Byla e2A-865-381/2015
Dėl neteisėto pasiūlymo atmetimo konkurse

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AS (AB) „A.C.B.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4505-653/2015, pagal ieškovo AS (AB) „A.C.B.“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, tretieji asmenys UAB „Autokausta“, UAB „Lietuvos kelių statyba“, RAB „TILTIS“, dėl neteisėto pasiūlymo atmetimo konkurse, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas AS (AB) „A.C.B.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 2015 m. kovo 10 d. atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti tiekėjo (ūkio subjektų grupės UAB „Autokausta", AS (AB) „A.C.B.", UAB „Lietuvos kelių statyba" ir RAB „TILTS") pasiūlymą ir 2015 m. kovo 25 d. sprendimą atmesti tiekėjo 2015 m. kovo 24 d. pretenziją neteisėtais ir juos panaikinti, o taip pat panaikinti visus po šių neteisėtų sprendimų priimtus atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atvirame konkurse „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas - Marijampolė plėtra. Sutartis Nr. 1 (pirkimo Nr. 156177)" priimtus sprendimus (toliau – Konkursas). Taip pat ieškovas prašė grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tęsti atviro konkurso „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas - Marijampolė plėtra. Sutartis Nr. 1 (pirkimo Nr. 156177)" procedūras nuo to momento, iki kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą.

4Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2014 m. spalio 1 d. CVP IS paskelbė atvirą pirkimą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas - Marijampolė plėtra. Sutartis Nr. 1" (pirkimo Nr. 156177). Perkami darbai apima valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km (dešinėje pusėje) ir nuo 21,84 iki 23,40 km (kairėje pusėje) rekonstravimą. Ieškovas, veikdamas ūkio subjektų grupėje su UAB „Autokausta", UAB „Lietuvos kelių statyba" ir RAB „TILTS", pateikė atsakovui pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2015 m. kovo 10 d. informavo tiekėją apie jo pasiūlymo atmetimą Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 32 straipsnio 6 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Konkurso sąlygų 21 bei 60 punktų pagrindu. Perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovas pateikė melagingą informaciją apie atitikimą Konkurso sąlygų kvalifikacijos reikalavimams, t.y. pateikė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąraše nurodyto specialisto K. D. turimą patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: kiti transporto statiniai) ir specialisto E. Z. turimą patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai), taip pat pasiūlyme, paaiškinant ir papildant kvalifikacijos duomenis, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriais ši patirtis grindžiama. Ieškovas nesutiko su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu ir 2015 m. kovo 24 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto pasiūlymo atmetimo, tačiau perkančioji organizacija atmetė ieškovo pretenziją ir apie šį sprendimą informavo 2015 m. kovo 25 d. raštu. Tokį sprendimą perkančioji organizacija grindė tuo, jog ieškovas pateikė melagingą informaciją apie atitikimą Konkurso sąlygų reikalavimams, todėl ji turėjo teisinį pagrindą atmesti pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nes, pateikęs melagingą informaciją, ieškovas prarado teisę ir galimybę patikslinti bei paaiškinti kvalifikacijos duomenis, o net ir vertinant likusius ieškovo nurodytus specialistus, ieškovas neatitinka Konkurso sąlygų 15.17 p. reikalavimų.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas formaliai vertino ieškovo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams bei, nustatęs tariamai tikrovės neatitinkančius, neteisingus ar klaidingus duomenis, sprendimą atmesti pasiūlymą priėmė remdamasis vien šiuo pagrindu, nevertindamas kitų kvalifikacijos duomenų ir to, jog tiekėjas faktiškai atitiko Konkurso sąlygų 15.17 p. reikalavimus. Tokiu būdu buvo pažeista VPĮ 3 straipsnio 1 dalis ir neužtikrintas tinkamas kvalifikacijos vertinimas (VPĮ 32 straipsnis). Kadangi atsakovas negali atsižvelgti į tokius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, tai atsakovas turi vertinti kitus duomenis (atitinkančius tikrovę) ir pagal juos spręsti apie tiekėjo atitikimą Konkurso sąlygų reikalavimams. Atsakovas, norėdamas atmesti ieškovo pasiūlymą, privalėjo kreiptis į ieškovą su prašymu patikslinti jo nustatytus netikslius ar neaiškius duomenis (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis) bei aiškiai įvardinti šiuos aspektus, kaip numatomą pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą.

6Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neginčija viešųjų pirkimų komisijos išvados, kad tiekėjo pateikti duomenys apie specialistus K. D. ir E. Z. neteisingi ar melagingi ir nepateikia dėl to jokių argumentų. Tiekėjo pasiūlyme buvo pateikta, o atsakyme dar kartą patvirtinta klaidinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąraše nurodytų specialistų K. D. ir E. Z. turimą patirtį.

7Pirkimo dokumentų I tomo 21 punkto 4 dalyje buvo nurodyta, kad pasiūlymas atmetamas, jei tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tokia pati nuostata buvo nurodyta ir Gyvenimo aprašymo formoje, kurią turėjo pateikti kiekvienas tiekėjas, pildydamas informaciją apie siūlomus specialistus. Tokią formą pasirašė ir ieškovas, pateikdamas K. D. ir E. Z. gyvenimo aprašymus, t.y. ieškovui buvo žinomos ir aiškiai suvoktos pasekmės, kilsiančios pateikus melagingą informaciją. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato galimybę perkančiajai organizacijai pirkimo sąlygose įtvirtinti sąlygą, jog tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, jei tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Tais atvejais, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia melagingą informaciją apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, perkančiajai organizacijai nekyla pareigos prašyti šio tiekėjo papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Nustačius tiekėjo pateiktą melagingą informaciją apie du specialistus, atsakovas neturi pareigos toliau vertinti kitus tiekėjo duomenis. Viešųjų pirkimų komisijai priimant sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo, jau buvo žinoma, kad ir kiti tiekėjo siūlomi eiti statinio statybos vadovo pareigas specialistai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Be to, kitų specialistų I. P., E. Z., A. C. A. B., V. B. kvalifikacijos duomenų patikslinimo atsakovas jau prašė tiekėjo 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. (6.108)2-104. Viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. kovo 10 d. posėdyje jų dokumentai (tarp jų ir patikslintieji) taip pat buvo nagrinėjami ir pripažinti neatitinkančiais reikalavimų.

8Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo 2015 m. kovo 10 d. ir 2015 kovo 25 d. sprendimai/raštai, kuriais buvo nuspręsta atmesti ieškovo pasiūlymą ir pretenziją, yra ne tik prieštaraujantys VPĮ normoms, tačiau taip pat ir paties atsakovo viešųjų pirkimų vykdymo praktikai. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, jog atsakovas, vykdydamas kitus viešuosius pirkimus (pirkimo Nr. 157234, Nr. 158322), ieškovo kvalifikaciją vertino visiškai kitaip, t.y. kreipėsi dėl duomenų paaiškinimo ir patikslinimo, o ne atmetė pasiūlymą, kaip neva tai melagingą. Ieškovo, tiek trečiojo asmens UAB „Autokausta" nurodytuose konkursuose atsakovas neaiškios informacijos nelaikė melaginga ir suteikė teisę tiekėjui patikslinti specialistų kvalifikaciją, kaip tai numato ir VPĮ 35 str. 2 d., todėl šiuo atveju atsakovas taip pat privalėjo kreiptis į ieškovą bei trečiuosius asmenis dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, o ne atmesti pasiūlymą kaip melagingą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatyti įstatyme ir konkretaus pirkimo sąlygose. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalūs reikalavimai tiekėjui nustatomi VPĮ 35–37 straipsnių nuostatų. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Kvalifikacijos patikrinimo klausimai yra reglamentuojami VPĮ 32 straipsnyje, o jo 5 dalyje nustatyta kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų trūkumų ištaisymo tvarka. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Duomenys apie kvalifikaciją neišsamiais ar netiksliais kvalifikuojami tada, kai tiekėjas pateikia atitinkamą kvalifikaciją iš dalies pagrindžiančius duomenis arba šie turi trūkumų.

12Atsakovas, susipažinęs su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, vertindamas tiekėjų kvalifikaciją, ieškovo pasiūlyme pateiktų statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąraše (7 specialistai) nurodytų statinio statybos vadovų kvalifikaciją, nustatė jų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų bei atitinkamą patirtį įrodančių dokumentų netikslumus, trūkumus ir, vadovaudamasis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. (6.108)2-104 ieškovo prašė papildyti atitinkamus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus arba juos paaiškinti. Taigi, atsakovas įvykdė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies reikalavimą prašyti kandidatą ar dalyvį pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą (iki 2015 m. sausio 15 d.). Ieškovui patikslinus kvalifikacijos duomenis, atsakovo viešųjų pirkimų komisija, 2015 m. vasario 6 d. išnagrinėjusi pateiktą informaciją, kilus abejonių, nutarė kreiptis į trečiuosius asmenis, saugančius projektų sutarčių, nurodytų tiekėjo pasiūlyme, pagrindžiančių minėtų specialistų patirtį, įgyvendinimo dokumentaciją ir gavęs iš minėtų trečiųjų šalių gautą informaciją ir dokumentus, nustatė, kad specialistas K. D. nėjo statinio statybos vadovo pareigų objektuose „Tilto per Merkį kelio Nr. 3909 Didieji Baušiai-Akmenyne-Turgeliai 17,40 km rekonstravimas“, „Akmeninio arkinio tilto geležinkelio linijoje Klaipėda-Pagėgiai 10+473 km ir 50+717 km rekonstravimas“ („Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai kelio statinių rekonstrukcija“), „Tilto per Jūrą kelio 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 127,46 km rekonstravimas“ ir „Tilto per Šušvę valstybinės reikšmės krašto kelio Nr, 229 Aristava-Kėdainiai- Cinkiškis 17,96 km rekonstravimas“. Taip pat Komisija nustatė, kad statinio statybos vadovo pareigas (latviškai - atbildigais buvdarbu vaditajs) atliekant darbus objekte „Pagrindinio valstybės kelio A13 Rusijos siena (Grebnevo)-Rėzeknė-Daugpilis-Lietuvos siena (Medumai) etapo 61.30-73.20 km dangos rekonstrukcija“ E. Z. vykdė ne nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 metų liepos mėnesio, bet tik 1 mėnesį - nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. liepos 29 d., kai objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas kitas asmuo, t.y. atsakovas iš pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių vertino ieškovo pateiktą informaciją apie specialistų K. D. E. Z. statinio statybos vadovų patirtį kaip melagingą.

13Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija atsakovo viešųjų pirkimų komisijos išvados, kad tiekėjo pateikti duomenys apie specialistų K. D. ir E. Z. neteisingi ir melagingi, nepateikia dėl to jokių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog melagingos informacijos pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą, nors tokio aptariamo pasiūlymo atmetimo pagrindo taikymas nėra besąlyginis (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai, nei šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet ne privalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas konstatavo, jog tam, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjas pasiūlyme (plačiąja prasme) nurodė melagingus duomenis dėl kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikties, galėtų atmesti šį tiekėjo pasiūlymą, būtina tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą nustatyti pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).

14Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 21 punkte nustatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jei apie nustatytų reikalavimų atitiktį tiekėjas yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Ši Konkurso pirkimo sąlyga reikšminga vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas pirmiau nurodytas pasiūlymo atmetimo pagrindas, perkančiajai organizacijai ne tik sudaro prielaidas, bet ir ją įpareigoja atmesti pasiūlymą, atitinkantį šį atmetimo pagrindą. Tiek aptariamo pirkimo sąlygų 21 punkto (taip pat VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto) formuluotė, tiek skaidrumo principas, įpareigojantis perkančiąsias organizacijas laikytis iš anksto paskelbtos pirkimo tvarkos, lemia tai, kad ieškovo pasiūlymas privalėjo būti atmestas, perkančiajai organizacijai neturint pasirinkimo laisvės. Dėl to kiti ieškovo argumentai apie kitų specialistų kvalifikacijos vertinimą nėra teisiškai reikšmingi.

15Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas, aiškindamas VPĮ nuostatas, reguliuojančias viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų – tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų – teises ir pareigas VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, kai dalyvis pateikia melagingą informaciją, konstatavo, jog situacija, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia melagingą informaciją apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, išskirtinė, todėl aktualių VPĮ nuostatų dėl tiekėjų kvalifikacijos aiškinimas ir taikymas negali būti lygiai toks pats, kaip tais atvejais, kai viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai elgiasi sąžiningai ir socialiai atsakingai. VPĮ normų aiškinimo skirtumas grindžiamas inter alia tuo, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai išeina už privačių santykių ribų, todėl tiekėjo nesąžiningi veiksmai reikšmingi ne tik perkančiajai organizacijai (ir vice versa), bet ir visai visuomenei. Kasacinis teismas pažymėjo, jog nesąžiningas asmens elgesys turi jam lemti neigiamus teisinius padarinius (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nesąžiningas tiekėjo elgesys turi lemti jo teisių suvaržymus VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme, atitinkamai – lemia ir perkančiosios organizacijos pareigas pagal nurodytą teisės normą. Tais atvejais, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nekyla pareigos (taip pat jai nesuteikiama teisė) prašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Šis perkančiosios organizacijos pareigos ir tiekėjo teisės ribojimas grindžiamas ne tik tiekėjui tenkančių neigiamų padarinių, siekio užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi ir pirkimo procedūrų koncentruotumo bei racionalumo, bet ir viešųjų pirkimų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – principų. VPĮ 32 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis į tiekėją neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų. Galimybė tiekėjui tikslinti akivaizdžiai melagingą informaciją apie kvalifikaciją suteiktų jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, iškreiptų viešųjų pirkimų esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).

16Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo sąlygų 21 punkte nustatyta, jog pasiūlymas atmetamas, jei apie nustatytų reikalavimų atitiktį tiekėjas yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, į tai, kad ieškovas neginčijo, jog perkančiajai organizacijai pateikta informacija nėra melaginga, į tai, kad atsakovas yra įvykdęs VPĮ 32 straipsnio 5 dalies reikalavimą prašyti kandidatą ar dalyvį pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą, kuomet dar nebuvo paaiškėjusi situacija, kad ieškovas yra pateikęs melagingą informaciją, konstatavo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą VPĮ 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, yra teisėtas, nepažeidžiantis viešųjų pirkimų principų.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18Ieškovas AS (AB) „A.C.B“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos pridedamus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors atsakovas sprendimą atmesti pasiūlymą priėmė remiantis tuo, kad nustatė klaidingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau ieškovas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kiti ieškovo pateikti kvalifikacijos duomenys faktiškai atitiko Konkurso sąlygų 15.17 punkto reikalavimus ir tokiu būdu buvo pažeista VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir neužtikrintas tinkamas kvalifikacijos vertinimas (VPĮ 32 straipsnis).
  2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-15/10 pateikė atsakovui paaiškinimą ir patikslinimą dėl duomenų, nurodydamas, kad specialistui I. P. yra išduotas teisės pripažinimo dokumentas Nr. 32772 remiantis I. P. Latvijos inžinierių statybininkų sąjungos statybos specialistų sertifikavimo institucijos išduotu statybininko pažymėjimu Nr. 20-5316 (pridedama kopija), kad su A. C. buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl darbo santykių sukūrimo ir pateiktas A. C. sutikimas dėl įdarbinimo, kad su V. B. buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl darbo santykių sukūrimo ir pateiktas jo sutikimas dėl įdarbinimo. Taigi, ieškovo pateikti dokumentai patvirtino, kad minėtų specialistų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o tuo pačiu ir tai, kad ieškovo pasiūlymas atitiko keliamus ieškovui kvalifikacinius reikalavimus.
  3. Atsakovas, gavęs ieškovo 2015 m. sausio 21 d. atsakymą, ir nustatęs, kad tam tikri duomenys patvirtina kvalifikacijos buvimą, tačiau jie dėl nežinomų priežasčių nebuvo pateikti, t.y. nebuvo pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis I. P. teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje, nepateikti ieškovo preliminarūs sutarimai dėl A. C. ir

    19V. B. įdarbinimo, turėjo pareigą pagal VPĮ 32 straipsnio 5 d. reikalavimą prašyti ieškovą pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Tačiau atsakovas nepagrįstai tokios informacijos neprašė ir pasiūlymą atmetė visiškai ne tuo pagrindu, kad ieškovo specialistų I. P., A. C., V. B. kvalifikacijos nepatvirtino pateikti duomenys.

  4. Faktas, kad, esant duomenims, jog specialistų I. P., A. C., V. B. kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovo pasiūlymas turėjo būti įvertintas, o ne atmestas dėl kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo, nustačius tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo faktą.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl VPĮ nuostatų, reguliuojančių viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų – tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų – teises ir pareigas VPĮ 32 straispnio 5 dalies taikymo prasme, kai dalyvis pateikia melagingą informaciją.
  6. Pirmosios instancijos teismo sprendime minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/201, buvo sprendžiamas klausimas esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, nei nagrinėjamoji byla. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad atmetus tikrovės neatitinkančius tiekėjo pateiktus duomenis, likusieji duomenys nepatvirtina tiekėjo kvalifikacijos, kurios reikalauja perkančioji organizacija, t.y. šalių ginčas kilo ne dėl pasiūlymo atmetimo dėl melagingų duomenų pateikimo, o kvalifikacijos neatitikties minimaliam reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esantys duomenys rodo, kad yra priešingai - specialistų I. P., A. C., V. B. kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus.
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pateiktus duomenis konstatavo esant melagingais vien tik tuo pagrindu, kad jie neatitinka tikrovės, nes tam tikrų duomenų neatitikimas tikrovei savaime nereiškia, kad jie yra melagingi. Tam, kad tokie duomenys būtų pripažįstami melagingais, turi būti nustatytas faktas, kad duomenys pateikti elgiantis nesąžiningai, tyčia, turint tikslą tuo suklaidinti jų gavėją. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau neįrodo, kad jis taip elgėsi nesąžiningai, t.y. turėdamas tyčią suklaidinti atsakovą būtent tokiu elgesiu, bet ne todėl, kad tokius duomenis pateikė dėl klaidos. Todėl byloje nustatyti tikrovės neatitinkantys duomenys negali būti pripažintini melagingais VPĮ nuostatų taikymo prasme, nes nesąžiningas tiekėjo elgesys turi lemti jo teisių suvaržymus VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme.
  8. Nors ieškovas neneigė, kad duomenys apie specialistų K. D. ir E. Z. kvalifikaciją neatitiko tikrovės, tačiau niekada nepripažino ir nesutiko su išvada, kad šie duomenys yra melagingi, t.y. elgiantis nesąžiningai pateikti tyčia, turint tikslą suklaidinti atsakovą. Ieškovas nuo pat pretenzijos pateikimo teigė, kad atsakovas turėjo paprašyti patikslinti gautą informaciją, kas rodo, kad ieškovas buvo pasirengęs pateikti papildomą informaciją, kuri būtų atitinkanti tikrovę, o ne ta, kuri buvo pateikta dėl nepakankamo atidumo.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011, nurodė, kad tais atvejais, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nekyla pareigos (taip pat jai nesuteikiama teisė) prašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti šiuos melagingus duomenis apie jo kvalifikaciją, kad galimybė tiekėjui tikslinti akivaizdžiai melagingą informaciją apie kvalifikaciją suteiktų jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, iškreiptų viešųjų pirkimų esmę ir tikslus. Tačiau ieškovas nagrinėjamu atveju kėlė klausimą dėl pateikto pasiūlymo informacijos, kuri atsakovo nebuvo įvardyta kaip tikrovės neatitinkanti, patikslinimo, t.y. dėl informacijos apie specialistų I. P., A. C., V. B. kvalifikaciją patvirtinančius duomenis vertinimo. Taigi, atsakovas, neprašydamas patikslinti tos informacijos, kurią įvardijo kaip melagingą, tačiau atsižvelgdamas į kitus likusius duomenis ir juos vertindamas, nebūtų nusižengęs viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

20Atsakovas Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei netenkinti apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo byloje. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo:1) kad ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodytas specialistas K. D. nėjo statinio statybos vadovo pareigų atitinkamuose objektuose; 2) kad pagal išrašus iš statybų žurnalo bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2013-01-17 pažymą Nr. (6.12) 2-268 apie sėkmingai įvykdytą sutartį, išduotą RAB „Tilts", darbai objekte „Tilto per Šušvę valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava – Kėdainiai - Cinkiškis 17,96 km rekonstravimas" buvo užbaigti 2011 m. gruodžio mėn., nors ieškovo su partneriais pateiktame K. D. gyvenimo aprašyme nurodyta, kad šiame objekte (projekte) jis dirbo 2012 m. liepos iki 2012 metų spalio; 3) kad E. Z. statinio statybos vadovo pareigas atliekant darbus objekte „Pagrindinio valstybės kelio Al3 Rusijos siena (Grebnevo) – Rėzeknė – Daugpilis - Lietuvos siena (Medumai) etapo 61.30-73.20 km dangos rekonstrukcija“ ėjo ne nuo 2013 m. liepos iki 2014 metų liepos mėnesio, o tik 1 mėnesį - nuo 2013 m. birželio 19 iki 2013 m. liepos 29 d., kai objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas kitas asmuo; 4) kad ieškovas neginčija šių aplinkybių.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovas ieškovo prašė patikslinti duomenis dėl specialistų I. P., E. Z., A. C., A. B., V. B. kvalifikacijos 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. (6.108)2-104 ir juos įvertinęs 2015 m. kovo 10 d. posėdyje, konstatavo, kad ieškovo pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų. Ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šias išvadas.
  3. Ieškovas apeliaciniame skunde (taip pat kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) neginčija melagingos informacijos pateikimo fakto, tačiau nepagrįstai teigia, kad ši informacija nėra melaginga, o yra netiksli ir jos nurodymas ieškovui neturėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių.
  4. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovo su partneriais pateikta informacija yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės. Pasiūlymą teikė net 4 susivieniję tiekėjai UAB „Autokausta", AS (AB) „A.C.B.", UAB „Lietuvos kelių statyba" ir RAB „TILTS", kurie kiekvienas turi didelės patirties dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, todėl jiems yra žinomi pirkimo dokumentų parengimui keliami reikalavimai.
  5. Net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai dėl viešųjų pirkimų komisijos pareigos prašyti šio tiekėjo papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją melagingos informacijos pateikimo atveju nebuvimo, atsakovas, vadovaudamasis skaidrumo bei bendradarbiavimo principų reikalavimais, 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. (6.108) 2-104 (CVP IS pranešimas Nr. 3236496) pateikė papildomą paklausimą (paprašė papildyti, pateikiant atitinkamus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, arba paaiškinti kvalifikacijos duomenis), į kurį atsakydamas ieškovas su partneriais ir toliau tęsė nesąžiningus veiksmus bei patvirtino pasiūlyme nurodytą melagingą informaciją, toliau sistemingai ir kryptingai bandydamas suklaidinti atsakovą.
  6. Remiantis CPK 12, 178 straipsniais kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. - onus probandi) paskirstymo taisyklė. Apeliantui nebuvo apribotos galimybės įrodinėti, kad neva suklydimas buvo sąžiningas, netyčinis ar pan. Apeliantas šiai aplinkybei nepateikė jokių argumentų ir įrodymų (iš pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų galima spręsti, kad ieškovas buvo apsisprendęs apskritai šios aplinkybės neįrodinėti), todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.
  7. Atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 yra priimta kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nes apeliantas su partneriais pasiūlyme nurodė daugiau specialistų, kurių kvalifikacija neva yra tinkama. Pažymėtina, kad melagingos informacijos nurodymas pasiūlyme reiškia aiškias neigiamas pasekmes tiekėjui, kurių atsiradimas nepriklauso nuo to, ar kita dalis pasiūlymo yra teisinga. Priešingai, tiekėjo veiksmai pasiūlyme nurodant dalį melagingos ir dalį nemelagingos informacijos nesąžiningai bandant susikurti „atsarginį variantą" tam atvejui, jeigu jo nesąžiningi veiksmai (melaginga informacija) bus nustatyti, tik patvirtina tokio tiekėjo nesąžiningumą ir pasiūlymo atmetimo kaip sankcijos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji atmeta tiekėjo pasiūlymą dėl jame nurodomos melagingos informacijos, teisėtumas besąlygiškai priklauso nuo to, ar tokia tiekėjų dalyvavimą ribojanti sąlyga įtvirtinta pirkimo sąlygose, ar ne. Aplinkybė, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas pirmiau nurodytas pasiūlymo atmetimo pagrindas, perkančiajai organizacijai ne tik sudaro prielaidas, bet ir ją įpareigoja atmesti pasiūlymą, atitinkantį šį atmetimo pagrindą. Tiek VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotė, tiek skaidrumo principas, įpareigojantis perkančiąsias organizacijas laikytis iš anksto paskelbtos pirkimo tvarkos, lemia tai, kad pasiūlymas privalo būti atmestas, perkančiajai organizacijai neturint pasirinkimo laisvės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004).
  9. Viešųjų pirkimų procedūros grindžiamos tiekėjų bendradarbiavimu su perkančiąja organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 ir kt.), perkančioji organizacija yra dažnai priklausoma nuo vienašališkai tiekėjo deklaruojamos reikšmingos informacijos. Todėl svarbus teisinis reguliavimas (sankcijos už padarytus neteisėtus veiksmus), kuris užkirstų kelią tiekėjų piktnaudžiavimui tokia teisine situacija. Todėl melagingos informacijos pateikimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertina kaip neištaisomą pažeidimą - melagingos informacijos pateikimas per se sudaro pažeidimą, kuris yra pakankamas pagrindas pasiūlymo atmetimui. Todėl tokia sankcija yra protinga ir proporcinga padarytam pažeidimui.
  10. Tais atvejais, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia melagingą informaciją apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, perkančiajai organizacijai nekyla pareigos prašyti šio tiekėjo papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Šis perkančiosios organizacijos pareigos ir tiekėjo teisės ribojimas grindžiamas ne tik tiekėjui tenkančių neigiamų padarinių, siekio užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi ir pirkimo procedūrų koncentruotumo bei racionalumo, bet ir viešųjų pirkimų - tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo - principų. Galimybė tiekėjui tikslinti akivaizdžiai melagingą informaciją apie kvalifikaciją suteiktų jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, iškreiptų viešųjų pirkimų esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-311/2011).
  11. Tais atvejais, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikia melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nėra pareigos prašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Atsakovas pirkimo sąlygų 3.6 ir 9.6.9 punktuose suformulavo tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindą dėl rangovo pateiktos melagingos informacijos, todėl jo sprendimas atmesti ieškovo (šiuo atveju iš dviejų narių susidedančios ūkio subjektų grupės) pasiūlymą, nepaisant to, kad pateikti kiti dokumentai galbūt pagrindžia tiekėjo kvalifikaciją, yra teisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-849/2014).
  12. Apeliantas nepagrįstai tik su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia įrodyti jo nurodytų specialistų atitikimą pirkimo dokumentų keliamiems reikalavimams. Kaip nurodo pats apeliantas, aplinkybė, kad pagal pateiktus dokumentus A. P., A. C. ir V. B. kvalifikacija yra nepakankama, jis sužinojo tik gavęs atsakymą į pretenziją, t.y. 2015 m. kovo 25 d. Taigi nuo 2015 m. kovo 25 d. net ir žinodamas, kad A. P., A. C. ir V. B. kvalifikacija yra nepakankama, bei aiškiai suprasdamas, kurie dokumentai buvo nepateikti, nors privalėjo būti pateikti, apeliantas pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu trūkstamų dokumentų nepateikė ir jokių argumentų dėl šių specialistų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams nenurodė. Šie nauji įrodymai yra pateikiami aiškiai pavėluotai, pažeidžiant proceso teisės normas, todėl juos atsisakytina priimti. CPK 314 str. aiškiai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apelianto, kaip proceso šalies, pareiga laiku pateikti visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus kyla tiesiogiai iš atitinkamų teisės normų (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-457-464/2015). Be to, apeliantas nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų pagrįstas CPK 314 str. numatytų išimčių taikymas.
  13. Ant prašomų prijungti prie bylos dokumentų esančios jų tvirtinimo žymos, o ypač kopijos patvirtinimo esanti data „2015 m. sausio 29 d.”, patvirtina, kad apeliantas dar 2015 m. sausio 29 d. turėjo šiuos dokumentus pasirengęs ir juos galėjo pateikti, tačiau išimtinai dėl subjektyvių priežasčių nusprendė jų iki šiol neteikti, todėl šių dokumentų pateikimas tik su apeliaciniu skundu vertintinas kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

24Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Autokausta", AS (AB) „A.C.B.", UAB Lietuvos kelių statyba ir RAB „TILTS", atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme.

25Atskirasis skundas netenkintinas

26Dėl naujų įrodymų priėmimo

27Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

28Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

29Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – I. P. statybininko pažymėjimo kopiją, A. C. ir UAB „Autokausta“ ketinimų protokolo kopiją bei V. B. ir UAB „Autokausta“ ketinimų protokolą bei prašo juos prijungti prie bylos. Ant prašomų prijungti prie bylos dokumentų esančios jų tvirtinimo žymos, o ypač kopijos patvirtinimo esanti data „2015 m. sausio 29 d.”, patvirtina, kad apeliantas dar 2015 m. sausio 29 d. turėjo šiuos dokumentus, tačiau jų nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apeliantas nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

30Dėl ūkio subjektų grupės, kurioje dalyvavo ieškovas AS (AB) „A.C.B.“, atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ir dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, atmetant tiekėjo pasiūlymą, kai jame pateikti duomenys dėl atitikties pirkimo sąlygoms yra melagingi, teisėtumo (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas)

31Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

32VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio įstatymo pagrindu, nepažeidžiant pagrindinių viešojo pirkimo principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 9 dalis). Perkančioji organizacija vykdydama pirkimą privalo, siekdama paminėto tikslo, išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokybinės atrankos kriterijus – minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo ir kt.) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pirkimo sąlygų pagrindu pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis). Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai - tai ne kokie nors išskirtiniai reikalavimai. Tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. Taigi, kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri (kvalifikacija) apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, kas aktualu nagrinėjamu atveju, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau toks sprendimas neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-733-180/2015).

33Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 1 d. CVP IS paskelbė atvirą pirkimą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas - Marijampolė plėtra. Sutartis Nr. 1" (pirkimo Nr. 156177). Perkami darbai apėmė valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km (dešinėje pusėje) ir nuo 21,84 iki 23,40 km (kairėje pusėje) rekonstravimą. Pirkimo dokumentų I tomo 15.17 punkte buvo nustatyti kvalifikacijos kriterijai bei įrodymai, pagrindžiantys kvalifikacijos kriterijus. Atsakovas nurodė, kad tiekėjas turi užtikrinti, kad darbus vykdys atestuoti ir patyrę specialistai. Minimalus šių specialistų skaičius – 5, iš kurių 2 specialistai, kuriems suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje „susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai“. Specialistai (kiekvienas) turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį, einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas aukščiau nurodytoje statinių grupėje. Taip pat buvo nurodyta, kokie turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys kvalifikacijos kriterijus – 1) statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąrašas (nurodomos pavardės, kvalifikacija, darbo stažas, kvalifikacijos atestato numeris ir galiojimo terminas) (šių atviro konkurso sąlygų 7 priedas); 2) Gyvenimo aprašymas (CV) (šių atviro konkurso sąlygų 7 priedas); 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoti kvalifikacijos atestatai ir/arba teisės pripažinimo dokumentai, taip pat dokumentai, patvirtinantys kiekvieno specialisto patirtį atitinkamoje statinių grupėje ir darbų srityje; 4) jei tiekėjas remsis subrangovo pajėgumais, jis turi pateikti siūlomo subrangovo specialisto pasirašytą sutikimą viešojo pirkimo laimėjimo atveju atlikti numatytus darbus ir, jei tai juridinis asmuo, sutikimas turi būti patvirtintas subrangovo vadovo parašu (Pateikiamos skaitmeninės dokumentų kopijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi konkurso sąlygų 15.17 punkto turinį, daro išvadą, kad sąlygos reikalavimas tiekėjui turėti ne mažiau kaip penkis specialistus, iš kurių du turi turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje „susisekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai“ yra tikslus, aiškus, suprantamas. Juo labiau, kad atsakovas 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr. (6.108)2-5447 paaiškino pirkimo dokumentų I tomo 15.17 punkte nustatytą reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius kiekvieno specialisto patirtį atitinkamoje statinių grupėje ir darbų srityje ir informavo, kad tiekėjo pasiūlyme gali būti pateikti atitinkami išrašai iš statybos darbų žurnalų, įmonės vadovo įsakymai ar kiti dokumentai dėl specialisto paskyrimo, tinkamu pripažinimo naudoti aktai, statybos užbaigimo aktai ar kiti pagrindžiantys dokumentai, iš kurių galima būtų neginčijamai nustatyti, kad specialistas ėjo atitinkamas pareigas atitinkamoje statinių grupėje ir darbų srityje. 2014 m. lapkričio 17 d. atsakovas rašte Nr. (6.108)2-5810 (2 klausimo atsakyme) papildomai nurodė, kad reikalaujamus dokumentus specialisto patirčiai atitinkamoje statinių grupėje ir darbų srityje pagrįsti, tokius kaip išrašai iš statybos darbų žurnalų, pripažinimo tinkamu naudoti aktai ar statybos užbaigimo aktai, tinkamai pagrindęs savo prašymą (prašyme taip pat turi būti nurodytas tikslus objekto pavadinimas, kilometrai, įgyvendinimo metai ir pan.), tiekėjas gali gauti iš užsakovo ar kitų atsakingų institucijų, kaupiančių ir saugančių atitinkamus duomenis. Be to, 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovas raštu Nr. (6.108)2-6039 buvo išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje (50 punkte) pateiktą sąvoką statinio statybos vadovas - tai statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Pažymėtina, kad ieškovas minėtus raštus gavo ir su jais susipažino.

34Pirkimo dokumentų I tomo 21 punkte buvo numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jei tiekėjas apie nustatytų reikalavimų kvalifikacijai atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

35Kaip matyti iš 2015 m. sausio 9 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. 6-27 bei 2015 m. sausio 9 d. rašto Nr. (6.108)2-104, atsakovas, vertindamas ieškovo pateiktą pasiūlymą, t.y. pasiūlyme pateiktų statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąraše nurodytų statinio statybos vadovų I. P., E. Z., A. C., K. D., A. B., A. S., kaip specialistų, turinčių ne mažesnę kaip 36 mėnesių darbų patirtį, einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje „susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai, keliai (gatvės)“, duomenis nustatė kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų bei atitinkamą patirtį įrodančių dokumentų netikslumus, trūkumus ir prašė ieškovo papildyti atitinkamus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, arba juos paaiškinti. Nors ieškovas 2014 m. sausio 21 d. pateikė raštą Nr. S-15/10 Dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, tačiau atsakovas 2015 m. vasario 6 d. vykusio viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu išnagrinėjęs pasiūlyme ir papildomai ieškovo pateiktą informaciją, kilus kai kurių abejonių dėl pateiktos informacijos, siekdamas tinkamai ir objektyviai atlikti tiekėjo kvalifikacijos vertinimą bei vadovaudamasis VPĮ 33 straipsnio 4 dalimi, nutarė kreiptis į trečiuosius asmenis, saugančius projektų sutarčių, nurodytų tiekėjo pasiūlyme, pagrindžiančių minėtų specialistų patirtį, įgyvendinimo dokumentaciją, t. y. į: 1) VAB „Latvijas valstybiniai keliai", siekiant išsiaiškinti, ar E. Z. ir kokiu laikotarpiu ėjo statybos vadovo pareigas atliekant darbus objekte „Pagrindinio valstybės kelio Al3 Rusijos siena (Grebnevo)-Rezeknė-Daugavpils-Lietuvos siena"; 2) AB „Lietuvos geležinkeliai", siekiant išsiaiškinti, ar įgyvendinamos sutarties „Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai kelio statinių rekonstrukcija" akmeninių - arkinių tiltų Klaipėda-Pagėgiai vadovavo Rab „Tilts" filialo „Mo-24" statinio statybos vadovas K. D.; 3) VĮ „Kauno regiono keliai", siekiant išsiaiškinti, ar objekte „Tilto per Šušvę valstybinės reikšmės kelio Nr. 229 Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 17,96 km rekonstravimas, dirbo K. D. ir kokiu laikotarpiu; 4) VĮ „Tauragės regiono keliai", siekiant išsiaiškinti, ar objekte „Tilto per Jūrą kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 127,46 km rekonstravimas" statybos vadovo pareigas ėjo K. D.; 5) VĮ „Vilniaus regiono keliai", siekiant išsiaiškinti, ar objekte „Tilto per Merkį kelio Nr. 1909 Didieji Baušiai-Akmenynė-Turgeliai 17,40 km rekonstravimas" K. D. ėjo statinio statybos vadovo pareigas (dėl objekto „Kelio Nr. A6 (E262) Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožo 50,13-66,20 km rekonstravimas", darbų atlikimo laikotarpis 2010.05-2010.10). Atsakovas taip pat prašė pateikti užbaigtų statybos darbų aktų ir statybos užbaigimo aktų (arba statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų) kopijas, taip pat statybos darbų žurnalų išrašus. Atsakovas 2015 m. kovo 10 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu išnagrinėjęs ir įvertinęs pasiūlymo ir papildomai pateiktus dokumentus, susijusius su tiekėjo kvalifikacija, nustatė, kad atviro konkurso dalyvio ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Autokausta", AS (AB) „A.C.B.", UAB Lietuvos kelių statyba ir RAB „TILTS", kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentų I tomo „Atviro konkurso sąlygos" III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai" nustatytų tiekėjų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, kadangi šis konkurso dalyvis pateikė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąraše nurodyto specialisto K. D. turimą patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje „Susisiekimo komunikacijos: kiti transporto statiniai“) ir specialisto E. Z. turimą patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje „Susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai“), taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriais ši patirtis grindžiama. Atsakovas iš trečiųjų asmenų gautų dokumentų nustatė, kad specialistas K. D. nėjo statinio statybos vadovo pareigų objektuose „Tilto per Merkį kelio Nr. 3909 Didieji Baušiai-Akmenyne-Turgeliai 17,40 km rekonstravimas“, „Akmeninio arkinio tilto geležinkelio linijoje Klaipėda-Pagėgiai 10+473 km ir 50+717 km rekonstravimas“ („Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai kelio statinių rekonstrukcija“), „Tilto per Jūrą kelio 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 127,46 km rekonstravimas“ ir „Tilto per Šušvę valstybinės reikšmės krašto kelio Nr, 229 Aristava-Kėdainiai- Cinkiškis 17,96 km rekonstravimas“. Taip pat atsakovas nustatė, kad statinio statybos vadovo pareigas (latviškai - atbildigais buvdarbu vaditajs) atliekant darbus objekte „Pagrindinio valstybės kelio A13 Rusijos siena (Grebnevo)-Rėzeknė-Daugpilis-Lietuvos siena (Medumai) etapo 61.30-73.20 km dangos rekonstrukcija“ E. Z. ėjo ne nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio, bet tik 1 mėnesį - nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. liepos 29 d., kai objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas kitas asmuo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. Z. patirtis vykdant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje „Susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai“, yra tik 26 mėnesiai, o K. D. atitinkami tik 22 mėnesiai, o ne 36 mėnesiai, kaip deklaravo ieškovas. Todėl atsakovas, vadovaudamasis VPĮ 32 straipsnio 6 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taip pat pirkimo dokumentų I tomo „Atviro konkurso sąlygos" 21 ir 60 punktais ir atviro konkurso sąlygų 7 priedu, atmetė ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Autokausta", AS (AB) „A.C.B.", UAB Lietuvos kelių statyba ir RAB „TILTS", pateiktą pasiūlymą ir nutarė toliau jo nenagrinėti. Apie šį atsakovo sprendimą tiekėjas buvo informuotas 2015 m. kovo 25 d. raštu Nr. (6.108)2-1522.

362015 m. kovo 24 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo ir nurodė, kad perkančioji organizacija neįvykdė pareigos suteikti ieškovui galimybę paaiškinti ir patikslinti duomenis ir taip pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, nes kiti ieškovo pasiūlyti specialistai atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

37Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas pirmiau nurodytas pasiūlymo atmetimo pagrindas, perkančiajai organizacijai ne tik sudaro prielaidas, bet ir ją įpareigoja atmesti pasiūlymą, atitinkantį šį atmetimo pagrindą. Tiek VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotė, tiek skaidrumo principas, įpareigojantis perkančiąsias organizacijas laikytis iš anksto paskelbtos pirkimo tvarkos, lemia tai, kad pasiūlymas privalo būti atmestas, perkančiajai organizacijai neturint pasirinkimo laisvės. Melagingos informacijos pateikimas yra vertinamas kaip neištaisomas pažeidimas - melagingos informacijos pateikimas per se sudaro pažeidimą, kuris yra pakankamas pagrindas pasiūlymo atmetimui, nes tik taip bus užtikrintas sąžiningas tiekėjų varžymąsis ir pirkimo procedūrų koncentruotumo, racionalumo, viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Juo labiau, atsakovas net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai dėl komisijos pareigos prašyti šio tiekėjo papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją melagingos informacijos pateikimo atveju, 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. (6.108) 2-104 pateikė papildomą paklausimą (paprašė papildyti, pateikiant atitinkamus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, arba paaiškinti kvalifikacijos duomenis), į kurį atsakydamas tiekėjas ir toliau tęsė nesąžiningus veiksmus, nes net ir vertinant likusių specialistų - I. P., A. C., A. B. ir V. B. atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, tiekėjas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nes nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, patvirtinantys likusių specialistų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniais), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluoti pozityviąja ir negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba jų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). VPĮ 33 straipsnio („Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime“) nuostatos – negatyvaus pobūdžio tiekėjų kokybinės atrankos kriterijai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktą melagingos informacijos pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą. Tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šio pasiūlymo atmetimo pagrindo, kaip tokio, taikymas nėra besąlyginis. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai, nei pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet ne privalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais (pvz., neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas) tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi tam, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjas pasiūlyme (plačiąja prasme) nurodė melagingus duomenis dėl kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikties, galėtų atmesti šį tiekėjo pasiūlymą, būtina tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą nustatyti pirkimo sąlygose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pirkimo dokumentų I tomo 21 punkte numatė, kad pasiūlymas atmetamas, jei tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, konstatuoja, kad atsakovas turėjo teisę, esant nustatytam melagingos informacijos faktui, atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek pirkimo sąlygose numatytas pasiūlymo atmetimo pagrindas, jei tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas), tiek skaidrumo principas, įpareigojantis perkančiąsias organizacijas laikytis iš anksto paskelbtos pirkimo tvarkos, lemia tai, kad ieškovo pasiūlymas privalėjo būti atmestas, perkančiajai organizacijai neturint pasirinkimo laisvės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Atsakovas neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindamas tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, o būtent trečiųjų asmenų pateikti dokumentai, patvirtina, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Autokausta", AS (AB) „A.C.B.", UAB Lietuvos kelių statyba ir RAB „TILTS", pateikė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąraše nurodytų specialistų K. D. ir E. Z. turimą patirtį einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriais ši patirtis grindžiama. Ieškovas įrodymų, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, kad yra VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas pagrindas atmesti ieškovo pasiūlymą, nepateikė.

39Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pateiktus duomenis konstatavo esant melagingais vien tik tuo pagrindu, kad jie neatitinka tikrovės, nes tam tikrų duomenų neatitikimas tikrovei savaime nereiškia, kad jie yra melagingi, nes jie gali būti klaidingi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip klaida gali būti vertinami tokie atvejai, kai į dokumentus apsirikus įrašoma netiksli faktiškai atliktų darbų vertė, jų atlikimo vieta, data ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-849/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad K. D. bei E. Z. turi būtiną patirtį einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai, kad minėti asmenys, apskritai nėjo tam tikrų pareigų vykdant atitinkamus projektus, arba dirbo žymiai trumpiau atitinkamose pareigose, todėl ieškovo nurodytos pasiūlyme aplinkybės, kad K. D. bei E. Z. turi būtiną patirtį einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, nors realiai atitinkamos patirties neturi, negali būti pripažintos klaida (apsirikimu). Be to, negalima laikyti sąžininga ir atidumo, skaidrumo standartus atitinkančia akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokių neegzistuojančių duomenų pateikimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas perkančiajai organizacijai pateikė ne tik tikrovės neatitinkančius, bet ir melagingus duomenis (CPK 177,178 str.).

40Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, apelianto argumentą, kad atsakovas turėjo paprašyti ieškovo patikslinti gautą informaciją, nes kiti ieškovo pateikti kvalifikacijos duomenys faktiškai atitiko Konkurso sąlygų 15.17 punkto reikalavimus ir tokiu būdu buvo pažeista VPĮ 3 straipsnio 1 dalis ir neužtikrintas tinkamas kvalifikacijos vertinimas (VPĮ 32 straipsnis). Kaip jau minėta, tiekėjo kvalifikacija – objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Vadinasi, tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne. Dėl to, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo paprašyti jį paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Visi kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys yra leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Taigi perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sąlygose nustatytus, įrodomuosius dokumentus, tai per se neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad situacija, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia melagingą informaciją apie jo kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, išskirtinė, todėl aktualių VPĮ nuostatų dėl tiekėjų kvalifikacijos aiškinimas ir taikymas negali būti lygiai toks pats, kaip tais atvejais, kai viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai elgiasi sąžiningai ir socialiai atsakingai. VPĮ normų aiškinimo skirtumas grindžiamas inter alia tuo, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai išeina už privačių santykių ribų, todėl tiekėjo nesąžiningi veiksmai reikšmingi ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Nesąžiningas asmens elgesys turi jam lemti neigiamus teisinius padarinius (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, kad tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams, VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme vertintina duomenų apie kvalifikaciją visuma, o ne atskiri tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Kadangi perkančioji organizacija negali atsižvelgti į tokius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, tai kiti duomenys (atitinkantys tikrovę), kaip visuma, kuriais tiekėjai grindžia savo kvalifikaciją, jeigu jie nėra pakankami konstatuoti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, vertintini kaip neišsamūs. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningas tiekėjo elgesys turi lemti jo teisių suvaržymus VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme, atitinkamai – lemia ir perkančiosios organizacijos pareigas pagal nurodytą teisės normą. Tais atvejais, kai tiekėjas apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nekyla pareigos (taip pat jai nesuteikiama teisės) prašyti šio tiekėjo (dalyvio) papildyti netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją. Šis perkančiosios organizacijos pareigos ir tiekėjo teisės ribojimas grindžiamas ne tik tiekėjui tenkančių neigiamų padarinių, siekio užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi ir pirkimo procedūrų koncentruotumo bei racionalumo, bet ir viešųjų pirkimų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – principų. VPĮ 32 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pareiga kreiptis į tiekėją paaiškinimo neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų. Galimybė tiekėjui tikslinti akivaizdžiai melagingą informaciją apie kvalifikaciją suteiktų jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, iškreiptų viešųjų pirkimų esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Pažymėtina ir tai, kad kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose suformuluoja tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindą dėl pateiktos melagingos informacijos, jos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą, nepaisant to, kad pateikti kiti dokumentai galbūt pagrindžia tiekėjo kvalifikaciją, yra teisėtas (Lietuvos apeliacinio Teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-849/2014). Taigi, atsakovas nustatęs, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, nes pateikti duomenys melaginti, neatitinka tikrovės, pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

41Galiausiai, atsakovas 2015 m. kovo 25 d. atsakydamas į ieškovo pateiktą pretenziją pažymėjo, kad dar 2015 m. sausio 9 d. raštu ieškovo prašė paaiškinti ir dėl likusių nurodytų specialistų – I. P., A. C. ir V. B.. Nors atsakovas nekonstatavo melagingos informacijos fakto dėl minėtų trijų specialistų, tačiau nustatė reikalaujamų dokumentų nepateikimo faktą, t.y. kad nėra pateiktas joks dokumentas, išduotas I. P. iki 2014 m. balandžio 15 d. ir kuriuo būtų prižįstama specialisto teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai (atitinkamas kvalifikacijos atestatas ir/arba teisės pripažinimo dokumentas, arba statybininko pažymėjimas; nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, jog su A. C. bei su V. B. iš anksto dar iki pasiūlymo pateikimo buvo sudarytas preliminarus sutarimas dėl darbo santykių sukūrimo, numatantis, kad pirkimo laimėjimo atveju A. C. ir V. B. viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiui taps UAB „Autokausta" personalo dalimi (darbuotoju) ir pan.

42 Dėl procesinio rezultato, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka

43Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas apelianto ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

44Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas AS (AB) „A.C.B.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 4. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2014 m. spalio 1 d. CVP IS paskelbė atvirą... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas formaliai vertino ieškovo atitikimą... 6. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neginčija... 7. Pirkimo dokumentų I tomo 21 punkto 4 dalyje buvo nurodyta, kad pasiūlymas... 8. Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai... 12. Atsakovas, susipažinęs su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, vertindamas... 13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija atsakovo... 14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 21 punkte... 15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas, aiškindamas... 16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo sąlygų 21... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 18. Ieškovas AS (AB) „A.C.B“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 19. V. B. įdarbinimo, turėjo pareigą pagal VPĮ 32 straipsnio 5 d. reikalavimą... 20. Atsakovas Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 24. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ūkio subjektų grupės,... 25. Atskirasis skundas netenkintinas... 26. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 27. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas,... 29. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus... 30. Dėl ūkio subjektų grupės, kurioje dalyvavo ieškovas AS (AB) „A.C.B.“,... 31. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo... 32. VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 1 d. CVP IS paskelbė atvirą... 34. Pirkimo dokumentų I tomo 21 punkte buvo numatyta, kad pasiūlymas atmetamas,... 35. Kaip matyti iš 2015 m. sausio 9 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos... 36. 2015 m. kovo 24 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo ir... 37. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, pagrįstai nurodė, kad... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad,... 39. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo... 40. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, apelianto argumentą, kad... 41. Galiausiai, atsakovas 2015 m. kovo 25 d. atsakydamas į ieškovo pateiktą... 42. Dėl procesinio rezultato, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka... 43. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti...