Byla e2A-1069-381/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4851-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „A. G.“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „MT Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Alvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo, kuriuo perkančioji organizacija siekia įsigyti kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimo ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimo darbus (toliau – Pirkimas, Konkursas), pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „MT Group“ (toliau – MT), jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios kartu su PPS P. S. GmbH (toliau – PPS), pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė paaiškino, kad be jos pasiūlymus Pirkimui pateikė dar du tiekėjai – MT kartu su jungtinės veiklos partneriu PPS ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (toliau – SDS). Ginčijamu perkančiosios organizacijos sprendimu visų tiekėjų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo dokumentų reikalavimus, nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu Pirkimą pripažintas MT pasiūlymas.
  3. Kilus įtarimų dėl kitų Pirkimų dalyvių atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, ieškovė 2016 m. balandžio 18 d. perkančiosios organizacijos paprašė susipažinti su jų paraiškų ir pasiūlymų informacija, įrodančia jų kvalifikacijos atitikimą Pirkimo sąlygų 4.1.1-4.1.4 ir 4.2.1-4.2.13 punktuose nustatytiems reikalavimams. 2016 m. balandžio 19 d. perkančioji organizacija informavo, kad visų Pirkimo dalyvių (įskaitant ir pačios ieškovės) pateiktose paraiškose nurodyta, jog informacija apie atitikimą nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams yra konfidenciali.
  4. Ieškovė 2016 m. balandžio 21 d. informavo perkančiąją organizaciją, kad patikslina savo konfidencialios informacijos sąrašą, nurodytą pasiūlyme ir nurodė, kad duomenis apie atitikimą Pirkimo sąlygų 4.1.1-4.1.4 ir 4.2.1-4.2.13 punktuose nustatytiems reikalavimams nelaiko konfidencialiais, taip pat prašė perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su kitų tiekėjų galutiniais pasiūlymais bei MT ir PPS jungtinės veiklos sutartimi. 2016 m. balandžio 22 d. perkančioji organizacija ieškovei leido susipažinti tik su maža kitų dalyvių pateiktų dokumentų dalimi, tokiu būdu neužtikrindama Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo.
  5. 2016 m. balandžio 28 d. pateikta pretenzija ieškovė pareikalavo perkančiosios organizacijos panaikinti 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą, kurią pastaroji 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė.
  6. Ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovė grindžia šiais argumentais:
  1. SDS nenurodė įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (toliau – Tikrinimo įstaiga), kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų priedų B-1 – B-5 (Techninės specifikacijos) 7.36 punktas, nenurodė subrangovo, turinčio teisę atlikti specialiosios įrangos, laikinos sklendės / apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbus, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų perdavimas magistralinio dujotiekio (tinklo) vamzdyno darbų metu, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų priedo B-1 (Techninės specifikacijos) 7.14 punktas.
  2. SDS pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pasitelktinus asmenis, prekių gamintojus – nurodė asmenis, kurie realiai nedalyvaus Pirkimo sutarties vykdyme, neteiks prekių. Pasiūlyme kaip potenciali medžiagų tiekėja nurodyta UAB „Gasoil“, kuri 2016 m. balandžio 25 d. raštu informavo ieškovės jungtinės veiklos partnerę UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kad nėra pateikusi jokių komercinių pasiūlymų kitoms įmonėms, išskyrus UAB „Kauno dujotiekio statyba“.
  3. SDS pasiūlyme kaip elektrocheminės saugos nuo korozijos darbų subrangovas nurodyta UAB „Tomida“, kuri, remiantis viešai prieinamais duomenimis, tiek paraiškos, tiek pasiūlymo pateikimo metu turėjo bei nuolatos turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodros) biudžetui. Ši aplinkybė patvirtina, kad paminėta bendrovė negalės tinkamai įvykdyti jai priskirtos Pirkimo sutarties dalies.
  4. SDS nepaisė Pirkimo sąlygų 4.2.8 punkto reikalavimo pasiūlyti mažiausiai 5 kvalifikuotus specialistus projektavimo paslaugoms įgyvendinti, nes pasiūlyme nurodė tik 4 subrangovo UAB „Dujų technikos centras“ kvalifikuotus specialistus.
  5. MT pasiūlymą pateikė pažeisdama Pirkimo sąlygų 4.2.2 ir 4.12 punktų nuostatas – nurodė, kad ne pati atliks pagrindinius darbus (įsipjovimas į veikiantį magistralinį dujotiekį), o šiems darbams atlikti pasiteks subrangovus.
  6. MT pasiūlyme nenurodė įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų priedų B-1 – B-5 (Techninės specifikacijos) 7.36 punktas, o pati nėra įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga.
  7. MT pasiūlyme kaip vieną iš subrangovų apvadinių linijų įrengimo, įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbų atlikimui nurodė SIA „Elekoms“. 2016 m. balandžio 25 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad SIA „Elekoms“ nėra sudariusi jokių bendradarbiavimo sutarčių, ketinimų susitarimų ar kitų bendradarbiavimo protokolų, patvirtinančių ketinimus Pirkimo sutarties vykdymo metu išnuomoti specialią įrangą ir suteikti paslaugas, susijusias su dujų srauto sustabdymu magistraliniame dujotiekyje.
  8. MT pasiūlyme Pirkimo sutarties įgyvendinimui nurodytas projektų vadovas A. Č., iki 2015 m. spalio 30 d. dirbęs UAB „Iremas“, neturi jokios patirties magistralinių dujotiekių ir jų priklausinių projektuose ir nėra vykdęs projekto vadovo funkcijų nei viename magistralinio dujotiekio projekte.
  9. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2015 m. liepos 17 d. MT išduotas kvalifikacijos atestatas patvirtina, kad bendrovė gali vykdyti ne visus bendruosius statybos darbus ir dėl to neatitinka Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto ir Techninių specifikacijų 7.11 punkto reikalavimų. Teisės atlikti bendruosius statybos darbus nesuteikia ir PPS teisės pripažinimo dokumentas ar jų deklaruotam subrangovui UAB „Kuršasta“ 2012 m. birželio 22 d. išduotas kvalifikacijos atestatas.
  10. MT pasiūlyme nurodytas subrangovas UAB „NK Service“ neturi teisės dirbti ypatingos svarbos objektuose ir neturi kvalifikacijos atestato atlikti darbus, nustatytus Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte. Tiekėjas taip pat nurodė, kad elektrocheminės saugos nuo korozijos darbų įvykdymui pasitelks subrangovą UAB „Tomida“, kuri nevykdo įsipareigojimų Sodros biudžetui, todėl egzistuoja Pirkimo sutarties neįvykdymo grėsmė.
  11. Perkančioji organizacija nesuteikė galimybės ieškovei susipažinti su kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymuose nurodytų prekių gamintojais, prekių modelių pavadinimais, motyvuojant tik tuo, kad tiekėjai šią informaciją nurodė kaip konfidencialią. Perkančioji organizacija, nedėjusi pastangų išsiaiškinti, ar kitų tiekėjų pasiūlymų duomenys pagrįstai prašomi laikyti konfidencialiais, pažeidė ieškovės teises bei Pirkimo sąlygų 10.15 punkto nuostatas ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei – 5 000 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ – 968 Eur, trečiajam asmeniui UAB „MT Group“ – 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir sąžininga gindama savo pažeistas teises. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas bus atliekamas dviem etapais. Pirmajame skelbiamų derybų etape tiekėjai rengia ir pateikia paraiškas dalyvauti derybose ir šio etapo metu numatyta patikrinti tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Teisę dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose turėjo tik tie kandidatai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitiko perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas dėl tiekėjų kvalifikacijos tinkamumo buvo žinomas po 2016 m. kovo 22 d. įvykusios vokų su galutiniais pasiūlymais atplėšimo procedūros. Kadangi galutinį pasiūlymą galėjo pateikti tik tiek tiekėjai, kurių kvalifikacija buvo įvertinta kaip tinkama, ieškovės reikalavimas patvirtinti, ar visų tiekėjų kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 4.1.1 – 4. 1.4 ir 4.2.1 – 4.2.13 punktuose nustatytus reikalavimus, pateiktas po 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, buvo pavėluotas ir perteklinis. Ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl abejonės dėl kitų tiekėjų kvalifikacijos kilo tik po sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo priėmimo. Tačiau įvertinęs, kad atsakovė nereikalavo taikyti pretenzijos pateikimo senaties ir išnagrinėjo ieškovės pretenziją iš esmės, teismas sprendė, kad terminas pretenzijai pareikšti buvo atnaujintas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
  3. Pirkimo sąlygų 4.2.8 punktas nustato, kad rangovas (ar jo pasirinktas subrangovas) techninio darbo projekto parengimui turi turėti kvalifikuotą personalą: ne mažiau kaip: 1 projekto vadovą ir projekto vykdymo priežiūros vadovą, kvalifikuotą magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių projektavimo srityje (šį reikalavimą gali tenkinti ir vienas ar keli atskiri projekto vadovai); 2 projekto dalies vadovus, kvalifikuotus magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių projektavimui ir 2 kvalifikuotus specialistus teritorijų planavimo dokumentams rengti. Teismas nesutiko su ieškove, kad paminėta Pirkimo sąlyga nustato reikalavimą, jog tiekėjas ar jo subrangovas turi pasiūlyti ne mažiau kaip 5 kvalifikuotus specialistus projektavimo sąlygoms įgyvendinti. Pirkimo sąlygose nenustatytas imperatyvus draudimas vienam specialistui dirbti dvejose pozicijose, konkretus specialistų kiekis, tik nurodyta, kad tiekėjas turi turėti kvalifikuotą personalą.
  4. Vertindamas ieškovės argumentų, kad SDS neturi teisės atlikti suvirinimo darbų veikiančiuose dujotiekiuose ir nenurodė šių darbų atlikimui pasitelktino subrangovo, pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 7.14 punktas nustato, jog aptariamus darbus tiekėjas turės atlikti tuo atveju, jeigu jie bus numatyti techniniame darbo projekte. Be to, Pirkimo sąlygų priede pateiktoje pasiūlymo formoje esančiose pastabose nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai atsisakyti nuo tokių darbų atlikimo (jeigu jie būtų numatyti techniniame projekte) iki 2017 m. vasario 17 d. , t. y. objektyvus būtinumas atlikti tokius darbus atsiras, jeigu bus įvykdytos dvi paminėtos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Pirkimo objektas ieškovės nurodytų darbų neapima, todėl tiekėjai neturi pagrindo įrodinėti savo kvalifikacijos juos atlikti.
  5. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012, kad subranga nelaikytini atvejai, kuomet tiekėjas naudoja kitam subjektui priklausančią infrastruktūrą, teismas sprendė, kad Tikrinimo įstaiga Pirkimo sutarties vykdymo metu jokių perkamų darbų perkančios organizacijos (atsakovės) naudai neatlieka ir yra tik priemonė, kuria patikrinama statinio ir jo įrenginių techninė būklė, tinkamumas pradėti eksploatuoti atliktų darbų rezultatą. Tikrinimo įstaiga savo aktyviais veiksmais prie Pirkimo objekto sukūrimo neprisideda, todėl negali būti laikoma subrangovu, todėl nei SDS, nei MT neturėjo pareigos išviešinti atitinkamas Tikrinimo įstaigas kaip savo subrangovus.
  6. Vertindamas ieškovės argumentus dėl kitų tiekėjų elektrocheminės saugos nuo korozijos darbų atlikimui pasitelkto subrangovo UAB „Tomida“ įsipareigojimų Sodros biudžetui nevykdymo, teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4.1.4 punkto minimalus kvalifikacinis reikalavimas, būti įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, yra nustatytas rangovui ir netaikytinas subrangovams.
  7. SDS pasiūlymo 5 punkto 8 pozicijoje UAB „Gasoil“ nurodyta kaip viena iš penkių alternatyvių medžiagų tiekėjų, todėl teismas sprendė, kad informacijos apie trečiojo asmens ketinimus pirkti medžiagas iš UAB „Gasoil“ pateikimas pasiūlyme negali būti pripažintas melagingos informacijos pateikimu.
  8. Teismas nesutiko su ieškove, kad įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbai yra pagrindiniai, todėl remiantis Pirkimų sąlygų 4.12 punktu, kad pagrindinius darbus privalo įvykdyti pats rangovas, trečiasis asmuo MT negalėjo paminėtų darbų atlikimui pasitelkti subrangovą SIA „Elekoms“. Įsipjovimas į veikiantį magistralinį dujotiekį yra darbas, kuris reikalingas laikinų sklendžių ir apvadinių linijų veikiančiame dujotiekyje įrengimui, tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų tiekimas čiaupo montavimo darbų metu. Tokie darbai vykdant Pirkimo sutartį gali būti iš viso neatliekami, nes atsakovas ketina susitarti su dujų perdavimo sistemos vartotojais ir naudotojais dėl laikino dujų perdavimo sustabdymo, todėl Pirkimo sąlygų priede pateiktoje pasiūlymo formoje numatyta, kad atsakovė gali atsisakyti įsipjovimo darbų iki 2017 m. vasario 1 d. Pirkimo sutarties vykdymo momentu tokie sąlyginio pobūdžio būsimieji darbai negali būti vertinami kaip Pirkimo objektas ir negali būti prisiskiriami prie pagrindinių darbų pagal Pirkimo sąlygas, t. y. tiekėjas neturi pareigos vykdyti juos pats.
  9. Teismas nesutiko, kad trečiasis asmuo MT, pasiūlyme deklaravęs ketinimus bendradarbiauti su SIA „Elekoms“, pateikė perkančiai organizacijai melagingą informaciją dėl šios bendrovės išteklių prieinamumo. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad VPĮ normų prasme informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar trečiasis asmuo turėjo pareigą pateikti bendradarbiavimo susitarimą su SIA „Elekoms, reikia įvertinti šio ūkio subjekto ir trečiojo asmens teisnius santykius. Nors ieškovė pavadino SIA „Elekoms“ MT subrangovu, nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad paminėtas ūkio subjektas ketina tiekėjui tik nuomoti įrangą – SIA „Elekoms“ neketina atlikti kokių nors darbų perkančiosios organizacijos naudai, todėl šios bendrovės ir MT teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip subranga. SIA „Elekoms“ yra potencialus specialiosios įrangos nuomotojas, o tokiems santykiams įrodyti pastarojo pateiktas raštiškas komercinis pasiūlymas (oferta) yra pakankamas, nes ofertos akceptavimas reiškia, kad šalių sutartis sudaryta (CK 6.181 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė ieškovės teiginius, kad sutartiniams santykiams su SIA „Elekoms“ patvirtini turėjo būti pateiktas kitokios formos šalių susitarimas (bendradarbiavimo susitarimas, ketinimų protokolas etc.). Teismas pažymėjo ir tai, kad poreikis nuomotis specialiąją įrangą iš SIA „Elekoms“ gali ir neatsirasti. Nurodyta įranga reikalinga laikinų sklendžių ir apvadinių linijų įrengimo ir įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbams, kurie bus atliekami, jeigu Pirkimą laimėjęs tiekėjas, rengdamas projektą nepasiūlys kito techninio sprendinio ir / ar perkančiai organizacijai nepavyks susitarti su dujų perdavimo sistemos vartotojais ir naudotojais dėl laikino dujų perdavimo sustabdymo.
  10. Ieškovė neginčija, kad MT pasiūlytų specialistų kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, pateikti jų kvalifikaciją patvirtinantys atestatai, tačiau reikalauja jų kvalifikaciją vertinti neformaliai ir atsižvelgti į tai, kad pasiūlyti specialistai neturi atitinkamos darbo patirties. Teismas sprendė, kad ieškovė plečiamai aiškina Pirkimo sąlygas, iš esmės kelia papildomus, perkančiosios organizacijos nenumatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagrįstas subjektyviu požiūriu, dirbtinai riboja konkurenciją, todėl yra nepriimtinas.
  11. Pirkimo sąlygų 4.2.3 punktas nustato, kad rangovas ar jo pasirinktas subrangovas turi būti kvalifikuotas ir jam suteikta teisė vykdyti specialiuosius statybos darbus, t. y. bendrastatybinius, elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizavimo, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) signalizacijos, elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių montavimo ir melioracijos darbus. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad nurodytame Pirkimo sąlygų punkte nustatyti bendrieji statybos darbai apima visus bendrastatybinius darbus pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punktą, tame tarpe ir gelžbetonio, betono pamatų statybos darbus. Teismas nustatė, kad MT pateikė kvalifikacijos atestatą, o jos užsienio partneris teisės pripažinimo dokumentą (sertifikatą), suteikiančius teisę būti ypatingo statinio statybos rangovais, be kita ko, inžinerinių tinklų dujų pogrupio ir žemės darbų bei statybinių konstrukcijų (metalo) statybos darbų sritims. Jų pasitelktinas subrangovas UAB „Kuršasta“ pateikė atestatus, suteikiančius teisę vykdyti melioracijos statinių statybą, vykdyti visus bendruosius statybos darbus (išskyrus susijusius su asfalto konstrukcijomis) neypatinguose statiniuose. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentas, jog MT, jos partnerio ir subrangovo pateikti dokumentai neapima teisės vykyti dujotiekio įrenginių pamatų įrengimo darbų, pagrįstas subjektyviu įsitikinimu. Objektyvių duomenų, kad dujotiekio pamatų įrengimo darbų atlikimui būtina turėti papildomą kvalifikaciją – teisę vykdyti gelžbetonio, betono statybos darbus, byloje nėra.
  12. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad MT, siekdama pagrįsti savo kvalifikaciją elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizavimo, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) įrengimo darbų atlikimui (Pirkimų sąlygų 4.2.3 punktas), negalėjo remtis subrangovo UAB „NK Service“ kvalifikacija, kadangi pastarasis neturi teisės dirbti ypatingos svarbos objekte ir neturi kvalifikacijos atestato, suteikiančios teisę vykdyti nurodytus darbus. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pasiūlyme UAB „NK Service“ nurodytas ne kaip subrangovas, o kaip medžiagų tiekėjas. Nurodytų darbų atlikimui trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė pasitelksiąs subrangovo UAB „Elsis TS“ pajėgumus ir kartu pateikė pastarojo kvalifikacijos atestatą.
  13. Teismas nesutiko su ieškove, kad perkančioji organizacija nedėjo jokių pastangų išaiškinti, ar pagrįstai dalis kitų tiekėjų paraiškų ir pasiūlymų informacijos nurodyta kaip konfidenciali. Bylos duomenimis, visų tiekėjų pasiūlymų informacija, įrodanti dalyvių atitikimą ginčo kvalifikacijos reikalavimams, buvo nurodyta kaip konfidenciali, tačiau perkančioji organizacija susirašinėjo su ieškove ir kitais tiekėjais, siekdama patikslinti šią informaciją, dėl ko tiekėjai pripažino, kad nepagrįstai įslaptino dalį informacijos ir ieškovė buvo supažindinta su kitų tiekėjų pasiūlymų informacijos, kuri anksčiau buvo nurodyta kaip konfidenciali, dalimi. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji neteisėtai nebuvo supažindinta su kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodyta informacija apie prekių gamintojus, prekių modelių pavadinimus, nes tokios informacijos ieškovė pateikti nereikalavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokiu būdu paminėtos informacijos neatskleidimas pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu atskleistų duomenų apie kitų tiekėjų kvalifikaciją ieškovei pakako tam, kad būtų inicijuotas ginčas dėl tiekėjų kvalifikacijos netinkamumo.
  14. Kasacinio teismo išaiškinimų, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015), kontekste teismas nurodė, kad jo aktyvus vaidmuo viešųjų pirkimų bylose negali būti suprantamas kaip pareiga prisiimti perkančiosios organizacijos kompetencijos dalį ir iš naujo ištirti visus trečiųjų asmenų paraiškų ir pasiūlymų dokumentus siekiant patvirtinti ar išsklaidyti ieškovės abejonės dėl kitų tiekėjų kvalifikacijos tinkamumo. Nagrinėjamoje situacijoje teismas nenustatė pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, išreikalauti ir tirti visus trečiųjų asmenų pasiūlymų duomenis.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Ieškovė UAB „Alvora“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teisminio nagrinėjimo metu SDS neneigė, jog neturi teisės, įrangos ir darbuotojų vykdyti specialios įrangos, laikinos sklendės / apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbus, tačiau teismas vertino, kad tarp šalių kilo ginčas ne dėl teisės ar galimybės atlikti nurodytus darbus, o dėl to, ar Pirkimo objektas apskritai apima nurodytus darbus. Spręsdamas dėl tiekėjų kvalifikacijos atlikti nurodytus darbus pagrindimo, teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2014 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, kad kai pirkimo dokumentuose nustatoma alternatyva nevykdyti tam tikrų pirkimo objekto darbų, perkančioji organizacija vis tiek privalo tikrinti, ar tiekėjas turi kvalifikaciją vykdyti šiuos darbus. Nevertinant tiekėjo kvalifikacijos nurodytų darbų atlikimui yra pažeidžiamas ne tik skaidrumo principas, bet ir VPĮ 18 straipsnio 3 ir 8 straipsnių nuostatos, įpareigojančios perkančiąją organizaciją ir tiekėją laikytis tiekėjo pateikto pasiūlymo sąlygų ir jų nekeisti pirkimo sutarties vykdymo metu, VPĮ 32 straipsnio 1 dalies bei 34 straipsnio nuostatų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją patikrinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas, pajėgus ir kompetentingas įvykdyti pirkimo sutartį. Atsakovės ir trečiojo asmens SDS atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad aptariama Techninės specifikacijos 7.14. punkto sąlyga yra pirkimo sutarties vykdymo sąlyga, kurios atitikimui tiekėjas neturėjo pateikti įrodymų savo paraiškoje ar pasiūlyme, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti visus subrangovus, tai imperatyvi VPĮ nustatyta pareiga.
  2. Kasacinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 suformavo praktiką, kad tiekėjas privalo pasiūlyme išviešinti visus asmenis, net ir tuos, kurie tiesiogiai statybos darbų nevykdo, bet atlieka kitus rangovo įsipareigojimus, numatytus būsimoje pirkimo sutartyje, bei įrodyti šių pasitelkiamų asmenų teisę verstis atitinkama Pirkimo objekto veikla. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, kad Tikrinimo įstaiga aktyviais savo veiksmais neprisideda prie darbų vykdymo, todėl neturi subrangovo statuso ir todėl Pirkimo dalyviai neprivalėjo savo pasiūlymuose išviešinti pasitelkiamas tokias įstaigas. Nors nei SDS, nei MT savo pasiūlymuose nenurodė Tikrinimo įstaigų, pastaroji triplike pateiktais argumentais keitė savo poziciją, nurodydama, kad Tikrinimo įstaigos įsipareigojimus vykdys UAB „Inspecta“, nors tokia informacija pasiūlyme nebuvo pateikta.
  3. Trečiasis asmuo SDS, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie ūkio subjekto UAB „Gasoil“ pasitelkimą, neįvykdė VPĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Pažymėtina, kad pagal šią įstatymo normą tiekėjas privalo pateikti ne tik subrangovų išteklių prieinamumo įrodymus, bet ir kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, prieinamumo įrodymus, todėl atsakovės argumentai, kad neva UAB „Gasoil“ neturi subrangovo statuso, nepaneigia tiekėjo neįvykdyto VPĮ 32 straipsnio 3 dalies imperatyvaus reikalavimo. Kita vertus, pats trečiasis asmuo SDS pasiūlymo formos 5 punkte nurodė, kad laiko UAB „Gasoil“ subrangovu, nes nurodė šį asmenį subrangovų / subtiekėjų sąraše.
  4. Pagal Pirkimo sąlygų 10.9.3 punktą tiekėjas techninėje pasiūlymo dalyje turėjo nurodyti darbams atlikti reikalingą personalą, padalinius ir mechanizmus, darbų atlikėjus, siūlomą įrangą ir medžiagas, jų aprašymus etc. Taigi bet kuriuo atveju tikrą informaciją apie UAB „Gasoil“ ir siūlomas pirkti iš šio tiekėjo medžiagas SDS turėjo pateikti pasiūlyme. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo civilinės bylos, nes ieškinio pagrindo motyvus dėl UAB „Gasoil“ nurodymo trečiojo asmens pasiūlyme išnagrinėjo tik melagingos informacijos aspektu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo SDS, nurodydamas netikrus (melagingus) duomenis apie UAB „Gasoil“ pasitelkimą, taip pat tinkamai neįvykdė Pirkimo sąlygų 10.9.3 punkto reikalavimų.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2015 nurodė, kad situacija, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia melagingą informaciją apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, išskirtinė, todėl aktualių VPĮ nuostatų dėl tiekėjų kvalifikacijos aiškinimas ir taikymas negali būti lygiai toks pats, kaip tais atvejais, kai viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai elgiasi sąžiningai ir socialiai atsakingai. VPĮ normų aiškinimo skirtumas grindžiamas tuo, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai išeina už privačių santykių ribų, todėl tiekėjo nesąžiningi veiksmai reikšmingi ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir visai visuomenei.
  6. MT, pažeisdama Pirkimo sąlygų 4.2.2. ir 4.12. punktų reikalavimus, nurodė, jog ne pati atliks pagrindinius darbus (įsipjovimas į veikiantį dujotiekį), o minėtiems darbams atlikti pasitelks pasiūlymo 5 punkto 7 pozicijoje įvardintus subrangovus. Prisijungimas prie veikiančio dujotiekio ir įsipjovimas į veikiantį magistralinį dujotiekį yra tie patys darbai, tik skirtingai pavadinti. Tiek prijungimas, tiek įsipjovimas yra darbai prie veikiančio dujotiekio, todėl teismo išvada dėl šių darbų skirtumų yra nepagrįsta. Be to, net ir tuo atveju, jei įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbai nėra pagrindiniai darbai, taikytinas kasacinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 pateiktas išaiškinimas, kad kai pirkimo dokumentuose nustatoma alternatyva nevykdyti tam tikrų pirkimo objekto darbų, perkančioji organizacija vis tiek privalo tikrinti, ar tiekėjas turi kvalifikaciją vykdyti šiuos darbus.
  7. Nepaisant to, kad atsakovės teigimu SIA „Elekoms“ neva nėra subrangovas ar subtiekėjas, pagal Pirkimo sąlygų 10.9.3 punktą tiekėjas techninėje pasiūlymo dalyje turėjo nurodyti darbams atlikti reikalingą personalą, padalinius ir mechanizmus, darbų atlikėjus, siūlomą įrangą ir medžiagas. Taigi bet kuriuo atveju tikrą informaciją apie SIA „Elekoms“ pasitelkimą, siūlomas pirkti iš šio tiekėjo paslaugas MT turėjo pateikti pasiūlyme. To neįvykdžius tinkamai, o nurodžius pasiūlyme tikrovės neatitinkančią informaciją apie šio asmens išteklių prieinamumą, tiekėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 10.9.3 punkto reikalavimų.
  8. SIA „Elekoms“ 2016 m. balandžio 25 d. raštu informavo, jog ji dėl Pirkimo nėra sudariusi jokių bendradarbiavimo sutarčių, ketinimų susitarimų ar kitų bendradarbiavimo protokolų, patvirtinančių, kad SIA „Elekoms“ turi ketinimų išnuomoti specialią įrangą ir suteikti paslaugas, susijusias su dujų srauto sustabdymu magistraliniame dujotiekyje MT. Iš dalyvavimo kituose viešuosiuose pirkimuose patirties ieškovė gali teigti, kad šių darbų atlikimui specialios įrangos pasirinkimas nėra didelis ir apie nuomos galimybę su nuomotoju reikia susitarti iš anksto, kad nuomotojas galėtų suplanuoti minėtos įrangos panaudojimo galimybes numatytu laiku. Pažymėtina ir tai, kad su šia įranga gali dirbti tik specialiai šiam darbui apmokytas personalas – operatorius, apie kurio pritraukimą Pirkimui MT nenurodė. Specialios įrangos nuoma įmanoma tik su apmokytu dirbti su šia įranga personalu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad MT pateikė melagingą informaciją apie subrangovą SIA „Elekoms”, dėl ko, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 4.5 ir 7.1.2 punktais, MT paraiška / pasiūlymas turėtų būti atmesti.
  9. MT 2016 m. gegužės 26 d. teismui pateikė SIA „Elekoms“ 2016 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo įrodinėjo, jog SIA „Elekoms“ tieks PPS techninę įrangą bei reikiamas paslaugas, tačiau aplinkybė, jog SIA „Elekoms“ atsakė į užklausą tiekėjos jungtinės veiklos partneriui, dar neįrodo fakto, kad šalys sulygo bendradarbiauti Pirkime ir kad tiekėja gali remtis SIA „Elekoms“ pajėgumais. Ketinimo protokolo tarp PPS ir SIA „Elekoms“ nesudarymas įrodo faktą, kad šios šalys nesulygo dėl bendradarbiavimo sąlygų, pvz. darbų atlikimo kainos, apimties, apmokėjimo sąlygų, įgyvendinimo terminų. SIA „Elekoms“ komercinio pasiūlymo į lietuvių kalbą vertime, kuris pateiktas teismui, MT tikslingai neišvertė pagrindinio, aukščiau pateiktus teiginius, pagrindžiančio teiginio, kad SIA „Elekoms“ komercinis pasiūlymas nėra susitarimo dalykas, o tiktai biudžeto nustatymo pasiūlymas. Iš to išplaukia, kad jokio sutikimo SIA „Elekoms“ PPS nesuteikė ir SIA „Elekoms“ į MT subrangovų sąrašą įtraukta nepagrįstai, neturint jokių susitarimų ir įrodymų dėl paminėto ūkio subjekto išteklių prieinamumo.
  10. MT 2016 m. gegužės 26 d. teismui pateiktame prašyme pateikė tikslingai iškreiptą ir melagingą informaciją, kad subrangovą SIA „Elekoms“ planuoja pasitelkti tik techninės įrangos nuomos paslaugoms atlikti, kai tuo tarpu Pirkimui pateiktuose dokumentuose, subrangovų sąraše SIA „Elekoms“ yra nurodytas subrangovu, kuris bus pasitelktas apvadinių linijų įrengimo, įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbų atlikimui. Tokia klaidinga informacija nurodyta tikslingai, siekiant neišviešinti aplinkybės, kad MT ir PPS neplanavo pagrindinių darbų atlikti patys, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų 4.12 punktas.
  11. Informaciją apie visus pasitelkiamus subrangovus / subtiekėjus ir kitus trečiuosius asmenis, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, bei jų pasitelkimo įrodymus (ketinimų protokolus ar susitarimus) MT privalėjo nurodyti ir pateikti paraiškoje. Galutinis paraiškų pateikimo terminas Pirkimui buvo 2016 m. vasario 1 d., tačiau tuo metu MT neturėjo jokių susitarimų su SIA „Elekoms“ dėl bendradarbiavimo. Šiuos faktus patvirtina pastarosios 2016 m. gegužės 30 d. raštas, kuriame nurodoma, kad PPS atstovas užklausą dėl komercinio pasiūlymo Pirkimui pateikė tik 2016 m. vasario 29 d.
  12. MT tik triplike pateikė nuomonę, kad apvadinių linijų įrengimo ir įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbus galės atlikti kitas subrangovas – FRIEDRICH VORWERK KG GmbH &Co. Kartu su tripliku UAB „MT Group“ pateikė 2016 m. birželio 23 d. FRIEDRICH VORWERK KG GmbH &Co patvirtinimą. Pažymėtina, kad šių įrodymų teismas negalėjo priimti, kadangi patvirtinimas sudarytas po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nesilaikant viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos.
  13. Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte, be kita ko, nurodyta, jog rangovas (ar jo pasirinktas subrangovas) turi būti kvalifikuotas ar jam suteikta teisė vykdyti specialiuosius statybos darbus, t. y. bendrastatybinius darbus, ir šiai aplinkybei įrodyti turi būti pateiktas rangovui (subrangovui) VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas atestatas ar pažyma dėl pripažinimo. Tiek MT, tiek PPS VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotuose kvalifikacijos atestatuose nurodyta, kad bendrovės gali vykdyti žemės darbus, statybinių konstrukcijų (metalo) montavimo darbus, t. y. gali vykdyti ne visus bendruosius statybos darbus, o tik jų dalį.
  14. Perkančiosios organizacijos aiškinimas, kad bendrastatybiniai darbai yra specialiųjų, t. y. dujų tinklų tiesimo dalis, todėl jiems atlikti užtenka Pirkimo sąlygų 4.2.1. punkte nurodyto kvalifikacijos atestato dėl magistralinių dujotiekių iki 5,4 MPa ar didesnio slėgio ir jų įrenginių statybos (montavimo) darbų atlikimo ypatingos svarbos objektuose, prieštarauja Pirkimo sąlygų 4.2.3 punktui.
  15. MT ir PPS paraiškoje ir pasiūlyme nurodyto subrangovo UAB „Kuršasta“ turimas kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės vykdyti bendrųjų statybos darbų tokioje statinių grupėje, kaip dujų tinklai.
  16. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dujotiekio pamatų įrengimas reikalauja turėti papildomą kvalifikaciją – teisę vykdyti gelžbetonio, betono statybos darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad nei MT, nei jo jungtinės veiklos partneris PPS, nei subrangovas UAB „Kuršasta“ neturi teisės vykdyti bendrastatybinių darbų dujų tinkluose. Teismas nepagrįstai nevertino šių byloje pateiktų įrodymų ir dėl jų apskritai nepasisakė sprendime, pažeisdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.
  17. Pirkimo sąlygų 10.15 punktas nustato, kad tiekėjas negali pasiūlyme nurodyti, jog informacija apie prekių gamintojus, paslaugos teikėjus, prekių modelių pavadinimus, kainų sudedamąsias dalis, subrangovus/ subtiekėjus/ subteikėjus negali būti nurodoma, kaip konfidenciali. Tačiau perkančioji organizacija toleravo MT ir SDS pasiūlymų neatitikimą Pirkimo sąlygų 10.15 punktui, nesilaikydama pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų, neleisdama ieškovei susipažinti su šių tiekėjų pasiūlymuose nurodyta visa informacija apie prekių gamintojus, modelius, subrangovus ir kainų sudedamąsias dalis.
  18. Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, trečiųjų asmenų MT ir SDS pasiūlymai, kaip neatitinkantys Pirkimo sąlygų 10.15 punkto turėjo būti atmesti, kadangi tretieji asmenys ir teisme neišreiškė sutikimo, kad jų pasiūlymų informacija apie prekių gamintojus, prekių modelius ir kt. būtų išviešinta. Manydami, kad atitinkama pasiūlymų informacija yra konfidenciali, šie tiekėjai neturėjo dalyvauti Pirkime arba turėjo iki pasiūlymų pateikimo ginčyti Pirkimo sąlygų 10.15 punktą.
  19. Atsisakymas vertinti tiekėjų pasiūlymų atitikimą Pirkimo sąlygų 10.15 punkto nuostatoms vien tuo pagrindu, kad teismas neįžvelgė ieškovės prašymo susipažinti su informacija apie prekių modelius ir prekių gamintojus, iš esmės prieštarauja viešųjų pirkimų ginčų operatyvumo ir civilinio proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) principams, nes tokiu teismo sprendimu ieškovė skatinama pakartotinai kreiptis į perkančiąją organizaciją su formaliu prašymu dėl informacijos apie prekių modelius ir prekių gamintojus pateikimo ir pakartotinai tais pačiais argumentais, kurie bylos dalyvių jau yra išdėstyti šioje civilinėje byloje, bylinėtis su atsakove tuo pačiu klausimu dėl informacijos atskleidimo ir pasiūlymų atitikimo Pirkimo sąlygų 10.15 punktui.
  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „A. G.“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. SDS ar bet kuriam kitam tiekėjui nėra reikalinga speciali teisė atlikti apvadinių linijų įrengimo darbus, be to, Pirkimo objektas neapima šių darbų. Net ir tuo atveju, jeigu apvadiniai linijų įrengimo darbai patektų į Pirkimo objektą, tiekėjas neprivalėtų įrodinėti teisės atlikti šiuos darbus, nes teisės aktai nenustato pareigos turėti specialios teisės atlikti nurodytus darbus. Apvadinių linijų įrengimo darbai apima darbus, kurie turi būti atliekami magistraliniame dujotiekyje. Šiuos darbus gali atlikti ūkio subjektas, kuriam yra išduotas Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – VEI) atestatas, suteikianti teisę dirbti magistraliniuose dujotiekiuose ir kuris turi įdarbinęs suvirintojus. Šie reikalavimai buvo nustatyti Pirkimo sąlygų 4.2.2, 4.2.7 punktuose ir SDS juos atitiko.
  2. Priešingai nei teigia apeliantė, SDS atsiliepime į ieškinį išdėstė poziciją, kad ji pasiūlymo pateikimo metu neturėjo pareigos būti sudariusi subrangos sutartį su subjektu, kuris atliks apvadinių linijų įrengimo darbus. Tiekėjas niekur nenurodė, kad neturi teisės atlikti nurodyti darbų ir tam būtinai turės samdytis subrangovą, kuris turėtų tokią tariamą teisę.
  3. Teismas tinkamai įvertino ir nustatė, kad Pirkimo objektas neapima apvadinių linijų įrengimo darbų, todėl tiekėjai neturėjo pagrindo įrodinėti savo kvalifikacijos šių darbų atlikimui. Šių darbų tikslas yra pasiruošti pagrindiniams darbams – čiaupų ir kontrolinio įtaiso paleidimo ar priėmimo kamerų įrengimo ir prijungimo prie dujotiekio darbams. Apvadinių linijų įrengimo darbai yra skirti užtikrinti čiaupų ir paleidimo ir priėmimo kamerų sumontavimą nestabdant dujotiekio. Tuo tarpu atjungtoje magistralinio dujotiekio atkarpoje dujos yra išleidžiamos ir rangovas gali atlikti pagrindinius darbus – čiaupų paleidimo ir priėmimo kameros montavimą. Tai, ar rangovas apskritai turės atlikti apvadinių linijų įrengimo darbus priklauso nuo kelių sąlygų: ar atsakovė susitars su dujų vartotojais dėl laikino dujų sustabdymo ir ribojimo dujotiekyje; net ir tuo atveju, jeigu atsakovė praneš rangovui, kad dujų perdavimas pagrindinių darbų atlikimo metu negali būti stabdomas, rangovas galės projektuoti apvadines linijas arba savo rengiamame techniniame projekte numatyti dar kitokį techninį sprendinį. Šios sąlygos buvo nustatytos Techninių specifikacijų 7.14 punkte, todėl teismas teisingai įvertino, kad apvadinių linijų įrengimo darbai nepatenka į Pirkimo objektą.
  4. Teismas išsamiai įvertino Tikrinimo įstaigos funkcijas ir pagrįstai neprilygino Tikrinimo įstaigos subrangovo statusui. Tikrinimo įstaiga neprisideda prie Pirkimo objekto sukūrimo, todėl SDS neturėjo pareigos išviešinti tokios įstaigos kaip subrangovo.
  5. Ieškovė pirmosios instancijos teismo proceso metu aiškino, kad Tikrinimo įstaiga yra prilygintina subjektui, kuris atlieka darbo projekto ekspertizę. Kadangi kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 subjektą, kuris atlieka darbo projekto ekspertizę, prilygino subrangovui, vadinasi ir Tikrinimo įstaiga prilygintina subrangovui. Teismas įvertino šiuos ieškovės argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Tikrinimo įstaiga negali būti prilyginama subjektui, kuris teikia darbo projekto ekspertizės paslaugas, nes darbo projekto ekspertizę atliekanti įstaiga vykdo visai kitokias funkcijas nei Tikrinimo įstaiga. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas.
  6. Teigdama, kad net ir tuo atveju, jeigu Tikrinimo įstaiga ir nebūtų pripažinta subrangovu, tiekėjai turėjo ją išviešinti, ieškovė nepagrįstai remiasi VPĮ 32 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūrą. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis nenustato jokios pareigos tiekėjui išviešinti ne tik subrangovus, bet ir visus kitus ūkio subjektus, kurie, pavyzdžiui, nuomotų įrangą Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu. Subrangovų išviešinimui yra taikoma VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, kuri aiškiai nustato, kad išviešinami turi būti tik subrangovai. Teismų praktikoje taip pat yra aiškinama, kad tiekėjas privalo išviešinti tik subrangovus, o ne visus ūkio subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
  7. SDS savo pasiūlyme išreiškė ketinimus Pirkimo sutarties vykdymui reikalingas medžiagas įsigyti iš UAB „Gasoil“, kuri nėra subtiekėjas. Tokių ketinimų nurodymas negalėjo būti pripažintas melagingos informacijos teikimu. Pagal kasacinio teismo praktiką, perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu tiekėjas sąmoningai klaidina perkančiąją organizaciją pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu siekia, kad perkančioji organizacija patvirtintų jo pasiūlymą kaip atitinkantį pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016). Taigi melagingą informaciją teikiantis tiekėjas suvokia arba negali nesuvokti, kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės, tiekėjas pateikia tokią informaciją, kurios neteisingumas yra įrodytas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei vienos iš nurodytų sąlygų.
  8. Susitarimais su medžiagų tiekėjais nebuvo įrodinėjama tiekėjo atitiktis kvalifikacijos ar bet kokiems kitiems Pirkimo sąlygų reikalavimams. Pirkimo sąlygos nereikalavo pateikti susitarimų su medžiagų tiekėjais. SDS pasiūlyme nurodydama UAB „Gasoil“ kaip alternatyvią medžiagų tiekėją tik deklaravo ketinimus įsigyti iš jos atitinkamas medžiagas.
  9. Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad prisijungimo į veikiantį dujotiekį ir įsipjovimo prie veikiančio dujotiekio darbų tapatinti negalima, todėl MT turėjo teisę nepagrindinių darbų atlikimui pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. Ieškovė ir toliau sąmoningai ignoruoja aplinkybes, kad tiek pagrindinius darbus, tiek apvadinių linijų darbus (jei tokių reikės) tiekėjos atliks pačios savo jėgomis, o iš SIA „Elekoms“ tik nuomosis įrangą.
  10. Teismas teisingai sprendė, kad SIA „Elekoms“ ketina tik nuomoti tiekėjui įrangą ir kad šis ūkio subjektas ar jų darbuotojai neketino atlikti kokių nors darbų atsakovės naudai, todėl jo ir MT teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip subranga.
  11. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė be pagrindo plečiamai aiškina Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto turinį – teiginys, kad nei MT ir PPS bei jų subrangovo pateikti dokumentai neapima teisės vykdyti dujotiekio įrenginių pamatų įrengimo darbus, pagrįstas tik subjektyviu ieškovės įsitikinimu, tuo tarpu objektyvių duomenų, kad dujotiekio įrenginiams reikalingų pamatų įrengimas reikalauja turėti papildomą kvalifikaciją (teisę vykdyti gelžbetonio, betono statybos darbus) byloje nėra.
  12. Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi turėti teisę vykdyti specialiuosius statybos darbus, t. y. bendrastatybinius, elektrotechnikos ir kt. Ieškovė tiesiog ignoruoja faktą, kad Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte nėra žodžio bendrieji statybos darbai, formuluotėje vartojama tik sąvoka „specialieji statybos darbai“. Po formuluotės „specialiuosius statybos darbus“ eina patikslinanti formuluotė „t. y.“. Tai reiškia, kad toliau išvardinti darbai (tame tarpe ir bendrastatybiniai) yra specialiųjų darbų rūšis.
  13. MT subrangovas UAB „Kuršasta“ turi teisę atlikti darbus dujų tinkluose. Darbams, kuriuos tiekėjas numatė pavesti atlikti UAB „Kuršasta“ nereikia kvalifikacijos atestato, apimančio teisę atlikti darbus dujų tinkluose (ypatinguose statiniuose).
  14. 2016 m. birželio 23 d. raštu UAB „Elsis TS“ tik dar kartą patvirtino, kad dėl jos pajėgumų panaudojimo su MT buvo susitarta dar 2016 m. sausio mėnesį, todėl ieškovės prielaida, kad MT triplike keitė savo pasiūlymą, yra visiškai nepagrįsta.
  15. Teismas teisingai įvertino, kad visa nekonfidenciali pasiūlymų informacija ieškovei buvo atskleista ir ieškovė nereikalavo pateikti informacijos apie prekių gamintojus bei prekių modelius. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra akivaizdus, o ieškovė nepateikė jokių objektyvių abejonių atsakovės veiksmų teisėtumu, todėl teismas neturėjo pagrindo peržengti ginčo ribas ir išreikalauti iš atsakovės kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų informaciją apie prekių modelius ir gamintojus. Neatitinka tikrovės skundo argumentas, kad prašymą pateikti kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų informaciją apie prekių gamintojus ir prekių modelius ieškovė išreiškė savo pretenzijoje.
  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „MT Group“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pagrindinis kvalifikacinis klausimas dėl atitikimo Pirkimo sąlygų 4.2.2 ir 4.12 punktams yra ne bendradarbiavimo su SIA „Elekoms“ aspektas, nors tai ieškovė bando akcentuoti skunde. Pirkimo sąlygų 4.2.2 ir 4.12 punktai ir (ar) kitos Pirkimo sąlygos nenustatė jokio kvalifikacinio reikalavimo dėl įsipjovimo techninės įrangos bei Pirkimo dalyvių pareigos įrodyti šią įrangą turint ar gebant pasitelkti. Trečiasis asmuo ir PPS yra objektyviai pajėgūs savarankiškai tenkinti ir tenkina Pirkimo sąlygų 4.2.2 ir 4.12 punktų reikalavimus. Tai yra akivaizdu iš kartu su pasiūlymu Pirkime bei byloje pateiktų Trečiojo asmens dokumentų.
  2. Trečiasis asmuo nesiremia SIA „Elekoms“ pajėgumais, kad atitiktų vieną ar kitą Pirkimo sąlygų reikalavimą, įskaitant ir Pirkimo sąlygų 4.2.2 ir 4.12 punktus. Todėl ieškovės byloje kvestionuojamas bendrovės SIA „Elekoms“ pajėgumų pasitelkimo ir to įrodytinumo klausimas nėra niekaip teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimo Pirkime keltiems reikalavimams.
  3. Pirkime apskritai nebuvo reikalavimo dalyviams pagrįsti subjektų, kurių kvalifikacija nesiremiama, prieinamumo. Bet kuriuo atveju, į bylą pateiktas SIA „Elekoms“ komercinis pasiūlymas yra pakankamas dokumentas, liudijantis apie įrangos prieinamumą MT jungtinės veiklos partneriui P. T. pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
  4. Be to, be SIA „Elekoms“, kaip galima įsipjovimo į magistralinį dujotiekį įrangos tiekėja trečiojo asmens pasiūlyme buvo identifikuota ir kita bendrovė, kurios bendradarbiavimo su PPS ieškovė byloje apskritai nekvestionuoja, t. y. FRIEDRICH VORWERK KG GmbH & Co. Trečiasis asmuo ir PPS turi visus pajėgumus įsigyti (išsinuomoti) reikiamą įsipjovimo įrangą (jei ne iš SIA „Elekoms“, tai iš VORWERK KG GmbH & Co).
  5. Trečiasis asmuo pasiūlyme Tikrinimo įstaigos paslaugas teiks UAB „Inspecta“. Ši bendrovė atlieka visus patikrinimus, bandymus ir teikia kitas reikiamas paslaugas, kaip to yra prašoma pagal Techninių specifikacijų 7.36 punkto nuostatas.
  6. Techninių specifikacijų 7.36 punktas iš esmės yra pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Naudojimasis Tikrinimo įstaigos paslaugomis turėtų būti vertintinas tik kaip infrastruktūrinė priemonė, kurios dėka būtų užtikrinama rangovo pagal Pirkimo sutartį įvykdytų darbų kokybė. Tai pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė ir teismas.
  7. Trečiojo asmens bei PPS Pirkime suformuota komanda tiek iš pačių jungtinės veiklos partnerių, tiek pasitelkiamų subrangovų specialiųjų statybos darbų vykdymui visa apimtimi atitinka Pirkimo sąlygų 4.2.3 punktą.
  8. Pirkimo sąlygų 4.2.3 punktas nenustatė jokio reikalavimo tiekėjams ir (ar) jų subrangovams vykdant „bendrastatybinius“ darbus būti atestuotiems ir dujų tinkluose statinių pogrupyje.
  9. Skundo argumentai, kad pagal Pirkimo sąlygų 4.2.3 punktą turėjo būti pateikiama ir atestacija inžineriniams statiniams – dujų tinklams – vertintini kaip pavėluotas Pirkimo sąlygų ginčijimas.
  10. Perkančioji organizacija tinkamai laikėsi viešųjų pirkimų skaidrumo reikalavimų ir užtikrino VPĮ 6 straipsnyje įtvirtintą konfidencialios informacijos apsaugą.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimo ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimo darbus. Ieškovės ginčijamu 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu perkančioji organizacija nustatė Pirkimo pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje nurodyta ir Pirkimo laimėtoja pripažinta MT, jungtinės veiklos pagrindu veikianti kartu su PPS, antroje – SDS, trečioje – ieškovė. Nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą ieškovė argumentavo tuo, kad tiekėjų MT ir SDS kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija taip pat pažeidė Pirkimo sąlygas bei viešųjų pirkimų skaidrumo principą, nesuteikusi galimybės jai (ieškovei) susipažinti su kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymuose nurodyta informacija. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

9Dėl trečiojo asmens UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kvalifikacijos

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja teismo išvadą, kad Pirkimo objektas neapima Pirkimo sąlygų priedo B-1 (Techninės specifikacijos) 7.14 punkte nustatytų darbų, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų, jog vien alternatyvi galimybė atsisakyti tam tikros Pirkimo objekto dalies, nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos privalomai patikrinti, ar tiekėjas turi reikiamą kvalifikaciją vykdyti šios Pirkimo objekto dalies darbus. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar SDS turi kvalifikaciją atlikti paminėtame Techninės specifikacijos 7.14 punkte nurodytus darbus.
  2. Techninių specifikacijų 7.14 punktas nustato, kad vykdydamas darbus rangovas privalo pasamdyti subrangovą, turintį teisę atlikti šiuos darbus Lietuvos Respublikoje, jei tokių darbų nevykdo pats rangovas, kuris atliktų specialios įrangos, laikinos sklendės / apvadinių linijų įrengimą „po slėgiu“, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų tiekimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal Pirkimo sąlygas, šiuos darbus tiekėjas turės atlikti jau vykdydamas Pirkimo sutartį tuo atveju, jeigu jie bus numatyti techniniame darbo projekte, kad perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai atsisakyti tokių darbų atlikimo (jeigu jie būtų numatyti techniniame darbo projekte) iki 2016 m. vasario 17 d., sprendė, kad Pirkimo objektas Techninių specifikacijų 7.14 punkte nurodytų darbų neapima, todėl tiekėjai neturi pagrindo įrodinėti savo kvalifikacijos tokiems darbams atlikti.
  3. Nesutikimą su šia teismo išvada apeliantė argumentuoja kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, kad net ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes, viena vertus, jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose, antra vertus, pasiūlymų vertinimo etape, t. y. dar nevykdant viešojo pirkimo sutarties, paprastai nežinoma, ar iš tiesų tam tikra galimybė nebus įgyvendinta. Tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti. Dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės.
  4. Nurodyta kasacinio teismo praktika nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad specialios įrangos, laikinos sklendės / apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbų atlikimas neapima Pirkimo objekto. Tuo tarpu kitų nesutikimo su teismo nustatyta Pirkimo objekto apimtimi argumentų skunde nepateikta. Paminėti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia spręsti apie teismo motyvo, kad alternatyvių darbų (apvadinių linijų įrengimui „po slėgiu“) atlikimui tiekėjų kvalifikacija neturi būti įrodinėjama, nepagrįstumą. Kita vertus, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes SDS kvalifikacija atitinka Techninių specifikacijų 7.14 punkto reikalavimus (CPK 328 straipsnis).
  5. Apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbai apima darbus, kurie turi būti atliekami magistraliniame dujotiekyje. Šiuos darbus gali atlikti ūkio subjektas, kuriam yra išduotas VEI atestatas, suteikiantis teisę dirbti magistraliniuose dujotiekiuose ir kuris turi įdarbinęs suvirintojus (Pirkimo sąlygų 4.2.2, 4.2.7 punktai). Byloje nėra ginčo, kad SDS pateikė jos atitikimą Pirkimo sąlygų 4.2.2, 4.2.7 punktų reikalavimams patvirtinančius dokumentus, kurie leido perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad SDS yra pajėgi atlikti apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbus. Skunde ieškovė nepagrįstai apeliuoja, kad aptariamus darbus atliekantis rangovas pats privalo turėti teisę atlikti suvirinimo darbus, kad šią teisę suteikia tokie dokumentai kaip suvirinimo procedūrų aprašas, suvirinimo procedūros patvirtinimo protokolai. Šių skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, kurių 38 punktas nustato, kad ūkio subjektas, vykdydamas suvirinimo darbus, turi vadovautis standartais, darbų technologijų ir (ar) suvirinimo darbų instrukcijų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais suvirinimo procedūrų aprašais. Taigi apeliantės nurodytų dokumentų turėjimas suteikia ne teisę atlikti suvirinimo darbus, o nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis juos atliekant. Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių 40 punktas nustato, kad suvirinimo darbus turi teisę atlikti suvirintojai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad suvirinimo darbams atlikti sertifikatas ar koks nors kitas teisę suteikiantis dokumentus yra reikalingas ne pačiam rangovui, o jo siūlomiems specialistams – suvirintojams. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad SDS pasiūlyme patvirtino, jog turi reikalingus atestuotus ir kvalifikuotus suvirintojus ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus, tuo tarpu specialieji teisės aktai nenustatė pareigos SDS nei pateikti jos teisę atlikti apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbus suteikiantį dokumentą, nei nurodyti subrangovą, kuris bus pasitelkiamas šiems darbams atlikti. Aplinkybė, kad atsiliepime į ieškinį SDS labiau akcentavo tai, jog aptariama Pirkimo sąlyga yra alternatyvi, kad tiekėjo kvalifikacijos atitikimas šiam reikalavimui gali būti aktualus tik Pirkimo sutarties vykdymo metu, nesudaro pagrindo teigti, kad teisminio nagrinėjimo metu SDS neneigė, jog neturi kvalifikacijos atlikti apvadinių linijų įrengimo „po slėgiu“ darbų.
  6. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka ir su teismo išvada dėl Pirkimo sąlygų priedų B-1, B-2, B-3, B-4, B-5 (Techninės specifikacijos) 7.36 punkto vertinimo. Nurodyta Pirkimo sąlyga nustato įpareigojimą tiekėjui vykdant rangos darbus naudotis įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos paslaugomis, siekiant įvertinti statinio ir jo įrenginių būklę bei pateikti išvadas dėl įrenginių tinkamumo pradėti eksploatuoti. Teismas sprendė, kad Tikrinimo įstaiga yra tik priemonė, skirta Pirkimo sutarties vykdymui, kad ji savo aktyviais veiksmais neprisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio Pirkimo objekto tenkinimu, todėl tiekėjas neturėjo pareigos įrodyti savo kvalifikacijos atitikties nustatytam reikalavimui – pateikti duomenis, kad jis pats yra Tikrinimo įstaiga arba pasitelkti tokią įstaigą subrangos pagrindu.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 31 punkte nurodyta teismo pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl subtiekimo (partnerystės) atskyrimo nuo paprasto priemonių, priklausančių kitiems subjektams, naudojimo vykdant viešojo pirkimo sutartį, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami tokio subjekto veiksmai dėl pirkimo objekto; jei subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų ar darbų, toks subjektas gali būti pripažįstamas subtiekėju ar partneriu, išviešinamu teikiant pasiūlymą; tuo tarpu, jeigu vykdant viešojo pirkimo sutartį tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju – kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų, tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties vykdymu, t. y. subranga, partneryste. Kaip teisingai pažymi apeliantė, VPĮ 32 straipsnio 3 dalis įpareigoja tiekėją išviešinti visus viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkiamus asmenis (nepriklausomai nuo jų teisinio statuso), šiuo gi atveju konstatuota, kad Tikrinimo įstaigos paslaugų pasitelkimas nesusijęs su Pirkimo sutarties vykdymu, todėl skunde nepagrįstai apeliuojama, kad perkančioji organizacija pažeidė nurodytą teisės normą.
  8. Aptariamos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tiekėjų pareigos pasiūlyme išviešinti visus asmenis, net ir tuos, kurie tiesiogiai statybos darbų nevykdo, bet atlieka kitus rangovo įsipareigojimus, numatytus būsimoje pirkimo sutartyje, bei įrodyti šių pasitelkiamų asmenų teisę verstis atitinkama pirkimo objekto veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar darbo projekto ekspertizės paslaugas atliekantis subjektas turi būti laikomas tiekėjo pasiūlyme subtiekėju / subrangovu išviešinamu asmeniu, įrodant šio subjekto teisę verstis atitinkamu paslaugų teikimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Tikrinimo įstaigos statusas negali būti sutapatinamas su darbo projekto ekspertizės įstaigos statusu. Tokią išvadą patvirtina Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatos, kad bendroji projekto ekspertizė apima ne tik projekto atitikimo statybos teisės aktų reikalavimams įvertinimą, bet ir techninio projekto (visų jo dalių), kaip vientiso techninio dokumento, suderinamumą, statybos sklypo tvarkymo projekto sprendinių kokybės įvertinimą, bendrą projekto įvertinimą (6.7 punktas). Nurodyta teisės norma sudaro pagrindą spręsti, kad darbo projekto ekspertizė yra jo kūrimo proceso dalis, turinti tiesioginę įtaką pirkimo objekto (darbo projekto) sukūrimui. Tuo tarpu įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga yra tik priemonė, kuria patikrinama statinio ir jo įrenginių techninė būklė, tinkamumas pradėti eksploatuoti atliktų darbų rezultatą, t. y. ši įstaiga savo paslaugomis neprisideda prie Pirkimo objekto sukūrimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis. Aplinkybė, kad Techninės specifikacijos 7.36 punkte expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, jog Pirkimo dalyvis privalo naudotis Tikrinimo įstaigos paslaugomis, nesudaro pagrindo, nesigilinant į šių paslaugų pobūdį ir sąsaja su Pirkimo objektu, teigti, kad perkančioji organizacija privalėjo tikrinti, ar tiekėjai įrodė savo kvalifikaciją teikti nurodytas paslaugas.
  9. SDS kvalifikacijos neatitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams apeliantė argumentuoja ir tuo, kad tiekėja pasiūlyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Gasoil“ pasitelkimą subrangovu Pirkime. Tuo tarpu UAB „Gasoil“ apeliantės jungtinės veiklos partnerei – UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2016 m. balandžio 25 d. raštu patvirtino, kad Pirkimui nėra pateikusi jokių komercinių pasiūlymų kitoms įmonėms, išskyrus pastarajai.
  10. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų priede A-2 buvo pateikta pavyzdinė pasiūlymo forma, kurios 5 punkte esančioje lentelėje tiekėjas turėjo nurodyti Pirkimo sutarties vykdymui pasitelktinus subrangovus, nurodant subrangovo pavadinimą, atliekamų darbų, paslaugų pavadinimą, įsipareigojimų dalį (procentais), kuriai ketinama pasitelkti subrangovą. Pasiūlymo 5 punkto (lentelės) 8 pozicijoje SDS nurodė penkis potencialius medžiagų tiekėjus, tame tarpe ir UAB „Gasoil“. Atsiliepime į ieškinį SDS paaiškino, kad perkančioji organizacija pasiūlymo formą sudarė taip, kad tiekėjas negalėjo įvardinti subjektų, iš kurių įgis Pirkimo sutarties vykdymui reikalingas medžiagas niekaip kitaip, kaip subrangovais, nepaisant to, kad tarp tiekėjo ir šių subjektų susiklostytų atitinkamų medžiagų pirkimo – pardavimo, o ne subrangos teisiniai santykiai. SDS teigimu, UAB „Gasoil“, kaip ir kiti pasiūlymo 5 punkto 8 pozicijoje nurodyti subjektai, buvo nurodyti siekiant atskleisti perkančiajai organizacijai atitinkamą informaciją apie galimus medžiagų tiekėjus. Tokią SDS poziciją, kolegijos vertinimu, patvirtina tai, kad tiekėjas 5 punkto 8 pozicijoje nurodytiems „subrangovams“, priešingai nei nurodytiems kitose pozicijose, nepriskyrė įsipareigojimų dalies (procentais), kuriai ketinama juos pasitelkti. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo spręsti, kad aptariamoje SDS pasiūlymo pozicijoje nurodyti subjektai tiekėjo bus pasitelktini subrangos pagrindu ir reikalauti įrodyti jų išteklių prieinamumą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiekėjo siekis atskleisti perkančiajai organizacijai informaciją apie subjektus, iš kurių ketinama pirkti medžiagas, nors ši informacija pateikta ir netinkama forma, nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos teikimu.
  11. Kolegijos vertinimu, informacijos apie potencialius medžiagų tiekėjus pateikimą 5 punkte esančioje lentelėje, kurioje turėjo būti pateikiami duomenys apie subrangovus, sąlygojo Pirkimo sąlygų 10.9.3.2 punktas, kad tiekėjas techninėje pasiūlymo dalyje nurodo darbams atlikti reikalingą personalą, padalinius ir mechanizmus, darbų atlikėjus, siūlomą įrangą ir medžiagas, gaminių ir įrangos tiekimo planą, darbų saugos užtikrinimo planą, nurodant priemones ir atsakingus asmenis. Paminėta Pirkimo sąlyga įpareigojo tiekėją nurodyti siūlomas medžiagas darbų atlikimui, tačiau pasiūlymo formoje atskiros eilutės (grafos) šiai informacijai pateikti nebuvo numatyta. Ši aplinkybė pagrindžia tiekėjos SDS atsiliepimo motyvą, kad perkančioji organizacija pasiūlymo formą sudarė taip, kad tiekėjas negalėjo įvardinti subjektų, iš kurių įgis Pirkimo sutarties vykdymui reikalingas medžiagas ir kartu paneigia apeliantės skundo argumentą, kad SDS pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 10.9.3.2 punkto.
  12. Kolegijai nepripažinus, kad SDS pasiūlyme pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nepasisakytina dėl apeliantės nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2015 m. liepos 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2015, kurioje pasisakoma dėl tiekėjo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikties pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams tuo atveju, kai tiekėjas pateikia perkančiajai organizacijai melagingą informaciją. Atsižvelgiant į jau minėtą kasacinio teismo praktikoje suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, paminėti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

10Dėl trečiojo asmens UAB „MT Group“ kvalifikacijos

  1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad MT pasiūlyme prie duomenų apie sutarties vykdymui pasitelktinus subrangovus (5 punkto 7 pozicijoje) nurodyti įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbai nelaikytini pagrindiniais, todėl šių darbų atžvilgiu netaikytina Pirkimo sąlygų 4.12 punkto nuostata, kad pagrindinius darbus privalo įvykdyti pats rangovas. Paminėta Pirkimo sąlyga taip pat nustato, kad pagrindiniai darbai yra dujų technologinės įrangos demontavimas – montavimas, fasoninių dalių suvirinimas – montavimas, bandymai, išvalymas ir nusausinimas, prijungimas prie veikiančio dujotiekio. Kolegijos vertinimu, apeliantės skunde pateikta nuomonė, kad prijungimas prie veikiančio dujotiekio ir įsipjovimas į veikiantį dujotiekį yra darbai prie veikiančio dujotiekio, nesudaro pagrindo teigti, kad pastarieji darbai turėtų būti prilyginami pagrindiniams. Pirma, byloje nėra ginčo, kad įsipjovimas į veikiantį dujotiekį yra darbas, kuris reikalingas laikinų sklendžių ir apvadinių linijų veikiančiame dujotiekyje įrengimui, tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų tiekimas čiaupo montavimo darbų metu. Antra, šios nutarties 27 punkte paminėtos Pirkimo sąlygos patvirtina, kad apvadinių linijų įrengimo darbai Pirkimo sutarties vykdymo metu gali būti ir neatliekami. Be to, Pirkimo sąlygų 7.14 punktas tiesiogiai nustato, kad apvadinių linijų įrengimo darbų atlikimui rangovas gali pasitelkti subrangovą, turintį teisę atlikti šiuos darbus. Sisteminis nurodytų Pirkimo sąlygų 4.12 ir 7.14 punktų aiškinimas patvirtina teismo išvadą, kad įsipjovimo į veikiantį dujotiekį darbai nelaikytini pagrindiniais, nes juos gali atlikti ir ne pats rangovas, be to jie gali būti iš viso neatliekami.
  2. Kaip ir ieškinyje, apeliantė skunde kelia klausimą dėl MT pasiūlymo 5 punkto 7 pozicijoje nurodyto SIA „Elekoms“ išteklių prieinamumo įsipjovimo į veikiantį dujotiekį (laikinos sklendės / apvadinių linijų įrengimo) darbams atlikti nepagrindimo. MT teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškino, kad nors SIA „Elekoms“ pasiūlyme ir buvo nurodyta prie subrangovų, tačiau ji neketina remtis šio subjekto pajėgumais ir nurodė ją kaip specialios įrangos, reikalingos laikinų sklendžių / apvadinių linijų įrengimo darbų atlikimui nuomotoją. Atsižvelgdama į šios nutarties 36 punkte nurodytus motyvus, susijusius su Pirkimo sąlygų 10.9.3.2 punkte nustatyto įpareigojimo įvykdymu, teisėjų kolegija tokį MT aiškinimą laiko pagrįstu, todėl atmeta skundo argumentus dėl MT pasiūlyme nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos, susijusios su SIA „Elekoms“ išteklių prieinamumu, neįvykdytos pareigos pagrįsti šio subjekto išteklių prieinamumą, MT pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų 10.9.3.2 punkte nustatytiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad SIA „Elekoms“ MT jungtinės veiklos partnerei PPS pateiktas komercinis pasiūlymas yra pakankamas tiekėjos ir specialios įrangos nuomotojos teisiniams santykiams įrodyti. Sutiktina su apeliante, kad komercinio pasiūlymo pateikimo faktas nepagrindžia Pirkimo sąlygų 4.10 punkte nustatyto reikalavimo įrodyti kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą įvykdymo, tačiau SIA „Elekoms“ atžvilgiu paminėto Pirkimo sąlygų punkto reikalavimas nėra aktualus, nes, kaip minėta, MT Pirkime neketina remtis SIA „Elekoms“ pajėgumais, pastaroji nelaikytina subrangove, todėl ir jos išteklių prieinamumo įrodinėjimas ketinimo protokolu, bendradarbiavimo susitarimu ar kitokios formos dokumentais MT nebuvo privalomas. Teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų, kad MT netiksliai į lietuvių kalbą išvertė anglų kalba pateiktą SIA „Elekoms“ komercinį pasiūlymą, kad iki galutinio paraiškų pateikimo termino MT neturėjo susitarimo dėl bendradarbiavimo su SIA „Elekoms“, kuriais grindžiama aplinkybė dėl neįrodytų tiekėjos ir SIA „Elekoms“ subrangos teisinių santykių. Aplinkybė, kad SIA „Elekoms“ komerciniame pasiūlyme buvo nurodytos ne tik specialios įrangos, bet ir techninių darbuotojų darbo dienos kainos, nesudaro pagrindo teigti, kad patys jungtinės veiklos partneriai negalės dirbti su specialia įranga ir jų santykius su SIA „Elekoms“ Pirkime vertinti kaip subrangos, o ne specialios įrangos nuomos teisinius santykius. Be to, laikinos sklendės / apvadinių linijų įrengimo darbų atlikimui reikalingos specialios įrangos prieinamumą jungtinės veiklos partnerėms įrodo ne tik MT pateiktas pasiūlymas, kuriame kaip specialios įrangos tiekėjas nurodyta bendrovė FRIDRICH VORWERK KG GmbH &Co, bet ir MT į bylą su tripliku pateiktas FRIEDRICH VORWERK KG GmbH &Co 2016 m. birželio 23 d. patvirtinimas, kad šalys (PPS ir FRIDRICH VORWERK KG GmbH &Co) 2016 m. sausio mėnesį susitarė, jog speciali įranga paminėtų darbų atlikimui PPS yra ir bus prieinama Pirkimo sutarties vykdymo metu. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad MT tik triplike nurodė, jog apvadinių linijų įrengimo ir įsipjovimo į veikiantį magistralinį dujotiekį darbams atlikti galėtų panaudoti ir FRIEDRICH VORWERK KG GmbH &Co turimą specialią įrangą (CPK 185 straipsnis).
  3. Apeliantės skundo argumentai dėl tiekėjo MT kvalifikacijos neatitikimo Techninės specifikacijos 7.36 punkte nustatytam reikalavimui atmestini šios nutarties 31-33 punktuose nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai pažymėtina, kad kartu su tripliku MT pateikė UAB „Inspecta“ 2016 m. birželio 22 d. raštą, kuriame bendrovė patvirtina, jog dar 2015 m. gruodžio mėnesį susitarė su MT, kad jos, kaip Tikrinimo įstaigos, paslaugos tiekėjai bus prieinamos Pirkimo sutarties vykdymo metu. Šis įrodymas labiau patvirtina MT atsiliepimo į ieškinį argumentą, kad galutiniame pasiūlyme ji nurodė, jog, siekdama įvykdyti Techninės specifikacijos 7.36 punkto reikalavimą, ji naudosis UAB „Inspecta“ paslaugomis, nei apeliantės skundo argumentą, kad MT pasiūlyme nepateikė jokios informacijos apie Tikrinimo įstaigą (CPK 185 straipsnis).
  4. Apeliantės teigimu, tiekėjo MT kvalifikacija neatitinka ir Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto reikalavimo, kad rangovas turi būti kvalifikuotas ar jam suteikta teisė vykdyti bendrastatybinius darbus. MT kvalifikacijos atestatas, PPS teisės pripažinimo dokumentas nesuteikia teisės vykdyti visus bendruosius statybos darbus, o tik jų dalį – žemės darbus ir metalo konstrukcijų montavimo darbus. MT pasitelkto subrangovo UAB „Kuršasta“ turimas kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės vykdyti bendrųjų statybos darbų tokioje statinių grupėje, kaip dujų tinklai. Taigi nei MT, nei jos jungtinės veiklos partnerė, nei subrangovas neturi teisės atlikti statybinių konstrukcijų iš gelžbetonio, betono statybos ir montavimo darbų, kurie yra numatyti Pirkimo objekto apimtyje (gelžbetonio, betono pamatų statyba po potencialai pavojingais slėginiais įrenginiais – kontrolinio įtaiso priėmimo – paleidimo kameromis ir uždaromąja armatūra (sklendėmis) bei kita įranga).
  5. Pasisakant dėl nurodytų skundo argumentų, pirmiausia pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto formuluotė prieštarauja teisės akto nuostatoms. Nurodytoje Pirkimo sąlygoje nustatyta, kad rangovas (ar jo pasirinktas subrangovas) turi būti kvalifikuotas ir jam suteikta teisė vykdyti specialiuosius statybos darbus, t. y. bendrastatybinius, elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizavimo, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) signalizacijos, elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių montavimo ir melioracijos darbus. Žodžių junginio „tai yra“ sutrumpinimo panaudojimas po sakinio, kad rangovas turi būti kvalifikuotas ir jam suteikta teisė vykdyti specialiuosius statybos darbus, leidžia spręsti, jog toliau išdėstomi konkretūs specialieji statybos darbai, kurių atlikimui tiekėjas turi pagrįsti savo kvalifikaciją. Tačiau tikslindama specialiųjų statybos darbų rūšis, susijusias su Pirkimo objektu ir reikalingas Pirkimo sutarčiai įvykdyti, perkančioji organizacija į juos įtraukė ir bendrastatybinius darbus, kurie pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo „Statybos darbų sritys“ yra atskira statybos darbų sritis, o ne specialiųjų statybos darbų srities rūšis. Kolegijos vertinimu, toks Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo nuostatoms prieštaraujantis Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto suformulavimas nesudaro pagrindo apeliantei plečiamai ir savo nuožiūra aiškinti šios sąlygos turinį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pagrįstus ir proporcingus Pirkimo objektui. Į. P. objektą bei rangovo atliktų darbų pobūdį Pirkimo sutarties vykdymo metu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad Pirkimo sąlygų 4.2.3 punktas nustato reikalavimą tiekėjui pagrįsti kvalifikaciją, kuri leidžia vykdyti visus bendruosius statybos darbus, nurodytus STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1.1 punkte. MT bei jo užsienio partnerio pateikti kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas suteikia teisę jiems būti ypatingo statinio statybos rangovais, be kita ko, inžinerinių tinklų dujų pogrupio ir žemės darbų bei statybinių konstrukcijų (metalo) statybos darbų sritims; UAB „Kuršasta“ pateikė kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę vykdyti melioracijos statinių statybą, taip pat vykdyti visus bendruosius statybos darbus (išskyrus asfalto konstrukcijų) neypatinguose statiniuose. Išskyrus savo nuomonę, apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dujotiekio pamatų įrengimui būtina turėti papildomą kvalifikaciją atlikti bendrastatybinius darbus ypatinguose statiniuose – teisę vykdyti gelžbetonio, betono statybos darbus, kadangi nėra pateikta įrodymų, jog pirkimo objektui įvykdyti apskritai bus reikalinga atlikti nurodyto pobūdžio darbus. Todėl skundo argumentai dėl MT kvalifikacijos neatitikimo Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkte nustatytiems reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Pažymėtina, kad teisiškai netikslaus Pirkimo sąlygų 4.2.3 punkto suformulavimas šiuos atveju nelėmė netinkamo tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, be to Pirkimo dalyviai nurodytos sąlygos VPĮ nustatyta tvarka neginčijo, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė nesudaro skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindo (CPK 320, 328 straipsniai).

11Dėl trečiųjų asmenų pasiūlymų informacijos neatskleidimo

  1. Skunde apeliuojama ir į tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus, nesuteikiant duomenų apie kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytus prekių gamintojus ir prekių modelių pavadinimus, neteisėtais, motyvuodamas tuo, jog tokių duomenų pateikimo perkančiosios organizacijos nebuvo reikalaujama. Nesutikimą su tokia teismo išvada apeliante grindžia argumentais, kad Pirkimo sąlygų 10.15 punktas nustato, jog informacija apie prekių gamintojus, paslaugos tiekėjus, prekių modelių pavadinimus, kainų sudedamąsias dalis, subrangovus nėra konfidenciali, kad šalių ginčo pagrindą dar ikiteisminėje stadijoje, be kita ko, sudarė ginčas dėl informacijos apie kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytus prekių gamintojus ir prekių modelius atskleidimo.
  2. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal Pirkimo sąlygų 10.15 punktą tiekėjų pasiūlymų duomenys apie prekių gamintojus ir jų modelius tiekėjų neturėjo būti nurodomi konfidencialiais, tačiau byloje nustatyta, kad apeliantė, siekdama išsiaiškinti atitinkamus kitų tiekėjų pasiūlymų duomenis, teikdama prašymus perkančiajai organizacijai dėl susipažinimo su jų paraiškų, pasiūlymų informacija, nereiškė nei tiesioginių, nei netiesioginių prašymų atskleisti tiekėjų siūlomų prekių gamintojus, modelius, neteikė argumentų, kad paminėti duomenys nepagrįstai nurodyti kaip konfidencialūs. Nesant prašymo atskleisti aptariamus kitų tiekėjų pasiūlymų duomenis, nėra pagrindo teigti apie neteisėtą perkančiosios organizacijos atsisakymą juos atskleisti. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, nesant atitinkamos jos valios išraiškos, savaime nelemia aplinkybės, kad tiekėjai duomenis apie prekių gamintojus, jų modelius nurodė konfidencialiais ar kad tokie duomenys apeliantei nebuvo atkleisti perkančiosios organizacijos iniciatyva. Tai, kad pretenzijoje dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo panaikinimo apeliantė nurodė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su kitų Pirmo dalyvių pasiūlymuose nurodytais prekių gamintojais, jų modeliais, nelemia kitokio perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo, nes, kaip minėta, prašymai atskleisti kitų tiekėjų pasiūlymų informaciją, susijusią su jų siūlomų prekių gamintojais, modeliais, iki pretenzijos pateikimo nebuvo reiškiami. Remdamasis šia aplinkybė bei kasacinio teismo išaiškinimais, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė teisminio nagrinėjimo metu pareikštą apeliantės prašymą išreikalauti iš perkančiosios organizacijos visus MT ir SDS paraiškų ir pasiūlymų duomenis ir juos įvertinti (CPK 423³ straipsnio 2 dalis).
  3. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė ir trečiasis asmuo MT įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (suteiktų paslaugų detalizacijos, PVM sąskaitos faktūros, vietinio mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad atsakovė patyrė 2 963 Eur, trečiasis asmuo 3 288,90 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius. Rekomendacijų 11 punktas numato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje etc.). Pažymėtina, kad byloje nagrinėti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo klausimai savo pobūdžiu nėra nauji teisminėje praktikoje, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad byla yra sudėtinga ir jų atstovams, profesionaliems teisininkams, rengiant procesinius dokumentus ar analizuojant ieškovės, teismo procesinių dokumentų turinį buvo būtinos specialios žinios. Pažymėtina ir tai, kad byla nėra itin didelės apimties, o atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai iš esmės nesiskyrė nuo kitų atsakovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų argumentacijos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo dalyvių pasiūlymų kainos ar jų finansinis pajėgumas turi įtakos priteistinų atstovavimo išlaidų dydžiui, todėl nesutinka su trečiojo asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme pakartotinai nurodyta argumentacija, kad nurodytos aplinkybės sąlygoja didesnių nei rekomenduojama atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „MT Group“ priteistina po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ (j. a. k.122049143) atsakovei akcinei bendrovei „A. G.“ (j. a. k. 303090867) ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MT Group“ (j. a. k. 302203568) po 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai