaičiavo nuompinigių dydį, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nuomos mokesčio dydį perskaičiuoja ne remdamasis oficialiu lito ir JAV dolerio santykiu, o Lietuvos banko skelbiamu lito ir užsienio valiutos (JAV dolerio) santykiu. Tokia pozicija nėra teisiškai pagrįsta: nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiuose teisės aktuose (Pinigų įstatymo 4 straipsnyje, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnyje, Lito patikimumo įstatymo 3 ir 8 straipsniuose, Lietuvos banko valdybos 1998 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 109 patvirtintos Lito ir užsienio valiutų santykių nustatymo tvarkos 1 punkte) buvo aiškiai apibrėžta oficialaus lito kurso parinktos bazine valiutos atžvilgiu sąvoka, kuri skiriasi nuo Lietuvos banko oficialiai skelbiamo lito ir užsienio valiutų santykio sąvokos. Teisėjų kolegija laikė, kad sąvoka „oficialus lito kursas“ yra teisinė kategorija, todėl byloje gali būti reikšmingas tik teisinis šios sąvokos apibrėžimas ir aiškinimas. Teismas nurodė, kad pagal Pinigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos bankas nustato ir skelbia ne lito ir kitų užsienio valiutų (išskyrus bazinę valiutą) oficialius kursus, bet lito ir šių valiutų santykius, kurie apskaičiuojami pagal bazinės valiutos ir šių valiutų santykius, nusistovėjusius vidaus ir pasaulio valiutų rinkose. Taigi įstatymai ir poįstatyminiai aktai Sutarties sudarymo momentu aiškiai atskyrė oficialaus lito kurso ir lito bei užsienio valiutų santykio sąvokas. Teisėjų kolegijos nuomone, teisiškai reglamentuota, kad esminis šių sąvokų skirtumas yra tas, jog oficialus lito kursas bazinės valiutos atžvilgiu nustatomas valstybės institucijų teisės aktais, o lito ir užsienio valiutų (išskyrus bazinę valiutą) santykis apskaičiuojamas ir skelbiamas remiantis rinkoje nusistovėjusiu šių užsienio valiutų ir bazinės valiutos santykiu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko valdyba 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 15 “Dėl bazinės valiutos ir oficialus lito kurso” nustatė, jog nuo 2002 m. vasario 2 d. bazinė valiuta yra euras, nuo šio momento Lietuvos bankas nebenustatinėja oficialaus lito ir JAV dolerio, kuris nebėra bazinė valiuta, kurso, o skelbia tik lito santykį su šia valiuta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pasikeitė oficialus lito ir JAV dolerio santykis.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atsakovas UAB „Sauluva“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

101. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.223 straipsnio 3 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovui ikiteisminio ginčo sprendimo metu pateiktas pasiūlymas kiekybiškai ir kokybiškai skyrėsi nuo reikalavimų, pareikštų pateikus ieškinį teismui. Teismas priimdamas nagrinėti tokį ginčą pažeidė CK 1.9 straipsnio 3 dalį, t. y. įtvirtintos teisės normos tikslus, uždavinius ir paskirtį.

112. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.195 straipsnį, neatsižvelgė į CK 1.9 straipsnio 3 dalį ir 6.204 straipsnį, nes neteisingai aiškino sutarties spragos sąvoką. Tai, kad šalys nesulygo keisti sutarties ar taikyti specifinių sąlygų keičiantis situacijai rinkoje ar panaikinant tam tikrus turto apsunkinimus, negali būti vertinama kaip sutarties spraga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasikeitus aplinkybėms sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.204 straipsnį, kurio 2 dalyje nustatyta, jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Teismo nustatytomis aplinkybėmis šalių sutartinių santykių pasikeitimas neatitinka antrosios sąlygos, nes kiekvienas protingas ir atidus asmuo sudarydamas sutartį suvokia, kad nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, taip pat ketvirtosios sąlygos, nes šalys, pasirašydamos Sutartį su valiutine išlyga, prognozavo, jog gali būti tam tikrų pokyčių, bet įsipareigojo sutarties laikytis tam tikrą terminą.

123. Teismai, nepagrįstai pakeitę sutarties sąlygas, pažeidė CK 6.228 straipsnio nuostatas, kad teismas, nustatęs, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, gali pakeisti sutarties sutarties sąlygas, kurios nepagrįstai stipresnei šaliai suteikė pranašumą. Siekiant pritaikyti šią nuostatą svarbu nustatyti aplinkybę, kad viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelį pranašumą, gauna neproporcingai didelę, palyginti su prievolėmis, naudą, o kita šalis nieko nagauna arba jos gaunama nauda yra neproporcingai maža, atsižvelgiant į jos prievoles. Tuo tarpu teismas nustatė, kad ieškovės situacija negali būti laikoma labai ekonomiškai bloga, dėl kurios ji būtų buvusi priversta sudaryti sau labai nenaudingą sutartį, todėl sutarties sąlygų negalėjo pakeisti.

134. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.67 ir 6.228 straipsnių nuostatas, nes apsiribojo faktinės aplinkybės konstatavimu, kad neva baudos Sutartyje nustatymas suteikė atsakovui perdėtą pranašumą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad taikant šias nuostatas privaloma nustatyti, jog tokios aplinkybės atsirado dėl to, kad viena sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, o nenustatę atsakovo nesąžiningumo teismai netinkamai pritaikė teisės normas, nes neeliminavo prielaidos, jog šalys, veikdamos pagal sutarties laisvės principą pagrįstai prisiėmė tam tikrą riziką, kurios vėliau nesąžiningai bandė išvengti.

145. Teismai, vertindami Sutarties sąlygą dėl apmokėjimo už nuomojamas patalpas priklausomai nuo oficialaus lito ir JAV dolerio santykio, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų. Manytina, kad taip šalys siekė paskirstyti finansinę riziką, kuri atsirastų dėl lito ir JAV dolerio atsiejimo. Sutarties sudarymo metu nebuvo lito ir JAV dolerio santykio, o buvo teisės aktų nustatytas kursas, tačiau tai nereiškia, kad šalys tokios salygos negalėjo nustatyti, nes buvo aišku, jog santykis atsiras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB “Lytagra” v. UAB “Sauliuta”, bylos Nr. 3K-3-813/2003, esant analogiškoms aplinkybėms ginčą išsprendė priešingai, nei šią bylą nagrinėję teismai, todėl laikytina, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė B. R. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistus. Ieškovė atsiliepimą grindžia šiais teisiniais argumentais:

161. Teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų pakeitimą. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sutartis gali būti pakeista abiejų šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį, ar kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas atsisakė pakeisti sutarties sąlygas, todėl pagrįstai buvo reikalaujama jas pakeisti teisminiu keliu. Be to, CK 6.228 straipsnyje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, tuo tarpu sudarant Sutartį atsakovas žinojo, kad ieškovė yra ekonomiškai silpna, dėl skolos ir palūkanų nemokėjimo jai grėsė turto varžytynės ir kt., todėl buvo priversta sudaryti Sutartį sau labai nepalankiomis sąlygomis (pavyzdžiui, buvo nustatytas mažesnis nei tuo metu rinkoje esantis nuomos mokestis ir kt.).

172. Teismai pagrįstai aiškino ir taikė Sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą išlygą dėl nuompinigių apskaičiavimo – nuomos mokesčio dydis gali kisti, jei yra oficialus lito ir JAV dolerio santykio pasikeitimas. Iš teisės aktų (Pinigų įstatymo 4 straipsnio, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio, Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio, Lietuvos banko valdybos 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl lito ir užsienio valiutų santykių tvarkos nustatymo“, Lietuvos banko valdybos 2001 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 192 „Dėl lito ir užsienio valiutų santykių nustatymo taisyklių“) matyti, kad yra dvi sąvokos „oficialus lito kursas“ ir „lito ir kitų užsienio valiutų santykis pagal vidaus ir pasaulio valiutų rinkų kursus“, tuo tarpu atsakovas, perskaičiuodamas mokėtiną nuomos mokesčio sumą, taikė ne nuomos sutartyje sutartą sąlygą (oficialų kurso pasikeitimą), o valiutų, t. y. lito ir JAV dolerio santykį.

183. Teismai pagrįstai pripažino negaliojančia Sutarties 6 straipsnio 3 dalį, nes ši sąlyga suteikė atsakovui perdėtą ir nepagrįstą pranašumą, visiškai apribojo ieškovės galimybes pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka nutraukti Sutartį ir kt.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Šalys sudarė negyvenamųjų patalpų ilgalaikę nuomos sutartį aštuonerių metų terminui. Ieškovė įvykdė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, ieškinį dėl sutarties pakeitimo pareiškė po to, kai kita šalis atsisakė pakeisti sutartį. Sutartis sudaryta ir nuomos mokesčio dydis nustatytas kai teisės aktais bazinė valiuta buvo nustatyta JAV doleriais. Nuomos mokestis nustatytas valstybine valiuta litais, esant lito ir JAV dolerio santykiui 4:1. Nuo ginčo sutarties sudarymo praėjo pakankamas laiko tarpas, valstybinė valiuta teisės aktais susieta ne su JAV doleriu, bet su euru. Sutarties vykdymo metu pasikeitė aplinkybės, turinčios esminę reikšmę jos vykdymui, nuomotoja neprisiėmė prievolės pasikeitus aplinkybėms vykdyti sutartį ankstesnėmis sąlygomis.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliami teisės klausimai dėl CK normų, reglamentuojančių sutarties pakeitimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms apskaičiuojant nuomos mokestį, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

24Dėl CK 6.223 straipsnyje nustatytų sutarties pakeitimo sąlygų. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka. CK 6.223 straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio sutarties pakeitimo atvejų sąrašo. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose. Pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja ginčą nagrinėjantis teismas, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ir laikė, jog ji atliko CK 6.233 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, nes ieškinį dėl sutarties pakeitimo pareiškė po to, kai kita šalis atsisakė pakeisti sutartį. Tokią teismų išvadą patvirtina bylos duomenys. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Teismų nustatyta, kad šalys dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesusitarė, šalims susitarti ir sudaryti taikos sutartį buvo pasiūlyta ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau šalys nesutiko daryti viena kitai išlygų ir sutartį keisti. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalis garantuoja sutarties šalies teisę pirmiausia įvertinti priešingos šalies pateiktus siūlymus dėl keistinų sutarties nuostatų ir pateikti savo nuomonę, sutikimo bei nesutikimo argumentus. Ši nuostata gali būti įgyvendinta, kai šalims pavyksta susitarti, nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.223 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo nelaikytini pagrįstais.

25Dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad įstatyme – CK 6.223 straipsnio 2 dalyje – nustatytos sąlygos keisti sutartį, tai po sutarties sudarymo pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalies valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kuriomis ji galėjo užkirsti kelią. Teismų nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo aptartos sąlygos dėl sutarties pakeitimo. Teismų nustatyta, kad ginčo šalys sulygo konkretų nuomos mokestį valstybine valiuta – 1875 Lt per mėnesį, esant lito ir JAV dolerio 4:1 santykiui. Ši valiutų išlyga nustatyta siekiant išvengti nuostolių dėl valiutos kurso keitimosi. Sunkumų vykdant sutartį šalims atsirado dėl lito ir JAV dolerio atsiejimo. Lietuvos banko valdybos 1994 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 60 nustatyta, kad bazinė valiuta yra JAV doleris; 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 15 nustatyta, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. bazinė valiuta yra euras. Oficialus lito kursas nustatomas parinktos bazine valiutos atžvilgiu, bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas Lito patikimumo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 4 straipsnis). Valstybinę valiutą – litą susiejus ne su JAV doleriu, bet su euru, dėl objektyvių priežasčių iš esmės pasikeitė ginčo sutarties šalių teisiniai santykiai dėl nuomos mokesčio. Šalys sutartimi nenustatė pasikeitusių aplinkybių sprendimo būdų, dėl to atsirado pagrindas keisti šią sutarties dalį. Teismai pagrįstai pažymėjo, kad įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pakeistoje sutartyje paliktas šalių nustatytas nuomos mokestis (1875 Lt) ir nustatyta, kad nuomos mokesčio dydis peržiūrimas kasmet vasario 1 d. (Sutarties 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas, CK 6.487 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad, šalims nesusitarus dėl nuomos mokesčio dydžio ar jo apskaičiavimo metodikos, šis klausimas spręstinas remiantis CK 6.487 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis, sutarties galiojimo laiku nuomininkui tenka pareiga mokėti sulygtą nuomos mokestį. Šalys sutartį dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo po to, kai litas buvo atsietas nuo JAV dolerio, aiškina skirtingai. Šį klausimą, svarbų sutarties vykdymui, teismas išsprendė aiškindamasis šalių ketinimus, atsižvelgdamas į sutarties esmę, rūšį bei remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais (CK 6.195 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl sutarties sąlygos ir jos pakeitimo nuomos mokesčio klausimu.

26Dėl CK 6.228 straipsnio taikymo. Šalys gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Sutarties 6 straipsnio 3 dalies sąlyga, numatanti 30 000 Lt baudą nuomotojui prieš terminą nutraukus sutartį, rodo šalių prievolių neatitikimą, viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelį pranašumą. Sprendžiant, ar šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. Tai yra fakto klausimai, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, išsamesnė faktų analizė, taikant minėtą teisės normą, atlikta apeliacinės instancijos teismo. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.228 straipsnio taikymo nepaneigia teismų padarytų išvadų.

27Dėl kitų sutarties sąlygų pakeitimo. Sąlyga dėl patalpų įkeitimo bankui pasikeitė, nuomojamų patalpų įkeitimas yra panaikintas, todėl teismai patenkino ieškovės reikalavimą dėl Sutarties 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Teismų išvada, kad toks sąlygų pasikeitimas nepažeidžia atsakovo teisių ir jo teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui ir atitinka CK 6.495 straipsnio reikalavimus, laikytina pagrįsta, kaip ir išvada, kad Sutarties 4 straipsnio papildymas 8 ir 9 punktais, nepažeidžia šalių interesų, nes jų nuostatos atitinka įstatymų reikalavimus (CK 6.492, 6.489, 6.500 straipsniai). Remiantis įstatymu (CK 6.487 ir 6.477 straipsniais) teismai konstatavo, kad nuomos sutartis yra atlygintinė, nuomininkui tenka pareiga mokėti sulygtą nuomos mokestį, todėl sutarties sąlyga, jog nuomininkas nuomos sutarties nemoka paskutinius du mėnesius, panaikinta. Padaryta išvada, kad aptariami sutarties pakeitimai tiesiogiai ją vykdant įtakos neturi, bet koreguojant bei keičiant esmines sutarties sąlygas pagrįstai pakeistos kai kurios sutarties nuostatos, jų atitiktis įstatymui, laikytina pagrįsta, neprieštaraujančia CK 6.223 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

28Remiantis aptartais argumentais ir įvertinus bylą nagrinėjusių teismų nustatytų ir išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių, kurios yra būtinos taikant ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, visumą, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškindami ir taikydami civilinės teisės normas nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti, pažeidė CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus civilinės teisės principus ar formuojamą įstatymo taikymo praktiką pagal byloje nustatytus faktus. Jau minėta, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms ir bendriesiems civilinės teisės principams ir sudaromos sutarties esmei.

29Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

30Kasacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokant už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į kasacinį skundą (b. l. 243; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistus.

33Iš atsakovo UAB „Sauluva“ ieškovės B. R. naudai priteisti 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė B. R., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad 2001 m. vasario 8 d. jos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Atsakovas UAB „Sauluva“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.223 straipsnio 3 dalį, nes... 11. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.195 straipsnį, neatsižvelgė į... 12. 3. Teismai, nepagrįstai pakeitę sutarties sąlygas, pažeidė CK 6.228... 13. 4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.67 ir 6.228 straipsnių... 14. 5. Teismai, vertindami Sutarties sąlygą dėl apmokėjimo už nuomojamas... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė B. R. prašo kasacinį skundą... 16. 1. Teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 17. 2. Teismai pagrįstai aiškino ir taikė Sutarties 5 straipsnio 1 dalyje... 18. 3. Teismai pagrįstai pripažino negaliojančia Sutarties 6 straipsnio 3 dalį,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 21. Šalys sudarė negyvenamųjų patalpų ilgalaikę nuomos sutartį aštuonerių... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliami teisės klausimai dėl CK normų,... 24. Dėl CK 6.223 straipsnyje nustatytų sutarties pakeitimo sąlygų. Sutarties... 25. Dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė,... 26. Dėl CK 6.228 straipsnio taikymo. Šalys gali atsisakyti sutarties ar atskiros... 27. Dėl kitų sutarties sąlygų pakeitimo. Sąlyga dėl patalpų įkeitimo bankui... 28. Remiantis aptartais argumentais ir įvertinus bylą nagrinėjusių teismų... 29. Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346... 30. Kasacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą ir... 33. Iš atsakovo UAB „Sauluva“ ieškovės B. R. naudai priteisti 350 Lt (tris... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...