Byla 2A-852-440/2013

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės ir kolegijos pirmininkės, pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-600-772/2012, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei Daugiabučių namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Masada“ dėl draudimo išmokos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu bei procesiniu dokumentu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydama priteisti iš atsakovės Daugiabučių namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos 4078,55 Lt dydžio skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. sausio 17 d. AB „Citadele“ bankas ir Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija, atstovaujama L. V., veikiančios pagal 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 narių ir patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 25, sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. KS/016, pagal kurią bankas Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai suteikė 338011,00 Lt būsto kreditą daugiabučio namo Tilžės g. 139 renovacijai. 2010 m. gegužės 28 d. AB „Citadele“ bankas su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelio draudimo sutartį ir taip apdraudė aukščiau nurodyto būsto kredito grąžinimą. 2010 m. lapkričio 30 d. pasibaigus pirmosios draudimo sutarties galiojimo terminui, AB „Citadele“ bankas su ieškove vėl sudarė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelio draudimo sutartį, kurios galiojimo terminą numatė iki 2011 m. gegužės 31 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai nevykdant prievolės bankui ir nemokant kredito įmokų būsto kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir tvarka, 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. pagal sudarytas draudimo sutartis ieškovė išmokėjo AB „Citadele“ bankui 2447,13 Lt ir 1631,42 Lt dydžio draudimo išmokas. 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, AB „Citadele“ bankas perleido reikalavimo teises ieškovei išmokėtų draudimo išmokų ribose. Pažymėjo, kad siekdama išvengti Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos įsiskolinimo išieškojimo teismo keliu ir jo kaštų bei netaikyti priverstinio pobūdžio priemonių, ne kartą kreipėsi į atsakovę su raginimu grąžinti AB „Citadele“ bankui išmokėtas 4078,55 Lt dydžio draudimo išmokas, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nepateikė kitų prievolės užtikrinimo būdų. Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – LR DNSBĮ) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) straipsniais, atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą 4078,55 Lt dydžio nuostolį.

4Atsakovė Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučių namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos susirinkime patvirtintą paskolos grąžinimo tvarką, kredito dalį, apskaičiuotą proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamą iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka, bankui turėjo grąžinti kiekvieno buto (patalpų) savininkas, bet ne bendrija. Pažymėjo, kad AB „Citadele“ bankas kredito sutartį sudarė ne su ta šalimi, t. y. ne su Daugiabučio namo Tilžės g. 139 bendrijos butų ir kitų patalpų savininkais, atstovaujamais įgalioto asmens - bendrijos pirmininkės, o su juridiniu, asmeniu t. y. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija, kaip ribotos civilinės atsakomybės, ne pelno siekiančia organizacija, kuri negali atsakyti už bendrijos narių asmenines prievoles. Atkreipė dėmesį, kad buvo informavusi ieškovę, kad negali vykdyti įsipareigojimo pagal būsto kredito sutartį ir, kad visi namo bendraturčiai yra pilnai atsiskaitę už renovacijos darbus, išskyrus UAB „Masada“ ir A. ir S. R.. Pabrėžė, kad R. atsiskaitinėjo iki bankas nutraukė būsto kreditavimo sutartį, o pradelstos sumos atsirado dėl UAB „Masada“ kaltės. Bendrija dėjo visas pastangas, kad UAB „Masada“ atlygintų ir atsiskaitytų už atliktą namo rekonstrukciją pagal nuosavybės teise turimą plotą – kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti atsakovei UAB „Masada“ tenkančią sumokėti dalį už atliktus namo renovacijos darbus bei nuostolius, kurie atsirado atsakovei nesumokėjus už namo renovaciją, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010, kad Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija yra netinkamas ieškovas. Atsakovės nuomone, bendrija, kaip juridinis asmuo, nėra atsakingas už bendrijos narių prievoles ir iš bendrijos negali būti priteista skola.

5Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas nurodė, kad ieškinį palaiko. Patvirtino, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010 m. lapkričio 18 d. sumokėjo bankui 2447,13 Lt draudimo išmoką, o 2011 m. lapkričio 5 d. 1631,42 Lt draudimo išmoką, tuo pagrindu, jog atsakovė netinkamai vykdė prievoles bankui pagal 2008 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. KS/016.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Masada“ nurodė, kad nepagrįstai buvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Pažymėjo, kad trečiojo asmens nesieja jokie teisiniai santykiai, kylantys iš paskolos, draudimo sutarčių, kitų prievolių nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu AB „Citadele“ bankas, nei su atsakove. Prašė teismo pašalinti UAB „Masada“ iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Pažymėjo, kad atsakovė jau buvo pareiškusi ieškinį dėl tariamo įsiskolinimo priteisimo iš trečiojo asmens UAB „Masada“ (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-601-569/2011), ieškinys buvo atmestas, o atsakovė ir toliau nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Masada“ skolinga bendrijai. Pabrėžė, kad ieškovė buvo pati neatidi ir nerūpestinga apdrausdama akivaizdžiai problematišką paskolą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovė - valdybos pirmininkė V. L. yra netinkama atstovė, kadangi pagal šalyje galiojančius įstatymus ji negali būti atsakovo valdybos pirmininke ir atsakovo atstove.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo Tilžės g. 139 bendrijos 4078,55 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 330,80 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 31,65 Lt pašto išlaidų valstybei, skolos mokėjimą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, atidėjo ieškovei iš atsakovės priteistų procentine išraiška palūkanų sumokėjimą iki 2012 m. rugsėjo 25 d. Teismas nustatė, kad sprendžiant butų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, atsakomybės namų bendrijai ir jos nariams klausimus, turi būti taikoma LR CK 4.83 straipsnio 1 dalis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad nors vienas iš namo bendraturčių išreiškė savo nesutikimą dėl bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų atlikti namo modernizavimo darbus ir imti paskolą iš banko, tačiau jis šių sprendimų teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė, todėl kaip ir atsakovė turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Teismas taip pat padaręs išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Masada“ nėra susijusi su tarp šalių kilusiu ginču bei įvertinęs galimus tolimesnius ginčus tarp namo bendraturčių, atsisakė UAB „Masada“ pašalinti iš bylos dalyvių tarpo. Teismas pripažino, kad atsakovė priimdama sprendimus dėl gyvenamojo namo renovacijos ir kredito sutarties su trečiuoju asmeniu AB Citadele sudarymo, veikė visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu, tačiau neatsižvelgdama į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, prisiėmė iš to kylančią didesnę riziką bei galimas priimtų sprendimų pasekmes. Teismas pažymėjo, kad bendrijos prievolė ieškovei nelaikytina bendrijos nario asmenine prievole, todėl ir dėl netinkamo jos įvykdymo atsakomybė kyla ne atskirai kiekvienam bendraturčiui, o bendrijai. Teismas, vadovaudamasis išrašu iš Juridinių asmenų registro, sprendė, kad atsakovės atstovė V. L. yra ne tik bendrijos valdymo organas, bet ir tinkamas atstovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovė jai kilusios pareigos įrodyti, jog ji nėra atsakinga ieškovei dėl draudimo išmokų grąžinimo, neįvykdė. Atsiskaitymų ir mokimų uždelsimą vertino kaip tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės padaryto kredito sutarties sąlygų pažeidimo ir ieškovei atsiradusio nuostolio. Teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarė išvadą, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, atsakovė buvo informuota apie Būsto kreditų draudimo taisykles, reikalavimo perleidimo sutartis ir kitus priimtus sprendimus, tačiau nevykdė iš jų kylančių prievolių, todėl ieškinį tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė 4078,55 Lt skolą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Masada“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti tokius motyvus:

11„...pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimus dėl gyvenamojo namo renovacijos ir kredito sutarties su trečiuoju asmeniu AB Citadele sudarymo, veikė visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu, nes šioje sutartyje nėra jokių išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų, nesančių bendrijos nariais“

12„Pastarieji, kaip jau teismas yra nurodęs, turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraturčių priimtus sprendimus, o to nepadarę kaip ir atsakovas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes“.

13„Dėl to atmestinas ir atsakovo atsiliepime nurodytas motyvas, kad jis prievolės įvykdymo atveju negali turėti atgręžtinio reikalavimo teisės į gyvenamojo namo ar bendrijos bendraturtį“.

14„... teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisę <...> bendraturčių vardu 2008-01-17 sudaryti kreditavimo sutartį Nr. KS/016“.

15„Su tokiu bylos dalyvio formaliu (tiesmukišku) DNSB įstatymo nuostatų aiškinimu negalima sutikti“.

16„Todėl laikytina, kad atsakovo atstovė yra ne tik bendrijos valdymo organas, bet ir tinkamas atstovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis“.

17„Todėl <...> laikytina, kad ne DNSB įstatymo, o CK ir CPK nuostatos taikytinos klausimą dėl atsakovo atstovės tinkamumo“.

18Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (2 t. 173-174 b.l.).

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog atsakovė veikė visų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių, inter alia ir apeliantės vardu, t. y. atstovavo UAB „Masada” santykiuose su trečiuoju asmeniu AB „Citadele” bankas, nepagrįsta, nes jokio atstovavimo nei pagal įstatymą, nei pavedimą šioje situacijoje a priori negali būti. Juridinius asmenis išimtai atstovauja tik jos valdymo organai, veikdami pagal įstatymus ir juridinio asmens įstatus, o ne tretieji asmenys, tame tarpa atsakovė, kurios nariu apeliantė niekada nebuvo. Atsakovė nenurodė jokio įstatymo ir nepateikė jokio dokumento, kurie jai būtų suteikę teisę atstovauti apeliantę santykiuose su ieškove, trečiuoju asmeniu AB „Citadele“ banku ir kitais asmenimis. Tam, kad konkretus bendraturtis būtų laikomas ir bendrijos nariu, reikalinga jo valia, o savininkas gali ir neįstoti į bendriją. Apeliantė niekada nesutiko su renovacijos projektu, balsavo prieš ir tai ieškovei buvo žinoma, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė turėjo pagrindą ir teises atstovauti apeliantę.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai de facto nusprendė dėl apeliantės ir kitų asmenų atsakomybės pagal 2008 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. KS/016, kadangi pagal LR CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, t. y. paskolos sutartis yra realinė sutartis. Tuo tarpu daugiabučio namo, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, bendraturčiai, įskaitant apeliantę, niekada pinigų iš trečiojo asmens AB „Citadele“ bankas negavo, apeliantė niekada nebuvo atsakovės nariu, taip pat niekada nebuvo įgaliojusi atsakovą ar kitus asmenis sudaryti tokią sutartį, todėl ji neprivalo atsakyti už atsakovo sudarytą sandorį. Apeliantė niekada nebuvo davusi sutikimo imti paskolą, todėl ieškovė reikalavimo teisės į apeliantę negali turėti. Be to, apeliantė nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvė, kadangi atsakovė, o ne apeliantė buvo tiesioginio materialiojo teisinio santykio, t. y. kredito sutarties, subjektas.
  3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 nustatytą aplinkybę, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės apeliantei, kadangi tokią pareigą vienas kito atžvilgiu turi namo bendraturčiai ir padarė visiškai priešingą įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams išvadą, kad atsakovė veikė apeliantės vardu kaip tinkamas apeliantės atstovas ir prisiėmė prievoles už apeliantę bei turi atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „Masada“
  4. Teismas nesivadovavo įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatyta aplinkybe, kad V. L. negali būti atsakovo atstove (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010). Apeliantės nuomone, tokia situacija, kai tuo pačiu klausimu priimami visiškai priešingi teismų procesiniai sprendimai, yra nepriimtina. Vadovaujantis LR DNSBĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendrijos nariu gali būti tik jos patalpų savininkas. V. L. nebuvo ir nėra patalpų, esančių ( - ), savininke, todėl ji negali būti bendrijos nare ir tuo pačiu atsakovės pirmininke.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad nors apeliantė nėra daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos narė, tačiau būdama bendro naudojimo patalpų bendraturte, privalo atlyginti išlaidas susijusias su įstatymo ir teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kaip numatyta LR CK 4.83 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžė, kad daugiabučiui namui esančiam adresu ( - ), buvo būtina namo renovacija, todėl apeliantė, būdama daugiabučio namo patalpų savininke, nors ir nebuvo davusi sutikimo, privalo apmokėti išlaidas, kurios buvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su atstovavimu, ieškovė pažymėjo, kad kredito sutarties pasirašymo metu bendrijai atstovavo bendrijos pirmininkė L. V., kuri buvo įgaliota atstovauti bendriją visais klausimais iki jos kadencijos pabaigos, tame tarpe ir inicijuoti ir banko paskolos paėmimą bei kredito sutarties pasirašymą bendrijos vardu. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis nagrinėjamoje byloje neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, nes minėtoje byloje dalyvavo kitos šalys, buvo kitas ieškinio dalykas ir kitas ieškinio faktinis ir juridinis pagrindas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

24Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareikštų reikalavimų pagrįstumą, skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad atsakovė priimdama sprendimus dėl gyvenamojo namo renovacijos ir kredito sutarties su trečiuoju asmeniu AB „Citadele“ bankas sudarymo, veikė visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu, nes kredito sutartyje jokių išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų, nesančių bendrijos nariais, nebuvo numatyta. Teismas konstatavo, kad visi daugiabučio namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkai turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraturčių priimtus sprendimus, o to nepadarę, kaip ir atsakovė, turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, o atsakovė prievolės įvykdymo atveju turės atgręžtinio reikalavimo teisę į gyvenamojo namo ar bendrijos bendraturtį. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovė V. L. yra tinkamas atstovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

25Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodydama, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl galimo būsimų atsakovės reikalavimų tenkinimo apeliantės atžvilgiu. Apeliantė skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė pasirašydama 2008 m. sausio 17 d. kredito sutartį Nr. KS/016 veikė visų bendraturčių, tame tarpe ir apeliantės vardu, bei, kad dėl šios priežasties apeliantė turi prisiimti iš minėtos sutarties kylančius įsipareigojimus. Taip pat apeliantė teigė, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad V. L. yra tinkamas atsakovės atstovas. Ieškovė teigia priešingai ir nurodo, kad bendrijos vardu ir interesais teisėtai veikia V. L., butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai priimti balsų dauguma yra privalomi taip pat ir kitiems savininkams – ne bendrijos nariams, todėl jie privalo prisidėti prie išlaidų padengimo. Apeliantė turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraturčių priimtus sprendimus, o to nepadarius turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

26Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies ir sprendžia, jog yra LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. vasario 18 d. daugiabučio namo ( - ), patalpų savininkai įsteigė Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendriją (1 t. 11 b.l.). 2006 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo metu nuspręsta atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbus imant iš banko paskolą. Keletas daugiabučio namo patalpų savininkų, t.y. V. Š. ir UAB „Masada“ nepritarė daugiabučio namo modernizavimo programai (1 t. 22, 25 b.l.). 2007 m. lapkričio 27 d. susirinkimo metu nuspręsta namo renovacijai imti 338010,75 Lt banko kreditą 10 metų terminui, patvirtinant paskolos grąžinimo tvarką – kreditą paskirstant kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkant iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka (1 t. 35-38 b.l.). 2008 m. sausio 17 d. AB „Citadele“ bankas ir Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrija sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/016, pagal kurią bankas Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijai suteikė 338011,00 Lt būsto kreditą Daugiabučio namo ( - ), renovacijai (1 t. 40-50 b.l.). AB „Citadele“ bankas 2010 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. lapkričio 20 d. su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelio draudimo sutartis, pagal kurias UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo įvykus draudiminiam įvykiui (dviejų iš eilės einančių periodinių mokėjimų neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui kreditavimo sutartyje nustatytais dydžiais ir tvarka) išmokėti draudimo išmoką AB „Citadele“ bankas (1 t. 57, 67 b.l.). AB „Citadele“ bankas 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. sausio 10 d. informavo Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendriją, kad ji netinkamai vykdo prisiimtus finansinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį Nr. KS/016 (1 t., 88-89, 99-100 b.l.). Dėl kredito gavėjo įsipareigojimo nevykdymo AB „Citadele“ bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo (1 t. 90, 101 b.l.). UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarytų draudimo sutarčių pagrindu išmokėjo AB „Citadele“ bankui 4078,55 Lt dydžio draudimo išmokas (1 t. 91-92, 102-103 b.l.). Apie draudimo išmokų išmokėjimą pranešė Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijai (1 t. 93, 104 b.l.). 2010 m. gruodžio 10 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. AB „Citadele“ bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises į 4078,55 Lt negrąžinto kredito pagal Kreditavimo sutartį Nr. KS/016 sumą (1 t. 94-95, 105-106 b.l.), apie reikalavimo perleidimą informavo Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendriją (1 t. 96, 107 b.l.). 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešė Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijai, kad negrąžinus skolos gera valia, įmonė kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (1 t. 98, 108 b.l.). Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrija informavo draudimo bendrovę, kad negali vykdyti įsipareigojimų, nes visi bendrijos nariai yra atsiskaitę su banku, išskyrus negyvenamųjų patalpų savininkus Audrių ir S. R. ir UAB „Masada“ (1 t. 97, 109 b.l.). 2011 m. lapkričio 14 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 4078,55 skolos priteisimo iš atsakovės Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijos (1 t. 1-10 b.l.). Bendrija su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad nėra atsakinga už bendrijos narių prievoles, prašė spręsti klausimą dėl daugiabučio namo Tilžės g. 139 butų ir kitų patalpų savininkų įtraukimo į bylą atsakovais (1 t., 155 b.l.), tinkamu atsakovu įvardino UAB „Masada“ (2 t. 27 b.l.).

28Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties matyti, kad teismas savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, įtraukė UAB „Masada“ (2 t. 29 b.l.), dėl kitų daugiabučio namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų įtraukimo į bylą nesprendė. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendriją laikė tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje, tačiau tuo pačiu sprendė, kad už bendrijos prisiimtus įsipareigojimus yra atsakingi visi daugiabučio namo ( - ), patalpų savininkai ir bendrijai įvykdžius prievolę, ji įgys atgręžtinio reikalavimo teisę tiek į apeliantę UAB „Masada“, tiek į kitus patalpų savininkus. Teismas nors ir nurodė, kad nevertina UAB „Masada“ nurodytų argumentų, kad ji nėra skolinga bendrijai, tačiau padarė išvadą, kad UAB „Masada“ yra susijusi su tarp šalių kilusiu ginču, todėl atsisakė pašalinti iš bylos dalyvių tarpo.

29Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

30Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad UAB „Masada“ yra susijusi su nagrinėjamu ginču, šią išvadą grindė vienintele aplinkybe, jog jau anksčiau tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl apmokėjimo už namo renovacijos darbus (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-601-569/2010 (2 t. 115 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo minimoje civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 dalyvavo net tik atsakovė ir UAB „Masada“, bet ir kiti daugiabučio namo patalpų savininkai (2 t. 85 b.l.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad patalpų savininkai A. ir S. R., kaip ir UAB „Masada“ nėra atsiskaitę už renovacijos darbus (1 t. 109 b.l.), o atsakovė nors ir nurodė, kad A. ir S. R. moka tvarkingai pagal sudarytą mokėjimų grafiką, tačiau įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, darydamas išvadas dėl atsakovės galimybės ateityje reikšti ieškinius patalpų savininkams nepagrįstai ir nemotyvuotai nesprendė dėl kitų bendraturčių įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

31Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš vis nenagrinėjęs nei atsakovės argumentų dėl UAB „Masada“ atsakomybės už susidariusią skolą ieškovei, nei apeliantės nurodytų aplinkybių dėl jos nesuinteresuotumo bylos baigtimi, nevertinęs ir visiškai nesprendęs likusių daugiabučio namo ( - ), patalpų savininkų įtraukimo į bylą klausimo, nors atsakovė tokį prašymą ir buvo pateikusi, nemotyvuotai į bylą įtraukęs tik vieną iš daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų – UAB „Masada“, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, netyrė reikšmingų bylai aplinkybių ir nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta.

32Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad bendrijai įvykdžius prievolę, ji įgys atgręžtinio reikalavimo teisę į daugiabučio namo patalpų savininkus, nepagrįstai nesivadovavo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010 nustatytomis aplinkybėmis bei priėmė prieštaringą ir ydingą teisinę situaciją suponuojančią išvadą. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (LR CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamos bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-601-569/2010 iškeltą pagal ieškovės Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „Masada“, tretiesiems asmenims H. U., S. M. ir kt., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą - VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl 76001,91 Lt dydžio skolos už namo renovavimo darbus, 9472,46 Lt palūkanų, 1728,69 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanų, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo bei atsakovės UAB ,,Masada‘‘ priešieškinį ieškovei Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrijai dėl ieškovo įpareigojimo pateikti VĮ Registrų centrui Šiaulių filialui 2008-12-22 rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir UAB Korporacija ,,Matininkai‘‘ 2009-02-23 parengtą šio namo kadastrinių matavimų bylą Nr. 08-IV.4-1028, nustatė, kad ieškinį šioje byloje atsakovei UAB „Masada“ turi teisę reikšti tik bendraturčiai, o ne Daugiabučio namo Tilžės 139 savininkų bendrija (2 t. 92 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pabrėžtina, kad nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės ir bendrijos ieškinys atsakovei UAB „Masada“ buvo atmestas tuo pagrindu, kad kreiptis į teismą dėl nuostolių, atlyginimo, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), gali tik kiti bendraturčiai, o ne bendrija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuodamas dėl kokių priežasčių tas pačias aplinkybes vertino priešingai, sprendė, kad bendrija prievolės įvykdymo atveju galės reikalauti nuostolių atlyginimo iš daugiabučio namo savininkų, tame tarpe ir UAB „Masada“, nors Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu, kuris bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu buvo įsiteisėjęs, padarė visiškai priešingas išvadas.

33Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų ištrintas esminis skirtumas tarp bylų proceso pirmosios instancijos teisme, bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ir (arba) bylų proceso kasacinės instancijos teisme (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

34Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuose nurodydamas, kad atsakovė prievolės įvykdymo atveju turės atgręžtinio reikalavimo teisę į kitus gyvenamojo namo bendraturčius, į bylą įtraukdamas tik vieną bendraturtį, tokių išvadų tinkamai nemotyvavo, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias visapusišką ir objektyvų įrodymų vertinimą ir tyrimą, neištyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių, su tinkamu byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties nustatymu, nevertino ir neanalizavo atsakovės prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama pagrįstumo, neatsižvelgė ir neanalizavo nagrinėjamai bylai reikšmingų išvadų ir aplinkybių, nustatytų kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais.

35Kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė turėjo teisę bendraturčių vardu sudaryti kreditavimo sutartį ir sudarydamas kreditavimo sutartį veikė visų bendraturčių vardu, kadangi bendrijos narių priimti sprendimai renovuoti daugiabutį namą nebuvo apskųsti, teisėjų kolegija vertina vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013).

36Remiantis LR CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.82 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis ). Pagal LR DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal LR DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (LR CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

37Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, kasacinio teismo praktiką bei aplinkybes, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad 2006 m. lapkričio 20 d. ir 2007 m. lapkričio 27 d. bendrijos narių susirinkimo metu daugumos sprendimai atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbus imant iš banko paskolą, buvo priimti neteisėtai ar buvo ginčyti teismo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė priimdama sprendimus dėl gyvenamojo namo renovacijos ir kredito sutarties su trečiuoju asmeniu AB „Citadele“ bankas sudarymo, veikė visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu. Apeliantės prašymas dėl motyvų „...pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimus dėl gyvenamojo namo renovacijos ir kredito sutarties su trečiuoju asmeniu AB Citadele sudarymo, veikė visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu, nes šioje sutartyje nėra jokių išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų, nesančių bendrijos nariais“ pašalinimo vertintinas, kaip nepagrįstas. Dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo iš teismo sprendimo šalinti ir kitų apeliantės nurodytų motyvų: „Pastarieji, kaip jau teismas yra nurodęs, turėjo teisę ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraturčių priimtus sprendimus, o to nepadarę kaip ir atsakovas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes“, „... teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisę <...> bendraturčių vardu 2008-01-17 sudaryti kreditavimo sutartį Nr. KS/016“.

38Dėl argumentų susijusių su tinkamu atsakovės atstovavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus bylos duomenis yra pagrindo vertinti, kad apeliantė iš dalies pagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad V. L. yra tinkama atsakovės atstovė.

39Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovės pateiktas teismui į bylą išrašas iš Juridinių asmenų registro įrodo, kad ji yra ne tik valdybos narė, bet ir bendrijos pirmininkė, todėl laikė, kad atsakovo atstovė yra ne tik bendrijos valdymo organas, bet ir tinkamas atstovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas skundžiamą išvadą priėmė tinkamai neįvertinęs, neišanalizavęs bei neištyręs faktinių bylos aplinkybių.

40Iš į bylą pateikto 2011 m. lapkričio 10 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. 02/11 matyti, kad valdybos pirmininkė V. L. pateikė bendrijos valdybos nariams pareiškimą dėl sutarties nutraukimo su bendrija ir atsisakė sekančioje kadencijoje dalyvauti valdyboje ir būti išrinkta valdybos pirmininke (1 t. 163 b.l.). 2012 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu V. L. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas atmetė bendrijos apeliacinį skundą, kadangi yra „pasak UAB „Masada“ netinkama valdybos pirmininkė“ (2 t. 26 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad V. L. pateiktas Juridinių asmenų išrašas, iš kurio matyti, kad Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos pirmininke yra įregistruota V. L., yra 2011 m. balandžio 6 dienos (2 t. 56 b.l.), o ieškinys teismui pateiktas 2011 m. lapkričio 14 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas Juridinių asmenų išrašas patvirtina, kad 2011 m. balandį atsakovės pirmininke Juridinių asmenų registre buvo įregistruota V. L., tačiau byloje nėra pateikta duomenų kas bendrijos pirmininku buvo registruotas ieškinio pateikimo metu. Iš Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos įstatų 26 punkto matyti, kad bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), o 27 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo teises, šaukimo tvarką, bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) įgaliojimus ir atsakomybę nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (1 t. 14 b.) LR DNSBĮ (įstatymo redakcija galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių, o minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba jo pavedimu bendrijos valdyba; bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir atstovauja bendrijai. LR DNSBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. Iš Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos butų savininkų sąrašo matyti, kad V. L. nėra ( - ) buto savininkė (1 t. 156 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos ir atsakovo UAB „Masada“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010, apeliacinį procesą pagal apeliantės Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos apeliacinį skundą nutraukė, nustatęs, kad ieškovės apeliacinį skundą padavusi V. L., neturėjo teisės jį paduoti (2 t. 99 b.l.).

41Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas faktines aplinkybes, nenagrinėjo ir nesiaiškino kokiu pagrindu V. L. nebūdama daugiabučio namo ( - ) patalpų savininke buvo išrinka bendrijos pirmininke bei ar ji gali būti laikoma tinkama atsakovo atstove nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turėjo visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, bei nepakakus įrodymų pasiūlyti šalims juos papildomai pateikti. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai išdėstęs įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens atstovavimą, nenagrinėjo pačių faktinių bylos aplinkybių, t.y. nepašalino bylos dalyvių abejonių dėl tinkamo atsakovės atstovavimo, tuo pačiu neužtikrindamas atsakovės teisės į tinkamą atstovavimą ginčo santykiuose. Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad teismo priimtas procesinis sprendimas nėra pagrįstas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, visapusiškai neištyrus ir neišsiaiškinus su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių bei neįsitikinus ar atsakovė yra tinkamai atstovaujama.

42LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

43Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodydamas, kad atsakovė prievolės įvykdymo atveju turės atgręžtinio reikalavimo teisę į kitus gyvenamojo namo bendraturčius, į bylą įtraukdamas tik vieną bendraturtį, tokių išvadų tinkamai nemotyvavo, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias visapusišką ir objektyvų įrodymų vertinimą ir tyrimą, neištyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių, su tinkamu byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties nustatymu, nevertino ir neanalizavo atsakovės prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama pagrįstumo, neatsižvelgė ir neanalizavo nagrinėjamai bylai reikšmingų išvadų ir aplinkybių, nustatytų kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais, nenagrinėjo ir nevertino faktinių bylos aplinkybių dėl tinkamo atsakovės atstovavimo, neužtikrino atsakovės teisės į tinkamą atstovavimą ginčo santykiuose.

44Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta, be to bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti išvadą, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus.

45Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

46Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

47Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

49Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

50Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

51Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų... 4. Atsakovė Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija su ieškiniu... 5. Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas nurodė, kad ieškinį palaiko.... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Masada“ prašo Šiaulių miesto... 11. „...pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimus dėl gyvenamojo namo... 12. „Pastarieji, kaip jau teismas yra nurodęs, turėjo teisę ginčyti įstatymo... 13. „Dėl to atmestinas ir atsakovo atsiliepime nurodytas motyvas, kad jis... 14. „... teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisę <...>... 15. „Su tokiu bylos dalyvio formaliu (tiesmukišku) DNSB įstatymo nuostatų... 16. „Todėl laikytina, kad atsakovo atstovė yra ne tik bendrijos valdymo... 17. „Todėl <...> laikytina, kad ne DNSB įstatymo, o CK ir CPK nuostatos... 18. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė „Būsto paskolų draudimas“... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės UAB „Būsto paskolų... 25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios... 26. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. vasario 18 d. daugiabučio namo ( - ),... 28. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties matyti, kad... 29. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad UAB... 31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu,... 32. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas... 33. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal... 34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu,... 35. Kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad teismas... 36. Remiantis LR CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, daugiabučio namo butų ir kitų... 37. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, kasacinio teismo praktiką bei... 38. Dėl argumentų susijusių su tinkamu atsakovės atstovavimu, teisėjų... 39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovės pateiktas... 40. Iš į bylą pateikto 2011 m. lapkričio 10 d. Daugiabučio namo Tilžės g.... 41. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 42. LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 43. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad byla... 45. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo... 46. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju... 47. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 48. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 49. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą... 50. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 51. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims....